Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. (toliau – ir nubaustasis) įgalioto atstovo advokato Mažvydo Misiūno (toliau – ir atstovas, advokatas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutarimo, kuriuo A. T. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 3000 Eur dydžio bauda. Pareiškėjo P. J. (toliau – ir pareiškėjas) įgalioto atstovo advokato J. J. (toliau – ir pareiškėjo atstovas, advokatas) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies ir iš A. T. priteista 1700 Eur proceso išlaidų P. J. naudai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apygardos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. įgalioto atstovo advokato Mažvydo Misiūno apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą – A. T. pripažinti kaltu pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį, dėl to, byloje paduotas apeliacinis skundas nesuponuoja pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutarimą. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl nubaustojo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Skundžiame nutarime pateikti aiškūs, konkretūs ir pakankamai išsamūs argumentai dėl ANK 119 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo nubaustojo veiksmuose, o naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodoma.

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams. Šio administracinio nusižengimo dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neteisėtu neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta viena iš akcininko turimų neturtinių teisių – gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad nubaustasis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, gavęs pareiškėjo pateiktą prašymą, faktiškai nesiėmė jokių veiksmų jam nagrinėti ar į jį atsakyti. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog buvo atliekami bent minimalūs procesiniai ar organizaciniai veiksmai, siekiant įvertinti prašymo turinį, rinkti reikšmingą informaciją ar pateikti pareiškėjui motyvuotą atsakymą. Priešingai, nustatytas visiškas nubaustojo pasyvumas ir akivaizdus nereagavimas į pareiškėjo kreipimąsi. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo net formaliai sudarytas įspūdis, jog pareiškėjo prašymas yra nagrinėjamas ar kad imamasi kokių nors veiksmų pagal vadovui tenkančią kompetenciją. Toks neveikimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis procedūrinis trūkumas ar neesminis formalus pažeidimas. Priešingai, tai patvirtina, kad nubaustasis nevykdė jam tenkančios pareigos veikti rūpestingai, sąžiningai ir atidžiai, užtikrinant akcininko teisę gauti informaciją bei motyvuotą atsakymą į pateiktą prašymą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nubaustojo neveikimą ir tinkamai įvertino tokio pasyvaus elgesio teisinę reikšmę administracinio nusižengimo bylos kontekste. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad svarbus kriterijus vertinant, ar tinkamai įvykdyta pareiga suteikti akcininkui informaciją, yra ne formalus, o kokybiškai turiningas jos įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016).‏‏‎

Pažymėtina, kad, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, nubaustasis UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas eina nuo 2014 m. kovo 3 d., todėl nagrinėjamu laikotarpiu jis buvo oficialus ir teisėtas bendrovės vadovas, kuriam kilo Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos vadovo pareigos bei atsakomybė. Vien aplinkybė, kad apeliaciniame skunde nubaustojo statusą siekiama apibūdinti kaip formalų ar nominalų, savaime nepaneigia jo, kaip juridinio asmens valdymo organo, teisinės padėties ir iš jos kylančių pareigų. Papildomai akcentuotina, kad pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, veikia bendrovės vardu ir atsako už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą. Tuo tarpu ABĮ 18 straipsnyje įtvirtinta akcininko teisė gauti bendrovės dokumentus ir informaciją, o šios teisės tinkamo įgyvendinimo užtikrinimas neabejotinai priskirtinas bendrovės vadovo kompetencijai bei pareigoms. Vadinasi, būtent bendrovės vadovas privalo užtikrinti, kad į akcininko kreipimusis būtų reaguojama operatyviai, rūpestingai ir laikantis įstatymo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nubaustasis būtų atsisakęs bendrovės vadovo pareigų, inicijavęs savo atleidimą ar kitaip siekęs nutraukti jam tenkančius įgaliojimus. Priešingai, nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nubaustasis faktiškai nevykdė vadovo funkcijų ir neveikė bendrovės vardu, bylos medžiaga patvirtina priešingas aplinkybes. Nustatyta, kad atsakydamas į 2025 m. birželio 5 d. prašymą pateikti informaciją, nubaustasis nurodė, jog bus vertinama, kokie dokumentai akcininkui gali būti pateikti įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu būdu nubaustasis reagavo būtent kaip bendrovės vadovas, vertino akcininko teisės gauti informaciją apimtį bei sprendė dėl dokumentų pateikimo galimumo. Todėl apeliacinio skundo argumentai, esą jis neturėjo jokio realaus santykio su bendrovės veikla ar nevykdė vadovo funkcijų, vertintini kritiškai, nes jie paneigiami paties nubaustojo veiksmais. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nė vienas teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas neginčijo aplinkybės, jog nubaustasis buvo bendrovės vadovas. Taigi bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtas jo oficialus teisinis statusas, o vien deklaratyvūs teiginiai apie tariamai formalų vadovavimą nesudaro pagrindo eliminuoti įstatyme nustatytų vadovo pareigų ir atsakomybės. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nubaustasis, būdamas registruotu bendrovės vadovu, turėjo pareigą tinkamai, aktyviai ir rūpestingai nagrinėti pareiškėjo prašymą bei užtikrinti akcininko teisės gauti informaciją įgyvendinimą, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, laisva valia sutikdamas eiti juridinio asmens vadovo pareigas ir būdamas įregistruotas Juridinių asmenų registre kaip bendrovės vadovas, prisiima ne tik formalią pareigų apimtį, bet ir visą su šiomis pareigomis susijusią įstatyminę atsakomybę. Bendrovės vadovo statusas ex officio ( lot. pagal pareigas) suponuoja fiduciarines pareigas – veikti išskirtinai bendrovės interesais, rūpestingai, sąžiningai, lojaliai bei užtikrinti imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą. Teisinėje valstybėje juridinio asmens vadovo institutas negali būti tapatinamas su deklaratyviu ar formaliu statusu. Todėl vien vėlesni nubaustojo teiginiai, kad jis buvo tik nominalus vadovas, neatliko realių valdymo funkcijų ar perleido jas kitiems asmenims, savaime nepaneigia jo teisinio statuso ir neatleidžia nuo civilinės atsakomybės už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, tapdamas uždarosios akcinės bendrovės vadovu ir būdamas įregistruotas Juridinių asmenų registre, prisiima visas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bendrovės vadovo pareigas bei atsakomybę už jų tinkamą vykdymą.

Akcentuotina ir pritartina apylinkės teismo pastebėjimui, kad nubaustojo versija, esą jis buvo tik formalus bendrovės vadovas, atsirado tik nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą. Tuo tarpu ankstesnių administracinių nusižengimų bylų, susijusių su analogiško pobūdžio veikomis, nagrinėjimo metu tokios aplinkybės nebuvo nurodomos, nebuvo keliama abejonė dėl nubaustojo kaip bendrovės vadovo statuso ar jo vykdomų funkcijų pobūdžio. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai vertinti dabartinę gynybinę poziciją kritiškai bei laikyti ją siekiu išvengti atsakomybės už bendrovės vadovui tenkančių pareigų nevykdymą. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į paties nubaustojo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kuriuose jis nurodė manantis, jog galbūt vis dėlto reikėjo atsakyti į pateiktą prašymą ir informuoti, kad neturi prašomos informacijos, tačiau, jo teigimu, jam buvo žinoma, kad pareiškėjas ir taip suprato, jog nubaustasis niekada neturėjo bendrovės dokumentų ar kitos su bendrovės veikla susijusios informacijos, todėl jis nepagalvojo atsakyti. Įvertinus nubaustojo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, nustatyta, kad jis pats pripažino žinojęs apie tai, jog bendrovė buvo sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, jog eidamas bendrovės direktoriaus pareigas jis pasirašė sutartį su advokatu E. Č.. Šios aplinkybės vertintinos kaip reikšmingi faktiniai duomenys, kurie paneigia gynybos versiją, kad nubaustasis faktiškai nedalyvavo bendrovės valdyme ir neturėjo jokios informacijos apie prašomus pateikti dokumentus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nubaustasis kaip bendrovės vadovas ne tik formaliai ėjo direktoriaus pareigas, bet ir realiai vykdė su vadovavimu susijusias funkcijas, įskaitant sutarčių sudarymą bei informacijos apie bendrovės veiklą turėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie paaiškinimai nepaneigia pareigos reaguoti į akcininko kreipimąsi, o priešingai – patvirtina, kad nubaustasis sąmoningai pasirinko neveikimo modelį, nors suvokė, kad į pateiktą prašymą turėjo būti atsakyta. Akcentuotina, kad net ir tuo atveju, jeigu bendrovės vadovas faktiškai neturi prašomų dokumentų ar informacijos, tai savaime neatleidžia jo nuo pareigos pateikti aiškų, savalaikį ir motyvuotą atsakymą akcininkui. Nagrinėjamu atveju nubaustasis, užuot aiškiai išreiškęs poziciją dėl atsisakymo pateikti informaciją ar nurodęs objektyvias tokio atsisakymo priežastis, pasirinko visiško neveikimo būdą, kurį vėliau mėgino pateisinti subjektyviais ir objektyviais bylos duomenimis nepatvirtintais argumentais. Tokie veiksmai vertintini kaip neatitinkantys rūpestingo, sąžiningo ir atsakingo bendrovės vadovo elgesio standarto.

Pažymėtina, kad nors iš bylos medžiagos matyti, jog bendrovėje (duomenys neskelbtini) pareiškėjui iš tiesų buvo suteikti platūs įgaliojimai bei jis dalyvavo bendrovės veikloje ir galėjo priimti tam tikrus su bendrovės veikla susijusius sprendimus, ši aplinkybė savaime nepaneigia ir neeliminuoja nubaustojo, kaip oficialiai registruoto bendrovės vadovo, pareigų bei atsakomybės. Pabrėžtina, kad pareiškėjui nebuvo pavesta eiti UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų ir jis nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre kaip bendrovės vadovas, todėl būtent nubaustasis nagrinėjamu laikotarpiu išliko asmuo, kuriam kilo įstatyme nustatyta pareiga organizuoti bendrovės veiklą, veikti bendrovės vardu bei užtikrinti tinkamą akcininkų teisių įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad dalį faktinių veiksmų ar tam tikrus sprendimus galėjo priimti kitas asmuo, nesudaro pagrindo eliminuoti bendrovės vadovui tenkančios atsakomybės už tinkamą jo pareigų vykdymą. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas bendrovės vadovui išvengti įstatyme nustatytų pareigų vykdymo ir atsakomybės vien remiantis faktiniu tam tikrų funkcijų perdavimu tretiesiems asmenims, nors jo teisinis statusas ir įgaliojimai nebuvo pasibaigę. Objektyvių ir patikimų duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nubaustasis nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniai ginčai ar nesutarimai tarp UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų dėl bendrovės valdymo neturi teisinės reikšmės šios administracinio nusižengimo bylos išsprendimui. Šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro išimtinai konkretus ir individualizuotas teisinis faktas – aplinkybė, kad nubaustasis būdamas bendrovės vadovu nepateikė akcininkui prašomų dokumentų ir informacijos. Akcininkų tarpusavio civiliniai santykiai bei subjektyvūs konfliktai neeliminuoja bendrovės vadovui teisės aktuose imperatyviai nustatytų pareigų bei atsakomybės už jų nevykdymą, todėl negali būti vertinami platesniame civilinių teisinių santykių kontekste, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, kad nubaustojo atstovo advokato apeliaciniame skunde iš esmės apsiribojama deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, jog nubaustasis esą negalėjo pateikti akcininko prašomų dokumentų, tačiau skunde nenurodytos jokios konkrečios faktinės ar teisinės aplinkybės, kurios būtų realiai, neišvengiamai ir objektyviai sutrukdžiusios nubaustajam, kaip bendrovės vadovui, įvykdyti įstatyme nustatytą pareigą pateikti pareiškėjui informaciją ar tinkamai į ją sureaguoti. Bylos medžiaga taip pat nepatvirtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu egzistavo kokios nors objektyvios, nuo nubaustojo valios nepriklausančios kliūtys, kurios būtų eliminavusios jo galimybę vykdyti bendrovės vadovo funkcijas ar užkirtusios kelią pateikti akcininko prašomą informaciją. Priešingai, byloje nėra duomenų apie dokumentų praradimą, jų nebuvimą dėl force majeure ( lot. nenugalimos jėgos) aplinkybių, teisinių ribojimų ar kitų išimtinių situacijų, kurios galėtų objektyviai pateisinti pareigos nevykdymą. Pažymėtina ir tai, kad vien bendro pobūdžio samprotavimai apie tariamą negalėjimą pateikti dokumentų, nesant juos pagrindžiančių faktinių duomenų, negali būti laikomi pakankamais paneigti įstatyme įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos vykdymą. Tokie argumentai vertintini kaip hipotetiniai ir nepagrįsti, todėl jie nesudaro jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog nubaustasis objektyviai negalėjo įvykdyti jam, kaip bendrovės vadovui, tenkančių pareigų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų paneigti nubaustojo pareigą pateikti akcininkui informaciją ar pateisinti jos nevykdymą, todėl nurodyti gynybiniai argumentai vertintini kaip neįrodyti ir nepaneigiantys nustatytų pažeidimo faktinių aplinkybių.

Nors nubaustojo atstovas advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį negali būti grindžiama vien formaliu pareigos egzistavimo faktu, o kiekvienu atveju esą būtina nustatyti, jog asmuo realiai disponavo prašoma informacija arba turėjo objektyvią galimybę ją gauti bei pateikti įprastomis savo veiklos priemonėmis, apeliacinės instancijos teismas su tokiu teisės normos aiškinimu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei ANK 119 straipsnio turinys, nei šios teisės normos taikymo klausimais formuojama teismų praktika nesuponuoja pareigos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui kiekvienu atveju papildomai nustatinėti, kad asmuo faktiškai valdė prašomą informaciją ar turėjo realias galimybes ją gauti. Teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant atsakomybės pagal minėtą straipsnį klausimą yra tai, ar egzistavo objektyvios aplinkybės, eliminavusios galimybę įvykdyti įstatyme nustatytą pareigą pateikti informaciją ar dokumentus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, inter alia (lot. be kita ko) administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-654/2024, pažymėta, kad atsakomybė pagal ANK 119 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai informacija nepateikiama dėl objektyvių ir nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių. Tačiau nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, o bylos medžiaga nepatvirtina, kad egzistavo kliūtys, objektyviai užkirtusios kelią nubaustajam įvykdyti jam teisės aktuose nustatytą pareigą. Priešingai, byloje nustatyta, kad nubaustasis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės vadovu ir gavęs pareiškėjo pateikti informaciją bei dokumentus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų šiai pareigai įvykdyti: nei pateikė prašomą informaciją ar dokumentus, nei pateikė motyvuotą atsakymą dėl jų nepateikimo priežasčių. Tokie veiksmai vertintini kaip įstatyme nustatytos pareigos nevykdymas. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016 yra išaiškinta, jog bendrovės vadovas, gavęs akcininko prašymą pateikti bendrovės dokumentus ar informaciją, privalo imtis aktyvių veiksmų šiam prašymui tinkamai išnagrinėti ir įvykdyti arba pateikti motyvuotą atsakymą dėl atsisakymo tai padaryti. Nagrinėjamu atveju tokių veiksmų nubaustasis neatliko. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nubaustojo atstovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl tariamai būtinų papildomų sąlygų administracinei atsakomybei pagal ANK 119 straipsnį kilti nepagrįsti nei įstatymo nuostatomis, nei formuojama teismų praktika, todėl nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutarimą.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo perduoti šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus bei teisingai kvalifikavo padarytą veiką pagal taikytinas teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryta esminių proceso ar materialiosios teisės pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui ar sudarytų pagrindą panaikinti priimtą nutarimą bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti priimto procesinio sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl toks prašymas atmestinas.

Atsižvelgiant į bylos medžiagą, konstatuotina, kad nubaustasis ANK 119 straipsnyje numatytą nusižengimą padarė jau trečią kartą. Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad asmens neteisėta veika nėra atsitiktinio pobūdžio ar vienkartinis nesusipratimas, o indikuoja dėsningą, sistemingą ir sąmoningą imperatyvių teisės aktų reikalavimų, susijusių su informacijos akcininkui teikimu, ignoravimą. Pažeidimo pakartotinumas bei analogiškas jo pobūdis liudija apie dėsningai susiformavusią asmens elgesio liniją ir neigiamą požiūrį į akcininkų teisių apsaugą. Teismų praktikoje pažymima, kad skiriama nuobauda turi būti teisinga ir proporcinga – ji turi sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, kurios būtų adekvačias padarytam teisės pažeidimui, tačiau kartu pasiektų nuobaudos tikslus. Nagrinėjamu atveju nubaustajam paskirta 3000 Eur bauda vertintina kaip visiškai proporcinga padaryto nusižengimo pobūdžiui, mastui bei sistemingumui. Paskirtoji nuobauda savo dydžiu yra artima ANK 119 straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam ribų dydžiui, todėl ji negali būti laikoma pernelyg griežta ar neproporcinga. Tokio dydžio nuobauda visiškai atitinka atsakomybės individualizavimo principą ir užtikrina teisingą balansą tarp visuomenės intereso, kad būtų griežtai laikomasi ABĮ normų, ir asmeninės pažeidėjo atsakomybės. Paskirta bauda yra pakankama, kad būtų pasiekti tiek bendrosios, tiek specialiosios prevencijos tikslai – tai yra, ji ne tik sulaikys nubaustąjį nuo naujų pažeidimų ateityje, bet ir aiškiai parodys, kad toks elgesys yra netoleruojamas.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjo atstovas advokatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš nubaustojo visas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta jokių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, patvirtinančių jų dydį ir realų patyrimą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi faktinio ir teisinio pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo apeliacinėje instancijoje, kadangi bylos medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių nustatyti šių išlaidų pagrįstumą ir dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. įgalioto atstovo advokato Mažvydo Misiūno apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.