- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-3320-871/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-15260-2026-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Trečiasis asmuo
- „B2 Impact“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, PLUSPLUS CAPITAL AS, UAB "GS Core"
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsiakyta priimti ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1, tretiesiems asmenims antstoliui Vaidui Drungilui, uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, PlusPlus Capital AS, uždarajai akcinei bendrovei „GS Core“, uždarajai akcinei bendrovei „B2 Impact“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė IES1 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti tarp jos ir atsakovo ATS1 (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti ikisantuokinę pavardę – IES1, padalinti santuokos metu įgytą turtą bei prievoles ieškovės pasiūlytu būdu, priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės IES1 ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog: Su ieškiniu pateikta mediatorės Erikos Petrėtienės 2024 m. liepos 22 d. pažyma dėl privalomos meditacijos pabaigos. Pažymoje nurodyta, jog mediacija baigta šalims susitarus santuoką nutraukti bendru sutarimu. Patikrinus teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis nustatyta, kad IES1 ir ATS1 pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismui nebuvo pateikę. Ieškinys teismui dėl santuokos nutraukimo teismui pateiktas 2026 m. liepos 29 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po mediacijos pabaigos. Kreipimosi į teismą dieną, praėjus daugiau nei dvejiems metams, 2024 m. liepos 22 d. pažyma dėl privalomosios mediacijos pabaigos nebėra aktuali. Kreipimosi į teismą dieną teismui nėra žinoma atsakovo pozicija dėl santuokos nutraukimo. Laikytina, kad prieš kreipiantis į teismą privalomoji mediacija neatlikta. Ieškinys turi akivaizdžių trūkumų. Iš ieškinio turinio bei prie jo pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl prievolių kreditoriams antstoliui Vaidui Drungilui, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Finansų bitė“, PlusPlus Capital AS, UAB „GS Core“, UAB „B2 Impact“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos padalinimo nutraukiant santuoką. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog šiems kreditoriams būtų pranešta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Teismui pateiktos pažymos apie turimą turtą yra suformuotos 2024 – 2025 m. Teikiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo turėtų būti teikiami aktualūs (suformuoti ne vėliau kaip prieš 1 mėn.) duomenys apie turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovė, kreipdamasis į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Be to, ieškinys turi kitų akivaizdžių trūkumų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė IES1 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5779-1264/2026 ir ieškovės IES1 2026 m. liepos 29 d. ieškinio atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo priėmimo klausimą perduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šiuo atveju pati išankstinė tvarka buvo įvykdyta: 2024 m. liepos 22 d. mediatoriaus pažyma patvirtina, kad tarp IES1 ir ATS1 buvo vykdoma privalomoji mediacija dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų.
Nei Mediacijos įstatymas, nei CPK nenustato termino, kuriam pasibaigus tinkamai atlikta privalomoji mediacija netektų teisinės galios ir šalis būtų įpareigota procedūrą kartoti. Todėl vien daugiau kaip dvejų metų laikotarpis nuo mediacijos pažymos išdavimo savaime negali būti prilyginamas išankstinės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymui.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje reikšmingą dėmesį skyrė aplinkybei, kad LITEKO duomenimis nebuvo pateiktas tinkamos formos bendras pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tačiau ši aplinkybė neturi jokio ryšio su klausimu, ar 2024 m. privalomoji mediacija buvo atlikta. 2025 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-4248-1037/2025 pats Telšių apylinkės teismas konstatavo, kad šalys buvo susitarusios taikiai nutraukti santuoką, o ankstesnis ieškinys paliktas nenagrinėtas todėl, kad nebuvo pateiktas CPK 539 straipsnio reikalavimus atitinkantis bendras prašymas.
Naujajame ieškinyje, be santuokos nutraukimo, prašoma pripažinti atsakovo ATS1 vardu prisiimtas ir vykdomas prievoles jo asmeninėmis prievolėmis bei nustatyti, kad ieškovė pagal jas nėra asmeniškai ar solidariai atsakinga. Šis reikalavimas atsirado po to, kai ieškovė 2026 m. birželio 17 d. gavo antstolio Vaido Drungilo nurodymą, iš kurio sužinojo apie atsakovo vardu vykdomas prievoles. 2024 m. mediacijos metu šios faktinės aplinkybės ieškovei nebuvo žinomos. Tačiau vėliau paaiškėjusi aplinkybė dėl vieno sutuoktinio prievolių savaime nepaverčia anksčiau tinkamai įvykdytos privalomosios mediacijos negaliojančia. Mediacijos pažyma apėmė santuokos nutraukimą ir su juo susijusius klausimus. Įstatymas nenustato, kad kiekvieną kartą, paaiškėjus naujam įrodymui, naujai turto sudėties aplinkybei ar papildomai santuokos nutraukimo pasekmei, sutuoktiniai privalėtų iš naujo pradėti visą privalomosios mediacijos procedūrą.
Skundžiamoje nutartyje teismas papildomai nurodė, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys pranešimą kreditoriams apie kreipimąsi į teismą, taip pat kad dalis pateiktų duomenų apie turtą yra 2024–2025 m. ir, teismo vertinimu, turėtų būti atnaujinti. Šios aplinkybės savo teisine prigimtimi nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta kliūtis priimti ieškinį. Jeigu pirmosios instancijos teismas mano, kad ieškinys neatitinka CPK 382 straipsnio 5 punkto ar kitų ieškinio turinio ir priedų reikalavimų, taikytina CPK 138 straipsnyje įtvirtinta ieškinio trūkumų šalinimo tvarka kartu su CPK 115 straipsnio 2 dalimi, nustatant ieškovei pakankamą, ne trumpesnį kaip septynių dienų terminą konkretiems pašalinamiems trūkumams ištaisyti. Tik nepašalinus teismo aiškiai nurodytų trūkumų per nustatytą terminą galėtų kilti CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės.
Nagrinėjamu atveju teismas trūkumų šalinimo termino nenustatė, o iš karto atsisakė priimti ieškinį kitu, išankstinės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymo, pagrindu. Todėl nutartyje papildomai išvardyti pašalinami procesinio dokumento trūkumai negali retrospektyviai pateisinti neteisingo CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo. Panaikinus skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, galės, jeigu matys tam pagrindą, taikyti įstatyme nustatytą trūkumų šalinimo procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė IES1 kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu atsakovui dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, jog pažymoje nurodyta, jog mediacija baigta šalims susitarus santuoką nutraukti bendru sutarimu; patikrinus teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis nustatyta, kad IES1 ir ATS1 pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismui nebuvo pateikę; mediacija tarp ginčo šalių buvo atlikta daugiau negu prieš 2 metus, kas sudaro pagrindą teigti, kad privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos šiuo atveju buvo nesilaikyta.
Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Atskirajame skunde nurodo, jog šalys yra pasinaudojusios privalomąja mediacija 2024 metais, teisės normose mediacijos galiojimo trukmė nėra nustatyta, todėl ieškovė nepažeidė privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos ir turi teisę inicijuoti teisminį procesą bet kuriuo metu po mediacijos pabaigos.
Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).
Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (VGTPT) paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Mediacijos įstatymo 19 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad civilinio ginčo mediacijos pabaigos diena laikoma mediatoriaus rašytinio pareiškimo dėl mediacijos pabaigos pateikimo visoms ginčo šalims diena.
Taigi, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl šeimos ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija.
Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2024 m. liepos 22 d. mediatorės Erikos Petrėtienės pažymą dėl mediacijos atlikimo, kurioje nurodyta, jog mediatorė Erika Petrėtienė atliko privalomąją mediaciją (taikinamąjį tarpininkavimą) iškilus ginčui tarp IES1 ir ATS1 dėl santuokos nutraukimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo. Mediacijos rezultatas – mediacija pasibaigė šalims sutarus santuoką nutraukti bendru sutarimu.
Ieškovės pateikta pažyma patvirtina, kad šalys atliko privalomąją teisminę mediaciją. Mediatorius pažymoje patvirtino, kad šalys įgyvendino įstatyme nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir mediacija pasibaigė šalims sutarus santuoką nutraukti bendru sutarimu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nėra pasinaudojusi privalomąja mediacija, kadangi nuo kreipimosi dėl privalomosios mediacijos yra praėję beveik du metai, yra nepagrįsta. Mediacijos įstatyme nėra nustatyto termino, per kurį šalis, po neįvykusios mediacijos arba mediacijos procese nepasiekus taikos susitarimo, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Pozicijos, kad Mediacijos įstatyme nėra nustatytas maksimalus laikas, per kurį nuo civilinio ginčo mediacijos pabaigos ginčo šalis turi kreiptis į teismą, laikomasi ir kituose apygardų teismuose (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1045-779/2024, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1168-1051/2025, Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-881-413/2025).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje pateiktos mediatoriaus 2024 m. liepos 22 d. išduotos pažymos turinį, atsižvelgęs į Mediacijos įstatymo 19 straipsnio 2 punkte nurodytą mediacijos pabaigos sąlygą, konstatuoja, kad yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė tinkamai įvykdė nustatytą privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad LITEKO duomenimis nebuvo pateiktas tinkamos formos bendras pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog Telšių apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi šalių prašymą dėl bylos nagrinėjimo ypatingąja teisena ir taikos sutarties patvirtino laikė nepaduotu, o ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės paliko nenagrinėtą, kadangi pareiškėjai neištaisė visų 2025 m. birželio 9 d. nutartimi nustatytų trūkumų, nėra pagrindas teigti, jog ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos. Mediacijos įstatyme nėra nustatyto termino, per kurį šalis, po mediacijos pabaigos, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškovei, pašalinus trūkumus, kliudžiusius priimti jos procesinius dokumentus, ji turi teisę vėl kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo.
Pažymėtina, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje tik patikrina, ar su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, jog šalys išreikštų norą pasinaudoti mediacija, teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir vykstant bylos nagrinėjimui (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).
Skundžiamoje nutartyje teismas papildomai nurodė, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys pranešimą kreditoriams apie kreipimąsi į teismą, taip pat kad dalis pateiktų duomenų apie turtą yra 2024–2025 m. ir, teismo vertinimu, turėtų būti atnaujinti. Šios aplinkybės savo teisine prigimtimi nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta kliūtis priimti ieškinį. Jeigu pirmosios instancijos teismas mano, kad ieškinys neatitinka CPK 382 straipsnio 5 punkto ar kitų ieškinio turinio ir priedų reikalavimų, taikytina CPK 138 straipsnyje įtvirtinta ieškinio trūkumų šalinimo tvarka kartu su CPK 115 straipsnio 2 dalimi, nustatant ieškovei pakankamą, ne trumpesnį kaip septynių dienų terminą konkretiems pašalinamiems trūkumams ištaisyti. Tik nepašalinus teismo aiškiai nurodytų trūkumų per nustatytą terminą galėtų kilti CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės. Nagrinėjamu atveju teismas trūkumų šalinimo termino nenustatė, o iš karto atsisakė priimti ieškinį kitu, išankstinės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymo, pagrindu.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą bei privalomąją mediaciją reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir ieškovės IES1 ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.