Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Ž. K. nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriame nurodo, kad 2026 m. liepos 29 d. nutarimu jam buvo paskirta 520 Eur bauda pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį už duomenų, apie transporto priemonę valdžiusį asmenį, nepateikimą. Prašo panaikinti Institucijos 2026 m. liepos 29 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Jeigu teismas manytų, kad nėra pagrindo teiseną nutraukti, prašo panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo, sudarant galimybę pateikti paaiškinimus ir įrodymus; įpareigoti suinteresuotą instituciją pateikti teismui duomenis (pristatymo patvirtinimus, klaidų ar grąžinimo pranešimus, serverio žurnalų išrašus), pagrindžiančius, kad procesiniai dokumentai šioje byloje buvo ne tik išsiųsti, bet ir faktiškai pristatyti į adresatą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigia, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Jokių procesinių dokumentų šioje byloje faktiškai negavau ir apie administracinio nusižengimo bylą bei pareigą pateikti informaciją sužinojau tik gavęs 2026 m. liepos 29 d. nutarimą. Pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami, tačiau institucijai, kaip valstybės institucijai, keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Vien tik dokumento išsiuntimo faktas savaime nepatvirtina jo įteikimo – institucija privalo imtis priemonių, kad procesiniai dokumentai pasiektų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, o ne tik formaliai atlikti siuntimo veiksmą. Analogiškose bylose teismai yra konstatavę, kad vien duomenys apie laiško išsiuntimą (be patvirtinimo, jog konkretus dokumentas buvo faktiškai pristatytas konkrečiam adresatui) nesuteikia pagrindo pripažinti, jog asmuo buvo tinkamai informuotas. Byloje nėra jokių duomenų (pvz., pristatymo patvirtinimo, klaidos ar grąžinimo pranešimų nebuvimo įrodymo), kurie patvirtintų, kad 2026 m. liepos mėn. siųsti procesiniai dokumentai realiai pasiekė mano elektroninio pašto dėžutę ir buvo joje prieinami susipažinti. Elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo, institucijos teigimu, buvo siunčiami procesiniai dokumentai, yra senas, faktiškai nebenaudojamas elektroninio pašto adresas, kurio jis reguliariai netikrina. Tuo laikotarpiu, kai turėjo būti siunčiami procesiniai dokumentai, šioje paskyroje buvo beveik visiškai išnaudota suteikta 15 GB saugykla. Tai patvirtina pridedama ekrano nuotrauka, kurioje matyti, kad net ir po dalies duomenų ištrynimo naudojama 13,96 GB iš 15 GB saugyklos ir rodoma žinutė „Saugykloje liko mažai vietos“. Tai yra reikšminga objektyvi aplinkybė: el. pašto paskyros saugykla yra išnaudota, gaunami laiškai gali būti serverio atmetami arba faktiškai nepristatomi į paskyrą. Todėl negali atmesti galimybės, kad dėl šios techninės kliūties procesiniai dokumentai apskritai nebuvo pristatyti, nepaisant to, jog institucija juos formaliai išsiuntė. Kadangi šios paskyros aktyviai nenaudojo ir netikrino, apie galimą pristatymo sutrikimą negalėjau ir neturėjau galimybės sužinoti. Pareiškėjas pažymi, kad jeigu būtų gavęs pranešimą apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, būtų nedelsdamas pateikęs visus prašomus duomenis apie transporto priemonę valdžiusį asmenį. Jokio ketinimo vengti bendradarbiauti su policija neturėjo. Kadangi apie vykdomą administracinę teiseną nežinojo, neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų, prašyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ar kitaip pasinaudoti teise į gynybą. Tokiu būdu buvo apribota jo teisė būti išklausytam. Administracinė atsakomybė galima tik nustačius asmens kaltę. Šiuo atveju nėra įrodyta nei tai, kad buvo tinkamai ir realiai informuotas apie pareigą pateikti duomenis, nei tai, kad sąmoningai šios pareigos nevykdė. Visos abejonės dėl procesinių dokumentų įteikimo ir Pareiškėjo kaltės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Institucija atsiliepimu prašo Ž. K. priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Pažymi, kad pateiktas skundas neįrodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. K. yra nekaltas arba padarė lengvesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo byloje yra šie duomenys apie pranešimų dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo (toliau – Pranešimas) siuntimą UAB (duomenys neskelbtini): 1. 2026 m. vasario 26 d. įmonei UAB (duomenys neskelbtini) ANRIS buvo suformuotas pranešimas Nr. 0239-ANR_PR-26101-2026, kuris išsiųstas elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini). 2. 2026 m. balandžio 24 d. įmonei UAB (duomenys neskelbtini) ANRIS buvo suformuotas pakartotinis pranešimas Nr. 0239-ANR_PR-52750-2023. Pakartotinis Pranešimas išsiųstas elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini), bei registruota pašto siunta RP113213585LT, kurios įmonės vadovas ar įgaliotas asmuo neatsiėmė. Pranešimai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti Juridinių asmenų registre nurodytu, bei pačios įmonės deklaruotu elektroninio pašto adresu, o toks administracinio nusižengimo teisenoje procesinių dokumentų siuntimo būdas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Institucijos Pranešimai buvo išsiųsti tinkamu būdu, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų ir įteikti tinkamai. ANK 573 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, tačiau duomenys apie administracinį nusižengimą su įmonės valdoma transporto priemone „Toyota“ padariusį asmenį Institucijai nebuvo pateikti. Pagal suformuotą teismų praktika dėl ANK 431 straipsnio taikymo, kur, be kita ko teigiama, kad Juridinio asmens vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vienas iš esminių Juridinių asmenų registro duomenų yra duomuo apie juridinio asmens elektroninio pašto adresą. Juridinių asmenų registre esantys duomenys, įskaitant ir duomenį apie juridinio asmens E. pristatymo dėžutės adresą, telefono numerį ar elektroninio pašto adresą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti ir turi prima facie galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2026 m. kovo 17 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-13-697/2026 yra konstatuota, kad tokio pobūdžio pranešimų, kokie buvo siunčiami UAB (duomenys neskelbtini), siuntimas įmonės elektroninio pašto adresu atitinka ANK 537 straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Ž. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, galėjo ir turėjo užtikrinti, kad jam būtų žinomi įmonės elektroninio pašto adresu, nurodytu viešajame registre, gaunami pranešimai, o Institucija negali būti atsakinga, kuri siuntė pranešimus ne tik Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės elektroninio pašto adresu, bet ir išnaudojusi visas kitas įmanomas priemones tinkamai informuoti pareiškėją apie reikalavimą pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį. ANK 431 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SAEKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Pagal SAEKĮ 20 straipsnį transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako, o siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikęs nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas t. y. duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti. Akivaizdu, kad Ž. K. įstatymu jam pavestos pareigos neatliko, padarė tai pakartotinai (2025 m. gruodžio 5 d. ROIK: 25292016612) už analogišką nusižengimą, kai atsakomybė numatyta ANK 431 straipsnyje, todėl jis yra pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Pabrėžtina, kad SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatose nėra atskleista kokiais būdais įmonės (įstaigos) vadovas ar paskirtas atsakingas darbuotojas užtikrins minėtų nuostatų laikymąsi. Tačiau turi būti imamasi tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo, kad būtų laiku pateikti, šiuo atveju Institucijai, būtini duomenys administracinio nusižengimo protokolui surašyti dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Pagal SAEKĮ 20 straipsnį transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako (1 dalis); siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi; transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (2 dalis). ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas t. y. duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti. (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT 38-2013 ir kt.) Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Didesnio pavojaus šaltinis – tai asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kelianti didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, kuris apibūdinamas kaip didelė žalos atsiradimo rizika, kurios negalima pašalinti įprastomis atsargumo priemonėmis. Taigi didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti. (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. Nutarimas, LAT 2021 m. vasario 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT–10– 1073/2021). LAT formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais; taip pat kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, 2AT-29-895/2017, 2AT-38-976/2020). Kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Kaip minėta, apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys, todėl teismo sprendime ji turi būti nustatyta, ji negali būti preziumuojama, turi būti nurodomi argumentai, iš kurių būtų matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT 44-699/2018). Remiantis aukščiau išdėstytu manome, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti Ž. K., kai atsakomybė numatyta ANK 431 straipsnio 2 dalyje, administracinę nuobaudą – 520 Eur piniginę baudą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Ž. K. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo posėdyje Ž. K. palaikė savo skunde išdėstytus argumentus.

Skundas netenkinamas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Ž. K. neginčija administracinio nusižengimo fakto, ar nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas teigia, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami nenaudojamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kurio jis reguliariai netikrina. Tuo laikotarpiu, kai turėjo būti siunčiami procesiniai dokumentai, šioje paskyroje buvo beveik visiškai išnaudota suteikta 15 GB saugykla. Tai patvirtina pridedama ekrano nuotrauka, kurioje matyti, kad net ir po dalies duomenų ištrynimo naudojama 13,96 GB iš 15 GB saugyklos ir rodoma žinutė „Saugykloje liko mažai vietos“. Prašo jo skundą tenkinti, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba grąžinti Institucijai bylą nagrinėti iš naujo, leidžiant pateikti paaiškinimus bei įpareigoti Instituciją ir pagrindžiančius, jog procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ir faktiškai pristatyti adresatui.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. ANK 431 straipsnio 2 dalis įtvirtina atsakomybę už minėto nusižengimo padarymą pakartotinai, nustato sankciją, pagal kurią už tokį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Aptariamos teisės normos, ANK 431 straipsnio 1 dalies, blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. SEAKĮ

20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

ANK 611 straipsnio 1 dalis detaliai nurodo, kokius duomenis privaloma pateikti pareigūnui, o straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Juridinio asmens, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti.