Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu. Ieškovas IES1 (toliau – ir ieškovas) paduotu patikslintu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) 600 Eur neturtinės žalos ir byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Patikslintame ieškinyje paaiškino, kad 2024 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) skyriuje, į kurį gali patekti ne tik (duomenys neskelbtini) darbuotojai, bet ir (duomenys neskelbtini) pacientai ir jų lankytojai bei interesantai, atsakovas, einantis (duomenys neskelbtini) pareigas, savo veiksmais (fizine jėga ir žodžiais), kaip pripažinta Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-408/2025 ir Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-346-1259/2025, pažeidė viešąją tvarką – padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, t. y., be kita ko, išvadino ieškovą, einantį (duomenys neskelbtini) pareigas, necenzūriniais ir įžeidžiais bei šmeižikiškais žodžiais – „eik nachui“ ir „pyderas“. Pažymėjo, kad dėl to buvo pažeista jo garbė ir orumas bei padaryta neturtinė žala – ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, šoką, pablogėjo emocinė būklė, negalėjo miegoti. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes 2024 m. sausio 4 d. nieko nemušė, necenzūrinių, įžeidžiančių, šmeižikiškų žodžių nesakė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Trečia, pirmosios instancijos teismas sprendimą pripažinti, kad buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas motyvuoja tuo, kad atsakovas išreikštais žodžiais siekė įžeisti ieškovą (t. y. nurodė, kad „analizuojamu atveju atsakovo išsakyti žodžiai yra necenzūriniai, keiksmažodžiai, neatitinkantys visuomenėje susiformavusių etikos normų, o tokių žodžių išsakymu paprastai siekiama įžeisti; atsakovo neteisėti veiksmai išsakant įžeidžiančius žodžius ieškovui buvo vienkartinio pobūdžio“), tačiau vėliau, motyvuojant neturtinės žalos atlyginimo dydį, nurodė prielaidą, kad atsakovas galimai nesiekė įžeisti atsakovo (t. y. nurodė, kad „atsakovas įžeidė ieškovą konflikto su kitu asmeniu metu, būdamas įtemptoje emocinėje būklėje ir pagal nustatytas bylos aplinkybes labiau tikėtina, kad atsakovas siekė ne įžeisti konkrečiai ieškovą, bet išreikšti savo negatyvias emocijas dėl konflikto“). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sau prieštarauja, t. y. norint, toje pat byloje tą pačią aplinkybę galima vertinti vienaip, o vėliau – kitaip, suponuojant, kad yra pagrįsta abejonė dėl tikrųjų motyvų ir jų pagrįstumo.

Šešta, pirmosios instancijos teismas, nurodymas, jog „teismo konstatavimas, kad atsakovas pažeidė ieškovo garbę ir orumą taipogi yra satisfakcija dėl patirtos skriaudos, tai yra ieškovo patirta neturtinė žala teismo pripažinimu iš dalies yra atlyginta“ yra nieko nepagrįsta. Vadovaujantis šiuo motyvu, kai baudžiamajame procese kaltinamasis (atsakovas) pripažįstamas kaltu, o civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos paliekamas nenagrinėtu, nurodant jo galimybę teikti civilinio proceso tvarka, tai nukentėjusieji be jokio pagrindo teiktų ieškinius, nes, anot pirmosios instancijos teismo, nukentėjusieji neturtinės žalos atlyginimą gavo teisingumo jausmu, jog nuteistasis (atsakovas) nubaustas, o ne tuo, kad ir atlyginęs neturtinę žalą.

Septinta, pirmosios instancijos teismo nurodymas, kad „bylos šalys patvirtino, kad išsakyti teiginiai nėra susiję, su kurio nors iš konflikto metu buvusių asmenų didesniu pažeidžiamumu (pavyzdžiui, siekiant diskriminuoti dėl priklausymo kokiai nors asmenų grupei ar pan.)“ yra niekaip nepagrįstas ir nesusijęs. Jeigu teiginiai nėra susiję su ieškovo giminaičiais ir draugais, ir pan., tai dar nesuponuoja, jog ieškovas nepatyrė neturtinės žalos ir dėl to neturtinės žalos atlyginimas turi būti mažinamas, paskiriamas simboliškai.

Aštunta, pirmosios instancijos teismo nurodymas, kad „įžeidžianti atsakovo nuomonė nebuvo paskleista plačiai – įžeidimas išsakytas darbinėje aplinkoje, kurioje buvo 4–5 asmenys, išgirdę (galėję išgirsti) įžeidimą“ yra nieko nepagrįstas. Šiuo atveju ieškovo atžvilgiu pavartoti necenzūriniai žodžiai buvo pavartoti viešoje vietoje, darbo metu, prie bendradarbių. Be to, prielaida, kad bendradarbiai „galėjo išgirti“ taip pat nieko nepagrįsta, nes liudytojai (kiti nukentėjusieji) patvirtino, kad girdėjo.

Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškinyje pareikšto reikalavimo priteisti jam iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas su ieškiniu pateikė kvitą, įrodantį, kad yra sumokėjęs 13,50 Eur žyminį mokestį ir 1 Eur aptarnavimo mokestį už pinigų pervedimą. Tačiau skundžiamame sprendimu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovui žyminio mokesčio mokėti nereikėjo. Todėl turėjo būti išspręstas klausimas dėl ieškovo sumokėto žyminio mokesčio arba įpareigota valstybė grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, arba žyminis mokestis bei jo pervedimo mokestis turėjo būti priteisti iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK, apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023 41 punktą). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Iš prie civilinės bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-52-408/2025 medžiagos duomenų nustatyta, kad IES1 pateikė 2024 m. vasario 20 d. prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. b. t. I, l. 9–10). IES1 2024 m. vasario 29 d. pripažintas nukentėjusiuoju (b. b. t. I, l. 48).

Liudytojo IES1 2024 m. vasario 29 d. apklausos protokole fiksuota, kad jis parodė, jog: 2024 m. sausio 4 d., būdamas (duomenys neskelbtini) skyriuje ir išėjęs į koridorių (esantį tarnybinėse patalpose, tačiau patekimas į jį nėra kontroluojamas) pamatė ATS1 ir LIU1; ATS1 pradėjo žodinį konfliktą su LIU1, paskui pradėjo jį stumdyti, trenkė kelis kartus į galvos bei veido sritį, vėliau bandė spirti (LIU1 pavyko išvengti spyrių); ATS1 išvadino LIU1 žodžiais „gaidys“, „pyderas“ ir „debilas“, o jį išvadino „pydaras“, pasakė „eik nachui“ (b. b. t. I, l. 93-94).

Liudytojo LIU1 2024 m. kovo 5 d. apklausos protokole fiksuota, kad jis parodė, jog: 2024 m. sausio 4 d. darbo dienos pabaigoje priėjo prie ATS1, prispaudė jį prie sienos kampo ir pasakė, kad atstotų nuo LIU2 (teismo pastaba – bendradarbė), o tai pasakęs paleido ATS1 ir daugiau jam nieko nedarė; paleidus, ATS1 bandė jam spirti, tada ATS1 smogė į veidą ir pataikė į burnos sritį; netoliese buvo kolegos IES1, LIU2 ir LIU3; viso konflikto metu ATS1 keikėsi necenzūriniais žodžiais, kurių liudytojas nekartojo, nes tokių pats nevartoja, o šie žodžiai buvo nukreipti ne tik į LIU1, bet ir į kitus buvusius bendradarbius (b. b. t. I, l. 99-100).

Liudytojos LIU2 2024 m. kovo 7 d. apklausos protokole fiksuota, kad ji parodė, jog: 2024 m. sausio 4 d., jai stumiant vežimėlį koridoriumi, stovėjo ATS1, kuris kažką replikavo (nepamena, ką tiksliai, nes jis visą dieną taip elgėsi), o tuo momentu atėjo LIU1, norėjęs perimti vežimėlį, tačiau, po ATS1 replikos, LIU1 atsistojo priešais ATS1 ir ar spyrė, ar stūmė (liudytoja gerai nesuprato, nes tuo metu įėjo į tarnybinę patalpą); vėliau ji išgirdo triukšmą koridoriuje, nes LIU3 ir IES1 ėmė skirti ATS1 su LIU1; girdėjo ATS1 keikiantis, jis šaukė žodžius „pyderas“, kitų žodžių nepamena (b. b. t. I, l. 109-110).

Liudytojos LIU3 2024 m. balandžio 8 d. apklausos protokole fiksuota, kad ji parodė, jog: 2024 m. sausio 4 d., kraudama padėklus, išgirdo triukšmą ir nuėjusi toliau nuo savo darbo vietos pamatė konfliktuojančius LIU1 ir ATS1, kurie buvo suėmę vienas kitam už rankų, šalia buvo IES1; jai priėjus, ATS1 vartojo įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius tiek jos, tiek IES1, tiek LIU1 atžvilgiu; išsakytų žodžių neatsiminė, tačiau atsiminė, kad būtent IES1 buvo išsakyti žodžiai „pyderas“, „eik nachui“ (b. b. t. I, l. 115-116).

2024 m. gegužės 17 d. ATS1 surašytas įtarimas apie padarytą nusikalstamą veiką (b. b. t. I, l. 123).

ATS1 2024 m. gegužės 17 d. parodė, kad: 2024 m. sausio 4 d., jam bekalbant su (duomenys neskelbtini), prie jų priėjo kitas darbuotojas, vadinamas „LIU1“, padėjo rankas ant pečių ir dešine ranka pasuko ATS1 į save, šypsodamasis, juokais (nes jie darbe bendraudami juokais visada rodydavo vienas kitam imtynių veiksmus), o minėta (duomenys neskelbtini), sušukusi „pyderas tu esi“; <...> suimtą ATS1 nykštį LIU1 pradėjo laužti, o ATS1 jausdamas skausmą bandęs ištrūkti, tačiau to padaryti negalėjo ir skydamas žodžius „eik nachui pyderas“ įtariamasis truktelėjęs ranką aukštyn ir netyčia pataikęs į burnos sritį; <...> ATS1 teigė, kad jokio žodinio konflikto nebuvo, jokių įžeidžiančių žodžių nesakęs, vieninteliai necenzūriniai žodžiai buvo „eik nachui, pyderas“ (b. b. t. I, l. 126-128).

Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-408/2025 atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, taip pat ieškovui iš atsakovo priteistas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas (b. b. t. II, l. 102–110). Kauno apylinkės teismas nurodė, kad pripažintos įrodytomis tokios nusikalstamos veikos aplinkybės: ATS1 2024 m. sausio 4 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) skyriuje, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, žodinio konflikto metu, vartodamas necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė LIU1 į burnos sritį, taip jam sužalodamas viršutinę lupą bei sukeldamas fizinį skausmą; tokiu įžūliu elgesiu ATS1 demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-346-1259/2025 atsakovo apeliacinį skundą atmetė bei pakeitė 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendį, panaikindamas jo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas, taip pat išaiškino, kad ieškovas turi teisę dėl nusikalstamas veika padarytos žalos atlyginimo pateikti ieškinį civilinio proceso tvarka (b. b. t. III, l. 27–33).

Dėl ginčo esmės

Ieškovas paduotame patikslintame ieškinyje teigė, kad atsakovo veiksmais (pirmiau aprašyto konflikto metu išsakytais žodžiais) buvo pažeista jo garbė ir orumas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino atsakovo išsakytus žodžius žeminančiais ieškovo garbę ir orumą (įžeidžiančiais). Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko, tačiau apeliacinio skundo nepateikė. Ieškovo apeliaciniu skundu ginčijama, be kita ko, skundžiamo sprendimo dalis dėl jam priteisto neturtinės žalos dydžio, todėl būtent šis klausimas – ar teisingai ir pagrįstai nustatytas skundžiamu sprendimu priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis – apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas paduotu patikslintu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis paprastai subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Tačiau asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) atsakovas įžeidė ieškovą konflikto su kitu asmeniu metu, būdamas įtemptoje emocinėje būklėje ir pagal nustatytas bylos aplinkybes labiau tikėtina, kad atsakovas siekė ne įžeisti konkrečiai ieškovą, bet išreikšti savo negatyvias emocijas dėl konflikto; 2) jokių ilgalaikių atsakovo išsakytų žodžių pasekmių nenustatyta – atsakovo neteisėti veiksmai, išsakant įžeidžiančius žodžius ieškovui, buvo vienkartinio pobūdžio; 3) ieškovas turtinės žalos nepatyrė; 4) teismo konstatavimas, kad atsakovas pažeidė ieškovo garbę ir orumą taipogi yra satisfakcija dėl patirtos skriaudos, t. y. ieškovo patirta neturtinė žala teismo pripažinimu iš dalies yra atlyginta; 5) bylos šalys patvirtino, kad išsakyti teiginiai nėra susiję su kurio nors iš konflikto metu buvusių asmenų didesniu pažeidžiamumu (pavyzdžiui, siekiant diskriminuoti dėl priklausymo kokiai nors asmenų grupei ar pan.); 6) įžeidžianti atsakovo nuomonė nebuvo paskleista plačiai.

Apeliantas, kvestionuodamas pirmiau nurodytus pirmosios instancijos teismo įvertintus kriterijus, iš esmės teigia, kad dalis jų yra prieštaringi arba buvo vertinami nepagrįstai.

Pasisakant dėl pirmuose dvejuose punktuose nurodytų kriterijų akcentuotina, kad iš skundžiamo sprendimo visumos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad labiau tikėtina, jog atsakovas siekė ne įžeisti konkrečiai ieškovą, bet išreikšti savo negatyvias emocijas dėl konflikto, bei kad atsakovo neteisėti veiksmai, išsakant įžeidžiančius žodžius ieškovui, buvo vienkartinio pobūdžio, nenurodė prieštaringos pozicijos, kaip teigia apeliantas. Tai, kad atsakovas nesiekė įžeisti ieškovo nereiškia, jog ieškovas nebuvo įžeistas. Kaip jau buvo pažymėta, pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo išsakytus žodžius žeminančiais ieškovo garbę ir orumą (įžeidžiančiais).

Pasisakant dėl trečiame punkte nurodyto kriterijaus vertintina, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog dėl turtinės žalos nebuvimo negalima vertinti neturtinės žalos atlyginimo, taip suponuojant, jog neturtinė žala nepatirta arba patirta labai minimali. Turtinės žalos dydis yra vienas iš įstatyme nustatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015; 2021 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šį kriterijų vertino.

Pasisakant dėl ketvirtame punkte nurodyto kriterijaus, apelianto vertinimu, išvada, kad teismo konstatavimas, jog atsakovas pažeidė ieškovo garbę ir orumą taipogi yra satisfakcija dėl patirtos skriaudos, yra niekuo nepagrįsta. Tačiau tokia pozicija, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, yra suformuluota Europos žmogaus teisių teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Tai, kad skundžiamame sprendime nurodyti minėtų teismų procesiniai sprendimai buvo priimti bylose dėl kitokio pobūdžio ginčų, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo jais pasiremti nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje.

Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad atsižvelgdamas į tai, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Taigi, nustačius, kad atsakovas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog ši aplinkybė svarbi, vertinant ieškovui priteistiną neturtinės žalos dydį.

Pasisakant dėl penktame punkte nurodyto kriterijaus konstatuotina, kad apeliantas nepagrįstai vertina šį kriterijų kaip lemiantį išvadą, jog jis neturtinės žalos nepatyrė ar, kad aplinkybė, jog išsakyti teiginiai nėra susiję su kurio nors iš konflikto metu buvusių asmenų didesniu pažeidžiamumu, sudarė pagrindą išvadai dėl neturtinės žalos dydžio mažinimo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vertino kriterijų visumą.

Pasisakant dėl šeštame punkte nurodyto kriterijaus apeliantas akcentuoja, kad jo atžvilgiu pavartoti necenzūriniai žodžiai buvo išsakyti viešoje vietoje, darbo metu, prie bendradarbių. Tačiau tai nekeičia skundžiamame sprendime nurodytos išvados, kad įžeidžianti atsakovo nuomonė nebuvo paskleista plačiai – įžeidimas išsakytas darbinėje aplinkoje, kurioje buvo 4–5 asmenys.

Apibendrinant pažymėtina, kad apeliantas nurodo, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, šoką, pablogėjo emocinė būklė, negalėjo miegoti, t. y. iš esmės vertintina, kad ieškovas patyrė neigiamas emocijas, tačiau byloje nepateikti įrodymai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pablogėjo jo sveikata ar kilo kitų ilgalaikių neigiamų padarinių. Taigi, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad byloje reikšmingų kriterijų visuma sudaro pagrindą nuspręsti, jog ieškovui priteistinas simbolinis, skundžiamoje nutartyje nurodytas, neturtinės žalos atlyginimas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškinyje pareikšto reikalavimo priteisti jam iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė duomenis, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 13,50 Eur žyminis mokestis ir 1 Eur mokestis už aptarnavimą „Perlo“ terminale.

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatė terminą paaiškėjusiems ieškinio trūkumams pašalinti, kurioje, be kita ko, nurodė, kad už neturtinį reikalavimą pripažinti, jog atsakovas viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą, žeminančius jo garbę ir orumą ar pažemino jo garbę ir orumą, turi būti sumokėtas 114 Eur žyminis mokestis; už turtinį reikalavimą priteisti 600 Eur neturtinę žalą turėtų būti sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis, tačiau nuo šios žyminio mokesčio dalies ieškovas atleistas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Ieškovas, po minėtos nutarties priėmimo, padavė patikslintą ieškinį, kuriuo nebepalaikė reikalavimo pripažinti, jog atsakovas viešai paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą, žeminančius jo garbę ir orumą ar pažemino jo garbę ir orumą.

CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pateiktu pareiškimu grąžinami, kai suma, sumokėta kaip žyminis mokestis, yra didesnė negu priklausantis mokėti žyminis mokestis. CPK 87 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nustatytais atvejais žyminį mokestį CPK nustatyta tvarka grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal žyminio mokesčio mokėtojo pareiškimą teismui dėl žyminio mokesčio grąžinimo, remdamasi teismo nutartimi. Taigi, apeliantas turi pateikti pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

Dėl bylos procesinės baigties

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,

nutaria:

Ieškovo IES1 apeliacinį skundą atmesti. Palikti Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.