Vilniaus apygardos teismo nutartis

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2026 m. rugpjūčio 10 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Project LT“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“, pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Project LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys SUA1, SUA2, SUA3, uždaroji akcinė bendrovė „Zarembos įmonė“, kiti suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Consult“, uždaroji akcinė bendrovė „Zonta“, investicinis fondas NuCapital, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Šviesos loftai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

Dėl tyčinio bankroto požymių (ne)buvimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio teisės nuostatos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. Prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

Dėl bendrovės nemokumo momento ir vadovų pareigos laiku inicijuoti bankroto procesą (ne)vykdymo

Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių bendrovės finansinių duomenų nustatyta, kad bendrovės finansinė padėtis nagrinėjamu laikotarpiu nuosekliai blogėjo. Lyginant 2022 m. ir 2023 m. finansinės atskaitomybės duomenis matyti, kad, nors 2023 m. bendrovės turto vertė padidėjo dėl balanse apskaityto materialiojo turto, kartu padidėjo ir bendrovės įsipareigojimų suma. Tuo tarpu 2024 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys patvirtina, kad bendrovė materialiojo turto nebeturėjo, o jos finansinio turto vertė, palyginti su 2023 m., sumažėjo. Be to, nustatyta, kad nuo 2023 m. bendrovė veiklą vykdė nuostolingai – 2023 m. patyrė 28 534 Eur nuostolį, o 2024 m. nuostoliai išaugo iki 122 952 Eur, t. y. daugiau kaip keturis kartus. Šios aplinkybės patvirtina, kad bendrovės finansinė būklė nuo 2022 m. pabaigos negerėjo, priešingai – nuosekliai prastėjo ir mokumo problemos nebuvo pašalintos. Teismo vertinimu, visuma aptartų byloje nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą spręsti, kad bendrovė jau 2022 m. pabaigoje buvo nemoki.

Vadovaujantis JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Nustačius bendrovės nemokumo momentą – 2022 m. pabaiga – bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. Analizuojamu atveju nustatyta, kad bendrovės vadovu 2022 m. pabaigos (2022 m. gruodžio 31 d.) laikotarpiu buvo SUA2 (jo vadovavimo bendrovei laikotarpis – nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. sausio 12 d.); nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2025 m. gegužės 27 d. bendrovei vadovavo SUA1.

Atsikirsdamas į pareiškimą bendrovės vadovas SUA2 nurodo, kad nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes, jo vertinimu, sprendžiant bendrovės mokumo klausimą turi būti vertinami ne tik balanso duomenys, bet ir pinigų srautai, vykdomi atsiskaitymai, gautinos sumos, gautinos palūkanos, finansavimo galimybės bei kitos reikšmingos aplinkybės. Taip pat pažymi, kad bendrovės vadovo pareigas ėjo tik iki 2023 m. sausio 12 d., todėl tuo metu finansinės atskaitomybės dokumentai už 2022 m. dar nebuvo parengti, o juos parengė ir pateikė jau kitas bendrovės vadovas.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiga kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo siejama ne su bendrovės metinių finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo momentu, bet su faktiniu bendrovės finansinės būklės žinojimu ar pareiga ją žinoti einant vadovo pareigas. Bendrovės vadovas privalo nuolat stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, paaiškėjus nemokumo požymiams, nedelsdamas imtis įstatyme nustatytų veiksmų. Todėl vien aplinkybė, kad 2022 m. finansinės ataskaitos buvo parengtos jau kitam vadovui einant pareigas, savaime nepaneigia SUA2 pareigos vertinti bendrovės mokumą jo vadovavimo laikotarpiu ir, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, inicijuoti nemokumo procesą.

Dėl nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių (ne)sudarymo

Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, grindžiamas aplinkybėmis, kad bendrovės vadovai 2022–2024 m. laikotarpiu susijusiems asmenims teikė paskolas be užtikrinimo galimybės atgauti pinigines sumas; bendrovės finansinį turtą ir gautinas sumas 2022–2024 m. laikotarpiu sudarė turtas iš susijusių asmenų ir įmonių, kurių didžioji dalis bankrutavusios.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

Analizuojamu atveju nustatyta, kad bendrovės skolininkų sąrašą 2025 m. kovo 26 d. duomenimis sudaro šie asmenys: SUA1 (7 576,87 Eur); SUA3 (505 890,27 Eur); SUA1 (293 512,28 Eur); BUAB „Sekmadieniai Vilniuje“ (111,37 Eur); BUAB „Alnėja“ (131 Eur); UAB „Investa Europe“ (452 106,67 Eur); UAB „Nordesta“ (30 403,89 Eur); UAB „Novus project“ (36 716 Eur); BUAB „Jeruzalės 26“ (60,50 Eur); UAB „Investus Pro“ (256 262,03 Eur); BUAB „Urban auto“ (11 524,30 Eur); UAB „Alvora“ (2 687,82 Eur). Iš viso: 1 596 983 Eur.

Iš VMI pateiktos 2025 m. gegužės 29 d. Mokestinio tyrimo ataskaitos Nr. (21.222 Mr) FR0686-398 (toliau – Mokestinio tyrimo ataskaita) nustatyta, kad bendrovė kontroliavo 13 vienetų, t. y. juridinių asmenų: UAB „Garda group“; UAB „Investa Europe“; UAB „Start Pro“; UAB „Nord invest group“; UAB „Gulbinų dominija“; UAB „Seltex“; UAB „Smulkūs statybos darbai“; UAB „Nord Investment“; UAB „Jeruzalės 26“; UAB „Consult LT“; UAB „Novus project“; UAB „Alnėja“; UAB „Nordesta“. Mokestinio tyrimo ataskaitoje konstatuota, kad bendrovė tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.) vykdė pinigų skolinimo sandorius su asocijuotais asmenimis (skolinosi iš dukterinių įmonių ir teikė paskolas savo dukterinėms įmonėms bei fiziniams asmenims). Šie sandoriai atsispindi bendrovės 2022–2024 m. didžiosiose knygose (pareiškimo priedai Nr. 7–9) bei skolininkų apyvartos žiniaraščiuose (sąskaitų istorijose) (pareiškimo priedai Nr. 15–17).

Remiantis Mokestinio tyrimo ataskaita ir Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO II) duomenimis, nustatyta, kad:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2404-866/2024 UAB „Sekmadieniai Vilniuje“ iškelta bankroto byla. Jau nustatyta, kad LUAB „Project LT“ akcininke buvo UAB „Baltic consult“, o pastarosios bendrovės akcijos lygiomis dalimis (po 50 proc.) priklauso E. A. ir G. R.. Nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. liepos 2 d. G. R. taip pat priklausė 100 proc. BUAB „Sekmadieniai Vilniuje“ akcijų;

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-1464-852/2024 dėl UAB „Alnėja“ pabaigos, taigi, įmonė likviduota. Šios bendrovės vadovais buvo: nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. SUA1; nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. sausio 23 d. SUA2;

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-1265-560/2025 dėl UAB „Jeruzalės 26“ pabaigos, taigi, įmonė likviduota. Šios bendrovės vadovu nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2025 m. sausio 7 d. buvo SUA1. Kaip nustatyta, SUA3 nuo 2021 m. vasario 15 d. buvo UAB „Jeruzalės 26“ akcininkė;

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3233-643/2025 bendrovės skolininkei UAB „Investus Pro“ iškelta bankroto byla;

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-230-614/2026 dėl UAB „Urban auto“ pabaigos, taigi, įmonė likviduota. Kaip nustatyta, SUA3 nuo 2020 m. liepos 23 d. buvo UAB „Urban auto“ akcininkė.

Bylos duomenimis, be kita ko, nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. bendrovė iš UAB „Nord invest group“ (šios bendrovės vadovu buvo SUA1) įsigijo du žemės sklypus 1,76 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2,7575 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 800 000 Eur ir 168 000 Eur PVM. Už įsigytus sklypus buvo atsiskaityta tarpusavio skolų užskaitymo būdu. Bendrovė pagal 2023 m. spalio 31 d. skolos perkėlimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 perėmė iš UAB „Nord invest group“ 311 312,92 Eur ir 498 822,65 Eur dydžio skolas bendrovei „Alvora“. Minėtų skolos perkėlimo sutarčių pagrindu atlikti Hipotekos sutarčių pakeitimai, pakeičiant įkaito davėją iš UAB „Nord Invest Group“ į UAB „Nord 1“ (LUAB „Project LT“). 2024 m. birželio 25 d. Skolos dengimo nekilnojamuoju turtu sutartimi skolininkė LUAB „Project LT“ perdavė, o kreditorė UAB „Alvora“ priėmė žemės sklypus: 1,76 ha (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)) ir 2,7575 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu padengiant 891 906,87 Eur dydžio skolą kreditorei, atsiradusią pagal Skolos perleidimo sutartį Nr. 1 ir Skolos perleidimo sutartį Nr. 2 (kartu su priskaičiuotomis palūkanomis).VMI Mokestinio tyrimo ataskaitoje konstatuota, kad: „Bendrovė 2024-06-25 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. NOR0082 UAB „ALVORA“ (susiejimas su Bendrove nenustatytas) perleido <...> žemės sklypus <...> už 891 907 EUR ir 187 300 EUR PVM (ne žemiau įsigijimo kainos). VĮ Registrų centro duomenimis 2024-06-13 d. šių sklypų vidutinė rinkos vertė sudarė 1 821 000 EUR (728 000 + 1 093 000).“. Nepaisant to, kad Skolos perkėlimo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu bendrovė perėmė buvusio skolininko UAB „Nord invest group“ skolas kreditorei UAB „Alvora“ ir šią skolą padengė nekilnojamuoju turtu, t. y. perleisdama kreditorei žemės sklypus, teismo vertinimu, minėtas turtas galėjo būti parduotas už ženkliai didesnę nustatytą rinkos kainą. Kita vertus, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad tiek pradinio kreditorės UAB „Alvora“ skolininko UAB „Nord Invest Group“, tiek skolą perėmusios UAB „Nord 1“ (vėliau – LUAB „Project LT“) vadovu sandorių sudarymo metu buvo tas pats asmuo – SUA1, kuri kelia teismui pagrįstų abejonių, ar sudarant Skolos perkėlimo sutartis ir vėliau atsiskaitant nekilnojamuoju turtu, buvo tinkamai atsižvelgta į kiekvienos bendrovės atskirus interesus.

Taigi iš aptartų aplinkybių nustatyta, kad buvę bendrovės vadovai SUA2 ir SUA1 2021–2024 m. laikotarpiu didžiąja dalimi teikė paskolas susijusiems su bendrove asmenims, bendrovėms, kurias tuo metu valdė tas pats vadovas, t. y. SUA1, taip pat bendrovėms, kurių finansinė būklė tuo metu buvo sunki, tokiu būdu dar labiau blogindami LUAB „Project LT finansinę būklę. Kad kitų bendrovių finansinė būklė paskolų teikimo metu buvo sunki bendrovės vadovas SUA1 turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kadangi pats buvo šių įmonių vadovas.

Suinteresuotas asmuo SUA2 atsiliepime nurodo, kad nemokumo administratorės pareiškime nurodoma informacija, kad bendrovės lėšos buvo pervestos nemokioms įmonėms, nėra teisinga, kadangi įmonėms bankroto bylos buvo iškeltos praėjus ne vieneriems metams po suinteresuoto asmens vadovavimo bei vadovaujant jau kitam vadovui. Su šiuo suinteresuoto asmens teiginiu teismas neturi pagrindo sutikti.

Jau nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2404-866/2024 UAB „Sekmadieniai Vilniuje“ iškelta bankroto byla. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad UAB „Sekmadieniai Vilniuje“ finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui buvo pateikusi tik už 2022 metus, o vėlesnių finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė. Teismas, spręsdamas dėl bendrovės nemokumo, vertino paskutinius pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-1464-852/2024 dėl UAB „Alnėja“ pabaigos, o šiai bendrovei 2024 m. kovo 1 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Minėtoje nutartyje iš esmės konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2023 m. bendrovės įsipareigojimai kreditoriams didėjo, viršijo turimo turto vertę, o bendrovė veikė nuostolingai. Be to, iš civilinės bylos Nr. eB2-1265-560/2025, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą dėl UAB „Jeruzalės 26“ pabaigos, nustatyta, kad šiai bendrovei 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla; nutartyje nustatyta, kad paskutiniai Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai buvo už 2020 metus. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste yra reikšmingos, kadangi nustatyta, jog nurodytos bendrovės, kurioms LUAB „Project LT“ laikotarpiu nuo 2022 m. teikė paskolas (tai patvirtina 2022–2024 m. didžiųjų knygų duomenys), nevykdė pareigos tinkamai ir laiku teikti finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui. Teismo vertinimu, sistemingas finansinės informacijos nepateikimas gali sudaryti prielaidas nuslėpti tikrąją jų finansinę būklę. Šios aplinkybės reikšmingos vertinant LUAB „Project LT“ abiejų vadovų veiksmus, kadangi bendrovė nuo 2022 m. teikė finansavimą subjektams, kurių finansinė būklė iš esmės buvo nestabili. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad LUAB „Project LT“ piniginių lėšų skyrimas tokiems subjektams, tinkamai neįvertinus jų finansinės padėties, mokumo ir realių galimybių grąžinti suteiktas paskolas, naudos vadovaujamai bendrovei neatitiko bendrovės vadovui keliamų rūpestingumo ir lojalumo pareigų. Tokie veiksmai neatitiko pareigos veikti išimtinai vadovaujamos bendrovės interesais, saugoti jos kreditorių interesus ir užtikrinti racionalų bendrovės lėšų panaudojimą.

Suinteresuotas asmuo SUA2 atsiliepime taip pat nurodo, jog pareiškime nenurodoma, kad paskolos gavėjai SUA1 ir SUA3 grąžino dalį paskolų ir kad suinteresuoto asmens valdymo laikotarpiu dar nebuvo suėję paskolų grąžinimo terminai, kurie suėjo valdant kitam vadovui. Teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu.

Iš pateiktų paskolos sutarčių, sudarytų su SUA3, nustatyta, kad 2021 m. kovo 13 d., 17 d., 19 d., rugpjūčio 9 d., vasario 18 d., 19 d., 23 d. paskolos sutartyse paskolos grąžinimo data nustatyta iki 2021 m. gruodžio 31 d.; 2021 m. kovo 3 d. paskolos sutartyje paskolos grąžinimo data nustatyta iki 2022 m. kovo 3 d., taigi, priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo, nurodytose sutartyse (kurių yra 10) paskolų grąžinimo terminai suinteresuoto asmens valdymo laikotarpiu buvo suėję; tik 6–iose sutartyse paskolos grąžinimo terminai buvo nurodyti kitokie, kurie baigėsi kito asmens, t. y. SUA1, bendrovės valdymo laikotarpiu. Kita vertus, skirtingai nei nurodo suinteresuotas asmuo, paskolos bendrovei suinteresuoto asmens valdymo laikotarpiu, nors ir buvo suėję jų grąžinimo terminai, nebuvo grąžintos, kadangi 2023 m. kovo 31 d. papildomu susitarimu prie visų pasirašytų su SUA3 paskolų sutarčių buvo sulygta, kad visuose šalių sudarytų paskolos sutarčių bei papildomų susitarimų prie paskolos sutarčių punktuose paskolos grąžinimo terminą laikyti „iki 2023 m. gruodžio 31 d.“, taigi, nustatyti paskolų grąžinimo terminai buvo pakeisti. Mokestinio tyrimo ataskaitoje, be kita ko, nustatyta, kad: „Nors paskolų grąžinimo terminai pagal Bendrovės ir SUA3 sudarytas paskolų sutartis, nurodytas susitarime Nr.1 jau buvo suėję, paskolos nebuvo grąžintos, palūkanos už paskolas nesumokėtos, pratęsimų, papildomų susitarimų Bendrovė tyrimui nepateikė.“. Apie pratęstus terminus paskolų sutartyse, sudarytose dar SUA2 valdymo laikotarpiu, duomenų šioje byloje taip pat nepateikta.

Iš Mokestinio tyrimo ataskaitos (6 lentelė) nustatyta, kad SUA3 paskolų likutis 2022 m. sausio 1 d. buvo 259 573 Eur, 2022 m. jai suteikta 128 120 Eur, o grąžinta tik 14 210 Eur; likutis 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 373 483 Eur. SUA1 paskolų likutis 2022 m. sausio 1 d. sudarė 9 015,78 Eur, 2022 m. jam suteikta 117 516,60 Eur paskola, o grąžinta 31 191,30 Eur; likutis 2022 m. gruodžio 31 d. 95 341,08 Eur. Lyginant suteiktų ir grąžintų paskolų apimtį, taip pat įvertinus tai, kad dalies SUA3 paskolų grąžinimo terminai jau buvo suėję, tačiau jos nebuvo grąžintos visa apimtimi, o skolininkams nepaisant to buvo toliau teikiamos naujos paskolos, darytina išvada, kad bendrovės vadovas (SUA2) nesiėmė pakankamų priemonių užtikrinti bendrovės lėšų susigrąžinimą ir toliau didino bendrovės finansinę riziką. Duomenų apie tai, kad SUA2 kreipėsi į SUA3 ar SUA1 ir ragino grąžinti paskolintas pinigines lėšas į bylą nepateikta, be to, nepateiktos konkrečios suinteresuoto asmens SUA2 valdymo laikotarpiu paskolų sutartys, sudarytos su SUA1, todėl teismui nėra galimybės nustatyti, kokie buvo nustatyti suteiktų paskolų grąžinimo terminai (CPK 178 straipsnis).

Bendrovės debitorių sąrašo duomenimis, bendras debitorinių įsiskolinimų dydis sudaro 1 596 983 Eur, iš kurių 505 890,27 Eur sudaro SUA3 įsiskolinimas, o 293 512,28 Eur – bendrovės vadovo SUA1 įsiskolinimas. Nustatyta, kad 2021–2024 m. laikotarpiu UAB „Project LT“ sistemingai teikė paskolas su bendrove susijusiems asmenims, įskaitant bendrovės vadovui SUA1 ir jo motinai SUA3. Iki bankroto bylos iškėlimo šie piniginiai įsipareigojimai bendrovei nebuvo įvykdyti. Nustatyta, kad paskolos susijusiems asmenims (įskaitant ir sunkios finansinės padėties įmonėms ir kitoms susijusioms įmonėms) buvo teikiamos ir po 2022 m. gruodžio 31 d., kai bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys jau rodė nemokumo požymius – bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turto vertę. Nepaisant to, bendrovės vadovas (SUA2, o vėliau ir SUA1) neinicijavo nemokumo proceso, nesiėmė priemonių bendrovės mokumui atkurti, o, priešingai, tęsė bendrovės lėšų skyrimą susijusiems asmenims. Teismo vertinimu, tokie veiksmai sudarė prielaidas tolesniam bendrovės finansinės padėties blogėjimui.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad toks pasirinktas neracionalus bendrovės piniginių lėšų panaudojimas patvirtina, kad buvo sudaromi LUAB „Project LT“ ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi sandoriai bei sprendimai. Teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti sąmoningai blogą šio juridinio asmens valdymą, t. y. bendrovės sudarytais sandoriais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.

Dėl netinkamo juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo

Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017). Tačiau, nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1136-823/2018).

Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pavyzdžiui, pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad LUAB „Project LT“ Juridinių asmenų registrui iki bankroto bylos iškėlimo (2025 m. gegužės 27 d.) paskutinį kartą pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 m. Už 2024 m. ir 2025 m. bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikusi.

Iš Mokestinio tyrimo ataskaitos nustatyta, kad VMI konstatavo, kad bendrovė vykdė sandorius su asocijuotais asmenimis, tačiau ataskaitos FR0528 „Asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaita“ VMI neteikė. Dukterinės įmonės taip pat nedeklaravo šių sandorių. Bendrovė tik mokestinio tyrimo metu pateikė pirmines FR0528 už 2022 m. ir 2023 m. Bendrovė, neapskaitydama ūkinių–finansinių operacijų, pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio reikalavimus: 1 dalį – „Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais“; 2 dalį – „Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“; 3 dalį – „Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos (toliau – grynųjų pinigų operacijos) – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną“. Taigi VMI nustatė buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas prieina prie išvados, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai ir aplaidžiai, todėl yra pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme.

Dėl asmenų, sukėlusių tyčinį bankrotą

Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

Byloje nustatyta, kad įmonės vadovu nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. sausio 12 d. buvo SUA2, nuo 2023 m. sausio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo – SUA1. Pažymėtina, kad bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams numatyta CK 2.87 straipsnio 7 dalyje ir siejama su vadovo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, bendrovės akcininko atsakomybė jos kreditoriams numatyta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje ir siejama su jo nesąžiningais veiksmais, be to, juridinio asmens dalyviui ir valdymo organo nariui taikomas bendrasis protingumo sąžiningumo standartas (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), bendroji įstatyminė pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, nebūtų generalinio delikto atvejo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad bendrovę prie bankroto privedė sąmoningai blogas įmonės valdymas, sudarinėjant įmonei nenaudingus ir nuostolingus sandorius (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis), apgaulingai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis). Tokiais veiksmais, t. y. teikiant paskolas sunkios finansinės būklės įmonėms, kitoms susijusioms įmonėms, taip pat susijusiems fiziniams asmenims, kai šie nėra grąžinę paskolų pagal anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, mažinant metines procesines palūkanas, bendrovės vadovai mažino bendrovės turtą, kartu ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Taigi teismas sprendžia, kad atsakingais už minėtus veiksmus (neveikimą) yra būtent įmonės buvę vadovai SUA1 ir SUA2, ir tai lemia jų atsakomybę dėl tyčinio bankroto (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Project LT“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“, pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Project LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti.

Dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Project LT“, juridinio asmens kodas 305499987) tyčinio bankroto atsakingais asmenimis pripažinti suinteresuotus asmenis SUA2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvusiu bedrovės vadovu nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2023 m. sausio 16 d., ir SUA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvusiu bendrovės vadovu nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2025 m. birželio 6 d.

Šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti nemokumo administratorei bei netekusiems įgaliojimų juridinio asmens valdymo organų nariams.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos bei Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.