- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-10
- Bylos Nr.
- AN2-409-988/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00136-2026-4
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- M. C.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. C. (toliau – ir apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 9 d. nutarties (toliau – ir Skundžiama nutartis), kuria iš dalies tenkintas apelianto skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9667-2026 (toliau ir – Institucijos nutarimas), kuriuo apeliantas nubaustas už tai, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 830 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos nutarimu M. C. nubaustas už tai, kad jis, 2026 m. sausio 21 d., 12 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), B. V., vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai nėra įvykdęs teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, po vairuotojo pažymėjimo atėmimo, pažeidimas padarytas pakartotinai, kai už administracinius nusižengimus dar nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Šiais veiksmais M. C. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam skirta administracinė nuobauda – 830 (aštuonių šimtų trisdešimties) Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. C. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pateikė skundą, kuriuo prašė pakeisti Institucijos nutarimą – neatimti teisės vairuoti transporto priemonės bei sumažinti baudą už padaryta administracini nusižengimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 9 d. nutartimi M. C. skundas tenkintas iš dalies – Institucijos nutarimas pakeistas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi administracinio poveikio priemonės terminas sutrumpintas ir M. C. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Nesutikdamas su Skundžiama nutartimi, M. C. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: peržiūrėti Institucijos nutarimą; sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą; arba neatimti teisės vairuoti transporto priemones ir sumažinti baudą už padaryta administracinį nusižengimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais: 2026 m. sausį apeliantą sustabdė policijos pareigūnai blaivumo ir dokumentų patikrinimui. Patikrinimo metu alkotesteris parodė, kad apeliantas buvo visiškai blaivus. Dokumentų patikrinimo metu, apeliantą informavo, kad jo vairuotojo pažymėjimas nėra aktyvuotas AB „Regitra“. To priežastis – apeliantas nebuvo išklausęs kursų dėl pakartotinai išduotų teisių. Apie tai jis nubuvo informuotas. Sekančią savaitę jis užsirašė į kursus, juos išklausė ir pažymą pateikė AB „Regitra“. Pažeidimas buvo formalaus pobūdžio, apeliantas nepadarė jokių pavojingų veiksmų, nesukėlė žalos. AB „Regitra“ sistemoje jo vairuotojo pažymėjimas buvo rodomas kaip galiojantis (aktyvus), todėl jis manė, kad turi teisę vairuoti. Šiai dienai vairuotojo pažymėjimas galioja, visi reikalavimai jau yra įvykdyti – kursai išlaikyti, pažyma pateikta AB „Regitra“, todėl pažeidimo priežastis yra visiškai pašalinta. Apelianto teisė vairuoti svarbi šeimos poreikiams užtikrinti. Apeliantas turi du kartu gyvenančius nepilnamečius vaikus. Jis su šeima gyvena už miesto ribų, susisiekimas labai prastas, nes autobusai važiuoja retai. Apeliantas vienas aprūpina ir išlaiko šeimą. Prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, labai gailisi. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad apeliantas nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Nesupranta, ar buvo padaryta klaida, ar šis straipsnis jam neteisingai pritaikytas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Nutartyje detaliai išdėstyti ir įvertinti skundo motyvai, pateikti argumentai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas apelianto kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, klausimas, o ginčijamas jam paskirtos administracinės nuobaudos dydis bei apeliantui paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, įvertina jos teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinį skundą M. C. grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie jau buvo nurodyti skunde apylinkės teismui ir dėl kurių Skundžiamoje nutartyje jau buvo pasisakyta. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pritardamas Skundžiamos nutarties motyvams, pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog pagal šią nuostatą atsako administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padaro pakartotinai arba asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Administracinio nusižengimo, kuris numatytas ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.
ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad <...> Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. <...>
Nagrinėjamu atveju, Institucija už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą M. C. skyrė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių, t. y. minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taip pat Institucija apeliantui skyrė ir administracinę nuobaudą – 830 eurų baudą. Apskundus Institucijos nutarimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 9 d. nutartimi specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminas, skirtas apeliantui Institucijos nutarimu, teismui nusprendus taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpintas iki 12 mėnesių, o kita Institucijos nutarimo dalis nepakeista.
Apeliantas prašo, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė bei administracinė nuobauda būtų sušvelnintos, atsižvelgus į tai, kad AB „Regitra“ sistemoje buvo matyti, kad jo vairuotojo pažymėjimas galioja ir tai apeliantui suteikė pagrindo manyti, kad jis turi teisę vairuoti.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024).
Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalies normos yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, uždraudžiantys tam tikras veikas ir nustatantys atsakomybę už jų padarymą, visuomenei yra prieinami ir žinomi. Preziumuojama, jog kiekvienas asmuo, pažeisdamas įstatymuose įtvirtintus draudimus, supranta, kad tai sukels atitinkamą valstybės teisėsaugos institucijų reakciją, suvokia, kad už padarytą nusikaltimą valstybės jam taikomos priemonės bus griežtos, jomis bus koreguojamas, trukdomas ar stabdomas jo neteisėtas elgesys (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog teisės aktai, kurių nubaustasis turėjo laikytis, siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – SEAKĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2026 m. sausio 1 d.) (toliau – KET), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. 1V-418 „D. T. vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.), buvo paskelbti Teisės aktų registre. Minėti teisės aktai yra viešai prieinami, asmenys gali su jais susipažinti ir atitinkamai savarankiškai ar su teisininko pagalba išsiaiškinti jų turinį. Taigi, aplinkybė, kad apeliantas nebuvo įspėtas apie tai, kaip tinkamai susigrąžinti teisę vairuoti, nesudaro pagrindo manyti, kad ši tvarka jam negalėjo būti žinoma ir jis neturėjo galimybių jos išsiaiškinti bei laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-1073/2025). Minėto SEAKĮ 24 straipsnyje reglamentuojančiame teisės vairuoti atėmimą ir grąžinimą numatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą (3 dalis). Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir baigus papildomą vairuotojų mokymą bei perlaikius vairavimo egzaminą (4 dalis).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip ir visiems vairuotojams, nustatytas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatytas pareigas, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama SEAKĮ nustatyta tvarka, bet ir specialiame teisės akte, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. IV-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytą teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką, o kartu ir atsakomybę už šios tvarkos nesilaikymą. Be kita ko, paminėtina ir tai, jog KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. Taigi konstatuotina, kad prieš vairuodamas automobilį, apeliantas turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti transporto priemones jam sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka, nepaisydamas galimų netikslumų AB „Regitra“ elektroninėje sistemoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes sprendžiama, kad tokios tvarkos nesilaikymas (mokymų kurso neišklausymas) negali būti vertinamas kaip formalus pažeidimas, ir, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tai yra vieno iš esminių reikalavimų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones neįvykdymas.
Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga šeimos poreikiams užtikrinti, pažymima, kad jis turi nepilnamečių vaikų, gyvena už miesto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neabejotinai sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akcentuotina, kad iki nusižengimo padarymo apeliantas žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga. Ją praradęs, jis turėjo pasidomėti, kaip ją susigrąžinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę dar labiau švelninti pažeidėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar mažinti jam paskirtos administracinės nuobaudos dydį.
Pažymėtina, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo. Pirmosios instancijos teismas M. C. pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. M. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad apelianto padarytas nusižengimas padarytas ne itin piktybiškai, palygino su kitais pažeidimais, už kuriuos numatyta atsakomybė pagal tą patį ANK straipsnį. Apylinkės teismas taip pat pasisakė ir dėl to, kad pažeidimo priežastis šiuo metu jau yra pašalinta, atkreipė dėmesį į apelianto šeiminę padėtį, finansinius įsipareigojimus, į tai, kad jis vienas aprūpina šeimą, gyvena už miesto. Apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes, M. C. paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą ženkliai (trečdaliu) sutrumpino ir nustatė mažesnį nei sankcijoje nustatyta minimali šio termino riba. Papildomai apygardos teismas pasisako ir dėl to, kad, remiantis Administracinio nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, apeliantas nelaikytinas piktybišku pažeidėju: jis tris kartus baustas administracine tvarka, iš jų – du kartus už KET pažeidimus. Pažymėtina, kad vienas iš aptariamų administracinių nusižengimų, susijusių su KET pažeidimu, nagrinėjamas šioje nutartyje, be kita ko, už kurio padarymą skiriant nuobaudą jam jau buvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Taigi, apeliantui jau antroje iš eilės administracinio nusižengimo byloje taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, skiriant mažesnį nei sankcijoje nustatytą specialiosios teisės atėmimo terminą, todėl dar labiau švelninti apylinkės teismo jau sušvelnintą poveikio priemonę nėra pagrindo.
Apygardos teismas sutinka su apeliantu, kad Skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje buvo padaryta klaida, neteisingai nurodant, kad: „<...> pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį <...>“. Vis dėlto, iš tolesnio administracinio nusižengimo aprašymo bei nutarties motyvų akivaizdu, jog apeliantas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, todėl šis netikslumas vertinamas kaip rašymo apsirikimas, kuris esminės įtakos skundžiamos nutarties motyvams, turiniui ar sprendimui (nutarties rezoliucinei daliai) neturėjo. Taip pat pastebėtina, kad Skundžiamoje nutartyje, įskaitant ir jos rezoliucinę dalį, apylinkės teismas dėl rašymo apsirikimo neteisingai nurodė Institucijos nutarimo numerį – 10-ANR N-9667-20262, kai teisingas turi būti – Nr. 10-ANR_N-9667-2026. Šis teismo suklydimas, atsižvelgus į Skundžiamos nutarties motyvus, taip pat laikytinas rašymo apsirikimu, kuris taisytinas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra proporcingos padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos apelianto teises suvaržančiomis labiau, nei tai būtina administracinio poveikio priemonės bei administracinės nuobaudos tikslams užtikrinti. Skundžiama Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 9 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. C. apeliacinio skundo netenkinti. Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 9 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant pakeisto nutarimo Nr. 10-ANR_N-9667-2026. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.