Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumą žeminančios informacijos pašalinimo, paneigimo, teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Byloje ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti, kad atsakovo skelbiu.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini) Skelbimai – (duomenys neskelbtini) Turgelis – Perku Parduodu (duomenys neskelbtini)“ paskleistos žinios apie ieškovę, tokios kaip: „aferistė“, „žmogus be sąžinės ir garbės“, „degredas“, kad ji „negrąžina skolų“ – yra tikrovės neatitinkantys bei ieškovės garbę žeminantys duomenys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis); 2) pripažinti, kad atsakovo socialinio tinklo „Facebook“ viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini) Skelbimai – (duomenys neskelbtini) Turgelis – Perku Parduodu (duomenys neskelbtini)“ viešai paviešintos ieškovės foto nuotraukos su jos atvaizdu pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą (CK 2.22 straipsnio 1, 3 dalys); 3) įpareigoti atsakovą per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visą apie ieškovę neigiamą informaciją, komentarus, kuriuos atsakovas yra paskleidęs internete, pvz., skelbiu.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini) Skelbimai – (duomenys neskelbtini) Turgelis – Perku Parduodu (duomenys neskelbtini)“ ir iš savo asmeninės „Facebook“ paskyros „Facebook“ viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini) Skelbimai – (duomenys neskelbtini) Turgelis – Perku Parduodu (duomenys neskelbtini)“ paskelbti, ir padaryti viešai prieinamą bei rodomą skelbiamų pranešimų viršuje ne mažiau kaip 60 dienų tokio pobūdžio informaciją, su ieškovės foto nuotrauka (ieškovės nuotrauka turi būti ta pati, kuri buvo viešinama, tačiau be šmeižikiškos informacijos), kur tūrėtų būti parašyta: Teksto antraštė – PANEIGIMAS IR ATSIPRAŠYMAS: Tekstas – Aš, ATS1 , viešai atsiprašau pilietės IES1 už 2025 metais, ne vieną kartą viešai paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją šioje grupėje. T. y. viešai paskelbti teiginiai, kad IES1 esą „aferistė“, „žmogus be sąžinės ir garbės“, „degredas“ ir kad ji „negrąžina skolų“, yra netikslūs, neatitinka tikrovės ir pažeidė šios asmenybės garbę, orumą bei reputaciją. Atsiprašau IES1 už nepagrįstus įžeidimus, kuriuos paskleidžiau viešai, neturėdamas įrodymų ar teisinio pagrindo. Taip pat pripažįstu, kad be jos sutikimo paviešindamas jos atvaizdą, pažeidžiau jos teisę į atvaizdo neliečiamybę. Šiuo pareiškimu visiškai paneigiu anksčiau paskleistą informaciją, kuri buvo žeminančio pobūdžio, klaidino grupės narius ir neatitiko tikrovės; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas nuo 2025 m. balandžio 30 d. pradėjo ieškovę viešai šmeižti ir žeminti. Atsakovas internetiniame puslapyje „skelbiu.lt“ 2025 m. gegužės 1 d. prie ieškovės paskelbto skelbimo parašė komentarą: „atsargiai – prekiauja aferistė“. Be daugybės grasinančių bei žeminančių žinučių tiek asmeniškai ieškovei, tiek „Facebook“ viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini) Skelbimai – (duomenys neskelbtini) Turgelis – Perku Parduodu (duomenys neskelbtini)“, kurioje yra 29 000,00 narių, sąmoningai ir viešai patalpino tris ieškovės atvaizdus su prierašais, žeminančiais ieškovės garbę ir orumą, nors ieškovė nėra viešas asmuo. Po atsakovo patalpintomis ieškovės nuotraukomis su komentarais buvo sulaukta žmonių reakcijų, pasidalinimų ir daugybės komentarų (net 163 komentarai). Atsakovas taip pat aktyviai dalyvavo komentaruose, t. y. ir toliau sąmoningai šmeižė ieškovę.

Ieškovė nebuvo sudariusi su atsakovu jokių susitarimų, niekada neprašė paskolinti ar kažką nupirkti. Atsakovui buvo aiškiai paaiškinta, kad tai, ką dovanoja ieškovei, jam nebus grąžinama. Atsakovas su šia sąlyga iš esmės sutiko. Ieškovė užsiima šunų veisimu ir pardavimu, todėl atsakovas galimai sąmoningai ir iš savanaudiškų paskatų siekia sužlugdyti ieškovės verslą, nes tokie komentarai, kaip „vagis“, „aferistė“, pirkėjui, ketinančiam iš ieškovės įsigyti šunį, tikrai nekels pasitikėjimo ieškove. Šuo Estijoje buvo įsigytas iš asmeninių ieškovės lėšų, gautų, ieškovei pardavus jai priklausantį automobilį. Mažame (duomenys neskelbtini) mieste atsakovo vieši pasisakymai apie ieškovę taip pat prisideda ir prie patiriamos psichologinės kančios bei nesaugumo jausmo išgyvenimo. Ieškovė iki pažinties su atsakovu gyveno ramų, linksmą bei tvarkingą gyvenimą, o šiuo metu patiria neigiamus išgyvenimus.

Socialinio tinklo Facebook viešoji grupė („(duomenys neskelbtini) Skelbimai – (duomenys neskelbtini) Turgelis – Perku Parduodu (duomenys neskelbtini)“) turinti 29 000,00 narių, yra laikoma visuomenės informavimo priemone pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas. Ieškovė kreipėsi į šios grupės administratorius, tačiau nesulaukė tinkamos reakcijos. Dėl tokio brutalaus atsakovo elgesio ieškovė patyrė ir iki šiol patiria stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, yra nukentėjusi jos dalykinė reputacija, šeimos garbė, santykiai su šeimos nariais. Ieškovei teko kęsti patyčias, įžeidžiančius komentarus, apkalbas. Ieškovė dėl atsakovo tyčinių neteisėtų veiksmų patyrė 4 000,00 Eur neturtinę žalą.

Atsakovas, viešai paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę, išsakė tikrai ne nuomonę, o žinią, todėl ieškovės pažeistų teisių gynimui turi būti taikomos CK 2.24 straipsnio nuostatos. Asmens teisės į atvaizdą apsauga įtvirtinta CK 2.22 straipsnyje. Ieškovė jokia forma nesuteikė atsakovui teisės naudoti jos atvaizdą viešai. Atsakovas, sąmoningai siekdamas pažeminti ieškovę, pasitelkdamas jos nuotrauką ir sukurdamas skirtingus šmeižikiškus tekstus, „Facebook“ grupėje viešai keletą kartų pateikė ieškovės atvaizdą be jos sutikimo.

Ieškovei nutarus Estijoje įsigyti dar vieną šunį jos laikomam šunų veislynui, atsakovas sutiko ieškovei paskolinti 1000,00 Eur šuns įsigijimui ir 200,00 Eur pardavėjo kelionei į Rygą kompensuoti. Po 2024 m. lapkričio 2 d. atsakovo ir ieškovės santykiai ėmė itin sparčiai blogėti. Atsakovui prisipažinus, kad jis ketina parduoti jam priklausantį statomą gyvenamąjį namą ir už gautas lėšas įsigyti butą, o likusias lėšas investuoti į ieškovės namą, ieškovės požiūris į atsakovą visiškai pasikeitė. Atsakovas buvo „priverstas“ palikti ieškovės namus, šalių santykiai galutinai sugriuvo. Supratęs, kad buvo išnaudojamas, atsakovas buvo įskaudintas, todėl pareikalavo, kad ieškovė grąžintų bent šuns įsigijimui 2024 m. lapkričio 2 d. paskolintą 1 200,00 Eur sumą.

Atsakovas šį reikalavimą ieškovei priminė 2025 m. vasario 22 d., 2025 m. balandžio 21 d., 2025 m. balandžio 23 d. Nesulaukęs jokios ieškovės reakcijos, atsakovas 2025 m. balandžio 29 d. ir 30 d. informavo ieškovę apie tai, kad nesulaukęs skolos grąžinimo, jis paviešins informaciją apie ieškovę ir jos nevykdomus įsipareigojimus. Atsakovas 2025 m. gegužės mėnesio pradžioje socialinio interneto tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini) skelbimai – (duomenys neskelbtini) turgelis – Perku Parduodu (duomenys neskelbtini)“ padarė 3 įrašus su viešai ieškovės socialiniame tinkle išplatinta jos nuotrauka. Ieškovės pateikti fragmentiški ir pasikartojantys diskusijos išrašai, iš kurių negalima nustatyti, apibrėžti šios diskusijos apimties, trukmės, intensyvumo, nesudaro pagrindo daryti išvadą apie kokius nors neteisėtus atsakovo veiksmus ar taikyti civilinę atsakomybę.

Atsakovo žinutės buvo paviešintos, ne siekiant pažeminti ieškovės garbę ir orumą, o bandant tik paskatinti nesąžiningai besielgiantį asmenį, ieškovę, įvykdyti turtinio pobūdžio prievolę atsakovui. Paskelbtose žinutėse nėra jokios ieškovę diskredituojančios, ieškovės garbę ir orumą žeminančios informacijos, išsireiškimų, niekinančių ir žinomai akivaizdžiai žeminančių ieškovę. Visose trijose žinutėse perspėjantis skatinimas ieškovei grąžinti atsakovui skolą. Žodis „aferistė“ parašytas kabutėse, asmens nesąžiningumui suteikiant ne tiesioginę, o perkeltinę, išplėstinę prasmę, apimančią bet kokio asmens nesąžiningumo apraišką. Atsakovo žinutėse patalpinta informacija ir raginimas ieškovei grąžinti skolą, t. y. įvykdyti prievoles, nelaikytini neatitinkančiais tikrovės.

Diskusijoje po pranešimais iš esmės dalyvavo pati ieškovė ir keletas jos pažįstamų, draugių, kurioms puikiai žinomos šuns pirkimo aplinkybės. Aktyvus ieškovės draugių dalyvavimas diskusijoje patvirtina, kad pati ieškovė informaciją apie paskelbtus pranešimus išplatino savo draugių ir pažįstamų rate, t. y. pranešimų ir jų turinio sklaidą padarė maksimaliai įmanoma. Į diskusiją po atsakovo pranešimais įtrauktų ieškovės draugių komentarų turinys buvo atvirai provokuojantis. Trijų atsakovo paskelbtų žinučių bendrame pranešimų sraute sklaida buvo minimali ir tai patvirtina, kad „diskusijose“ po šiomis žinutėmis dalyvavo susijusių ir gerai vienas kitą pažįstančių (bent jau atsakovą pažįstančių ieškovės ir jos draugių) ratas.

Trims pranešimams buvo panaudota pačios ieškovės išviešinta ir neapibrėžtam asmenų ratui paskelbta nuotrauka, publikuojama internetinio socialinio tinko „Facebook“ paskyroje „ IES1 ((duomenys neskelbtini)). Ieškovės „Facebook“ paskyra yra naudojama jos turimo šunų veislyno „(duomenys neskelbtini)“ žinomumui ir reklamai. Atsakovas gavo ieškovės 2024 m. gruodžio 2 d. veislyno augintinių pasiekimų reklamai panaudotą nuotrauką. Dėl to ieškovei, išviešinusiai savo pačios atvaizdą komerciniais tikslais, kuriems ir buvo skolintos atsakovo lėšos, netaikytinas fizinio asmens atvaizdo panaudojimo apsaugos reglamentavimas. Ieškovė nepagrindė reikalaujamos 4 000,00 Eur neturtinės žalos dydžio. Ieškovės komentarai patvirtina, kad dalyvaudama diskusijoje po atsakovo žinutėmis, ji nejautė jokio diskomforto, pažeminimo, dvasinio skausmo, priešingai, mėgavosi galimybe viešai žeminti ir įžeidinėti atsakovą. Ieškovės prašomas taikyti jos pažeistų teisių gynimo būdas – atsiprašymas (viešas atsiprašymas) – nepripažįstamas teisinės atsakomybės forma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovo žinutės socialiniame tinkle „Facebook“ buvo paviešintos, siekiant ne ieškovės garbės ir orumo pažeminimo, o tik bandant paskatinti nesąžiningai besielgiančią ieškovę įvykdyti turtinę prievolę atsakovui. Paskelbtose žinutėse nėra jokios ieškovės garbę ir orumą žeminančios informacijos. Žinutėje žodis „aferistė“ parašytas kabutėse, taip asmens nesąžiningumui suteikiant ne tiesioginę, o perkeltinę, išplėstinę prasmę, apimančią bet kokio asmens nesąžiningumo apraišką. Visose trijose žinutėse buvo perspėjantis skatinimas ieškovę grąžinti skolą atsakovui.

Teismas iš esmės sutiko su atsakovu, kad jis turi turtinį reikalavimą ieškovei, kuri jo nevykdo. Atsakovas 2024 m. lapkričio mėnesį suprato, kad ieškovė juo tik naudojosi, todėl ieškovei paskolintų pinigų susigrąžinimas atsakovui tapo esminiu. Atsakovas kantriai laukė skolos grąžinimo. Dėl to žinutėse nurodytas raginimas ieškovei grąžinti skolą, t. y. įvykdyti prievoles, nelaikytinas neatitinkančiu tikrovės ar neetišku.

Teismas atsakovo nuomonės paskelbimą pripažino neetišku tik dėl dviejų panaudotų sąvokų: „degredas“ ir „aferistė“. Priešingai, nei konstatavo teismas, frazė „aferistas (-ė)“ nereiškia nusikalstamo veikimo būdo. Vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacija, žodis „aferistas“ reiškia sukčių, apgaviką, nesąžiningą asmenį, siekiantį asmenines naudos (dažniausiai finansinės) nusikalstamu ar etiškai abejotinu būdu, asmuo dalyvaujantis, ar organizuojantis aferą, veikiantis nelegaliai, arba etiškai abejotinai. Žodžiai sinonimai – apgavikas, melagis. Dėl to pats savaime žodis „aferistas“ nereiškia nusikalstamo, neteisėto asmens veikimo būdo, tai gali būti ir asmuo, veikiantis etiškai abejotinu būdu. Priešingai, nei nurodė teismas, frazė „degredas“ yra kilusi iš bendrinės kalbos termino „degradacija“ (nuosmukis, žlugimas). Atsakovas, pavartodamas pranešime frazes „žmogus be sąžinės ir garbės“, „žmogus pamirštantis skolas“, nurodė ne nusikalstamą, bet neetišką, moralei prieštaraujantį ieškoves elgesį.

Teismas neteisėtai ir nepagristai peržengė ieškinio ribas ir pakeitė ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovė teigė, kad atsakovas jos garbę ir orumą pažeidė, paskelbdamas tikrovės apie ją neatitinkančią informaciją, ir reikalavo taikyti tikrovės neatitinkančios informacijos pripažinimą ir įpareigojimą tokią informaciją paneigti. Atsakovas gynėsi nuo būtent tokio reikalavimo. Tuo tarpu teismas sprendė, kad tikrovės neatitinkanti informacija apie ieškovę paskleista nebuvo, kad atsakovas paskleidė apie ieškovę jos asmens garbę ir orumą žeminančią nuomonę ir taikė kitus ieškovės teisių gynimo būdus. Kadangi ieškovė kildino savo reikalavimą iš faktinių duomenų neteisingumo (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), teismas konstatuodamas pažeidimą dėl netinkamos nuomonės raiškos formos, savavališkai pakeitė ieškinio faktinį pagrindą, t. y. pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nes priėmė sprendimą dėl dalyko, kuris nebuvo ieškinio pagrindu. Tokiu būdu teismas atėmė iš atsakovo teisę teikti įrodymus ir paaiškinimus dėl savo subjektyvios pozicijos ir etinių raiškos motyvų.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo pranešimams panaudota ieškovės nuotrauka su šunų varžybose apdovanotu šunimi nepateko į CK 2.22 straipsnio nuostatų saugomo fizinio asmens atvaizdo sąvoką. Trims pranešimams buvo panaudota pačios ieškovės išviešinta ir neapibrėžtam asmenų ratui paskelbta nuotrauka. Ieškovė patvirtino, kad jos „Facebook“ paskyroje publikuojamos nuotraukos yra skirtos jos vykdomos veiklos reklamai. Ieškovei, išviešinusiai savo pačios atvaizdą komerciniais tikslais, kuriems ir buvo skolintos atsakovo lėšos, netaikytinas fizinio asmens atvaizdo panaudojimo apsaugos reglamentavimas. Savanorišku asmens sutikimu atvaizdo naudojimui reklamoje asmuo savo noru apriboja savo privatumą mainais į naudą (pinigus, viešinimą ir pan.).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, neatsižvelgė į savo paties konstatuotas aplinkybes, pateisinančias atsakovo veiksmų priežastis. Pagal teismų praktiką bylose dėl garbės ir orumo pažeidimo neturtinės žalos atlyginimas turi išimtinį pobūdį. Dėl to žalos atlyginimo taikymas turi būti atskirai ir aiškiai pagrindžiamas. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad atsakovas nesiėmė priemonių pašalinti paviešintos informacijos, nes ši informacija ieškovės iniciatyva nedelsiant buvo pašalinta ir nebuvo prieinama niekam. Neturtinės žalos padarymo faktas nėra preziumuojamas, jis turi būti įrodytas.

Teismas turėjo įvertinti, kad nebuvo nustatyta ieškovės garbės ir orumo pažeidimo dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, taip pat įvertinti, kad galimo pažeidimo mastas nebuvo intensyvus, galimas pažeidimas netruko ilgai ir maksimaliai išviešintas buvo tik pačios ieškovės pastangomis, pačiai ieškovei su savo pažįstamomis, draugėmis skatinant ir provokuojant viešą diskusiją internete po paskelbtomis žinutėmis. Be to, ieškovė šiose diskusijoje atvirai mėgavosi galimybe žeminti ir šaipytis iš atsakovo. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė nejautė jokio diskomforto, pažeminimo, dvasinio skausmo, t. y. jokios neturtinės žalos nepatyrė. Dėl to teismas nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovė niekada iš atsakovo jokių pinigų nesiskolino ir jam nieko nėra skolinga. Atsakovo paviešintos ieškovės garbę ir orumą žeidžiančios žinutės iš esmės buvo sąmoningas ir kryptingas atsakovo veikimas bei siekis pažeminti ieškovę viešai, nes ieškovė nesutiko gyventi kartu su atsakovu. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai turėtų būti vertinami tik kaip atsakovo noras visais įmanomais būdais paneigti faktą, kad jis pažeidė ieškovės garbę ir orumą. Pagal teismų praktiką nuomonė, reiškiama neetiškai, nesąžiningai, nesiremiant faktais ar nutylint juos, gali būti pripažinta žeminančia asmens garbę ir orumą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, kad asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus.

Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas, remdamasis savo asmeniniu įsitikinimu, jog ieškovė privalo jam grąžinti skolą, neturėdamas jokio realaus faktinio pagrindo kaltinti ieškovę sukčiavimu, paskelbdamas ginčo teiginius, išsakė ne žinią, o savo subjektyvią nuomonę, kad ieškovė yra „aferistė”. Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad viešai vertindamas ieškovę kaip pavojingą, neturintį garbės ir sąžinės žmogų, tuo pačiu vadindamas ją „degredu”, atsakovas išsakė ne žinią, o savo subjektyvią nuomonę, kuri yra įžeidžianti, nepagarbi, žeminanti ieškovės garbę ir orumą. Šios teismo išvados visiškai paneigia atsakovo teiginį, kad jo veiksmai buvo tik perspėjimas dėl skolos.

Kabutės prie žodžio „aferistė” ir žodis „degredas” yra tyčiniai įžeidimai, o ne neutrali nuomonė. Informacija buvo paskleista viešoje 29 000 narių grupėje, todėl jos poveikis ieškovės garbei ir orumui yra ypač didelis ir ilgalaikis. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. Ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė visus atsakovo veiksmus ir jų žeminantį poveikį. Teismas tinkamai kvalifikavo šiuos faktus pagal galiojančias materialinės teisės normas. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismo nesaisto ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas. Teismas nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas – tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagristai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi.

Teismas aiškiai konstatavo, kad atsakovas naudojo ieškovės nuotrauką šmeižikiškame kontekste, o ne reklaminiame. Aplinkybė, kad ieškovė pati buvo paviešinusi savo atvaizdą, nesuteikia atsakovui teisės be ieškovės sutikimo platinti jos atvaizdą. Atsakovo atlikti neteisėti veiksmai yra akivaizdus CK 2.22 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimas. Net viešoje vietoje darytas atvaizdas negali būti naudojamas, siekiant pažeminti asmenį. Toks nuomonės apie ieškovę paskleidimo būdas yra visiškai nesusijęs nei su ieškovės ūkinės veiklos skatinimu ir reklamavimu, nei yra tinkama ir teisėta priemonė, sprendžiant šalių ginčą dėl skolos teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl asmens garbės ir orumo gynimo, teisės į atvaizdą pažeidimo, dėl neturtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo bei tinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas susipažino 2024 m. kovo 30 d. ir artimai bendravo, teikdavo vienas kitam pagalbą. Vėliau šalys dėl kiekvienos iš jų nurodomų skirtingų aplinkybių pradėjo nesutarti, jų bendravimas nutrūko. Atsakovas 2025 m. balandžio 29 d. ir 30 d. žinutėmis pareikalavo, kad ieškovė grąžintų skolą, nes apie šią skolą bus paviešinta internete, o dėl automobilio bus pateiktas pareiškimas policijai.

Atsakovas 2025 m. gegužės 1 d. internetiniame puslapyje Skelbiu.lt“ prie ieškovės paskelbto skelbimo apie parduodamus šunis parašė komentarą: „Aferistė atsargiai“ ir socialinio interneto tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini) skelbimai – (duomenys neskelbtini) turgelis – Perku Parduodu (duomenys neskelbtini)“ iš savo asmeninės paskyros įkėlė 3 įrašus su ieškovės nuotrauka ir prierašais: „Atsargiai žmogus pamirštantis skolas“, „aferistė“, „ IES1 žmogus be sąžinės ir garbės, neatiduoda skolos už nupirktą šunį saugokitės žmogus degredas yra pavojingas“ ir „Atsargiai ši „aferistė“ skolos negražina saugokitės nepakliukite į pinkles“.

Dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų peržengimo

Teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais pareiškėjas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė. Pažeistų teisių gynimas mažesne nei pasirinktas ieškovo pažeistų teisių būdas apimtimi nereiškia reikalavimo ribų peržengimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Būtent šį CK 2.24 straipsnį nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė savo ieškinio reikalavimuose. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl teiginio, jog ieškovė negrąžina skolos, atsakovui netaikytinos CK 2.24 straipsnyje įtvirtintos asmens garbės ir orumo gynimo priemonės, ir pripažino, kad atsakovas, vartodamas žodžius „aferistė“, „degredas“, apie ieškovę išsakė ne žinią, o savo subjektyvią nuomonę, kuri yra įžeidžianti, nepagarbi, žeminanti ieškovės garbę ir orumą. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina. Asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis. Tais atvejais, kai paskleidžiama pirmiau nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir aptarta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir apribojo atsakovo galimybes gintis nuo pareikšto reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas aptarė ir vertino tik ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir jos pateiktus duomenis. Tuo tarpu teisinis atsakovo įkeltų įrašų apie ieškovę vertinimas ir deliktinės atsakomybės atsakovui taikymas atitiko suformuotą teismų praktiką.

Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje taip pat buvo nurodžiusi, jog atsakovo elgesys yra neetiškas ir nesąžiningas ir nėra paremtas jokiais objektyviais argumentais ar faktais, kurie leistų atsakovui taip elgtis. Taigi pačiame ieškovės ieškinyje buvo iškeltas ir atsakovo skleidžiamos žinios etiškumo klausimas. Atsakovas nagrinėjamoje byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, kuriam turėjo būti žinoma teismų suformuota praktika bylose dėl garbės ir orumo gynimo.

Atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad jo žinutėse nėra jokios ieškovę diskredituojančios, jos garbę ar orumą žeminančios informacijos, išsireiškimų, niekinančių ir žinomai akivaizdžiai žeminančių ieškovę. Taip pat atsakovas aiškino, kad žodį „aferiste“ rašė kabutėse, taip suteikdamas ne tiesioginę, o perkeltinę prasmę, apimančią bet kokio asmens nesąžiningumo aprašką, pažymėjo, kad ieškovė „suplaka į vieną, maišo galimai paskleistos žinios ir nuomonės sampratą, kas lemia ieškovės reikalavimus taikyti netinkamus jos menamai pažeistų teisių gynimo būdus“. Taigi atsakovui buvo iš esmės aišku, kad ginčas yra susijęs ir su jo subjektyvios nuomonės raiškos būdu, pirmosios instancijos teismui jis teikė paaiškinimus, dėl kokių priežasčių jis vartojo būtent tokius išsireiškimus, kaip „aferistė“, „degredas“, kaip jis juos subjektyviai suprato. Dėl to atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas peržengė ieškinio ribas, yra nepagrįsti.

Dėl atsakovo paskleistos nuomonės apie ieškovę pobūdžio

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, priešingai negu teigia atsakovas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas sprendime nepadarė išvados, jog atsakovas turi turtinį reikalavimą ieškovei, o pastaroji jo nevykdo. Pirmosios instancijos teismas tik pažymėjo, kad negali daryti kategoriškos išvados, jog atsakovo teiginiai apie negrąžintą skolą yra melagingi ir neturi pagrindo. Atsakovo paskleistos nuomonės pripažinimą neetiška nulėmė jo žinutėse vartoti žodžiai „aferistė“, „degredas“ („degradas“).

Apeliaciniame skunde atsakovas žodžių „aferistas“ ir „degradas“ aiškinimą pateikia iš esmės iš tų pačių šaltinių, kaip ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Tiek pirmosios instancijos teismo, tiek atsakovo apeliaciniame skunde nurodytuose aiškinimuose šie žodžiai yra apibūdinami, kaip turintys neigiamą, įžeidžiančią reikšmę. Vien tik galimos skolos negrąžinimas nėra pagrindas, galintis pateisinti tokių žodžių vartojimą apie asmenį viešai. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas paskleidė apie ieškovę jos asmens garbę ir orumą žeminančią nuomonę.

Dėl ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimo

Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu (CK 2.22 straipsnio 1 dalis). Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją (CK 2.22 straipsnio 2 dalis). Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.22 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kilus klausimui dėl teisės į atvaizdą ribojančios normos taikymo, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir netaikyti nurodytos teisės normos formaliai, pvz., tik konstatavus, kad fotografuota ne privačioje teritorijoje; asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, nepraranda savo individualumo ir privatumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008).

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo, kad atsakovas į socialinio interneto tinklo „Facebook“ grupės „(duomenys neskelbtini) skelbimai – (duomenys neskelbtini) turgelis – Perku Parduodu (duomenys neskelbtini)“ paskyrą įkėlė ieškovės nuotrauką, pačios ieškovės paviešintą jos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „ IES1“ ((duomenys neskelbtini)) ir skirtą ieškovės turimo šunų veislyno „(duomenys neskelbtini)“ žinomumui ir reklamai. Pirmosios instancijos teismas šios nuotraukos paviešinimo aplinkybes vertino, atsižvelgdamas į CK 2.22 straipsnio nuostatas ir suformuotą kasacinio teismo praktiką. Esminė aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra ne tai, kad ieškovė pati padarė byloje aptariamą nuotrauką viešai prieinamą, bet tai, kad atsakovas šią nuotrauką panaudojo, siekdamas pažeminti ieškovės garbę ir orumą, t. y. būtent prie šios nuotraukos atsakovas patalpino įrašus, kuriuose ieškovę apibūdino žodžiais „aferistė“, „degredas“. Dėl to tokiomis aplinkybės panaudota ieškovės nuotrauka, net ir jos pačios išviešinta, pripažintina pažeidžiančia ieškovės teisę į atvaizdą.

Dėl neturtinės žalos dydžio

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos atlyginimo paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013). Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą teismų praktiką, pagal kurią pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą (M. v. Lithuania, no. 53161/99, judgement of 6 November 2003, § 33); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrindė ir nurodė motyvus, dėl kurių vien tik ieškovės pažeistų teisių pripažinimas yra nepakankama priemonė jos pažeistoms teisėms atkurti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra reikšmingos aplinkybės, jog ieškovės veikla yra šunų veisimas ir pardavimas, ji yra nedidelio miesto ((duomenys neskelbtini)) gyventoja. Atsakovas vieną komentarą apie ieškovę įkėlė į tinklapį „skelbiu.lt“ po ieškovės skelbimo apie parduodamą šunį, o ieškovės nuotrauką su komentarais patalpino į tinklapio „Facebook“ grupę „(duomenys neskelbtini) skelbimai – (duomenys neskelbtini) turgelis – Perku Parduodu (duomenys neskelbtini)“, kuri iš esmės skirta pardavimo ir kitų paslaugų teikimo skelbimams kelti. Taigi ieškovės pavadinimas „aferiste“, „degredu“ potencialiems šunų pirkėjams akivaizdžiai gali kelti abejones ieškovės vykdomos veiklos patikimumu, t. y. daryti žalą ieškovės dalykinei reputacijai.

Nors apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad informacija iš „Facebook“ grupės „(duomenys neskelbtini) skelbimai – (duomenys neskelbtini) turgelis – Perku Parduodu (duomenys neskelbtini)“ buvo pašalinta pačios ieškovės iniciatyva, tačiau ieškovė 2026 m. sausio 16 d. yra pateikusi teismui dokumentą, pavadintą „Žmonių diskusijos po atsakovo patalpintais pranešimais“ (DOK-4024), kuris patvirtina, kad ir po 2026 m. gegužės 1 d. ji gaudavo duomenų apie tai, kad atsakovas toliau viešina apie ją informaciją, susijusią su galimai negrąžinta skola, kartu pridėdamas ir ieškovės nuotraukas. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad ieškovė po jo paskelbtais komentarais pati dalyvavo diskusijose, nereiškia, jog ji nepatyrė neigiamų emocijų. Asmens reagavimas į jam skirtus įžeidimus ir bandymas atsikirsti nėra pagrindas neatlyginti jam neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 1 000 Eur suma yra pakankamas ir teisingas atlygis ieškovei už patirtą neturtinę žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas gali nukrypti nuo nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

CPK 93 straipsnyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 1 punktas). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė 1 384,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 114,00 Eur žyminis mokestis ir 1 270,00 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, kad yra pagrindas ieškovei atlyginti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovui iš ieškovės nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos daugiau nei dvigubai viršija ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės procesinis elgesys nagrinėjamoje byloje buvo tinkamas, jokių duomenų, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydis būtų nulemtas ieškovės veiksmų, byloje nėra. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovės procesinį elgesį galima būtų pripažinti netinkamu. Priešingai, negu teigia apeliaciniame skunde atsakovas, pirmosios instancijos teismas patenkino tris ieškovės reikalavimus iš keturių. Kadangi pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas neturtinės žalos dydį nustato teismas, aplinkybė, kad ieškovei buvo priteistas mažesnis neturtinės žalos atlyginimas, neturi įtakos patenkintų reikalavimų vertinimui ir bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymui. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1-2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai, nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo ištirtus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jam bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, neatlygintinos. Ieškovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1 000 Eur. Kadangi patirta bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodyta maksimali už atsiliepimų į apeliacinius skundus mokėtiną sumą, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37, 38 straipsniais, 325 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

nutaria:

Netenkinti atsakovo ATS1 apeliacinio skundo Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 11 d. sprendimą nepakeistą. Priteisti ieškovei IES1 iš atsakovo ATS1 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.