Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Eglitana“ (toliau – ir pareiškėja) parašymas (DOK-29466) išduoti vykdomąjį raštą išieškoti 10 000 Eur skolos ir 332,20 Eur delspinigių iš atsakovės UAB „Gėrimų mažmeninė prekyba“. Prašymą grindė aplinkybėmis:

2025 m. gegužės 30 d. nutartimi teismas patvirtino ieškovės (pareiškėjos) UAB „Eglitana“, atsakovės UAB „Gėrimų mažmeninė prekyba“ ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, SUA2 taikos sutartį. Galutinio mokėjimo terminas suėjo 2025 m. gruodžio 31 d. ir nei atsakovė UAB ,,Gėrimų mažmeninė prekyba“ nei trečiasis asmuo SUA2 jokių pinigų ieškovei UAB „Eglitana“ nesumokėjo (nepervedė), todėl skola ieškovei UAB „Eglitana“ 2025 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 000 Eur.

Pažymėjo, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 13 punktu ieškovė (pareiškėja) UAB „Eglitana“ atsisakė piniginių reikalavimų, reikštų ieškiniu, atsakovei UAB „Gėrimų mažmeninė prekyba“, išskyrus Taikos sutarties 3 punkte, t. y. trečiajam asmeniui SUA2 nesumokėjus taikos sutartyje nurodytos sumos (neįvykdžius taikos sutarties), vadovaujantis taikos sutarties 13 punktu atsakovė UAB „Gėrimų mažmeninė prekyba“ liko skolinga ieškovei UAB „Eglitana“ 10 000 Eur.

Taikos sutarties 5 punkte už mokėjimo termino praleidimą yra numatyti 0,03 proc. delspinigių. Šio prašymo surašymo dieną yra susikaupę 332,20 Eur delspinigių. Todėl pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos ir delspinigių išieškojimo iš atsakovės UAB ,,Gėrimų mažmeninė prekyba“, vadovaujantis taikos sutarties 13 punktu, kuriame numatyta, kad teismui patvirtinus šią taikos sutartį, kreditorius nebeturės jokio piniginio reikalavimo skolininkei (išskyrus nurodytą šios Taikos sutarties 3 punkte).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Eglitana“ prašymo išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš UAB „Gėrimų mažmeninė prekyba“.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad

Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1640-1168/2025 teismas patvirtino 2025 m. gegužės 20 d. pareiškėjos (ieškovės) UAB ,,Eglitana“, atsakovės UAB ,,Gėrimų mažmeninė prekyba“ ir trečiojo asmens SUA2 sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis).

2025 m. liepos 24 d. teismo nutartimi buvo patenkintas pareiškėjos (ieškovės) UAB ,,Eglitana“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl dalies neįvykdytos Taikos sutarties – 4 000,00 Eur negrąžintos skolos dalies, kurios mokėjimo terminai pasibaigę bei 0,03 proc. dydžio delspinigių išieškojimo iš trečiojo asmens SUA2.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl 10 000,00 Eur skolos (visos taikos sutartimis priteistos skolos sumos, kuri turėjo būti sumokėta taikos sutartyje nurodytu laikotarpiu jam pasibaigus) ir delspinigių išieškojimo iš atsakovės UAB ,,Gėrimų mažmeninė prekyba“, vadovaujantis taikos sutarties 13 punktu. Pareiškėja prašymą grindžia nurodydama analogiškas aplinkybes dėl skolą turinčio mokėti subjekto, kurias nurodė civilinėje byloje Nr. e2VP-46184-1168/2025 pateiktame prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo ir dėl kurio argumentų teismas jau pasisakė 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-46184-1168/2025 ir pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė. Minėta teismo nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu ir nutarties priėmimo momentu dar nėra įsiteisėjusi. Jokių naujų argumentų dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėja nenurodė.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą pirmosios instancijos teismas nurodė:

Teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 13 punkte numatyta, kad ,,Šia Taikos sutartimi Šalys visiškai ir galutinai išsprendžia kilusį ginčą civilinėje byloje, t. y. atsisako viena kitai visų ir bet kokių pretenzijų dabar ir ateityje, susijusių su 2023 m. gegužės 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (sutarties data 2023 m. balandžio 27 d.) vykdymu/nevykdymu, ir/ar sutarties nutraukimu anksčiau termino, ir/ar negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Taikos sutarties 3 punkte šalys numatė, kad ,,Šios Taikos sutarties sudarymo dieną Skolininkas yra skolingas Kreditoriui, o Kreditorius Skolininkui. Todėl šia sutartimi Skolininko įsipareigojimų perėmėjas SUA2, a. k. (duomenys neskelbtini) , įsipareigoja iki 2025 m. gruodžio 31 d. sumokėti Kreditoriui 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) sumą; Suma turi būti sumokėta tokia tvarka: 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) turi būti sumokėti iki 2025 m. gegužės 31 d.; 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) turi būti sumokėti iki 2025 birželio 30 d.; likusi dalis - 6 000 Eur (šeši tūkstančiai eurų) turi būti mokami dalimis po 1 000,- (vieną tūkstantį eurų) kiekvieną mėnesį pradedant mokėti nuo 2025 m. liepos mėn. baigiant iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir sumokami iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos;“

Kaip jau ir buvo nurodyta 2025 m. lapkričio 17 d. nutartyje, iš Taikos sutarties sąlygų matyti, kad pareiškėja (ieškovė) UAB ,,Eglitana“, atsakovė UAB ,,Gėrimų mažmeninė prekyba“ ir trečiasis asmuo SUA2 susitarė, kad prievolę sumokėti šalių sutartą skolą už atsakovę ieškovei įvykdys trečiasis asmuo. Paminėtina, kad ir Taikos sutarties 10 punkte numatyta, kad ,,Skolininko įsipareigojimų perėmėjas SUA2 a. k. 37503121492 sumoka Kreditoriui už Skolininką 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) ir, tai užsiskaitoma kaip visi Skolininko įsipareigojimai Kreditoriui. Kreditorius neturi ir neturės ateityje Skolininkui ir/ar Skolininko įsipareigojimų perėmėjui jokių pretenzijų, susijusių su Sutarties vykdymu“. Vadinasi Taikos sutartimi pareiškėja (ieškovė) ir atsakovė UAB ,,Gėrimų mažmeninė prekyba“ susitarė, kad 10 000,00 Eur skolą už atsakovę sumokės trečiasis asmuo. Tokia situacija iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.129 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą situaciją, kad prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo arba pareiškia, kad prievolė neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą.

Kasacinis teismas išaiškino, kad, pagal CK 6.129 straipsnį, skolininkui nuo prievolės įvykdymo atleisti pakanka kreditoriaus vienašalio sandorio. Šalys gali pasirinkti atleidimą nuo prievolės įvykdymo įforminti ir dvišaliu sandoriu. Kreditoriaus valia atleisti skolininką nuo prievolės įvykdymo gali būti išreikšta bet kokia forma, išskyrus atvejus, kai kreditoriaus valios išraiškos formą nustato įstatymas arba kai kreditoriaus valios išraiškos formą nustato sutartis. Kai nurodytų išimčių nenustatyta, kreditoriaus valia atleisti skolininką nuo prievolės įvykdymo gali būti išreikšta bet kokia forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais ir pan.). Svarbu, kad kreditoriaus valia būtų išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-1075/2025). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Nagrinėjamu atveju Taikos sutartimi šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė tiek dėl skolos dydžio, tiek dėl sumokėjimo tvarkos, tiek dėl ją sumokėti privalančio subjekto.

Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

Valstybė, suteikdama šalims sudaryti taikos sutartį, leidžia joms pasirinkti priimtiniausią ginčo sprendimo būdą. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, tačiau negali pakeisti šalių susitarimo esmės. Kasacinis teismas, vertindamas teismo atliekamus veiksmus, nurodė, kad teismas turi teisę naudodamasis CPK nustatytomis sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nuostatomis, spręsti dėl tokių vykdymo klausimų, pavyzdžiui, mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, tačiau ne materialinių teisinių santykių, kuriuos šalys reglamentavo taikos sutartimi. Atitinkamai teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, neturi teisės keisti „<...> prievolės subjektų ir (ar) prievolės rūšies“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais teismas neturi pagrindo išduoti vykdomojo rašto dėl skolos išieškojimo iš atsakovės UAB ,,Gėrimų mažmeninė prekyba“. Kasacinis teismas yra pateikęs aiškinimus, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas). Todėl atsisakius išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjai išaiškintina, kad ji turi teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą, sprendė, jog Taikos sutartimi pareiškėja (ieškovė) atleido atsakovę UAB ,,Gėrimų mažmeninė prekyba“ nuo 10 000,00 Eur skolos sumokėjimo, nes Taikos sutartimi pareiškėja (ieškovė) ir atsakovė UAB ,,Gėrimų mažmeninė prekyba“ susitarė, kad 10 000,00 Eur skolą už atsakovę sumokės trečiasis asmuo. Apeliantė UAB „Eglitana“ nesutinka su tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada kaip absoliučiai nepagrįsta, neteisėta ir neteisinga. Ieškovės (pareiškėjos) įsitikinimu taikos sutarties tekstas yra nedviprasmiškas ir aiškus: taikos sutarties 3 ir 13 punktų nuostatos neprieštarauja viena kitai, o viena kitą papildo. Sutarties 3 p. ieškovė (pareiškėja) sutiko, jog atsakovės UAB „Gėrimų mažmeninė prekyba“ prievolę sumokėti 10000 Eur (Taikos sutarties 3 punktas) perims ir už atsakovę prievolę ieškovei (pareiškėjai) įvykdys trečiasis asmuo SUA2. Tačiau šia sutarties nuostata nebuvo susitarta, jog atsakovė UAB „Gėrimų mažmeninė prekyba“ yra atleidžiama nuo prievolės (sumokėti 10000 Eur) ieškovei (pareiškėjai) apskritai. Atkreipia dėmesį, jog sutarties 13 punkte aiškiai numatyta, jog Kreditorius nebeturės jokio piniginio reikalavimo Skolininkei (išskyrus nurodytą šios Taikos sutarties 3 punkte). Iš tokios nuostatos darytina vienintelė išvada, jog tik tuo atveju, jei ieškovei (pareiškėjai) bus sumokėta 10000 Eur (sutarties 3 punktas), tik tuo atveju kreditorius (šiuo atveju - UAB „Eglitana“), nebeturės jokio reikalavimo į skolininkę (šiuo atveju - UAB „Gėrimų mažmeninę prekybą“).

Nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, jog taikos sutarties 3 punktu ieškovė (pareiškėja) atleido atsakovę nuo prievolės vykdymo, kaip nepagrįsta ir nemotyvuota. Vadovaujantis CK 6129 straipsnio 1 dalimi, prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo [...]. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta: Atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi būti pareikštas aiškiai ir neabejotinai. [...]. Akcentuoja, jog sutartyje nėra jokios nuostatos, kad ieškovė (pareiškėja) UAB „Eglitana“ būtų kažkokiu būdu atleidusi atsakovę UAB „Gėrimų mažmeninė prekyba“ nuo prievolės įvykdymo. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė (pareiškėja) sutiko, jog trečiasis asmuo perimtų ir įvykdytų už atsakovę prievolę, negali būti aiškinama, jog tai yra aiškus ir nedviprasmiškas atsakovės atleidimas nuo prievolės įvykdymo. Yra priešingai: taikos sutarties 13 punkte numatyta, kad ieškovė (pareiškėja) turės reikalavimą į atsakovę, jei taikos sutartis nebus įvykdyta, t. y. ieškovė (pareiškėja) negaus taikos sutartyje numatytos prievolės įvykdymo (numatytų pinigų sumų). Šiuo atveju, taikos sutartis nėra įvykdyta (visiškai), todėl ieškovė (pareiškėja), vadovaujantis taikos sutarties nuostatomis nėra praradusi reikalavimo į atsakovę nurodyto šios Taikos sutarties 3 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažymėjo, jog 2025 m. lapkričio 17 d. nutartyje jau pasisakė, kad Taikos sutartimi pareiškėja (ieškovė) ir atsakovė UAB ,,Gėrimų mažmeninė prekyba“ susitarė, kad 10 000,00 Eur skolą už atsakovę sumokės trečiasis asmuo ir, kad tokia situacija iš esmės atitinka CK 6.129 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą situaciją, kad prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo arba pareiškia, kad prievolė neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą.