- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-1308-656/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11506-2025-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė Plus Plus Capital AS, Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras, „Jurbarko komunalininkas“, "Kauno energija", PLUSPLUS CAPITAL AS, AAS ,,BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) PRS1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė Plus Plus Capital AS, uždaroji akcinė bendrovė „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Jurbarko komunalininkas‘, SUA1 , akcinė bendrovė „Kauno energija“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, antstolė SUA7 .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2025 m. rugsėjo 29 d. patvarkymą dėl prašymo nagrinėjimo Nr. S1-J25-15899. Skunde nurodė, kad pareiškėjas turi realią galimybę visas skolas padengti per 36 mėnesius, mokėdamas reguliarias įmokas. Antstolė SUA7 2025 m. lapkričio 11 d. patvarkymu dėl skundo Nr. S1J25-18496 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad jos žinioje vykdomųjų bylų likutis 2025 m. lapkričio 10 d. yra 9 346,15 Eur. Antstolio Kęstučio Košio kontoroje skolininko PRS1 skolos ir vykdymo išlaidų suma šiai dienai yra 6 556,72 Eur. Antstolės Astos Pliuškevičienės kontoroje skolininko PRS1 skolos ir vykdymo išlaidų suma šiai dienai yra 8 916,03 Eur. Per 2025 m. 5 mėnesius iš skolininko buvo gautos lėšos iš viso 312,88 Eur. Per 36 mėn. gaunasi 2 252,52 Eur. Nurodyti paskaičiavimai yra sudaryti be procesinių palūkanų. Bendra iš skolininko išieškotina suma ir vykdymo išlaidos 2025 m. lapkričio 10 d. yra 24 818,90 Eur. Skolininkas nepagrindė galimybės padengti skolas per 36 mėnesių laikotarpį. Skolininko paskutinio būsto vertė 18 800 Eur, kuri yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos, todėl ir šiuo argumentu pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra, pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. sausio 20 d. nutartimi nutarė: pareiškėjo (skolininko) PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų atmesti; nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nustatė, kad antstolės SUA7 žinioje yra vykdomosios bylos: Nr. 0184/19/01127, Nr. 0184/20/001229, Nr. 0184/20/01597, Nr. 0184/24/11372, Nr. 0184/24/11463, Nr. 0184/24/12855, Nr. 0184/24/15011, Nr. e2-1123-670/2021.
Skolininkas antstolei pateikė raštą prašydamas nenukreipti išieškojimo į skolininko paskutinį būstą, kuriame jis gyvena - butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes visos skolos gali būti padengtos per 36 mėnesius; panaikinti 2025 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. SI J25-15792 arba atidėti jo vykdymą iki bus įvertintos nurodytos aplinkybės padengti skolas per 36 mėn. 2025 m. rugsėjo 29 d. antstolės patvarkymu Nr. S1J25-15899 minėti pareiškėjo prašymai netenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas iš esmės nesutinka, jog skolos išieškojimas būtų nukreiptas į vienintelę gyvenamąją patalpą, kurioje jis gyvena.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 624 straipsnio 2 dalis numato priverstinio vykdymo priemones, kurių gali būti imamasi vykdant išieškojimą, tarp kurių yra ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 straipsnio 3 dalis). Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Apribojimus, taikomus išieškant iš asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis. CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.
CPK 736 straipsnyje įtvirtintas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kol visiškai padengiamos išieškomos sumos, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies: 1) neviršijančios MMA dydžio, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 10 procentų, o jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) viršijančios MMA dydį, tačiau neviršijančios 2 MMA dydžių, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 30 procentų, o jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, – 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 3) viršijančios 2 MMA dydžius, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 1 206,21 Eur (atskaičius mokesčius), šiuo metu yra išieškoma apie 756,21 Eur/mėn.; vykdant išieškojimą per 36 mėnesius gali būti išieškota 27 223,56 Eur ir šios sumos pilnai pakanka padengti visas pareiškėjo skolas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėjas pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2024 m. balandžio 29 d. įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d. įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje 2024 m. balandžio 23 d. darbo sutartyje numatytas 1 100 Eur darbo užmokestis. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. rugpjūčio 5 d. sudarytoje sutartyje numatytas 1 100 Eur darbo užmokestis pagal išdirbtas darbo valandas. Iš pateiktos 2025 m. rugsėjo 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie darbo užmokestį bei kitas išmokas už laikotarpį nuo 2025 m. kovo mėn. iki 2025 m. rugpjūčio mėn. matyti, kad matematiškai skaičiuojant pareiškėjo pajamos vidutiniškai per mėnesį siekė 957,85 Eur (atskaičius mokesčius), tačiau pajamos nebuvo pastovaus dydžio, jos kito (pvz. rugpjūčio mėn. atskaičius mokesčius (neišminusavus 208,20 Eur lėšų vaikui išlaikyti) siekė 667 Eur). Iš 2025 m. gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad spalio mėn. pareiškėjas su darbo santykiais susijusių pajamų negavo, lapkričio mėn. (iki lapkričio 10 d.) jam buvo priskaičiuota 278,32 Eur, kas atskaičius mokesčius (neišminusuojant 55,51 Eur išskaitų antstoliui) sudaro 160,03 Eur. Iš 2025 m. gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad spalio mėn. pareiškėjas su darbo santykiais susijusių pajamų negavo, lapkričio mėn. (iki lapkričio 10 d.) jam buvo priskaičiuota 693,55 Eur, kas atskaičius mokesčius (neišminusuojant 167,49 išskaitymų antstoliui) sudaro 537,50 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2025 m. kovo mėn. iki 2025 m. rugpjūčių mėn. (per 6 mėn.) antstoliams išskaitė iš viso 985,47 Eur, lapkričio mėn. – 55,51 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. rugpjūčių mėn. iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaitė 208,20 Eur lėšas vaikui išlaikyti, lapkričio mėn. – 167,49 Eur išskaitymai antstoliui. 2025 m. spalio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 143,65 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 81,52 Eur. 2025 m. gruodžio 15 d. pažymose apie priskaičiuotą darbo užmokestį nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2025 m. spalio 1 iki 2025 m. lapkričio 7 d. sirgo. 2025 m. rugsėjo 26 d. VSDFV pareiškėjui pervedė 603,32 Eur išmoką, 2025 m. spalio 10 d. - 510,50 Eur išmoką, 2025 m. spalio 31 d. - 649,72 Eur išmoką, 2025 m. lapkričio 14 d. - 464,10 Eur išmoką.
Antstolė nurodo, kad 2025 m. lapkričio 10 d. jos žinioje esančiose vykdomosiose bylose pareiškėjo įsiskolinimas iš viso yra 9 346,15 Eur. Antstolio K. Košio žinioje esančiose vykdomosiose bylose skolininko PRS1 skolos ir vykdymo išlaidų suma yra 6 556,72 Eur, antstolės A. Pliuškevičienės žinioje esančioje vykdomojoje byloje skolininko PRS1 skolos ir vykdymo išlaidų suma yra 8 916,03 Eur. Iš viso pareiškėjo skola 2025 m. lapkričio mėn. sudarė 24 818,90 Eur.
Pažymėtina, kad pagal vykdomus vykdomuosius dokumentus išieškomos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, o vykdomojoje byloje Nr. 0184/24/11463 išieškomas išlaikymas 2 vaikams (po 150 Eur), yra išlaikymo įsiskolinimas, taip pat turi būti mokami periodiniai mokėjimai, kurie indeksuojami. Visa tai sąlygoja skolos dydžio kitimą. Nemokant priteistų periodinių išlaikymo sumų, įsiskolinimas didėja.
Teisme gauta antstolės S. Selezniovienės pažyma apie vykdomus išieškojimus, kurioje nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 18 d. pareiškėjo skolos ir vykdymo išlaidų likutis antstolės S. Selezniovienės žinioje esančiose vykdomosiose bylose yra 10 632,42 Eur (9 732,27 Eur skola išieškotojams ir 900,15 Eur vykdymo išlaidų antstolei). Antstolė pažymėjo, kad skolos dydis yra kintamas dėl skaičiuojamų palūkanų, vykdomojoje byloje Nr. 0184/24/11463 (išlaikymas) dėl periodinių mokėjimų. Kaip matyti įsiskolinimo suma gruodžio mėn. yra didesnė nei buvo lapkričio mėn. Iš antstolio K. Košio 2025 m. gruodžio 15 d. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad pareiškėjo skolos ir vykdymo išlaidų likutis iš viso yra 6 211,43 Eur (5 646,83 Eur skola ir 564,60 Eur vykdymo išlaidos). Antstolė A. Pliuškevičienė patikslintų sumų nepateikė.
Iš pateiktos vykdomųjų bylų medžiagos matyti, jog įvertinus pareiškėjo įsiskolinimų dydį, gaunamas pajamas, vis gi nesudaro prielaidų minėtų įsiskolinimų padengti per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį, darant įstatyme įtvirtinto dydžio išskaitas. Kito turto ar lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, iš esmės nėra. 2024 m. rugsėjo 2 d. surašytas transporto priemonių neradimo aktas, išieškojimas iš areštuotų transporto priemonių nutrauktas iki bus nustatyta jų buvimo vieta (v. b. Nr. 0184/20/001229 I tomas, l. 128). Akte, be kita ko, nurodyta, kad antstolės S. Selezniovienės žinioje esančiomis vykdomosiomis bylomis skolininkas (pareiškėjas) nesidomi, skolų nemoka. Išieškojimas vykdomas ilgą laiką (kai kurios vykdomosios bylos nuo 2017 metų (Nr. 0184/24/11372, 0184/24/11463)), tačiau byloje nėra duomenų apie aktyvius pareiškėjo veiksmus, siekiant padengti skolas.
Iš pateikto Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus išrašo matyti, kad nuo pareiškėjo sąskaitos 2025 m. rugpjūčio 18 d. nurašyta 241,86 Eur (gavėjas antstolė A. Pliuškevičienė), 65,37 Eur (gavėjas antstolė S. Selezniovienė) ir 164,71 Eur (gavėjas antstolis K. Košys), 2025 m. rugsėjo 22 d. nurašyta 38,18 Eur (gavėjas antstolė A. Pliuškevičienė), 26 Eur (gavėjas antstolis K. Košys), 10,32 Eur (gavėjas antstolė S. Selezniovienė). Papildomai pareiškėjas pateikė sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d., iš kurio matyti, kad 2025 m. rugsėjo 23 d. nurašyta 54,42 Eur (gavėjas antstolė S. Selezniovienė), 137,13 Eur (gavėjas antstolis K. Košys) ir 201,37 Eur (gavėja antstolė A. Pliuškevičienė), 2025 m. rugsėjo 29 d. nurašyta 75 Eur (gavėjas antstolė S. Selezniovienė), 277,51 Eur (gavėjas antstolė A. Pliuškevičienė), 188,99 Eur (gavėjas antstolis K. Košys), 2025 m. spalio 14 d. nurašyta 6,95 Eur (gavėjas antstolė S. Selezniovienė), 17,53 Eur (gavėjas antstolis K. Košys), 25,74 Eur (gavėjas antstolė A. Pliuškevičienė), 2025 m. spalio 20 d. nurašyta 27,35 Eur (gavėjas antstolė S. Selezniovienė), 101,21 Eur (gavėjas antstolė A. Pliuškevičienė), 68,93 Eur (gavėjas antstolis K. Košys), 2025 m. lapkričio 3 d. nurašyta 24,02 Eur (gavėjas antstolė S. Selezniovienė), 64,34 Eur (gavėjas antstolis K. Košys), 88,90 Eur (gavėjas antstolė A. Pliuškevičienė), 2025 m. lapkričio 11 d. nurašyta 9,93 Eur (gavėjas antstolė S.Selezniovienė), 36,76 Eur (gavėjas antstolė A. Pliuškevičienė), 26,61 Eur (gavėjas antstolis K. Košys), 2025 m. lapkričio 12 d. nurašyta 125,04 Eur (gavėjas antstolis K. Košys), 172,77 Eur (gavėjas antstolė A. Pliuškevičienė), 46,69 Eur (gavėjas antstolė S. Selezniovienė), 2025 m. lapkričio 17 d. nurašyta 55,92 Eur (gavėjas antstolė S. Selezniovienė), 206,91 Eur (gavėjas antstolė A. Pliuškevičienė), 149,75 Eur (gavėjas antstolis K. Košys). Nors iš pareiškėjo pateikto išrašo matyti, kad spalio – lapkričio mėn iš pareiškėjo sąskaitos yra nurašytos nemažos pinigų sumos, tačiau pažymėtina, kad išieškojimas iš socialinio draudimo išmokų yra ribotas (CPK 738 straipsnis, CPK 739 straipsnis), o kaip nustatyta spalio – lapkričio mėn. pareiškėjas gavo būtent sodros išmokas. Pareiškėjas nuo 2026 m. lapkričio 10 d. nebedirba.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0184/20/001229 matyti, kad į antstolės S. Selezniovienės depozitinę sąskaitą 2025 m. rugpjūčio 14 d. pervesti iš pareiškėjo darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ išskaityti 27,90 Eur ir 2025 m. rugpjūčio 18 d. iš pareiškėjo sąskaitos nurašyti 65,37 Eur (viso rugpjūčio mėn. 93,27 Eur); 2025 m. rugsėjo 15 d. pervesti iš pareiškėjo darbo užmokesčio UAB „ (duomenys neskelbtini)“ išskaityti 7,47 Eur, 2025 m. rugsėjo 22 d. iš pareiškėjo sąskaitos nurašyti 10,32 Eur, 2025 m. rugsėjo 23 d. iš pareiškėjo sąskaitos nurašyti 54,42 Eur ir 2025 m. rugsėjo 29 d. iš pareiškėjo sąskaitos nurašyti 75 Eur (viso rugsėjo mėn. 147,21 Eur); 2025 m. spalio 14 d. pervesti iš pareiškėjo darbo užmokesčio UAB „ (duomenys neskelbtini)“ išskaityti 1,13 Eur ir iš pareiškėjo sąskaitos nurašyti 6,95 Eur, 2025 m. spalio 20 d. iš pareiškėjo sąskaitos nurašyti 27,35 Eur (viso spalio mėn. 35,43 Eur); 2025 m. lapkričio 3 d. pervesti iš pareiškėjo sąskaitos nurašyti 24,02 Eur ir 2025 m. lapkričio 11 d. iš pareiškėjo sąskaitos nurašyti 9,93 Eur (viso 33,95 Eur).
Šių duomenų visuma rodo, jog priverstinio vykdymo priemonės – išieškojimas tik iš skolininko lėšų nėra efektyvus, todėl antstolė pagrįstai nutarė taikyti dar vieną priverstinio vykdymo priemonę – išieškojimą iš skolininko turto (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Pažymėtina, kad skolininkas, gavęs pajamas, turi teisę bet kuriuo metu jomis padengti išieškomą sumą, tačiau aktyvių veiksmų nesiėmė, todėl, teismo vertinimu, šios bylos nagrinėjimo metu išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą yra galimas, priešingu atveju būtų pažeisti išieškotojų interesai, jog skola būtų kuo greičiau grąžinta.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo atveju pateikti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per 36 mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Pažymėtina, kad vertinant galimybę padengti skolą per 36 mėnesius, turi būti atsižvelgiama ne į bet kokias hipotetines sumas, o išimtinai į pagal CPK 736 straipsnį leistino dydžio išskaitas iš gaunamų pajamų.
CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. Taikant CPK 663 straipsnio 3 dalį ir nustatant iš skolininko išieškomą sumą, nėra draudimo prie pradinės antstolio išieškomos sumos pridėti kitų antstolių, kurie CPK 759 straipsnio 1 dalies pagrindu prisijungia prie išieškojimo, išieškomas sumas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015).
Be to, antstolės 2025 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S1J25-14976, skolininkui priklausantis 1 kambario butas įkainotas 18 800 Eur, t. y. turto vertė yra mažesnė nei bendra skolos suma ir vykdymo išlaidos. 2025 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-1J25-15792 pareiškėjas įpareigotas per 10 darbo dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti susitarimą su teismo ekspertu, pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą reikalingą sumą ekspertizės kaštams padengti. Duomenų, kad pareiškėjas būtų įvykdęs minėtus įpareigojimus, nėra. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad turto vertė neatitinka rinkos kainų, kad antstolės atliktas nekilnojamojo turto įkainojimas yra netinkamas.
Teismas konstatavo, kad antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, naikinti antstolės patvarkymo pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą (CPK 510 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 663 straipsnio 1 dalį bei neproporcingai apribojo pareiškėjo teisę į būstą, garantuojamą tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normomis. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad jis realiai gauna nuolatines pajamas, iš kurių daromos reikšmingos išskaitos išieškotojų naudai. Teismas, formaliai konstatavęs, jog pajamos nėra pastovios, neįvertino jų bendros dinamikos ir to, kad laikini pajamų sumažėjimai buvo susiję su laikinu nedarbingumu, o ne su pareiškėjo valios ar elgesio trūkumu. Tokios laikinos aplinkybės negali paneigti pareiškėjo galimybės per 36 mėnesius padengti skolas, juolab kad CPK 663 straipsnio 1 dalis nereikalauja absoliučiai nekintančių pajamų, o tik realios galimybės išieškoti skolą nustatytu laikotarpiu, darant įstatymo leidžiamas išskaitas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas yra nurodęs, kad jo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1206,21 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius). Iš šios sumos darbdaviai kas mėnesį perveda antstoliams apie 230,78 Eur. Taigi pareiškėjui lieka apie 975,43 Eur per mėnesį grynųjų pajamų. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad pareiškėjui laisvai disponuoti paliekama tik apie 450 Eur per mėnesį, o likusi darbo užmokesčio dalis (apie 525,43 Eur) yra automatiškai nurašoma antstolių skoloms dengti. Tokia išieškojimo apimtis pareiškėją tenkina, jis nesiekia jos mažinti, priešingai – siekia kuo greičiau atsiskaityti su visais kreditoriais ir neprieštarauja, kad iš jo būtų išieškomos didesnės sumos.
Esant šioms aplinkybėms, iš pareiškėjo šiuo metu realiai išieškoma apie 756,21 Eur per mėnesį (230,78 Eur iš darbo užmokesčio + apie 525,43 Eur iš banko sąskaitos). Vykdant išieškojimą tokiu intensyvumu, per trisdešimt šešis mėnesius iš pareiškėjo gali būti išieškota apie 27 223,56 Eur (756,21 Eur × 36 mėn.), o tai pilnai padengia visas pareiškėjo skolas, kurių bendra suma yra 25 759,88 Eur. Taigi objektyviai egzistuoja reali galimybė per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą visiškai atsiskaityti su išieškotojais, nenukreipiant išieškojimo į pareiškėjo paskutinį būstą.
Pareiškėjas artimiausiu metu ketina visiškai padengti susikaupusį įsiskolinimą už išlaikymą vaikams ir toliau šias periodines išmokas mokėti gera valia, kad jų nereikėtų išieškoti antstoliams. Tam jis planuoja gauti reikiamą pinigų sumą iš giminaičių. Įsiskolinimo už išlaikymą padengimas ir perėjimas prie savanoriško, reguliaraus mokėjimo reikšmingai sumažins bendros skolos dydį ir jos didėjimo riziką ateityje bei užtikrins, kad likusios skolos būtų nuosekliai mažinamos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas pareiškėjo galimybes padengti skolą per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, turėjo remtis tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios egzistavo antstolės sprendimo priėmimo metu, o ne vėlesnėmis aplinkybėmis, laikinu pareiškėjo nedarbingumu, laikinu pajamų svyravimu, kurios atsirado jau po antstolės sprendimo ir kurios savo prigimtimi yra laikinos bei nelemiančios pareiškėjo ilgalaikių finansinių perspektyvų.
Teismas neįvertino, kad išieškojimo nukreipimas į pareiškėjo vienintelį gyvenamąjį būstą pagal savo prigimtį yra kraštutinė (ultima ratio) priverstinio vykdymo priemonė, kuri gali būti taikoma tik tada, kai visos kitos, švelnesnės priemonės yra akivaizdžiai neefektyvios. Šiuo atveju situacija yra priešinga – išieškojimas iš pareiškėjo pajamų yra realiai vykdomas, duoda apčiuopiamų rezultatų ir leidžia sistemiškai mažinti skolą. Todėl išieškojimo nukreipimas į būstą nėra nei būtinas, nei proporcingas siekiamam tikslui.
Vienintelio pareiškėjo būsto realizavimas varžytynėse realiai ne tik nesuteiktų efektyvesnės išieškojimo naudos, bet galėtų net pabloginti išieškotojų padėtį. Buto vertė yra santykinai nedidelė, o pardavimo varžytynėse kaina paprastai dar labiau sumažėja. Tokiu atveju pareiškėjas netektų būsto, o išieškotojų reikalavimai vis tiek nebūtų visiškai patenkinti, todėl būtų pažeista ir skolininko, ir kreditorių interesų pusiausvyra.
Atsiliepimas
Antstolė SUA7 atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Antstolės žinioje vykdomųjų bylų likutis 2026-02-02 yra 10 657,29 Eur. Per paskutinius 7 mėnesius iš skolininko buvo gauta viso 537,37 Eur, kas reikštų per 1 mėnesį – 76,76 Eur. Todėl 36 mėnesių laikotarpyje gautina suma 2 763,36 Eur (76,76 ×36).
Antstolio Kęstučio Košio kontoroje skolininko PRS1 skolos ir vykdymo išlaidų suma šiai dienai – 6 556,72 Eur. Antstolės Astos Pliuškevičienės kontoroje skolos ir vykdymo išlaidų suma šiai dienai – 8 916,03 Eur. Viso per abu antstolius: 15 472,75 Eur.
Skundas negali būti patenkintas ir remiantis CPK 663 straipsnio 3 dalimi. CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. Antstolė 2025 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo nustatė skolininkui priklausančio buto vertę 18 800 Eur. Skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės, 2025-09-25 patvarkymu „Dėl ekspertizės skyrimo“ antstolė CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka paskyrė skolininko buto ekspertizę. Tačiau skolininkas neįvykdė 2025 m. rugsėjo 25 d. patvarkymo reikalavimų dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo, todėl liko antstolės nustatyta skolininko turto vertė - 18 800 Eur. Taigi skolininko turto vertė yra mažesnė nei išieškotina suma ir vykdymo išlaidos (24 818,90 Eur).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje sprendžiama, ar pagrįstai antstolė nukreipė išieškojimą į paskutinį skolininko būstą, kuriame yra registruota jo gyvenamoji vieta.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato pareigą vykdymo procese antstoliui veikti aktyviai – antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.
Apribojimus, taikomus išieškant iš asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis. Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 MMA (MMA – minimalios mėnesinės algos), galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.
Apeliantas remiasi tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 663 straipsnio 1 dalį, padarė nepagrįstas išvadas, kad skolininkas nepagrindė savo galimybių per 36 mėnesius padengti visas skolas. Jo vertinimu, teismo išvados, kad skolininko pajamos nėra pastovios, yra nepagrįstos, nes laikini pajamų sumažėjimai buvo susiję su laikinu nedarbingumu, o ne su pareiškėjo valios ar elgesio trūkumu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė SUA7 vykdo išieškojimą iš skolininko PRS1 : vykdomojoje byloje Nr. 0184/19/01127 pagal 2019 m. balandžio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1674-384/2019 dėl skolos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0184/20/001229 pagal Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1106-714/2020 dėl skolos išieškojimo išieškotojo PlusPlus Capital AS naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0184/20/01597 pagal Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. vykdomąjį raštą Nr. cI-8489-422/2019 dėl skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0184/24/11372 pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-911-384/2017 dėl skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Jurbarko komunalininkas“ naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0184/24/11463 pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 2YT-351-670/2017 dėl skolos išieškojimo išieškotojos SUA1 naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0184/24/12855 pagal Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. vykdomąjį raštą Nr.e2-485-523/2020 dėl skolos išieškojimo išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0184/24/15011 pagal Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1123-670/2021 dėl skolos išieškojimo išieškotojo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje naudai. Antstolės teiktais duomenimis, nurodytose vykdomosiose bylose 2026 m. vasario 2 d. likusi bendra neišieškota suma buvo 10 657,29 Eur.
Antstolės teiktais duomenimis, antstolio K. Košio žinioje esančiose vykdomosiose bylose skolininko PRS1 skolos ir vykdymo išlaidų suma yra 6 556,72 Eur, antstolės A. Pliuškevičienės žinioje esančioje vykdomojoje byloje skolininko PRS1 skolos ir vykdymo išlaidų suma yra 8 916,03 Eur. Tad visų antstolių vykdomose vykdomosiose bylose bendra pareiškėjo skola 2025 m. lapkričio mėn. sudarė 24 818,90 Eur.
Nors apeliantas tvirtina, kad vykdomosiose bylose esantį įsiskolinimą išieškotojams bei antstoliams turi galimybę padengti iš gaunamų pajamų per 36 mėnesius, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis).
Apeliantas skunde rėmėsi tuo, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 1 206,21 Eur (atskaičius mokesčius), o išieškoma mėnesio suma apie 756,21 Eur, todėl per 36 mėnesius gali būti išieškota 27 223,56 Eur, kas pilnai padengtų visas pareiškėjo skolas.
Pirmosios instancijos teismo atlikta nuodugni skolininko gaunamų pajamų ir atliktų išieškojimų analizė patvirtina, kad skolininko pajamos nėra nuolatinio pobūdžio. Laikotarpiu nuo 2025 m. kovo mėn. iki 2025 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjo pajamos vidutiniškai per mėnesį siekė 957,85 Eur (atskaičius mokesčius), vėlesniu laikotarpiu jos buvo ženkliai mažesnės (nuo 2025 m. spalio iki gruodžio mėnesio buvo gaunamos ligos pašalpos). Tad mėnesio išskaitos iš skolininko daug mažesnės nei skolininko nurodyta 756,21 Eur suma. Antstolės paskaičiavimu, vykdant išieškojimą vien jos vykdomose vykdomosiose bylose iš skolininko pajamų, kuriose skolų ir vykdymo išlaidų skola siekia 10 657,29 Eur, nėra jokių galimybių jas padengti per 36 mėnesius. Laikotarpiu nuo 2025 m. liepos mėn. iki 2026 m. sausio mėn. (7 mėn. laikotarpiu) iš skolininko gauta 537 Eur. Todėl tokiu intensyvumu dengiant skolas skolininko skolų likutis po 36 mėnesių būtų 7893,93 Eur.
Apeliantas be kita ko remiasi ir tuo, kad teismas nepagrįstai vertino ir laikotarpį po ginčijamo antstolės patvarkymo priėmimo, kuomet apeliantas kelis mėnesius gavo ligos išmokas. Nors ginčijamo patvarkymo priėmimui nurodytas laikotarpis nuo 2025 m. spalio mėnesio nėra aktualus, tačiau jis tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl apelianto pajamų nepastovumo bei nepakankamumo padengti skolas per 36 mėnesių laikotarpį. Be to, net ir vertinant aktualų (nuo 2025 m. kovo mėn. iki 2025 m. rugpjūčio mėn.), kuomet pareiškėjo pajamos vidutiniškai per mėnesį siekė 957,85 Eur (atskaičius mokesčius), o ne pareiškėjo deklaruojama 1 206,21 Eur (atskaičius mokesčius) pajamų suma, vidutinis menesio skolų dengimas neleistų konstatuoti skolininko galimybių padengti skolas per 36 mėnesių laikotarpį. Antstolės SUA7 vykdomosiose bylose minėtu laikotarpiu iš skolininko gautos sumos siekė 87,95 Eur - 93,27 Eur, tad 36 mėnesių laikotarpiu padengiama skolų suma siektų tik 3240 Eur, t. y. liktų nepadengta 7 417 Eur (10 657,29 Eur - 3240 Eur). Apeliantas nepagrindė, kad kitokia situacija būtų kitų prisijungusių antstolių vykdomosiose bylose.
Apelianto argumentai, kad dalį skolų (išlaikymo įsiskolinimą) ketina padengti gavęs lėšų iš giminaičių, tokiu būdu ženkliai sumažinant vykdomosiose bylose išieškotiną sumą, laikytini deklaratyviais, nes jiems pagrįsti nepateikti jokie įrodymai (CPK 178 straipsnis).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju antstolė neturėjo pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 1 dalies normą, išieškant iš asmens turto, nes skolininkas nepagrindė savo finansinių galimybių skolas padengti per 36 mėnesių laikotarpį.
CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolei nebuvo pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatytus apribojimus, nes iš skolininko išieškoma suma (24 818,90 Eur) didesnė nei paskutinio būsto vertė (18 800 Eur), kuri nustatyta antstolės patvarkymu. Atskirajame skunde net nesiremiama tuo, kad iš skolininko išieškoma suma būtų mažesnė nei jo paskutinio būsto vertė. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl CPK 663 straipsnio 3 dalies normos netaikymo ginčo atveju, nėra paneigta.
Apeliantas remiasi tuo, kad nukreipus išieškojimą į paskutinį apelianto būstą būtų pažeista skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti. Antstolis turi imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Siekiant užtikrinti skolininko interesą neprarasti paskutinio būsto, CPK 663 straipsnyje numatyti atitinkami ribojimai, kurie šiuo atveju dėl jau aptartų aplinkybių negali būti taikomi. Tuo tarpu vykdant išieškojimą neapibrėžtą laiką būtų pažeidžiami skolininko kreditorių interesai.
Įvertinus aptartą, pirmosios instancijos teismas antstolės procesinius veiksmus, nukreipiant išieškojimą į paskutinį skolininko būstą, pagrįstai pripažino teisėtais, atitinkančiais antstolės veiklą reglamentuojančias teisės normas.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Dėl bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas dėl antstolės procesinių veiksmų vertinimo, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti ginčijamą teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.