Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei Jorūnei Žeberskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas,

1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 223 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 2 dalį, skirta subendrinta 550 MGL (20 713 Eur) bauda.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, vadovavo (duomenys neskelbtini) bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” ir 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodoma, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 19 straipsnio 1 dalį „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalį „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo (2004 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-2084 redakcija) 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“, neišsaugojo buhalterinių sąskaitų (ilgalaikio ir trumpalaikio turto, debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų, pajamų ir sąnaudų) registrų, kasos išlaidų orderio 2021 m. gruodžio 31 d. Nr. KIO 2021-001. Dėl to iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tokiais veiksmais J. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. M. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2020 m. birželio mėn. įsteigė (duomenys neskelbtini) tikslu teikti apgyvendinimo paslaugas, atlikti įvairius remonto darbus. Buvo tiek (duomenys neskelbtini), tiek motinos įkurtos bendrovės (duomenys neskelbtini) įmonių vadovu. Įmonės apskaitą tvarkė pats, todėl abiejų įmonių dokumentai buvo pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai 2022 m. lapkričio 25 d. patalpose įvyko gaisras, sudegė įmonių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) dokumentai, kompiuteris, atminties laikmenos su įmonių dokumentais. Visi buhalteriniai dokumentai buvo atstatyti ir pateikti. Nurodė, kad buhalterija susideda iš penkių pardavimų ir dviejų pirkimų sąskaitų. 2025 m. vasario mėn. pas jį namuose atvykę FNTT pareigūnai atliko kratą, tuomet sužinojo, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo gauti paramą, kad buvo klastoti dokumentai. Po kratos buvo pareikalauta pateikti dokumentus, todėl jam teko dokumentus „atstatinėti“, tai buvo gana sudėtinga, nes buvo praėję beveik 3 metai. Kratos metu padavė dokumentus, kurių nebuvo patikrinęs, buvo klaidų (žmogaus vardo pavardės neatitikimas), bet sumos, datos, svečio kortelės, kasos pajamų orderis, apgyvendinimo sutartis visa tai buvo pateikta. Įmonės finansiniai dokumentai po gaisro buvo pilnai atstatyti, todėl apgyvendinimo paslaugų sutartys, visos sąskaitos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo pateiktos. 2022-2023 metų finansinės atsakomybės dokumentai buvo pateikti 2025 m. rugsėjo 29 d., nuo jų buvo sumokėti mokesčiai, todėl šioje vietoje jam pareikšto kaltinimo nesupranta. Mano, jog įsivėlusią klaidą dėl 2021 m. (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės pataisė, atliko visus veiksmus šiai klaidai sutvarkyti, tačiau specialisto išvada nepasikeitė. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2026 m. gegužės 7 d. kaltinamasis pateikė Didžiąją knygą apie ūkinę finansinę veiklą įmonėje, kuri anksčiau pateikta nebuvo, nes pasak kaltinamojo jis jos neturėjo. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) Didžiosios knygos už 2021 m. nepateikė, nes buvo pateiktas balansas, kuris yra ta pati Didžioji knyga, tik labiau detalizuota. Be to, specialistės išvadose minimų nusidėvėjimo, ilgalaikio - trumpalaikio turto, kreditorių debitorių registrų neturėjo, nes buvo ką tik atsidariusi įmonė, neturėjo nei skolininkų, nei kreditorių, nei debitorių, nes paslaugos įvykdavo ir iškart būdavo apmokamos. Turėjo tik penkias pardavimo ir dvi pirkimo sąskaitas. Taigi, visi dokumentai minimi specialisto išvadose, kurių pritrūko, yra nuliniai, be to jų nepateikė, nes jų pateikti niekas neprašė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

liudytojas L. B. parodė, kad dirba Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento Vilniaus patikrų vietoje, skyriuje vyriausiuoju specialistu, pagrindinė funkcija yra patikrų atlikimas vietoje. Kadangi buvusio įvykio aplinkybių neprisiminė, nes tai buvo seniai, teisminio procesu metu teisėjos pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2023 m. sausio mėnesį iš vedėjo gavo užduotį atlikti užsakomąją patikrą pas pareiškėją (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuvyko 2023 m. sausio 18 d. adresu (duomenys neskelbtini), ten buvo vienas pastatas, kurio viduje žmonių nebuvo. Paskambinęs telefonu susitarė dėl kitos patikros dienos ir laiko. Į patikrą dar kartą nuvyko 2023 m. sausio 26 d. Patikroje dalyvavo J. M. – (duomenys neskelbtini) atstovas. Patikrą atliko pagal užduotyje suformuluotą klausimyną. Patikros metu buvo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), kaimo turizmo paslaugos nėra vykdomos. Tokia išvada buvo sudaryta remiantis tuo, kad patikros metu nebuvo nustatyta fizinių, juridinių asmenų, jų daiktų. Vienintelis dalykas, kuris galėtų sakyti apie kažkokią vykdomą veiklą buvo maišai, kurie gulėjo prie įėjimo į pastatą, maišuose, kiek atsimena, buvo patalynė. Pastatas buvo tvarkingas, sutvarkytas. Patikros metu J. M. teigė, kad pastatu naudojasi tik (duomenys neskelbtini), informacinių ženklų, kad ten (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą nebuvo. Patikros užduotyje buvo numatytas kitas adresas - (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, tai buvo vienas dviejų aukštų pastatas prie miško. Remiantis tuo, kad virtuvėje buvo daug stiklinių, tualete prišiukšlinta tualetinio popieriaus, ant lovų matėsi uždėta patalynė, koridoriuose gulėjo šiukšlių maišai, buvo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvo vykdoma kaimo turizmo veikla, o būtent buvo teikiamos apgyvendinimo paslaugos. Kaip paaiškino J. M., tuo pastatu naudojosi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Patikros metu nebuvo pateikti prašomi dokumentai – ūkinės komercinės veiklos vykdymą patvirtinantys dokumentai, buhalterinės apskaitos dokumentai, lankytojų registracijos kortelės. J. M. teigė, kad prašomus dokumentus pateiks vėliau, dėl ko jo buvo paprašyta raštiškai paaiškinti dėl kokių priežasčių patikros metu nepateikė reikiamų dokumentų. Jam nėra žinoma, ar J. M. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė reikiamus dokumentus;

specialistė Živilė Jurkšienė parodė, kad dirba finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyriausiąja specialiste, atlieka ūkinės finansinės veiklos tyrimus. Teisiamojo posėdžio metu patvirtino 2025 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvadą dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Parodė, kad susipažinus su specialisto išvada ir matant, kokių dokumentų trūksta, tikrai buvo galimybė juos pateikti iki apžiūros ir išsiaiškinti, bet dokumentai nebuvo pateikti. Patikino, kad apskaitos dokumentų išrašymas dar nėra apskaitos vedimas. Buhalterinė apskaita t. y. ūkinių operacijų registravimas buhalterinėse sąskaitose, tvarkomos taikant dvejybinį įrašą (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykio registravimo būdas), kas reiškia, kad kiekviena ūkinė operacija turi būti ta pačia suma atvaizduota dvejose buhalterinėse sąskaitose (registruose) - vienos sąskaitos kredite, kitos sąskaitos debete. Būtent šie dokumentai, t. y. buhalterinės sąskaitos (registrai), kuriose būtų nurodyta, kokių sąskaitų debete ir kredite atvaizduojama kiekviena ūkinė operacija, tyrimui nebuvo pateikta. Neturint visų buhalterinės apskaitos registrų negalima pasakyti kas juose yra atvaizduota. Primena, kad visos ūkinės operacijos turi būti įformintos apskaitos dokumentais. Paaiškino, kad gavusi išvadoje trūkstamus dokumentus bei juos įvertinusi, apžiūros protokole nurodė, kad jie aplinkybių nekeičia, kadangi pirminiai kasos dokumentai (kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai), apskaitos registrai, kuriuose fiksuojamas dvejybinis įrašas su debetu, kreditu nebuvo pateikti, taigi, nustatyti kas buvo įtraukta į apskaitą kas ne, nustatyti nebuvo galimybės;

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos Valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvados duomenimis, dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad: 1) tyrimui pateiktuose dokumentuose (sąskaitose, pirkimų ir pardavimų registruose, Pelno (nuostolių) ataskaitoje) fiksuota, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) gavo 30 170,00 Eur pajamų ir patyrė 10 155,00 Eur sąnaudų. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kiek pajamų iš kokios konkrečios veiklos gavo bei kokias sąnaudas patyrė bendrija tiriamuoju laikotarpiu, nes skirtinguose (duomenys neskelbtini) dokumentuose, įformintuose tiems patiems fiziniams asmenims, nurodytos skirtingos paslaugos, t. y. Paslaugų teikimo sutartyse nurodyta, kad teikiamos apgyvendinimo paslaugos; sąskaitose – apgyvendinimo ir renginių organizavimo paslaugos; PPK – kaimo turizmo ir apgyvendinimo paslaugos, todėl negalima nustatyti, kokios tiksliai paslaugos buvo teikiamos kiekvienu konkrečiu atveju; juridiniams asmenims išrašytose pardavimo sąskaitose už visas išvardintas skirtingo pobūdžio paslaugas nurodyta bendra mokėjimo suma, todėl negalima nustatyti, kokia apimtimi teikta kiekviena paslauga ir kiek pajamų gauta iš kiekvienos paslaugos teikimo; tyrimui nepateikta (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 30 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. ODVL 21_12.30 (suma 5 350,00 Eur), nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys pirkimus iš (duomenys neskelbtini), todėl nėra galimybės nustatyti, kokių prekių / paslaugų įsigijimas fiksuotas, t. y. kokios sąnaudos patirtos pagal 2021 m. gruodžio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. ODVL21_12.30. 2) Tyrimui pateikti (duomenys neskelbtini) dokumentai, kuriais įforminti kaimo turizmo ir kitų paslaugų komerciniai sandoriai (detaliai žr. skyrelį Dėl (duomenys neskelbtini) pardavimo sandorių): apskaitos dokumentai (sąskaitos, kuriomis įformintas apgyvendinimo ir renginių organizavimo paslaugų, valymo, apsaugos, remonto bei gerbūvio tvarkymo darbų pardavimas; pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys mokėjimus už kaimo turizmo, apgyvendinimo paslaugas grynaisiais pinigais), veiklos dokumentai (paslaugų teikimo sutartys, patvirtinančios apgyvendinimo paslaugų užsakymą; svečių registracijos kortelės, patvirtinančios apgyvendinimo paslaugų teikimo laikotarpį). Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, ar kaimo turizmo ir kitų paslaugų sandoriai atvaizduoti (apskaityti) ir kaip (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, nes tyrimui nepateikti apskaitos registrai pagal buhalterines sąskaitas, bendrijos apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo vedama nesivadovaujant galiojusių teisės aktų reikalavimais (plačiau žr. išvadą 3 klausimu). 3) Pagal tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bendrijos apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant galiojusių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais: kasos knygoje fiksuotų ūkinių operacijų nepagrindus apskaitos dokumentais, nesivadovauta BAĮ 12 straipsnio 1 dalies ir Kasos taisyklių 3 punkto nuostatomis, jei piniginių lėšų priėmimas į kasą nebuvo įformintas kasos pajamų orderiais; jei piniginių lėšų priėmimas iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nubuvo įformintas mokėjimo dokumentais – pinigų priėmimo kvitais, nesivadovauta BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis; jei buhalterinių sąskaitų (ilgalaikio ir trumpalaikio turto, debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų, pajamų ir sąnaudų) registrai nebuvo pildomi, tai nesivadovauta BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis; neišsaugojus kasos išlaidų orderių: 2021 m. gruodžio 31 d. KIO 2021-001 ir 2021 m. gruodžio 31 d. KIO 2021-002 bei 2021 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros Nr. ODVL 21_12.30, suma 5 350,00 Eur; taip pat, jei mokėjimų priėmimas iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (iš viso 26 250,00 Eur) buvo įformintas pinigų priėmimo kvitais, jei piniginių lėšų įnešimas į kasą buvo įformintas kasos pajamų orderiais ir jei buhalterinių sąskaitų registrai buvo pildomi, bet apskaitos dokumentai neišsaugoti, nesivadovauta BAĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos struktūros, taip pat iš dalies negalima nustatyti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes nepateiktas pirkimo dokumentas, pagrindžiantis į pirkimų registrą įtrauktus įsigijimus už 5 350,00 Eur; nepateikti mokėjimo dokumentai, pagrindžiantys į Kasos knygą įtrauktas ūkines operacijas: piniginių lėšų įnešimą – iš viso 27 250,00 Eur ir piniginių lėšų išmokėjimą – iš viso 10 155,00 Eur; nepateikti buhalterinių sąskaitų apskaitos registrai. Vadovaujantis BAĮ 21 straipsnio nuostatomis, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) vadovu buvo J. M.;

apžiūros 2025 m. spalio 16 d. protokolo duomenimis, dalyvaujant specialistei Živilei Jurkšienei, apžiūrėti iš J. M. 2025 m. rugsėjo 29 d. gauti (duomenys neskelbtini) dokumentai už 2021 metus (pirkimo, pardavimo ir mokėjimo dokumentai; pirkimų ir pardavimų registrai; Kasos knyga; finansinės ataskaitos) ir ikiteisminio tyrimo Nr. 07-6-00024-24 medžiaga. Specialistė pateikė išvadą, kad palyginus ūkinės finansinės veiklos tyrimui ir po atlikto tyrimo (2025 m. rugsėjo 29 d.) pateiktus (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus (pirkimo sąskaitas faktūras, pirkimų registrus, Kasos knygas) nustatyta, kad juose fiksuota prieštaringa informacija, tarp pateiktų dokumentų nėra pirminių kasos dokumentų ir bendrijos apskaitos registrų, todėl 2025 m. rugsėjo 29 d. pateikti dokumentai 2025 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-2150954-25 nekeičia.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

BK 223 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla tik tuo atveju, kai būtent dėl šio straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, 2K-123-1073/2020). Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-245-303/2017, 2K-33-303/2017). Buhalterinė apskaita BK 222, 223 straipsnių prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (BAĮ 2 straipsnio 4 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014).

Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 1–2 dalys).

Nagrinėjamoje byloje J. M. kaltinamas įvykdęs tyčinį nesunkų nusikaltimą, nes būdamas atsakingu už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, neišsaugojo buhalterinių sąskaitų (ilgalaikio ir trumpalaikio turto, debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų, pajamų ir sąnaudų) registrų, kasos išlaidų orderio 2021 m. gruodžio 31 d. Nr. KIO 2021-001, dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., šiuos veiksmus kvalifikuojant pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.), kuri galiojo kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo metu.

Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo BK 223 straipsnio 1 dalies redakcija (patvirtinta 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymu Nr. XIV-692), papildanti finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų nesaugojimo kriterijais, o nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 223 straipsnio 1 dalies redakcija (patvirtinta 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925), nustatanti alternatyvias nusikalstamas pasekmes – padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, taip pat įtvirtinanti naują BK 223 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. Pastebėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalies sankcija nuo 2011 m. liepos 5 d. nebuvo keičiama.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo nepripažino, tačiau ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai J. M. pasitvirtino. Kaltinamasis J. M., aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. būdamas bendrovės direktorius, neišsaugojo buhalterinių sąskaitų (ilgalaikio ir trumpalaikio turto, debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų, pajamų ir sąnaudų) registrų, kasos išlaidų orderio 2021 m. gruodžio 31 d. Nr. KIO 2021-001, dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Visgi, teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus kaltinamasis ne kartą pažymėjo, kad pripažįsta savo aplaidų požiūrį į buhalterinės apskaitos tvarkymą, kad jam, galbūt, nepakako žinių tam, kad būtų tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita. Pripažįsta, kad specialisto išvadose minimų nusidėvėjimo, ilgalaikio - trumpalaikio turto, kreditorių debitorių registrų nepateikė, nes jų pateikti niekas neprašė, be to jų ir neturėjo, nes buvo ką tik atsidariusi įmonė, kuri neturėjo nei skolininkų, nei kreditorių, nei debitorių, nes paslaugos įvykdavo ir iš karto būdavo apmokamos, todėl visi minėti dokumentai buvo nuliniai. Tai, kad įmonės dokumentai nebuvo vedami, saugomi tvarkingai, parodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Iš 2025 m. vasario 27 d. kratos protokolų matyti, kad darant kratą pas J. M., jis pareiškė, kad visi (duomenys neskelbtini) apskaitos ir kiti dokumentai yra pas žmogų, kuris tvarko finansinę apskaitą, šį žmogų nurodyti atsisakė, tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog abiejų įmonių apskaitą tvarkė pats, todėl dėl jo nežinojimo ir neapdairumo buvo padaryta klaidų, per skubėjimą „Registrų centrui“ pateikė netikslius duomenis, kurių, pasak kaltinamojo vėliau pateiktose deklaracijose pataisyti negalėjo. Nurodė, kad „visi pažeidimai dėl apskaitos tvarkymo, kurie yra nurodyti specialisto išvadose, buvo daryti dėl jo nežinojimo, skubėjimo ir aplaidumo <...>“. Kaltinamojo kaltę, patvirtina ir liudytojo L. B. parodymai, kuomet patikros metu J. M. jam nepateikė prašomų dokumentų (ūkinės komercinės veiklos vykdymą patvirtinančių dokumentų, buhalterinės apskaitos dokumentų, lankytojų registracijos kortelės), raštiškai paaiškindamas dėl kokių priežasčių patikros metu nepateikė reikalaujamų dokumentų. Pastebėtina, kad kaltinamasis Didžiąją knygą pateikė tik teisiamojo posėdžio metu, nes pasak kaltinamojo jis buvo suklaidintas nuo 2023 metų ir iki pat šios dienos apskaitą rengiančio kvalifikuotos buhalterių įmonės darbuotojo, kuris jį bandė įtikinėti, kad Didžioji knyga yra tas pats kas balansas. Pripažįsta, kad Didžioji knyga yra šiek tiek išplėstinis balansas, bet iš esmės, kaltinamojo įsitikinimu, balansas idealiai atitinka Didžiąją knygą, todėl jos nepateikė. Kaltinamojo kaltę neabejotinai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje išsamiai atsakyta į pateiktus klausimus kokie dokumentai už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo pateikti, dėl ko nėra galimybės iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio. Teismas nenustatė jokio pagrindo abejoti ar kritiškai vertinti nurodytą specialisto išvadą ar kitų objektų apžiūros protokolą. Juose padarytos išvados yra aiškios ir nuoseklios, šių išvadų teisingumą patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta specialistė Živilė Jurkšienė, kuriai pateikti klausimus turėjo galimybę visi bylos nagrinėjime dalyvaujantys asmenys. Iš esmės specialistė paaiškino, kodėl gavusi specialisto išvadoje trūkstamus dokumentus ir juos įvertinusi, apžiūros protokole nurodė, kad jie aplinkybių nekeičia. Paminėjo, jog nors J. M. ir ginčija faktą, jog pateikė visus reikalaujamus dokumentus, visgi pirminiai kasos dokumentai (kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai), apskaitos registrai, kuriuose fiksuojamas dvejybinis įrašas su debetu, kreditu nebuvo pateikti. Nepateikus nurodytų dokumentų nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., nebuvo galimybės, todėl J. M. išsakyti argumentai, kad buvo pateikti visi prašomi dokumentai yra tik jo gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog pagal nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo J. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Baudžiamasis įstatymas numato, kad BK 223 straipsnio 1 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Teismas individualizuodamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): kaltinamasis J. M. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą finansų sistemai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 223 straipsnio 1 dalis), lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau teistas už analogiškos veikos padarymą, taip pat 2025 m. spalio 20 d. baustas administracine tvarka pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 223 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 615 Eur bauda, bauda nesumokėta. J. M. yra darbingo amžiaus, todėl teismo vertinimu, bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti skiriant mažesnę nei siūlo prokurorė bausmę, t. y. 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 100 (vieno šimto) MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti J. M., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.