Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės 2026 m. birželio 15 d. nutarties, kuria T. J. skundas netenkintas ir Aplinkos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2026 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-518-2026 paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. kovo mėn. 23 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-518-2026 (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) T. J. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apeliantas) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį ir jai skirta 80 eurų dydžio bauda. Nutarime nurodoma, kad 2025 m. gruodžio 4 d. T. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM- AAD-ANR_P-518-2026 dėl to, kad: „A. N. atžvilgiu pradėta administracinė teisena ROIK 25282560538 dėl 2025 m. rugpjūčio 15 d. neteisėtos medžioklės ir neteisėtai sumedžioto stirnino. 2025 m. lapkričio 19 d. T. J. pagal 2025 m. lapkričio 18 d. šaukimą Nr. AD5-24145 ir pagal 2025 m. lapkričio 19 d. šaukimą Nr. AD5-24266 nepristatė Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriui medžioklinio ginklo (duomenys neskelbtini) .300 Winchester Magnum, 6,5x68, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kuriuo A. N. medžiojo 2025 m. rugpjūčio 14 d. ir 2025 m. rugpjūčio 15 d. 2025 m. lapkričio 19 d. minėtą ginklą T. J. pardavė (perleido) kitam asmeniui. Šiais veiksmais (tyčia neatvykdama ir nepristatydama ginklo, parduodama ginklą, kad šis nebūtų paimtas) T. J. trukdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, t. y. surinkti visus reikšmingus įrodymus (daiktus, dokumentus) tolesniam administracinės bylos ROIK 25282560538 tyrimui dėl neteisėtai sumedžioto stirnino.“ Tuo savo neteisėtais veiksmais T. J. pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą ir apeliantės skundą, sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2026 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-518-2026 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, panaikinti nutarimą nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o T. J. pateiktas skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Teismas nenustatė būtino priežastinio ryšio tarp apeliantės veiksmų ir tariamų neigiamų pasekmių administracinio nusižengimo tyrimui. Išvada, jog apeliantė apsunkino tyrimą, grindžiama bendro pobūdžio teiginiais, tačiau ne konkrečiais byloje nustatytais faktais.

Jeigu pirmosios instancijos teismas laikė, kad po 2025 m. lapkričio 18 d. administracinio nusižengimo tyrimas vis dar buvo tęsiamas, jis turėjo nustatyti, kuris pareigūnas šį tyrimą vykdė, kokius konkrečius tyrimo veiksmus atliko ir kokiais įrodymais tai pagrindžiama.

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išaiškinimas sukuria teisinį neapibrėžtumą dėl administracinio nusižengimo tyrimo pabaigos momento. Skundžiamoje nutartyje nepateikiami jokie kriterijai, pagal kuriuos asmuo galėtų suprasti, kada tyrimas laikytinas pasibaigusiu ir nuo kurio momento jis gali teisėtai disponuoti savo turtu

Skunde keliami klausimai, ar jeigu apeliantė ginklą būtų teisėtai pardavusi 2025 m. rugsėjo mėnesį, toks veiksmas taip pat būtų laikomas trukdymu administracinio nusižengimo tyrimui. Jeigu taip, kyla klausimas, kodėl pareigūnas, nuo pat tyrimo pradžios žinojęs ginklo savininką ir turėjęs visas teisines galimybes jį paimti, daugiau kaip tris mėnesius neatliko jokių procesinių veiksmų. Skundžiamoje nutartyje nepaaiškinta, kuo teisiškai skiriasi ginklo pardavimas 2025 m. rugsėjo mėnesį nuo jo pardavimo 2025 m. lapkričio 19 d.

Administracinė nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. J. paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminių aktų, nustatančių atsakomybę už tokių administracinių nusižengimų padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose.

Tai, kad Apeliantė nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis, apeliaciniame skunde pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo vertinti neteisingai, o skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Pateiktame apeliaciniame skunde Apeliantė visiškai nenurodo jokių materialiosios ar procesinės teisės pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumu. Departamento nuomone, apeliacinio skundo argumentai dėl pareigūnų veiksmų, dėl įrodymų vertinimo nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais. Vien tai, kad pirmos instancijos teismas kitaip įvertino bylos įrodymus ir padarė kitokias išvadas ginčijamais klausimais negu pageidavo Apeliantė, nereiškia, kad apylinkės teismas buvo šališkas ar padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus.

Teismo išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl keisti ar naikinti priimtą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos T. J. skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl jos kaltės padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Taigi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo reikalavimus bei ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022, Nr. 2AT-4-511/2023), todėl skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas Institucijos bei pirmosios instancijos teismo procesiniuose sprendimuose išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir pakartotinai nurodytų argumentų nedėsto, o tik juos papildo, pažymėdamas papildomus faktinius ir teisinius argumentus. Patvirtinančius skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju apeliantei administracinė nuobauda paskirta už tai, kad ji, gavusi 2025 m. lapkričio 18 d. šaukimą Nr. AD5-24145 ir 2025 m. lapkričio 19 d. šaukimą Nr. AD5-24266, neatvyko į Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyrių ir nepristatė medžioklinio ginklo, kuriuo A. N. medžiojo 2025 m. rugpjūčio 14 ir 15 d., o 2025 m. lapkričio 19 d. T. J. šį ginklą pardavė (perleido) kitam asmeniui. Tokiais veiksmais, sąmoningai nevykdydama pareigūno reikalavimo ir perleisdama ginklą, ji trukdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui vykdyti jam pavestas funkcijas ir surinkti reikšmingus įrodymus administracinio nusižengimo byloje ROIK 25282560538. T. J. skunde ginčija aplinkybę, kad jos veiksmai apsunkino tyrimą. Vis dėlto aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti, kad apeliantė sąmoningai nevykdė jai žinomo pareigūno reikalavimo pateikti ginklą, o nusprendusi parduoti medžioklinį šautuvą objektyviai apsunkino tyrimą ir bylai reikšmingų įrodymų surinkimą.

Šiame kontekste apygardos teismas nesutinka su apeliantės skunde išdėstyta pozicija, kad dėl subjektyvaus situacijos vertinimo ir iki tol susiklosčiusios bendravimo praktikos ji pagrįstai manė galinti atvykti kitą dieną ir kitu laiku. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė elektroniniu paštu buvo informuota apie pareigą pateikti šaukime nurodytus daiktus ir dokumentus, o pareigūnas ją aiškiai informavo, kad dėl atliekamo administracinio nusižengimo tyrimo susitikimo laikas negali būti keičiamas. Nepaisydama šių aplinkybių, apeliantė šaukime nurodytu laiku neatvyko. Atitinkamai skunde nurodyta aplinkybė, kad T. J. vėliau bendradarbiavo su pareigūnais, teikė informaciją apie ginklo perleidimą ir nurodė jo naująjį savininką, savaime nepaneigia jos atsakomybės už pareigūno reikalavimo nevykdymą, juolab kad ginklas buvo parduotas jau po to, kai apeliantei buvo įteikti šaukimai ir ji žinojo apie reikalavimą pateikti ginklą. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje pateiktam vertinimui ir konstatuoja, kad T. J. veiksmai buvo piktybiški ir apsunkino šio administracinio nusižengimo tyrimą.

Pasisakydamas dėl apeliantės argumento, kad jai nebuvo nustatyti disponavimo ginklu apribojimai ir nebuvo tiesiogiai nurodyta jo neperleisti kitam asmeniui, apygardos teismas pažymi, jog apeliantei buvo pateiktas konkretus reikalavimas pateikti jai priklausantį ginklą. Todėl ji turėjo suprasti, kad ginklo perleidimas kitam asmeniui gali sutrukdyti įvykdyti šį reikalavimą. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, T. J. yra Lietuvos Respublikos pilietė, medžiotoja ir ginklo savininkė, todėl jai turėjo būti suprantama pareigūno reikalavimo reikšmė ir pareiga jo laikytis. Atsižvelgiant į tai, vien ta aplinkybė, kad atskiras draudimas disponuoti ginklu ar jį perleisti nebuvo nustatytas, savaime nepaneigia apeliantės atsakomybės už savo veiksmus.

Be kita ko, T. J. skunde nurodo, kad teismas neįvertino, ar daugiau kaip trijų mėnesių laikotarpis, per kurį nebuvo atlikta procesinių veiksmų siekiant gauti tyrimui reikšmingą ginklą, atitiko ANK 567 straipsnyje įtvirtintą pareigūno pareigą veikti kiek įmanoma per trumpesnį laiką. Šiuo aspektu apygardos teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra dinamiškas procesas, kurio metu, atsižvelgiant į surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, gali atsirasti poreikis atlikti papildomus procesinius veiksmus ar gauti naujų įrodymų. Todėl vien aplinkybė, kad konkretus įrodymas nebuvo pareikalautas nuo pat tyrimo pradžios, savaime neleidžia spręsti apie skunde paminėtą proceso neoperatyvumą ar pareigūno neveikimą. Be to, ANK 567 straipsnyje įtvirtinta pareiga veikti kiek įmanoma per trumpesnį laiką turi būti vertinama kartu su pareigūno pareiga išsamiai ir objektyviai ištirti administracinio nusižengimo aplinkybes bei surinkti bylai reikšmingus įrodymus.

Apygardos teismas pažymi, kad skundžiama nutartis negali būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta vien tuo pagrindu, jog joje nebuvo atskirai aptarta kiekviena su administracinio nusižengimo tyrimu susijusi aplinkybė ar pateiktas atsakymas į kiekvieną apeliantės keliamą klausimą. Šiuo aspektu reikšminga tai, ar skundžiamoje nutartyje išdėstyti esminiai motyvai, leidžiantys aiškiai suprasti teismo padarytų išvadų pagrindą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino esmines aplinkybes, susijusias su apeliantei pateiktu konkrečiu reikalavimu pristatyti tyrimui reikšmingą ginklą, jos neatvykimu ir šio reikalavimo neįvykdymu, taip pat vėlesniu ginklo perleidimu kitam asmeniui. Be to, teismas nustatė, kad apeliantė apie pareigą pateikti ginklą buvo informuota dar iki jo pardavimo. Šių aplinkybių visuma sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, kad apeliantė, suprasdama savo veiksmų reikšmę, sąmoningai nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų – neatvyko šaukimuose nurodytu laiku ir nepateikė reikalaujamų dokumentų bei ginklo, kurį, žinodama apie pareigą jį pateikti, vėliau pardavė. Taigi, esminės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl apeliantės veiksmų ir jos atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, buvo nustatytos ir įvertintos, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl apeliantės kaltės yra pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas, pažymi, jog apelianto lūkesčių neatitinkantis bylos aplinkybes patvirtinančių įrodymų vertinimas bei įstatymo taikymas, kas yra teismo prerogatyva, savaime nesudaro pagrindo apygardos teismui daryti priešingas išvadas, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas, ir tenkinti skundą taip, kaip to prašoma. Pabrėžtina, kad, vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus ir protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, apeliantė turėjo ir galėjo numatyti atsakomybės pasekmes bei minėtas aplinkybes įvertinti prieš padarydama tokį nusižengimą. Vien tai, jog T. J. nuosekliai laikosi savo versijos, nesudaro pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys įrodymai patvirtina jos kaltę, todėl tai kad jie buvo įvertinti pažeidėjos nenaudai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad T. J. padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinio skundo argumentai dėl T. J. kaltės klausimo nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas, nei skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas.

Apygardos teismas nenustatė ir administracinės nuobaudos skyrimo pažeidimų. ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl T. J. skirtos nuobaudos, todėl apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, kad įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę ir jos charakterizuojančius duomenis, bei atsakomybių lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą darytina išvada, kad apeliantei už padarytą administracinį nusižengimą paskirta ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta mažesnė nei sankcijos vidurkį atitinkanti bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis bei įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės 2026 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės 2026 m. birželio 15 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.