Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui W. K., jo atstovei advokato padėjėjai Lolitai Tarasevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – W. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovės advokato padėjėjos Lolitos Tarasevičiūtės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16248-2026 (ROIK: 26300638397) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16248-2026 (toliau – ir Nutarimas) W. K. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 4 mėnesių laikotarpiui, dėl to, kad jis Vilniuje, P. Vileišio g., 2026 m. balandžio 16 d. 09.00 val., vairavo automobilį „Toyota Prius“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkė dviratininką kelio ruože pažymėtame kelio ženklu „Dviračių gatvė“. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.8 punktą.

Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skunde nurodoma, kad siekiant pareiškėjui taikyti atsakomybę pagal minėtą ANK straipsnį būtiną nustatyti, kad jis atliko kelis eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Tačiau skundžiamame nutarimo turinyje asmuo yra kaltinamas tik tuo, kad lenkė dviratį zonoje, kuri pažymėta kelio ženklu ,,Dviračių gatvė“. Pareiškėjas yra kaltinamas tik dėl vieno veiksmo, todėl atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį negali būti taikoma. Nutarime nėra nurodoma ANK 420 straipsnio 6 dalis, tačiau pareiškėjui yra skirta administracinio poveikio priemonė.

Pareiškėjas dirba pavėžėju (kurjeriu), todėl tai yra jo vienintelis pajamų šaltinis iš kurių jis išlaiko savo šeimą, kuri šiuo metu yra Lietuvoje. W. K. yra užsienio pilietis, lietuvių kalbos nemoka, todėl susirasti kitą darbą jam yra neįmanoma. Pareiškėjas prašo netaikyti atėmimo teisės vairuoti transporto priemones.

Pareiškėjo W. K. atstovė advokato padėjėja L. Tarasevičiūtė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko skundą. Pareiškėjas nepastebėjo, kad kelias pažymėtas dviračio ženklu, taip pat painiavos sukėlė, kad kelias nepažymėtas ištisine kelio juosta, kuri perspėtų, kad priešais galėtų atvykti kiti automobiliai. Kai pareiškėjas važiavo savo keliu, dviratininkas nebuvo kelio centre, bet tiesiog važiavo dešinėje pusėje ir pareiškėjas tiesiog siekdamas netrikdyti eismo, nepakenkti kitiems vairuotojams, kaip matosi iš vaizdo įrašų, kad ir kiti vairuotojai lenkė tą dviratininką, tai tiesiog tvarkingai pervažiavo pasukęs į kairę ir vėliau grįžo į savo kelio juostą. Prieš atlikdamas manevrą asmuo įsitikino, kad priešais nevažiuoja jokių automobilių ir manevrą atliko nesukeldamas niekam jokios žalos ir matosi, kad niekas nenukentėjo. Dviratininko veiksmai kelia tokių klausimų, tai galbūt tokia provokacija galėtų būti šioje byloje, kadangi matosi, jog daug automobilių lenkė tą dviratininką. Pareiškėjas sutinka su bauda, tačiau prašo neatimti jam teisės vairuoti transporto priemonės, kadangi šiuo metu visa jo šeima yra Lietuvoje, maži vaikai, vienas iš jų yra naujagimis, todėl jis išlaiko tuos vaikus finansiškai, žmona šiuo metu nedirba. Netekus teisės vairuoti jam tektų nutraukti darbą, o užsieniečiams, kurie nemoka lietuvių kalbos rasti kitą darbą sunku. Supranta, kad šiuo metu galimai padarė ne visai tinkamus veiksmus, kaip jis teigė, kad tai pakankamai specifinis kelias ir jis nelabai suprato, kad toje juostoje jis negali aplenkti dviratininko.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui apie paskirtą teismo posėdžio laiką, datą ir vietą buvo pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo bylą išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: (1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; (2) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; (3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; (4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; (5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Skundžiamu nutarimu W. K. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, nutarime nurodant, kad padarytas Kelių eismo taisyklių 140.8 punkto pažeidimas.

KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.

KET 140.8 punktas numato, jog lenkti draudžiama gyvenamosiose zonose, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, stovėjimo aikštelėse ir dviračių gatvėse.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad pareiškėjas važiuodamas automobiliu „Toyota Prius“ valstybinis Nr. MGI dviračių gatve aplenkia dviratininką (įrašo 2 minutė).

Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju W. K. skundžiamu Institucijos nutarimu už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Tai reiškia, kad pareiškėjui buvo paskirta maksimalios trukmės administracinio poveikio priemonė.

W. K. teismo posėdžio metu iš esmės sutiko padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir neginčijo jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. W. K. kaltę, be jo paaiškinimų, patvirtina administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-20300-2026, pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimas, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolas, vaizdo įrašas pavadinimu „0126000223115, 0126000223112, 0126000223101, 0126000223096, 0126000223091 10-AP-5886.mp4“.

Ginčo, kad pareiškėjas važiavo dviračių gatve, byloje nėra. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino teismui, kad nepastebėjo ženklo, žyminčio, jog važiuoja dviračių gatve. Pareiškėjas neginčija, kad važiuodama dviračių gatve aplenkė dviratininką. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą pareiškėjas sutiko, kad aplenkė dviratininką. Tačiau pareiškėjas nurodė, jog manevrą atliko tik siekdamas netrikdyti eismo, nes dviratis važiavo labai lėtai, kad tai atliko nedideliu greičiu ir saugiu atstumu nuo dviratininko. Neabejotina, kad pareiškėjui subjektyviai galėjo susidaryti įspūdis, jog lenkimo manevras galimas, tačiau šie pareiškėjo argumentais vertintini kritiškai, kaip ir nurodymas, kad nepastebėjo kelio ženklo žyminčio dviračio gatvę.

W. K. sutiko su baudos paskyrimu, tačiau prašė neatimti jam teisės vairuoti transporto priemonės, kadangi šiuo metu visa jo šeima yra Lietuvoje, maži vaikai, vienas iš jų yra naujagimis, todėl jis išlaiko tuos vaikus finansiškai, žmona šiuo metu nedirba.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas yra priskyręs prie sunkių administracinių nusižengimų, už kurių padarymą yra privalomas teisės vairuoti atėmimas.

Administracinės nuobaudos ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas suteikia teismui ir Institucijai teisę bet ne pareigą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir šia diskrecijos teise teismas ir Institucija gali naudotis tik itin retais ir išimtiniais atvejais (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-190-380/2018, 13 pastraipa).

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tačiau teismų praktikoje suformuluota, kad nuobauda arba administracinio poveikio priemonės paskyrimas gali būti keistina, kai nustatomi tokie faktiniai duomenys kaip nusižengimo mažareikšmiškumas ar nedidelis jo pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017, 16 pastraipa); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks ja keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008).

Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog įvykdytas administracinis nusižengimas yra nepavojingas, kadangi lenkimas atliktas esant geram matomumui, nedideliam greičiui, nesukeliant avarinės situacijos, nekeliant realaus pavojaus dviratininkui ar kitiems eismo dalyviams, plotis leido saugiai apvažiuoti dviratininką. Be to, nebuvo sukelta jokių neigiamų pasekmių.

Vien tai, kad pareiškėjas lenkdamas važiuojantį dviratininką dviračių gatvėje nesukėlė neigiamų padarinių arba realios grėsmės jų atsiradimui, nepadarė kitų KET pažeidimų, savaime nereiškia, kad pažeidimas yra nepavojingas. Teismo vertinimu, padarytas nusižengimas atitinka tokio pobūdžio nusižengimų pavojingumo apimtį. Taip pat, vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalaujanti padarinių.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš vaizdo įrašo pavadinimu „0126000223115, 0126000223112, 0126000223101, 0126000223096, 0126000223091 10-AP-5886.mp4“ matyti, kad W. K. lenkimo manevras buvo atliktas nedideliu greičiu, pakankamai saugiu atstumu nuo dviratininko, kitų pažeidimų byloje nenustatyta.

Teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik tyčine kaltės forma, bet ir dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Būdamas transporto priemonės vairuotoju, pareiškėjas privalėjo būti atidus ir atsargus, stebėti kelio ženklus, vadovautis jų reikšmėmis bei žinoti ir laikytis Kelių eismo taisyklių, reglamentuojančių transporto priemonių lenkimą. Todėl kelio ženklo nepastebėjimas nėra pakankamas pagrindas atsakomybės pašalinimui.

Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė pažymėjo specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) svarbą pareiškėjo šeimos gerovei. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu visa jo šeima yra Lietuvoje, maži vaikai, vienas iš jų yra naujagimis, jis išlaiko tuos vaikus finansiškai, žmona šiuo metu nedirba, netekus teisės vairuoti jam tektų nutraukti darbą, o užsieniečiams, kurie nemoka lietuvių kalbos rasti kitą darbą sunku.

Šiuo atveju būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo nelaikytina tokia aplinkybe, kuri savaime sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog net tiesiogiai su transporto priemonių vairavimu susijęs asmens darbas nėra pakankamas pagrindas skirti mažesnį, nei sankcijos minimumas specialiosios teisės atėmimo terminą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 31 pastraipa, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-240-312/2021, 15 pastraipa). Teismui nekelia abejonių aplinkybės, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones pareiškėjui bus sunkiau susirasti kitą darbą, tačiau šie nepatogumai, tam tikrų veiksmų suvaržymas savaime nepagrindžia išimtinių aplinkybių buvimo.

Teisė vairuoti pareiškėjui būtina pasirūpinti ir šeimos narių, tame tarpe dvejų mažamečių vaikų ir naujagimio, gerove. Šiuo aspektu sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės už minėtą nusižengimą, neproporcingai nukentėtų W. K. šeimos interesai. Teismas konstatuoja, jog pareiškėjui neturint teisės vairuoti transporto priemones nutarime paskirtą laiką, būtų neproporcingai apsunkinta ne tiek W. K. teisinė padėtis, o jo šeimos gyvenimo sąlygos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, teismo posėdyje pareiškėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl savo elgesio pareiškėjas nuoširdžiai gailisi, kilusias pasekmes vertina kaip pakankamą nubaudimą, psichologiškai išgyvena, kritiškai vertina savo elgesį, nevengia savo elgesio neigiamų pasekmių, nėra linkęs vengti atsakomybės – sutinka su paskirta bauda. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes yra pagrindas teigti, jog nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis pareiškėjo gyvenime, nerodantis jo neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, eismo saugumo reikalavimus. Atsižvelgiant į Administracinių nusižengimų registro duomenis matyti, jog W. K. praeityje yra baustas už KET pažeidimus, vis dėlto šiurkščių tarp jų nėra, visas baudas yra sumokėjęs, todėl yra pagrindas spręsti, jog W. K. nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis ir nulemtas jo nepakankamo atidumo. Atsižvelgęs į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, pareiškėjo šeimos interesus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad W. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams – yra neproporcinga ir per griežta, todėl naikintina.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti taikant švelnesnę nei straipsnyje nustatytą atsakomybę. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir W. K. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teismo vertinimu, už administracinį nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta bauda – 200 Eur, W. K. padarys reikšmingą įtaką, jis patirs pakankamas neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai turės teigiamą prevencinį poveikį. Taigi Institucijos nutarimas yra keičiamas dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu

nutarė:

Tenkinti W. K. atstovės advokato padėjėjos Lolitos Tarasevičiūtės skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16248-2026 dalį, kuria W. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams – ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, ją panaikinti.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.