Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo 2026 m. balandžio 16 d. nutarimu V. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį 85 Eur dydžio bauda, nes jis 2025 m. liepos 1 d., apie 16.35 val., viešoje vietoje, banke „Artea“, esančiame Saltoniškių g. 6, Vilniuje, sutrikdė banko veiklą, dėl ko įstaiga negalėjo aptarnauti klientų, atvykus policijos pareigūnams ir jiems pareikalavus netrukdyti banko veiklai bei pasitraukti į laukiamąjį, V. M. tapo agresyvus, sulaikymo metu jis vartojo necenzūrinius keiksmažodžius.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 11 d. nutartimi V. M. skundo netenkino ir Institucijos vyresniojo tyrėjo 2026 m. balandžio 16 d. nutarimą pakeitė, pašalindamas nustatytą aplinkybę, kad sulaikymo metu V. M. vartojo necenzūrinius žodžius.

Apeliaciniame skunde V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį ir Institucijos vyresniojo tyrėjo 2026 m. balandžio 16 d. nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, nes nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje administracinio nusižengimo byloje buvo netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, nebuvo išsiaiškinta kilusio konflikto priežastis. Iš tikrųjų konfliktas kilo, nes banko darbuotojai atsisakė vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, sudarytos tarp banko ir V. M., t. y. atsisakė išmokėti grynaisiais pinigais indėlio ir jo palūkanų sumą. Šiuo atveju V. M., siekdamas teisėtų tikslų, niekaip nesiekė sutrikdyti viešosios tvarkos. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo banko darbuotojų ir policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo, šių veiksmų įtakos konflikto kilimui.

Skunde yra aptariamos policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės ir nurodoma, kad policijos pareigūnai V. M. iš pradžių ne kartą nurodė, jog jis gali likti banko patalpose, t. y. laukiamajame. Vis tik vėliau policijos pareigūnai persigalvojo, reikalavo, kad V. M. eitų prie tarnybinio automobilio, kur jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, su apsaugos darbuotojais panaudojo prieš jį fizinę jėgą. V. M. pažymi, kad jis necenzūrinį žodį pavartojo tik vieną kartą, t. y. tuo metu, kai dėl policijos pareigūnų naudojamos fizinės jėgos pajuto stiprų fizinį skausmą. Policijos pareigūnai, nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, neįspėjo apelianto apie tai, kad prieš jį gali būti panaudota fizinė jėga ar specialiosios priemonės. Būtent patys policijos pareigūnai, panaudodami fizinę jėgą prieš apeliantą, ir sutrikdė banko veiklą, sukėlė išgąstį ne tik banko darbuotojams, bet ir banko klientams.

V. M. tvirtina, kad liudytojos G. B. parodymai apie jo elgesį įvykio metu yra deklaratyvūs, jų nepatvirtina jokie faktai, kurie yra užfiksuoti vaizdo įrašuose. Nei viename vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad V. M. įvykio metu būtų šūkavęs, triukšmavęs ar elgęsis neadekvačiai. Liudytojų G. B. ir J. S. parodymus paneigia policijos pareigūno kūno kamera darytame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog apsaugos darbuotojas policijos pareigūnui nurodė, kad V. M. normaliai sėdėjo, jo buvo paprašyta išeiti, tačiau jis neišėjo. Be to, policijos pareigūnas įvykio vietoje apeliantui nurodė, kad jis gali išeiti iš banko patalpų ir laukti kitur, jis nebus sulaikytas, kol nepažeis viešosios tvarkos. Apeliantas pažymi, kad jis įvykio metu nesikabinėjo prie kitų asmenų, nevartojo necenzūrinės leksikos, bendravo pagarbiai, nesielgė agresyviai nei su policijos pareigūnais, nei su kitais asmenimis.

Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis banko darbuotojų bei policijos pareigūnų parodymais, nes šie asmenys yra tiesiogiai susiję su konflikto kilimo priežastimi ir yra suinteresuoti pateisinti savo neteisėtus veiksmus. Be to, nurodoma, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo apklaustas nei vienas neutralus asmuo, buvęs įvykio vietoje.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nebuvo išsaugotas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje vaizdo įrašas. Jis buvo informuotas, kad vaizdo įrašo nepavyko išsaugoti dėl techninių priežasčių. Tokiu būdu buvo prarasti duomenys, kurie galėjo patvirtinti, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu buvo pažeista apelianto teisė į gynybą, t. y. nebuvo sudarytos realios sąlygos išsamiai pasisakyti, pateikti argumentus, ginčyti prieštaringus duomenis.

Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje buvo netinkamai surašytas administracinio sulaikymo protokolas. Iš šio dokumento metaduomenų negalima nustatyti, kada jis buvo surašytas. Jame užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, nurodoma, kad apeliantas buvo sulaikytas, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių bei psichotropinių medžiagų, nors joks blaivumo patikrinimas ar kraujo tyrimo mėginys nebuvo paimtas ir tiriamas. Šis protokolas buvo surašytas atgaline data. Dėl nurodytų priežasčių paminėto dokumento turiniu negalima remtis, tuo pačiu kyla abejonių ir dėl kitų administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų patikimumo.

V. M. pažymi, kad jis yra kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228, 229 ir 300 straipsniuose. Ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, tačiau skundo padavimo metu šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, o abu procesai yra susiję, nes juose yra spręstini klausimai dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pats pripažino, jog dalis Institucijos vyresniojo tyrėjo 2026 m. balandžio 16 d. nutarimo yra nepagrįsta. Vis tik skundžiamoje nutartyje nebuvo paaiškinta, kodėl viena policijos pareigūnų ir banko darbuotojų pateiktos versijos dalis vertinama kaip neįrodyta, o kita tos pačios versijos dalis vertinama kaip visiškai patikima ir pakankama administracinei atsakomybei taikyti. Pirmosios instancijos teismas, pašalinęs vieną aplinkybę, neatliko naujo kitų duomenų vertinimo. Be to, pirmosios instancijos teismas be jokio papildomo motyvavimo paliko galioti V. M. paskirtą baudą, nors nustatytų aplinkybių apimtis sumažėjo. Kiekvienas nustatytų faktų apimties pasikeitimas reikalauja iš naujo įvertinti visas ANK nustatytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pripažinus, kad Institucijos vyresnioji tyrėja 2026 m. balandžio 16 d. nutarime neteisingai nustatė vieną faktinę aplinkybę, manytina, jog ir kitos faktinės aplinkybės buvo nustatytos netinkamai.

V. M. tvirtina, kad tam, jog asmuo būtų pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, nepakanka nustatyti vien to, kad įvyko konfliktas, ar kilo tam tikros nepageidaujamos pasekmės. Būtina nustatyti ir įrodyti, kad asmuo siekė pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Vis tik skundžiamuose procesiniuose dokumentuose nebuvo nustatyta ir įrodyta, kad apeliantas turėjo tikslą pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį. Šiuose dokumentuose nėra nurodyta, kada atsirado paminėtas tikslas, kokiais konkrečiais duomenimis jis yra grindžiamas, kokie apelianto veiksmai leidžia daryti išvadą apie tokio tikslo egzistavimą. Apeliantas pabrėžia, kad jo atvykimo į banką pirminis tikslas buvo ne viešosios tvarkos pažeidimas, bet teisėtų turtinių interesų įgyvendinimas. Konfliktas kilo tik tuomet, kai banko darbuotojai atsisakė tenkinti jo teisėtą reikalavimą bent dėl priskaičiuotų palūkanų išmokėjimo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad banko darbo sutrikdymas tuo pačiu reiškia ir siekį pažeisti viešąją tvarką, neatitinka ANK 481 straipsnio 1 dalies turinio.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybės, jog į įvykio vietą buvo iškviesti apsaugos darbuotojai, policijos pareigūnai, tariamai sutrikdytas banko darbas, banko klientai ir darbuotojai jautė diskomfortą, savaime neleidžia daryti išvados, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Net ir pripažinus, kad konfliktinė situacija sukėlė tam tikrų nepatogumų banko darbuotojams ar jo klientams, tai nereiškia, jog apeliantas siekė tokių pasekmių. Išvada, kad banko darbo sutrikdymas rodo ir siekį pažeisti viešąją tvarką, iš esmės paneigia ANK 481 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvokos „siekiama“ prasmę, nes bet kuris emocingesnis konfliktas dėl paslaugos suteikimo turėtų būti vertinamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nors įstatymų leidėjas tokios atsakomybės ribos nėra nustatęs. Šiuo atveju konflikto pasekmės buvo nepagrįstai sutapatintos su administracinio nusižengimo sudėties būtinuoju subjektyviuoju požymiu – tikslu.

Apeliantas yra įsitikinęs, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys neleidžia tvirtinti, jog banko veikla sutriko dėl jo veiksmų. Jis nurodo, kad konflikto eskalacija prasidėjo dėl policijos pareigūnų priimto sprendimo panaudoti fizinę jėgą.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu jam buvo surašyti du administracinių nusižengimų protokolai, kuriuose faktinės aplinkybės buvo aprašytos identiškai. Vis tik V. M. nebuvo pateikta jokių duomenų apie ankstesnio proceso, kurio metu buvo surašytas pirmasis administracinio nusižengimo protokolas, nutraukimą ar užbaigimą, tokiu būdu faktiškai buvo inicijuojamas pakartotinis procesas dėl tų pačių aplinkybių.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo V. M. skundą dėl Institucijos vyresniojo tyrėjo 2026 m. balandžio 16 d. nutarimo, tinkamai įvertino visus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis bei, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą, jų tarpusavio ryšį, pakankamumą ir leistinumą, aptarė reikšmingas faktines aplinkybes bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis padarė išvadas dėl apelianto teisinės atsakomybės.

Institucijos vyriausiasis tyrėjas teigia, kad vien tai, jog V. M. nesutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, surinktų duomenų vertinimu, nėra pagrindas teigti, jog skundžiamas procesinis sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas. Šiuo atveju apelianto teiginiai iš esmės yra grindžiami subjektyviu nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu duomenų vertinimu ir padarytomis teisinėmis išvadomis, tačiau pateiktame skunde nenurodoma konkrečių teisės ar proceso normų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtos ar nepagrįstos nutarties priėmimui.

V. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Akivaizdu, kad administracinis nusižengimas visų pirma yra žmogaus veika, t. y. išoriškai pasireiškiantis valingas elgesys, kuri gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu.

ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti reikalavimai keliami administracinio nusižengimo protokolo turiniui. Administracinio nusižengimo protokole yra privalu nurodyti ir administracinio nusižengimo padarymo vietą, laiką bei esmę, t. y. turi būti nurodoma konkreti veika. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir kuriuo yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo padarymo esmę apibūdinančios aplinkybės turi reikšmės tiek administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių ir pareigų tinkamą įgyvendinimą. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pateikto kaltinimo yra įmanoma tik tuomet, kai iš protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, teisės gintis nuo pateikto kaltinimo garantija (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-628/2020, 2AT-35-648/2023, 2AT-15-788/2026 ir kt.).

Iš šioje administracinio nusižengimo byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo, surašyto 2026 m. vasario 3 d., matyti, kad V. M. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį iš esmės buvo kaltinamas tuo, jog jis 2025 m. liepos 1 d., apie 16.35 val., viešoje vietoje, banke „Artea“, esančiame Saltoniškių g. 9, Vilniuje, sutrikdė banko veiklą, dėl ko įstaiga negalėjo aptarnauti klientų, atvykus policijos pareigūnams ir jiems pareikalavus netrukdyti banko veiklai bei pasitraukti į laukiamąjį, V. M. tapo agresyvus, sulaikymo metu vartojo necenzūrinius žodžius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, konstatuoja, kad yra visiškai akivaizdu, jog šiame kaltinime, nurodžius įvykių (tiksliau kilusių pasekmių) vietą bei laiką, nebuvo atskleistas V. M. inkriminuojamo administracinio nusižengimo turinys, t. y. nebuvo nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padarytas teisės pažeidimas, ką administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo konkrečiai padarė, koks jo elgesys vertinamas kaip priešingas teisei.

Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vartojo necenzūrinius žodžius ar rodė tokius gestus viešosiose vietose, įžeidžiamai kibo prie žmonių, ar kitais tyčiniais veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal aptariamą normą, būtina visų pirma nustatyti, kad buvo vartojami necenzūriniai žodžiai (šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pašalino iš Institucijos vyresniojo tyrėjo nutarimo jame nustatytą aplinkybę, kad buvo vartojami necenzūriniai žodžiai) ar rodomi tokie gestai, įžeidžiamai kimbama prie žmonių, nurodant konkrečius veiksmus, kurie vertinami kaip įžeidžiamas kibimas (pavyzdžiui, įkyrus, nepriimtinas ar žeminantis orumą lindimas prie kitų asmenų), arba kitus veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, aišku, nurodant konkrečius asmens veiksmus (pavyzdžiui, veiksmus, kurie gali sutrikdyti ar sutrikdė įstaigų veiklą, atitraukti ar atitraukė asmenis nuo jų veiklos, sukelti ar sukėlė kitiems asmenims išgąstį, šoką, juos pažemino ir pan., tokie veiksmai gali būti tiek fizinio pobūdžio, tiek reiškiami žodžiais ir kt.).

Kaip jau buvo paminėta anksčiau, V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis sutrikdė banko veiklą. Vis tik administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais (pavyzdžiui, buvo imtasi kokių nors fizinių veiksmų prieš kitus asmenis, svetimą turtą, šaukiama, nepagarbiai bendraujama su banko darbuotojais ir pan.) jis šią veiklą sutrikdė. Nekyla jokių abejonių, kad banko veiklos sutrikdymas gali būti tik konkrečių veiksmų pasekmė, tačiau administracinio nusižengimo protokole veiksmai, kurie būtų vertinami kaip sukėlę paminėtą pasekmę, paprasčiausiai nebuvo nurodyti. Taip pat iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad V. M. buvo kaltinamas tuo, jog jis, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams ir pareikalavus netrukdyti banko veiklai, tapo agresyvus. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad V. M. elgesys buvo apibūdintas kaip agresyvus, tačiau aprašant veiką nebuvo nurodyta, kokiu konkrečiu jo elgesiu pasireiškė ši agresija.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šio procesinio sprendimo 23 pastraipoje aptarti administracinio nusižengimo protokolo trūkumai yra laikytini esminiais, jie trukdė ir trukdo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, nes nėra aiškios jos nagrinėjimo ribos, šių trūkumų nebuvo ir nėra galimybės ištaisyti nei bylą nagrinėjant Institucijos atstovams, nei teismams. Be to, toks administracinio nusižengimo protokole suformuluotas kaltinimas riboja ir V. M. teisę į gynybą, nes nėra aišku, kokios veikos padarymu jis buvo kaltinamas ir už ką buvo nubaustas. Tuo pačiu teigtina, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje pagal administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, negalėjo būti ir, akivaizdu, nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, jog V. M. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes jis nebuvo kaltinamas jokių konkrečių veiksmų, galinčių užtraukti teisinę atsakomybę pagal minėtą normą, padarymu (Institucijos vyresniojo tyrėjo nutarime buvo nustatytos tokios pačios aplinkybės, kokios buvo nurodytos administracinio nusižengimo protokole). Institucijos vyresnysis tyrėjas savo nutarime ir negalėjo nustatyti tokių esminių faktinių aplinkybių, kurios V. M. nebuvo inkriminuojamos. Tas pats pasakytina ir apie pirmosios instancijos teismą, kuris negalėjo tinkamai vertinti Institucijos vyresniojo tyrėjo 2026 m. balandžio 16 d. nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo, nes dalis esminių administracinio nusižengimo aplinkybių nebuvo nurodytos administracinio nusižengimo protokole bei negalėjo būti nustatytos ir nebuvo nustatytos skųstame nutarime.

Manytina, kad susidariusioje situacijoje galima tik subjektyviai spėlioti, kokie V. M. veiksmai buvo vertinami kaip sutrikdę banko veiklą bei agresyvūs. Šią situaciją gerai atspindi tiek Institucijos vyresniojo tyrėjo nutarimo, tiek skundžiamos nutarties turinys. Institucijos vyresniojo tyrėjo nutarime, vertinant administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, nurodoma, kad V. M. konfliktavo su banko darbuotojais dėl pinigų išmokėjimo, garsiai reiškė nepasitenkinimą, atsisakė vykdyti šių darbuotojų reikalavimus palaukti bei netrukdyti banko veiklai (kaip minėta, administracinio nusižengimo protokole tokie veiksmai apskritai nebuvo nurodyti). Pastebėtina, kad apie kokį nors agresyvų elgesį, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, nutarime nėra užsimenama. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad apeliantas buvo pagrįstai patrauktas atsakomybėn, nes jis, kilus ginčui dėl paslaugų teikimo, sąmoningai ignoravo banko darbuotojų teisėtus reikalavimus (palaukti informacinės žinutės arba laukiamajame, kol bus atvežti pinigai, netrukdyti banko veiklos), tokiu būdu sudarė prielaidas kilti konfliktui. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. M. neklausė ir policijos pareigūnų raginimų nusiraminti ir laukti atsakymo laukiamajame arba už banko ribų. Skundžiamoje nutartyje kaip ir Institucijos vyresniojo tyrėjo nutarime nėra nurodomi jokie apelianto agresyvūs veiksmai tuomet, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa tai, kas buvo išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje surašytas administracinio nusižengimo protokolas, Institucijos vyresniojo tyrėjo nutarimas bei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka tokių procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų, nustatytų trūkumų ištaisyti šios bylos nagrinėjimo metu, nustačius, jog byla buvo nagrinėjama pagal iš esmės netinkamai surašytą administracinio nusižengimo protokolą, nėra galimybių. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartis ir Institucijos vyresniojo tyrėjo 2026 m. balandžio 16 d. nutarimas yra naikinti, o administracinio nusižengimo byla perduotina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti. Čia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, nes dėl aptartų trūkumų to padaryti nėra galimybės, t. y. nėra galimybės pasisakyti dėl veiksmų, kurie nėra konkretizuoti, šių veiksmų vertinimo.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2026 m. balandžio 16 d. nutarimą ir perduoti šią administracinio nusižengimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.