Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. nutarties, kuria netenkintas E. K. skundas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 2 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-6096-2026 administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai ir prašymai

Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad kelio ženklo įrengimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas suformavo ydingą, teisinės valstybės principams prieštaraujančią praktiką, kad eismo dalyvis privalo laikytis bet kokio vizualiai į kelio ženklą panašaus objekto, net jei jis įrengtas savavališkai. Bylos medžiaga patvirtina, kad savivaldybė minėto ženklo nederino, neįrengė ir jo teisėtumo nekontroliuoja. Savavališkai privataus subjekto pastatytas objektas nėra KET reguliavimo priemonė, todėl negali sukelti teisinių pasekmių piliečiams.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, reikalaudamas inicijuoti procesą dėl ženklo nuginčijimo, nors būtent Institucija privalėjo įrodyti, kad jos taikomas reikalavimas yra teisėtas. Institucija kaltinimą grindė tik vizualia nuotrauka, nepateikė jokių objektyvių matavimų, schemų ar techninių duomenų, įrodančių, kad apelianto automobilis faktiškai stovėjo draudžiamoje zonoje. Apelianto teigimu, jo papildomai pateiktos įvykio vietos nuotraukos su tiksliais matavimais objektyviai patvirtina, jog transporto priemonė stovėjo už papildomos lentelės ribojamos zonos, t. y. teisėtoje vietoje. Be to, pirmosios instancijos teismas visas abejones ir matavimų trūkumą interpretavo Institucijos naudai, taip šiurkščiai pažeisdamas nekaltumo prezumpciją ir in dubio pro reo (lot. visos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principą.

Apelianto vertinimu, Institucijos nutarimas priimtas pernelyg skubotai, nesulaukus pačios Institucijos Infrastruktūros skyriuje užregistruoto patikrinimo rezultatų. Pirmosios instancijos teismas šį procedūrinį pažeidimą įvertino tik formaliai, pažeisdamas apelianto teisę į teisingą procesą. Jei teismui kiltų abejonių dėl prie skundo pridėtų fotofiksacijų ir matavimų tikslumo, apeliantas prašo atlikti įvykio vietos apžiūrą arba įpareigoti Instituciją pateikti oficialius, sertifikuotus tos teritorijos matavimo duomenis.

Institucijos atstovės teigimu, skundžiami Institucijos ir apylinkės teismo sprendimai teisėti ir pagrįsti. Institucija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir argumentais, kad šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas yra ne kelio ženklo įrengimo teisėtumo vertinimas, bet apelianto pareigos laikytis galiojančių KET vykdymas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo vietoje esantis kelio ženklas būtų panaikintas, pripažintas negaliojančiu ar neteisėtu kompetentingos institucijos sprendimu, todėl iki tokio sprendimo visi eismo dalyviai privalo vadovautis visų įrengtų kelio ženklų reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. apeliacinis skundas tenkinamas

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).

Šioje administracinio nusižengimo byloje E. K. Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-6096-2026 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 70 Eur dydžio bauda už tai, kad 2026 m. sausio 8 d. 20.31 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir taip pažeidė KET 8 punkto, 1 priedo 333 punkto reikalavimus.

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. nutartimi Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-6096-2026 paliktas nepakeistas, motyvuojant iš esmės tuo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo vietoje esantis kelio ženklas būtų panaikintas, pripažintas negaliojančiu, neteisėtu kompetentingos institucijos ar teismo sprendimu, todėl iki tokio sprendimo priėmimo visi eismo dalyviai privalo vadovautis įrengtų kelio ženklų reikalavimais. Be to, apylinkės teismo vertinimu, byloje esanti vaizdinė medžiaga buvo pakankama Institucijai konstatuoti KET pažeidimo faktą, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktas kelio ženklo galiojimo zonos aiškinimas grindžiamas jo subjektyviu situacijos vertinimu.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2026 m. birželio 23 d. nutartį, netinkamai aiškino nagrinėjamoje situacijoje aktualias teisės normas, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pastebi, kad pareiškėjas E. K. apylinkės teismui pateiktame skunde kėlė įvykio vietoje esančio kelio ženklo Nr. 333 įrengimo teisėtumo klausimą. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo skundo argumentą laikė nepagrįstu bei pažymėjo, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas yra ne kelio ženklo įrengimo teisėtumo vertinimas, bet pareiškėjo pareigos laikytis galiojančių KET vykdymas, o aplinkybė, kad pareiškėjas abejoja kelio ženklo įrengimo teisėtumu arba siekia išsiaiškinti jo įrengimo pagrindus, savaime nepaneigia pareigos laikytis eismo organizavimo priemonių reikalavimų, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo vietoje esantis kelio ženklas būtų panaikintas, pripažintas negaliojančiu ar neteisėtu kompetentingos institucijos ar teismo sprendimu. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iki tokio sprendimo priėmimo visi eismo dalyviai privalo vadovautis įrengtų kelio ženklų reikalavimais. Su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentu sutiktina tik iš dalies.

Pažymėtina, kad pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, privalo patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Ši pareiga aiškintina kartu su ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai reikšmingas aplinkybes bei ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta teismo teise, savo iniciatyva nustačius, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją juos pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde konkrečiai kėlė kelio ženklo įrengimo teisėtumo klausimą ir šį argumentą siejo su galimybe taikyti jam administracinę atsakomybę, pirmosios instancijos teismas turėjo šį argumentą išnagrinėti ir, kiek tai būtina Institucijos nutarimo teisėtumui bei pagrįstumui patikrinti, nustatyti, ar ginčo kelio ženklas buvo įrengtas kompetentingo subjekto sprendimu ir teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu byloje tokių duomenų nepakako, teismas turėjo savo iniciatyva išreikalauti sprendimą dėl eismo organizavimo, patvirtintą projektą ar schemą, jos suderinimo dokumentus ir duomenis apie ženklą įrengusį subjektą bei jo įgaliojimus. Vien nuoroda, kad kelio ženklas nėra panaikintas, pripažintas negaliojančiu ar neteisėtu atskiru kompetentingos institucijos arba teismo sprendimu, nėra pakankamas atsakymas į šį skundo argumentą ir neatleidžia teismo nuo pareigos įsitikinti, kad administracinė atsakomybė grindžiama teisės aktų nustatyta tvarka įrengta technine eismo reguliavimo priemone.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apylinkės teismo išvada, kad administracinio nusižengimo byloje nėra tiesiogiai sprendžiamas reikalavimas panaikinti kelio ženklo įrengimo administracinį sprendimą, pripažinti ženklą neteisėtu ar įpareigoti jį pašalinti, taip pat, kad vien subjektyvi eismo dalyvio abejonė dėl išoriškai oficialaus kelio ženklo teisėtumo nesuteikia jam teisės savo nuožiūra šio ženklo nepaisyti. Teismų praktikoje iš tiesų laikomasi nuostatos, kad eismo dalyviai privalo vadovautis įrengtų kelio ženklų reikalavimais, kol šių ženklų teisėtumas nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-4616/2010, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-131-462/2018, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-508-954/2019). Šios teismų praktikos nuostatos paskirtis – užtikrinti saugų ir vienodą eismo organizavimą, neleidžiant eismo dalyviui kelyje pačiam nuspręsti, kad kelio ženklas įrengtas neteisėtai, ir dėl to jo nepaisyti. Vis dėlto, ši teismų praktikos nuostata negali būti suabsoliutinta ir aiškinama kaip atleidžianti administracinio nusižengimo tyrimą atliekančią instituciją bei bylą nagrinėjantį teismą nuo pareigos patikrinti, ar administracinės atsakomybės pagrindu nurodomas fizinis objektas iš tiesų yra kompetentingo subjekto sprendimu ir teisės aktų nustatyta tvarka įrengta techninė eismo reguliavimo priemonė. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. N-575-4616/2010 buvo duomenų, jog kelio ženklas pastatytas pagal pateiktą schemą ir jo įrengimas suderintas su eismo saugumą prižiūrinčia institucija, o abejonių kilo dėl derinusio pareigūno įgaliojimų apimties, todėl toje byloje pateiktas išaiškinimas savaime nereiškia, kad bet kuris faktiškai pastatytas ir kelio ženklą išoriškai primenantis objektas, neatsižvelgiant į jo įrengimo teisinį pagrindą, gali sukurti visiems eismo dalyviams privalomą viešosios teisės pareigą ir tapti administracinės atsakomybės pagrindu.

KET 8 punkte nustatyta, kad eismą gali riboti tik KET prieduose nurodyti kelio ženklai ir kelių ženklinimas, KET 10 punkte įtvirtintas draudimas savavališkai įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, o Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti subjektai, turintys teisę įrengti technines eismo reguliavimo priemones, ir jų įrengimo derinimo tvarka. Šių nuostatų visuma patvirtina, kad vien fizinio ženklo buvimo nepakanka išvadai, jog teisės aktų nustatyta tvarka buvo sukurtas konkretus ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taikytinas eismo apribojimas. Todėl pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad byloje nėra duomenų apie ginčo kelio ženklo panaikinimą ar pripažinimą neteisėtu, savaime nepatvirtina, jog šis ženklas buvo įrengtas teisėtai, nes tokia išvada grindžiama ydinga prielaida, kad kiekvienas faktiškai pastatytas kelio ženklą primenantis objektas naudojasi teisėtumo prezumpcija net ir nenustačius jį įrengusio subjekto, šio subjekto įgaliojimų, kompetentingo sprendimo, patvirtintos eismo organizavimo schemos ar reikiamo suderinimo. Be to, jeigu ženklas būtų pastatytas savavališkai, jo įrengimo administracinio sprendimo galėtų apskritai nebūti, todėl reikalavimas pirmiausia pateikti kompetentingos institucijos ar teismo sprendimą dėl tokio ženklo panaikinimo arba pripažinimo neteisėtu būtų nepagrįstas ir galėtų būti objektyviai neįgyvendinamas. Taigi, kelio ženklo įrengimo administracinio sprendimo tiesioginis ginčijimas ir jo teisinio statuso patikrinimas sprendžiant konkretaus asmens administracinės atsakomybės klausimą nėra tapatūs dalykai: administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas neprivalo priimti visiems asmenims teisines pasekmes sukeliančio sprendimo dėl ženklo panaikinimo ar pašalinimo, tačiau, kai atsakomybė grindžiama konkretaus ženklo reikalavimų nesilaikymu ir asmuo pateikia ne vien abstrakčių abejonių, bet konkrečių duomenų apie galimai savavališką, su kompetentinga institucija nesuderintą ar patvirtintų sprendinių neatitinkantį jo įrengimą, teismas privalo, kiek tai būtina konkretaus asmens administracinės atsakomybės klausimui išspręsti, patikrinti, ar įrodytas tokio ženklo, kaip teisėtos techninės eismo reguliavimo priemonės, statusas. Tam turi būti nustatyta, kas ir kokiu teisiniu pagrindu ženklą įrengė, ar jis buvo numatytas patvirtintame projekte arba eismo organizavimo schemoje, ar jo įrengimas buvo tinkamai suderintas ir ar faktinė ženklo vieta, orientacija bei galiojimo ribos atitiko patvirtintus sprendinius. Šiuo atveju pareiškėjas E. K. į bylą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupės vyr. specialisto S. K. atsakymą apie tai, kad namas (duomenys neskelbtini) patenka į suformuotą sklypą (reg. Nr. 1/23652), kurį pagal nuomos sutartį valdo privatus juridinis asmuo, kartu nurodė, kad vadovaujantis Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės mero 2025 m. rugpjūčio 5 d. potvarkiu Nr. 955-1213/25, 6 punktu, suformuotų žemės sklypų ribose eismo organizavimo priemones įrengia ir prižiūri šių sklypų savininkai, valdytojai, kurie turi parengti norimų priemonių įrengimo schemą ir ją patvirtinti bendru sutarimu ar vidine veiklos tvarka. Atitinkamai bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių patikrinti abejones keliančias aplinkybes, t. y. pateikti paklausimą savivaldybei, nustatyti kelio ženklo įrengimo datą, tuo metu buvusį sklypo ir vidaus kelio savininką ar valdytoją, ženklą faktiškai įrengusį subjektą ir jo įgaliojimų pagrindą. Kadangi ženklas galėjo būti įrengtas įgyvendinant daugiabučio statybos projektą, turėjo būti išreikalautos iš vystytojo ir dabartinio pastato administratoriaus statinio projekto sklypo sutvarkymo, susisiekimo bei gaisrinės saugos dalys, eismo organizavimo schema, jos suderinimo dokumentai, atliktų darbų priėmimo ir perdavimo dokumentai. Taip pat turėjo būti patikrinta, ar ženklas apskaitytas savivaldybės arba kelio savininko naudojamoje techninių eismo reguliavimo priemonių apskaitos sistemoje. Tik įvertinus šių duomenų visumą galima nustatyti, ar ženklas buvo įrengtas kompetentingo subjekto sprendimu ir pagal patvirtintus sprendinius, ar buvo vystytojo savarankiškai pastatytas informacinio pobūdžio objektas. Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 3 dalis teismas privalo aktyviai dalyvauti nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, o įrodinėjimo pareiga negali būti perkeliama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki atskiro sprendimo dėl ženklo neteisėtumo priėmimo jo įrengimo aplinkybės administracinio nusižengimo byloje apskritai neturi būti tikrinamos, yra pernelyg kategoriška. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas administracinę atsakomybę grįsti savavališkai įrengta ar kompetentingo subjekto sprendimo pagrindo neturinčia priemone ir reikštų, kad asmeniui perkeliama pareiga paneigti eismo apribojimo, kurio teisėto nustatymo pati valstybė neįrodė, galiojimą.

Vis dėlto, nepaisant pirmiau aptartų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju net jei daryti prielaidą, jog kelio ženklas Nr. 333 aktualioje vietoje įrengtas teisėtai, įvykio faktinės aplinkybės sudaro pagrindą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti kitu savarankišku pagrindu – nustačius, kad kelio ženklinimas šioje vietoje iš dalies klaidinantis, o pareiškėjo E. K. transporto priemonė buvo pastatyta už kelio ženklo Nr. 333 ir horizontaliojo ženklinimo linijos 1.9 apibrėžtos galiojimo zonos ribų.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais (KET 8 punktas). KET 1 priedo 333 punkte numatytas draudžiamasis kelio ženklas, draudžiantis transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Jeigu naudojamas kartu su 1.9 ženklinimo linija (geltona brūkšninė linija žyminti vietas, kur draudžiama stovėti (KET 3 priedo 1.9 p.)), galioja iki šios linijos pabaigos. Taigi, geltona horizontaliojo ženklinimo linija 1.9 apibrėžia kelio ženklo Nr. 333 galiojimo zonos ribas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl įvykio vietoje esančio kelio ženklo Nr. 333 galiojimo zonos ribų. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas tik konstatavo, jog bylos medžiagoje esanti vaizdinė medžiaga buvo pakankama Institucijai konstatuoti KET pažeidimo faktą, o pareiškėjo pateiktas kelio ženklo galiojimo zonos ribų aiškinimas grindžiamas subjektyviu situacijos vertinimu. Pagrindo sutikti tu tokiais skundžiamos nutarties motyvais apygardos teismas neįžvelgia. Iš byloje esančios įvykio vietos nuotraukos, kurioje užfiksuotas pareiškėjo automobilis ,,Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovintis prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), matomas kelio ženklas Nr. 333. Žemiau kelio ženklo yra informacinė lentelė — „Gaisrinės technikos 6 metrų pločio pravažiavimas“. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog įvykio vietoje yra ne tik kelio ženklas Nr. 333, bet ir horizontaliojo ženklinimo linija 1.9, tačiau nei Institucija, nei apylinkės teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Nors įvykio vietos nuotraukos darytos tamsiu paros metu, esant gatvės apšvietimui, o važiuojamoji kelio danga ir šaligatvis dalinai padengti sniegu, tačiau iš spalvotų nuotraukų matyti, kad įvykio vietoje pastebimas horizontalusis ženklinimas geltona brūkšnine linija (aiškiausiai matomas nuotraukoje, kurioje užfiksuotas kelio ženklas su informacine lentele ir už turėklų matomas pastatytas pareiškėjo automobilis). Pažymėtina, kad su apeliaciniu skundu pareiškėjas E. K. pateikė spalvotas nuotraukas, darytas šviesiu paros laiku ir nesant sniego, o jose aiškiai matoma, kad aktuali vieta paženklinta ir geltona brūkšnine linija. Taigi, nesant duomenų, kad kelio vertikalusis ir horizontalusis ženklinimas aktualioje vietoje būtų pasikeitęs, spręstina, jog būtent toks ženklinimas galiojo ir įvykio metu. Atsižvelgiant į šios nutarties 12 punkte aptartą teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes, Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą ir priimdama nutarimą patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn už KET 8 punkto, 1 priedo 333 punkto reikalavimų pažeidimą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, privalėjo nustatyti geltonos horizontaliojo ženklinimo linijos 1.9 ribas, tačiau to nepadarė. Apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, šių bylai reikšmingų aplinkybių taip pat nenustatė ir nevertino, kas leidžia spręsti, jog skundas dėl Institucijos nutarimo buvo išnagrinėtas nevisapusiškai, neįvertinus visų esminių bylos aplinkybių. Nagrinėjamu atveju, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas privalėjo imtis priemonių nustatyti įvykio vietoje esančios geltonos horizontaliojo ženklinimo linijos pabaigą, o to nepadarius, vadovautis in dubio pro reo principu ir visas abejones ir neaiškumus vertinti apelianto naudai. Iš pareiškėjo prie apeliacinio skundo pridėtų įvykio vietos nuotraukų, padarytų nesant sniego, matyti, kad geltona horizontaliojo ženklinimo linija, nubrėžta ant šaligatvio bordiūro, nesitęsia iki šaligatvio pabaigos, o už jos pabaigos yra pakankamai vietos vienam automobiliui sustoti. Taip pat pareiškėjo E. K. pateiktose nuotraukose užfiksuotos geltonos horizontaliojo ženklinimo linijos ant važiuojamosios kelio dangos. Sulyginus pareiškėjo prie apeliacinio skundo pridėtas įvykio vietos nuotraukas su įvykio metu darytomis nuotraukomis, matyti, kad pareiškėjo automobilis jam inkriminuoto administracinio nusižengimo momentu stovėjo už geltonos horizontaliojo ženklinimo linijos, atitinkamai KET 8 punkto, 1 priedo 333 punkto 2-ajame sakinyje nustatytos taisyklės prasme (vertinant ženklo galiojimo ribas pagal KET 3 priedo 1.9 punkte numatytą ženklinimo liniją (geltona brūkšninė linija)), t. y. nebe kelio ženklo Nr. 333 galiojimo zonoje. Byloje šią aplinkybę paneigiančių įvykio vietos matavimų nebuvo atlikta. Esant aptartoms aplinkybės, apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog E. K. pažeidė KET 8 punkto, 1 priedo 333 punkto reikalavimus, dėl to administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį jis patrauktas nepagrįstai.

Atkreiptinas dėmesys, kad žemiau kelio ženklo Nr. 333 esanti informacinio pobūdžio lentelė nelaikytina papildoma lentele KET prasme. Papildomos lentelės patikslina arba apriboja kelio ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimą. Lentelė galioja tam kelio ženklui, po kuriuo pritvirtinta (KET 1 priedo VIII skyriaus 11 ir 12 punktai). Apygardos teismas pažymi, kad nuotraukoje užfiksuota lentelė „Gaisrinės technikos 6 metrų pločio pravažiavimas“ nenumatyta KET 1 priedo 801-857 punktuose, todėl ji nelaikytina papildoma lentele, patikslinančia kelio ženklo galiojimo ribas. Nagrinėjamu atveju tai yra informacinio pobūdžio lentelė, nurodanti, kad gaisrinės technikos pravažiavimui reikalingas 6 metrų pločio pravažiavimas. Sutiktina, kad transporto priemonių parkavimas aptariamoje vietoje gali apsunkinti gaisrinės ar kitos stambiagabaritės technikos pravažiavimą arbą jį padaryti negalimu, tačiau įvykio vietoje esantys kelio ženklai ir horizontalusis ženklinimas transporto priemonių stovėjimo toje vietoje, kurioje paliktas stovėti E. K. automobilis, nedraudžia.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Institucijos pozicija dėl transporto priemonių parkavimo įvykio vietoje nėra nuosekli. Iš 2026 m. balandžio 13 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus matyti, kad analogiškas pažeidimas fiksuotas 2025 m. gruodžio 12 d. (administracinio nusižengimo numeris ((ROIK) 25293170400), administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašytas 2025 m. gruodžio 22 d., tačiau iš registro duomenų matyti, kad buvo priimtas nutarimas nutraukti/nepradėti teisenos, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju pažeidimas padarytas 2026 m. sausio 8 d., t. y. praėjus mažiau nei mėnesiui nuo ankstesnio analogiško pažeidimo, dėl kurio buvo priimtas nutarimas nutraukti/nepradėti teisenos. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas padarytas šalia jo gyvenamosios vietos, kas leidžia pagrįstai manyti, jog jam žinomas tiek vertikalusis, tiek horizontalusis ženklinimas, tiek transporto priemonių parkavimo praktika bylai aktualioje teritorijoje. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą analogiškas teisines situacijas vertinti skirtingai, todėl pareiškėjo teisėtas lūkestis dėl Institucijos sprendimų, esant tapačioms faktinėms aplinkybėms, nuoseklumo, buvo pagrįstas. Nepaisant to, šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas, nustačius, jog pareiškėjo automobilis stovėjo už kelio ženklo Nr. 333 ir horizontaliojo ženklinimo linijos 1.9 apibrėžtos galiojimo zonos ribų, savaime nereiškia, kad transporto priemonės palikimas pasirinktoje vietoje buvo apdairus ir socialiai atsakingas. Iš byloje užfiksuotos situacijos matyti, kad taip pastatytas automobilis reikšmingai susiaurino pravažiavimą ir realaus poreikio atveju galėtų apsunkinti ar net sutrukdyti gaisrinės arba kitos specialiosios technikos patekimą prie pastato. Atsižvelgiant į tokio pravažiavimo paskirtį ir galimus delsimo padarinius, iš kiekvieno eismo dalyvio pagrįstai tikimasi, kad jis, net ir nesant konkrečioje vietoje aiškiai galiojančio formalaus draudimo, vadovausis protingumo, atsargumo ir pagarbos kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui principais. Todėl apygardos teismas pažymi, kad tiek pareiškėjas, tiek kiti eismo dalyviai, laikydamiesi pirmiau paminėtų principų, turėtų vengti palikti transporto priemonę vietose, kuriose ji gali kliudyti gelbėjimo tarnybų transportui. Ši pastaba nekeičia teismo išvados dėl pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo neįrodytumo.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju E. K. nepažeidė KET 8 punkto, 1 priedo 333 punkto reikalavimų, todėl nesant KET pažeidimo, administracinė atsakomybė nekyla (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Taigi, vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. nutartis bei Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarimas naikintini ir administracinio nusižengimo teisena E. K. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. apeliacinį skundą tenkinti: Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. nutartį bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-6096-2026 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną E. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį nutraukti. Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.