Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog KAL1 kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 3,09 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog alkoholį pradėjo vartoti dar įvykio išvakarėse, buvo stipriai neblaivus, tačiau kitos dienos rytą jautėsi pakankamai gerai, todėl nuvyko į darbą. Darbe su savimi turėjo degtinės butelį, kuriame buvo likę apie pusę butelio degtinės, važinėdamas su kolegomis po darbo objektus minėtą butelį vis pagurkšnodavo. Viename iš objektų, kol kolegos nuėjo į kliento butą, automobilyje liko vienas, paties įvykio neatsimena, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo vairuoti darbo transporto priemonę, pasilikęs vienas automobilyje. Neneigia, kad buvo girtas, paties įvykio net neatsimena. Alkotesterio rezultatų neginčijo. Gailėjosi dėl savo veiksmų. KAL1 kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojų LUD2, LUD1, LUD3 parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kiti rašytiniai duomenys. Liudytojas LUD2 patvirtino, kad 2026 m. balandžio 11 d. į darbą KAL1 atvyko jau būdamas stipriai neblaivus, jį atvežė kolega, atvykę pas klientą atlikti užsakymo (pervežti baldų) KAL1 paliko tarnybiniame automobilyje, kad klientas nematytų jo tokios būklės, nešdami kliento baldus nusileidę žemyn sužinojo, kad jam nesant KAL1 atbuline eiga vairavo mašiną ir kliudė stovinčią transporto priemonę bei stulpą. Liudytoja LUD1 nurodė, kad išgirdusi kieme trenksmą, pastebėjo autobusiuką, kuris važiuodamas atbuline eiga trenkėsi į kiemo apšvietimo stulpą, tuomet pavažiavo į priekį, sustojo, atsidarė vairuotojo durelės, iš transporto priemonės iškrito asmuo, kuris atsistojęs lėtai, svirduliuodamas ėjo aplink mikroautobusą pažiūrėti, kas nutiko, priėjęs vyras jį sulaikė, kad nebesėstų vairuoti. Liudytojas LUD3 parodė, kad prie savo namų stebėjo mikroautobusą, kuris keistai bandė apsisukinėti, važinėdamas tai į priekį, tai atgal, užvažiavo ant šaligatvio, kliudė apšvietimo stulpą bei šalia stovėjusią transporto priemonę Nissan, matė, jog mikroautobusą vairavo apie (duomenys neskelbtini) metų vyras, kuris atrodė nesiorientuojantis, galimai neblaivus, todėl informavo apie šį vairuotoją Bendrąjį pagalbos centrą. Kai minėtas vairuotojas išlipo iš transporto priemonės, kaimynas sugriebė vairuotoją ir nebeleido jam važiuoti. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) g. buvo rastas automobilis Renault Master, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinta galine dalimi, automobilis Nissan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintu galiniu buferiu ir dešiniuoju žibintu. Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARTB 0157 rodmenys objektyviai patvirtino, kad KAL1 kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumas – pirmu pūtimu 3,09 promilės girtumas, antruoju – 3,46 promilės girtumas. Prietaisas metrologiškai patikrintas, pagrindo abejoti jo duomenimis nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Visi šie duomenys nuosekliai vieni kitus papildo ir jų visuma įrodo, kad KAL1 kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Žinodamas, kad jau antra diena vartoja alkoholį ir vairuoti negali, kaltinamasis ignoravo šią aplinkybę, t. y. nusikalstamus veiksmus padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo nuvažiuotas atstumas jo veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme buvo gautas KAL1 sutuoktinės LDT1 prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, jog su KAL1 ji yra susituokusi nuo (duomenys neskelbtini). Nors tam tikru metu buvo išsiskyrę, visuomet gyveno tame pačiame bute, dabar vėl veda bendrą ūkį ir kuria bendrą šeimos gyvenimą. Užaugino ir tebeaugina tris vaikus: du sūnus ir nepilnametę dukrą ((duomenys neskelbtini)). Kartu rūpinasi dukters auklėjimu, mokslu ir kasdieniais šeimos rūpesčiais. Per 26 metus bendro gyvenimo gerai pažino savo vyrą. Jis visuomet buvo darbštus, rūpinosi šeima ir stengėsi ją išlaikyti. Tai pirmas toks įvykis jo gyvenime. Žino, kad jis nuoširdžiai gailisi ir supranta tokio savo poelgio pasekmes. Ji yra įsitikinusi, kad tai buvo vienkartinė vyro klaida. Gyvendama kartu ji gali kasdien jam daryti teigiamą įtaką, skatinti jį laikytis įstatymų, palaikyti ir padėti priimti atsakingus sprendimus. Ji yra neteista, dirbanti, supranta laiduotojo pareigas ir atsakomybę. Prašo teismo suteikti jos sutuoktiniui galimybę pasitaisyti, taikant laidavimo institutą. Šeimos palaikymas padės užtikrinti, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nekartotų klaidų. Prašo skirti laidavimą be užstato (b. l. 117).

Teisiamojo posėdžio metu LDT1 paaiškino, kad nieko blogo apie savo vyrą pasakyti negali. Gyvena kartu, veda bendrą ūkį, kartu augina vaikus. Vaikai iki šiol gyvena su jais. Iš giminių nusipirko namą, kuris dabar yra jų. Vyras nevartoja alkoholio nesakingai, būna, kad išgeria alaus, bet nieko blogo neatsitinka. Jis pats jai paskambino ir pranešė apie įvykį. Jis blogai vertina savo veiksmus. Nieko panašaus jų šeimoje iki šiol nėra buvę. Mano, kad ji gali daryti vyrui gerą įtaką. Jis atsižvelgs į jos nuomonę. Jie visada viską planuoja kartu. Vyras linkęs pasitikėti ja ir jos sprendimais, vertina jos nuomonę. Šeimoje yra išlaikoma (duomenys neskelbtini) metų dukra. Jie yra pasiėmę 50 000 Eur paskolą, už kurią pirko namą. Paskolą moka. Šeimos mėnesio pajamos yra 2000 Eur. Iš jų reikia sumokėti ir paskolos įmokas, ir mokesčius. Už paskolą su draudimu kas mėnesį moka 280 Eur. Jei reikėtų, galėtų kaip nors sumokėti kažkiek užstato, nes jie abu yra dirbantys asmenys.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad KAL1 padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 83), per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas du kartus (ANK 417 straipsnio 4 dalis, 415 straipsnio 2 dalis), baudos sumokėtos (b. l. 81-82). Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė ir atsakomybės nesunkina. Dirba (b. l. 84-85). Teigiamai charakterizuojamas darbdavio, kuris kaltinamąjį apibūdina kaip kruopštų, visuomet laiku pavestas užduotis atliekantį, punktualų ir tvarkingą, negavusį drausminių nuobaudų darbuotoją, draugišką, geranorišką, prie palankaus mikroklimato kolektyve kūrimo prisidedantį asmenį (b. l. 126).Su darbdaviu (duomenys neskelbtini) 2026 m. birželio 5 d. sudarytas rašytinis susitarimas dėl žalos atlyginimo, pagal kurį kaltinamasis įsipareigojo gera valia atlyginti darbdaviui padarytą turtinę žalą. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsitiktinį ir vienkartinį jos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir KAL1 ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, byloje pateiktas prašymas perduoti KAL1 jo sutuoktinės LDT1 atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad LDT1 neteista (b. l. 129). Per penkerius metus kartus traukta administracinėn atsakomybėn už nedidelius KET pažeidimus (b. l. 120-124).

Abu sutuoktiniai nurodo, kad LDT1 yra kaltinamajam autoritetas, jie pasitiki vienas kitu, palaiko vienas kitą ir gerbia vienas kito nuomonę. Teismo vertinimu, LDT1 charakterizuojantys duomenys, jų savitarpio pasitikėjimu, pagarba ir palaikymu pagrįsti santykiai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį KAL1. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog LDT1 atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, KAL1 atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę, jų socialinę ir turtinę padėtį (abiejų sutuoktinių gaunamos pajamos yra ženkliai žemesnės nei vidutinės, augina nepilnametį vaiką, turi būsto paskolą) nustatytinas pusantrų metų laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo metu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019 ir kt.).

KAL1 šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas vertina, kad KAL1 pirmą kartą teisiamas už nusikalstamą veiką, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, niekada nėra praeityje baustas už vairavimą esant neblaiviam (duomenys tikrinti nuo 2001 m.). Tačiau kita vertus, kaltinamasis pasielgė itin lengvabūdiškai, nevertindamas, kad yra stipriai neblaivus ir vairuoti jokiu būdu negali, tam net nėra jokios būtinybės, manevruodamas sukėlė eismo įvykį, apgadindamas kitų asmenų turtą, tad vairuodamas neblaivus kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams ir jų turtui. Teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminui, viršijančiam įstatymo leidėjo numatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės minimumą, bet nesiekiančiam vidurkio – dvejiems metams. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2026 m. balandžio 16 d.

Taip pat kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis iš šios taisyklės – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. KAL1 vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – jo darbdaviui (duomenys neskelbtini), bendrovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jai priklausanti transporto priemonė bus panaudota darant nusikaltimą, tad kaip transporto priemonės savininkė neturi dėl to nukentėti, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš KAL1 gali būti išieškoma tik šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Taip pat teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021). Nei kaltinamojo asmenybė, nei jo šeimos narių interesai ir (ar) pan., patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Tos pačios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl automobilio vertės konfiskavimo.

Teismo vertinimu, tai, kad KAL1 yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, nesudaro pagrindo jam vairuoto automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Kaip minėta, KAL1 vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo neblaivumas daugiau nei du kartus viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, jam nustatytas sunkus girtumas, vairuodamas jis padarė eismo įvykį.

VšĮ Emprekis automobilio vidutinę bylai aktualaus automobilio rinkos vertę įvertino 49 450 Eur suma, tačiau teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta byla aktualios transporto priemonės – automobilio Renault Master E-Tech, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita Nr. L260513, kurioje kvalifikuotas turto vertintojas minėto automobilio vertę sumažino iki 31 310 Eur (su PVM) (b. l. 132-177).

Vadovaujantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Tik kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019).

Spręsdamas konfiskuotinos sumos nustatymo klausimą teismas pažymi ir tai, kad konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Konfiskuojant visą šią automobilio vertę, baudžiamojo poveikio priemonė taptų griežtu papildomu asmens baudimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Įvertinus kaltinamojo asmenybę (neteistas ir nebaustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus, turi labai mažai administracinių nuobaudų), jo šeiminę ir finansinę padėtį (augina nepilnametį vaiką, su žmona abu uždirba ganėtinai nedidelius atlyginimus, nesiekiančius šalies vidutinio darbo užmokesčio (kaltinamasis apie 1200 Eur, jo sutuoktinė – iki 1000 Eur), turi būsto kreditą), akivaizdu, kad visos net ir individualią automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų kaltinamajam vargiai pakeliama finansinė našta ir atitinkamai neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo išieškotina ne visa, o tik maždaug pusė automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, individualią vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 15 000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos bei baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Kadangi KAL1 padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 725 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant vienerių metų terminą šiai priemonei įvykdyti, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu KAL1 paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 65-71) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

KAL1 (KAL1) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį LDT1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, t. y. 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant vienerių metų terminą šiai priemonei įvykdyti, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, KAL1 vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

KAL1 išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. LDT1 išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma savanoriškai turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.