- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-22
- Bylos Nr.
- II-1016-961/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-16903-2026-0
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pažeidėjas
- TRA1
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.11.8.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui TRA1, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2026 m. gegužės 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12748-2026 (ROIK 26301507435).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Bylos esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2026 m. gegužės 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12748-2026 (ROIK 26301507435) TRA1 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad jis 2026 m. gegužės 3 d. apie 05.33 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį MINI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai pirmuoju pūtimu nustatytas 1,47 promilės girtumo, antruoju pūtimu – 1,68 promilės girtumo laipsnis. Nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą Nr. 211, kurį apgadino. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir apšvietimo stulpas. Šiais veiksmais TRA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus. Už šį nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 38 mėnesiams.
Pareiškėjo skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentai
TRA1 pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti 2026 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12748-2026 dalyje dėl nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo.
Nurodo, kad nusižengimą visiškai pripažįsta, dėl jo nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį. Supranta, kad neblaivaus asmens vairavimas kelia pavojų eismo saugumui ir galėjo sukelti itin sunkias pasekmes. Šis įvykis tapo rimta gyvenimo pamoka.
Atsiliepimas
Pareiškėjo vertinimu, paskirta bauda ir 38 mėnesių teisės vairuoti atėmimas yra aiškiai per griežti bei neproporcingi padaryto nusižengimo pobūdžiui, jo asmenybei ir byloje nustatytoms aplinkybėms. Prašo atsižvelgti, kad eismo įvykio metu nebuvo sutrikdyta jokio asmens sveikata, nenukentėjo kiti eismo dalyviai ir nebuvo apgadinta jokia tretiesiems asmenims priklausanti transporto priemonė. Buvo kliudytas tik apšvietimo stulpas, tačiau byloje nėra duomenų nei apie stulpo sugadinimo mastą ar remonto vertę, nei apie kelio infrastruktūros valdytojo pareikštą reikalavimą atlyginti žalą. Apgadintą vairuotą automobilį jis iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išpirko už 18 000 Eur, taip pat sumokėjo pagal bendrovės pretenziją paskirtą 2 025 Eur finansinę sankciją (2 000 Eur sutartinę baudą ir 25 Eur administravimo mokestį), padengdamas visą nusižengimu padarytą ekonominę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie sistemingą ar piktybišką teisės pažeidinėjimą, vengimą bendradarbiauti ar siekį išvengti atsakomybės. Tai rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą ir leidžia švelninti net privalomą administracinio poveikio priemonę.
Kaip minėta, ženkliai buvo apgadinta tik paties pareiškėjo vairuojama transporto priemonė, kuri buvo išpirkta, tad realiai jokiam trečiajam asmeniui nėra likę neatlyginto ar neišspręsto turtinio nuostolio. Tokia veika savo realiu pavojingumu yra mažesnė, nei paprastai būna ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų, kuriomis nukenčia kiti eismo dalyviai ar jų transporto priemonės.
Prašo atsižvelgti, kad jis jau patyrė itin sunkias ir neproporcingas pasekmes, tad nuobaudos tikslai iš esmės pasiekti. Kad galėtų atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo priverstas sudaryti 20 000 Eur vartojimo kredito sutartį 84 mėnesių (septynerių metų) laikotarpiui, kurios mėnesinė įmoka sudaro 316,76 Eur, o bendra grąžintina suma – 26 607,70 Eur, taip pat parduoti savo asmeninį automobilį, nors iki įvykio neturėjo nei santaupų, nei paskolų. Šios pasekmės jam, kaip jaunam, ribotas pajamas gaunančiam asmeniui, yra itin reikšmingos ir ilgalaikės. Atsižvelgiant į tai, administracinės nuobaudos tikslai (atgrasymas ir nubaudimas) jau iš esmės pasiekti, o jų nepaneigtų ir švelnesnė sankcija.
Prašo atsižvelgti, kad yra jauno amžiaus, studijuoja (duomenys neskelbtini), baigia ketvirtą kursą, rengia bakalauro darbą. Dirba (duomenys neskelbtini) bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, mėnesinės pajamos sudaro apie 800-900 Eur. Gyvena nuomojamame būste (duomenys neskelbtini).
Nėra priklausomas nuo alkoholio ar linkęs juo piktnaudžiauti. Tai yra pirmas kartas, kai vairavo neblaivus.
Teisė vairuoti pareiškėjui yra būtina dėl pamaininio darbo (duomenys neskelbtini), į kurį viešuoju transportu ne visada įmanoma tinkamai ir laiku atvykti. Artimiausiu metu planuoja atlikti privalomąją karo tarnybą (duomenys neskelbtini), todėl teisės vairuoti netekimas itin ilgam laikui reikšmingai apsunkintų galimybę derinti tarnybą ir darbą. Be to, periodiškai padeda savo tėvui, kuris yra sirgęs (duomenys neskelbtini) liga ir turi nustatytą neįgalumą, nuvykti į gydymo įstaigas (duomenys neskelbtini).
Sutinka, kad jam būtų taikomas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 31¹ straipsnis), kuri priimant ginčijamą nutarimą svarstoma nebuvo, ir prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, taikyti švelnesnę ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijos alternatyvą, paskiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir nustatyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių, o draudimą vairuoti be antialkoholinio užrakto – minimaliam 18 mėnesių terminui, sumažinti paskirtą baudą iki 500 Eur.
Netenkinus prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 18 mėnesių (arba kuo trumpesnio teismo nustatyto termino).
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog skundas yra nepagrįstas, o skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir priimtas tinkamai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jo keisti nėra pagrindo.
Administracinė atsakomybė Pareiškėjui pagrįstai taikyta pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija nei padaryto administracinio nusižengimo fakto, nei jo kvalifikavimo, nei nustatyto neblaivumo laipsnio, o prašo tik sušvelninti paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę.
Vien atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis taikoma tik išimtiniais atvejais, kai nustatoma tokių aplinkybių visuma, kuri leidžia konstatuoti, jog konkreti veika arba ją padaręs asmuo yra mažiau pavojingi nei įprastai tokios rūšies administracinių nusižengimų atvejais. Nagrinėjamu atveju tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta.
Priešingai, padarytas administracinis nusižengimas pasižymi padidintu pavojingumu. Asmuo transporto priemonę vairavo esant 1,44 promilės neblaivumui, t. y. neblaivumo laipsniui, kuris yra arti ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymo viršutinės ribos. Dėl neblaivumo jis nesuvaldė transporto priemonės, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kelio infrastruktūros objektą – apšvietimo stulpą.
Nepagrįsti skundo argumentai, kad veikos pavojingumas yra mažesnis nei įprastai. Eismo saugumui pavojus kyla jau vien dėl transporto priemonės vairavimo esant tokiam neblaivumo laipsniui, o šiuo atveju pavojus materializavosi realiomis pasekmėmis - buvo sukeltas eismo įvykis. Aplinkybė, kad eismo įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės ar apgadintos kitų asmenų priemonės, vertintina kaip atsitiktinė ir nuo pažeidėjo valios nepriklausiusi aplinkybė, tačiau ji nepaneigia padaryto nusižengimo pavojingumo.
Skunde nurodomos aplinkybės apie studijas, darbą, pajamas, planuojamą karo tarnybą ar poreikį padėti tėvui taip pat negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo prasme. Tokios aplinkybės būdingos daugeliui administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų ir savaime nepaneigia būtinybės taikyti įstatymo leidėjo nustatytas poveikio priemones už pavojingus kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Nutarimą priėmęs pareigūnas, skirdamas nuobaudą, jau individualizavo atsakomybę ir paskyrė baudą, artimą sankcijos minimumui, bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kuris neviršija ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytų ribų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirta nuobauda būtų akivaizdžiai neteisinga ar neproporcinga.
Taip pat nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad dėl patirtų finansinių pasekmių administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Administracinės atsakomybės taikymas negali būti siejamas su civilinių teisinių santykių pagrindu atsiradusiais asmens finansiniais įsipareigojimais. Aplinkybė, kad pareiškėjas po eismo įvykio išpirko apgadintą transporto priemonę bei atlygino bendrovės pareikštus reikalavimus, vertintina kaip civilinių teisinių santykių pasekmė, tačiau savaime nesudaro pagrindo mažinti ANK sankcijoje nustatytos administracinės atsakomybės.
Prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu TRA1 skundą palaikė ir paaiškino, kad tokį nusižengimą padarė pirmą kartą gyvenime, tai didelė klaida. Patyrė dėl jo didžiules finansines išlaidas. Mano, kad nėra būtina dar ir atimti jam teisę vairuoti transporto priemones. Pilnai supranta, kad yra kaltas. Į policijos paskirtą bylos nagrinėjimą nenuvyko. Prašo bent jau sumažinti baudą iki minimalios sumos bei sumažinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Be teisės vairuoti labai sunku darbe, jį siunčia į komandiruotes, sunku nuvykti tiek į darbą, tiek į oro uostą. Darbą pradeda 7 ryte, su taksi brangu važinėti. Gailisi, su nusižengimu sutinka. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 423 straipsnio 3 dalis numato, kad n eblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Be to, to paties straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
Iš ginčijamo nutarimo turinio nustatyta, kad konstatavus pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti), ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta minimali sankcijoje numatyta 1200 Eur bauda bei nežymiai minimalų terminą viršijanti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 38 mėnesiams.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neginčija nei padaryto nusižengimo, nei jam paskirtos baudos, tik prašo individualizuoti jam taikomas sankcijas, paskiriant mažesnę baudą bei taikyti alternatyvią administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nustatant minimalų jos terminą, bei teisės vairuoti transporto priemones terminą sumažinti iki 12 mėnesių, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tie patys principai taikytini ir skiriant administracinio poveikio priemones.
Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
Teismas visiškai nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad padarytas pažeidimas nepasižymi dideliu pavojingumu. Neblaivaus vairuotojo transporto priemonės vairavimas pats savaime kelia didelį pavojų eismo saugumui, nepriklausomai nuo to, ar dėl tokio elgesio kilo padariniai ir koks jų mastas. Tai, kad pareiškėjo padarytas eismo įvykis sukėlė tik jo paties vairuotos transporto priemonės ir nežymius stulpo apgadinimus, kurie net nebuvo įvertinti materialiai, ir eismo įvykio metu nenukentėjo žmonės, vertintina kaip laimingas atsitiktinumas, bet jokiu būdu nesumažina pačios veikos pavojingumo. Neblaivaus vairuotojo dalyvavimas eisme visuomet kelia realią grėsmę kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, todėl vien faktas, kad sunkesni padariniai nekilo, nesudaro pagrindo konstatuoti mažesnio veikos pavojingumo. Galiausiai, jei būtų kilę sunkesnių padarinių, tai ir kaltinamojo veikos kvalifikacija ir atsakomybė būtų vertinama visai kitaip. Institucija pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjo girtumas buvo itin artimas ribai, nuo kurios apskritai yra taikoma baudžiamoji atsakomybė (antru pūtimu jam buvo nustatytas 1,68 promilės girtumas), tik pirmasis pūtimas nulėmė administracinės, o ne baudžiamosios atsakomybės taikymą. Tik dėl didelio girtumo pareiškėjas kelio posūkyje nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, rėžėsi į stulpą (jokių kitų aplinkybių, dėl ko buvo prarastas transporto priemonės valdymas, byloje nenustatyta). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms kalbėti apie veikos nedidelį pavojingumą net neatsakinga.
Aukščiau aptartų aplinkybių kontekste prieštaringai vertintini ir pareiškėjo teiginiai apie nedidelį jo asmenybės pavojingumą. Nepaisant to, kad jis studijuoja aukštojoje mokykloje, dirba, ruošiasi atlikti privalomąją karinę tarnybą, iš karto pripažino savo kaltę, gailisi dėl nusižengimo, jis vairavo būdamas stipriai apgirtęs, be to žinodamas, kad valdo jam nepriklausančią, pakankamai didelės vertės transporto priemonę. Būdamas įsipareigojęs laikytis Sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąlygų ir Naudojimosi automobiliu taisyklių, įpareigojančių vairuotoją laikytis Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas savo elgesiu parodė didelį neatsakingumą ir nebrandumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Atitinkamai visi materialiniai padariniai, kylantys iš jo civilinių prievolių bendrovei, yra jo paties pasirinkimų rezultatas ir neturi būti vertinami kaip išskirtinės ir jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, dėl kurių turi būti mažinama bauda arba švelninamas sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, savanoriškai įvykdytas finansines prievoles UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl jų apsunkintą turtinę padėtį aktualios minimalios baudos taikymui, nepaisant didelio pažeidėjo girtumo laipsnio. Vertinant pažeidėjo asmenybę pažymėtina ir tai, kad nors administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, jis per penkerius metus mažai (tik du kartus) baustas už KET pažeidimus, šie pažeidimai pakankamai šiurkštūs – greičio viršijimas 62 km/h, dėl ko net mėnesiui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir eismo įvykis (b.l. 78-80), kas neleidžia pareiškėjo vertinti kaip pavyzdingo vairuotojo.
Profesijos, studijų ar šeimyninių aplinkybių nulemtas kasdienis poreikis vairuoti taip pat nėra laikomas išskirtine aplinkybe specialiosios teisės atėmimo termino trumpinimui, išeinant už sankcijos ribų.
Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad skiriama administracinė nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savimi ar savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.
Negatyvių padarinių buvimas yra būtina nubaudimo sąlyga, kadangi išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti ir jo nevaržanti nuobauda neatliktų prevencinės paskirties ir nepasiektų jai keliamų tikslų. Pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra svarbi jo ir jo šeimos narių poreikiams tenkinti, elgėsi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui.
Subjektyvi TRA1 nuomonė, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tokios išvados nepaneigia ir skunde nurodyta teismų praktika. Teismas pažymi, kad šioje byloje negali būti taikoma analogija su pareiškėjo nurodytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-19-387/2026, kuris buvo priimtas esant iš esmės kitokioms faktinėms aplinkybėms. Pažeidėja buvo nubausta pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, nes neturėdama teisės vairuoti (teisės aktų nustatyta tvarka jai dar nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta kito vairuotojo sveikata ir apgadinti automobiliai, tačiau ji buvo blaivi. Be to galimai buvo suklaidinta AB Regitra darbuotojo, pasakiusio, kad ji jau gali vairuoti, dar neišsiėmusi vairuotojo pažymėjimo. Taigi, transporto priemonę ji vairavo manydama, kad gali teisėtai tai daryti. Tokio nusižengimo aplinkybių kontekste teismas vertino, kad kaltės pripažinimas, nuoširdus gailestis, sunkinančių aplinkybių nebuvimas bei padaryto nusižengimo atsitiktinumas, nulemtas gyvenimiškos patirties stokos, ir todėl mažesnis pavojingumas yra pakankami taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą lėmė ne tik pažeidėjos asmenybės charakteristikos, bet didžiąja dalimi ir padaryto nusižengimo mažesnio pavojingumo, nei įprasta, pobūdis.
Nagrinėjamu atveju teismas niekaip TRA1 pažeidimo negali vertinti kaip mažiau pavojingo nei įprasti šios rūšies nusižengimai. Esant nustatytam 1,47 promilės girtumui, TRA1 niekaip negalėjo klysti dėl savo būklės ir galimybės vairuoti transporto priemones, jis sąmoningai pasirinko vairuoti transporto priemonę ignoruodamas girtumą, ko pasėkoje nesuvaldė transporto priemonės ir sukėlė eismo įvykį.
Tačiau teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus, nemato kliūčių TRA1 skirti alternatyviąją administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir atitinkamai sankcijos ribose koreguoti specialiosios teisės atėmimo terminą. Šis teismo sprendimas nereiškia, kad priimdama ginčijamą nutarimą Institucija pažeidė nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisykles.
Spręsdamas alternatyvios ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas vertina tai, kad šios administracinio poveikio priemonės, bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, apskritai nebuvo galimybės taikyti, nes TRA1 neatvyko į bylos nagrinėjimą ir nei iki posėdžio, nei jo metu jokia forma neišreiškė sutikimo, kad ši administracinio poveikio priemonė jam būtų skiriama, kaip tai numato ANK 31¹ straipsnio 2 dalis. Įstatymų leidėjas imperatyviai nustato, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, skiriama tik asmens sutikimu. Toks sutikimas pirmą kartą buvo išreikštas tik teismui.
Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytus argumentus, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad TRA1 atžvilgiu galima taikyti ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas alternatyvias administracinio poveikio priemones, nustatant minimalius jų terminus, tai neprieštarautų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principams ir nevaržytų pareiškėjo teisių labiau, negu to reikia administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti TRA1 už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą skiriant alternatyvias administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių terminui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo TRA1 skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2026 m. gegužės 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12748-2026 (ROIK 26301507435) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą paskirti TRA1 administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminui. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.