- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-21
- Bylos Nr.
- e2FB-24824-909/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14306-2026-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Pareiškėjas
- N. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, GelvoraSergel UAB, "Julianus Inkaso", akcinė bendrovė „Artea“, Artea bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė, sekretoriaujant Julijai Martyncevaitei, dalyvaujant pareiškėjui N. K. (N. K.), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. K. (N. K.), pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė GelvoraSergel, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, akcinė bendrovė „Artea“ bankas, antstolis Dainius Šidlauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo iškelti pareiškėjui bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirti mažąją bendriją (toliau – ir MB) ,,Precedentas“, patvirtinti 400 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 700 Eur lėšų sumą, reikalingą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.
Pareiškėjas nurodo, kad yra nemokus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 2 straipsnio 2 dalies prasme, t. y. negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Pareiškime nurodė, kad jo nemokumą sukėlė mažiausiai 50 480,52 Eur įsiskolinimas kreditorių naudai. Paaiškino, kad nuo 2021 m. iki 2025 m. sėkmingai vykdė automobilių prekybos individualią veiklą, jo veikla pagrįsta automobilių pardavimo už „komisą“ principu. Iš esmės pareiškėjas vykdo ne jam priklausančių automobilių prekybą ir už parduotus automobilius gauna sėkmės mokestį. Per keletą veiklos metų tarp pareiškėjo ir keleto įmonių susiformavo verslo santykiai, dėl ko pareiškėjas praktiškai teikė paslaugas tik konkrečioms įmonėms – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Procar Lt“ bei UAB „Home of cars“. Pareiškėjas su minėtomis įmonėmis sėkmingai vykdė veiklą, gavo pastovias bei geras pajamas, kurios jam leido oriai gyventi, susitaupyti bei dengti turimų paskolų įmokas. Dar už 2024 m. pareiškėjas deklaravo 80 628,06 Eur gautų pajamų, kas leidžia suprasti, kad verslas iš tiesų sekėsi gerai. Tačiau 2025 m. abi įmonės pradėjo vėluoti su mokėjimais, parduodamų automobilių buvo vis mažiau, kol galiausiai 2025 m. rugsėjo 9 d. UAB „Procar Lt“ paskelbė bankrotą, o vėliau 2026 m. vasario 9 d. ir UAB „Home of cars“. Netekus pagrindinių parnerių pareiškėjas praktiškai neteko visų savo pajamų, naujų partnerių susiradimas užima daug laiko, o reklamos internete reikalauja nemažai išlaidų. Pareiškėjui netekus pajamų šaltinio, bei turint dideles skolas, jis pradėjo vėluoti mokėti už paslaugas (akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Telia Lietuva“), bei mokesčius (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA). Galiausiai antstoliai pradėjo išieškojimo procesą dėl skolos VMI, atitinkamai turint areštuotas sąskaitas (kas trukdo vystyti turimą veiklą), greitu metu bus pradėti ir kiti išieškojimo procesai, o tai tik dar labiau padidins skolas, ko pareiškėjas siekia išvengti. Nurodė, kad pareiškėjo nemokumą iš esmės sąlygojo nesusiklostęs verslas, partnerių bankrotas ir nestabili naudotų automobilių rinka. Finansinių įsipareigojimų našta pareiškėjui yra nepakeliama, kadangi gaunamos pajamos iš darbovietės (apie 900 Eur), lyginant su turimų įsipareigojimų suma, yra akivaizdžiai nepakankamos. Pareiškėjas visomis jėgomis stengėsi užsidirbti pajamų ir vykdyti skolinius įsipareigojimus. Nurodė, kad jis neturi nuosavybes teise savo vardu registruotų transporto priemonių, grynųjų pinigų, kurie viršytų 1 MMA, sąskaitose esančių lėšų (pareiškėjo vardu atidarytos sąskaitos banke yra areštuotos), akcijų, kitų vertybinių popierių, kito turto ar nekilnojamojo turto. Būtinųjų poreikių tenkinimui pareiškėjui kiekvieną mėnesį yra reikalinga 700 Eur suma, jis nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi. Nurodė, kad jo mokumui neturėjo įtakos žalingi įpročiai.
Pareiškėjas bankroto administratoriumi prašo paskirti MB „Precedentas“.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime (DOK-103725) į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus bankroto bylos iškėlimui, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų. Nurodė, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. liepos 30 d. duomenimis pareiškėjas N. K. valstybės biudžetui skolingas 13 543,80 Eur: 7 297,60 Eur gyventojų pajamų mokestis, 334,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, 5 409,88 Eur pridėtinės vertės mokestis, 502,07 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai. Teismo prašė bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime (DOK-103149) nurodė, kad turi turtinių-kreditorinių interesų pareiškėjo atžvilgiu. Asmuo VSDFV Panevėžio skyriuje registruotas draudėju kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, pareiškėjo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 9 195,12 Eur, iš jų: 5 708,72 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 3 486,40 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Teismo prašė bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą pilna apimtimi, prašė tenkinti, nustatyti keturių mėnesių laikotarpį mokėjimo atkūrimo planui pateikti. Papildomai paaiškino, kad iki prasidedant finansinėms problemoms, jis sėkmingai dirbo su automobilių pardavimais komisiniais pagrindais. Nuo 2021 iki 2025 metų pareiškėjas pagrindinę veiklą vykdė bendradarbiaudamas su viena įmone, kurioje jo pajamos buvo itin geros – pavyzdžiui, 2024 metais jis buvo deklaravęs 80 000 eurų metinių pajamų. Tačiau 2025 metų pabaigoje prasidėjo trukdžiai su įmone „Procar.lt“ – vyko vėlavimai atsiskaityti tiek su juo, tiek su jo klientais, kol galiausiai ši įmonė bankrutavo. Vėliau perėjo į įmonę „Home of Cars“, kurioje taip pat teikė paslaugas, tačiau ir ši įmonė netrukus bankrutavo. Šios dvi įmonės buvo pagrindiniai jo partneriai, iš kurių jis uždirbdavo pinigus, pritraukdamas klientus ir naudodamasis įmonių suteiktomis automobilių pardavimo platformomis. Nutrūkus šioms pajamoms, pareiškėjas susidūrė su rimtais finansiniais suvaržymais, nes jo banko kortelėje atsirado neigiamas likutis. Kadangi jo turima lėšų kortelė yra apribota, o „Swedbank“ sąskaitoje esanti neliečiama suma sudaro tik apie 450 eurų per mėnesį, jis fiziškai nebegali tęsti pelningos automobilių pardavimo veiklos, kuriai vykdyti reikalingos pradinės asmeninės lėšos (automobilių plovimui, paruošimui, fotografavimui, reklamai ir sąskaitų išrašymui klientams). Sėkmingos veiklos laikotarpiu jis buvo pasiėmęs vartojimo paskolų bei turėjo atidėtų mokesčių VMI bei Sodrai, tačiau gaudamas dideles pajamas galėjo jas sėkmingai mokėti. Siekdamas maksimaliai sumažinti savo skolas, jis net išsigrynino bei sumokėjo savo pensijų kaupimo lėšas. Praradus minėtus verslo partnerius, nukentėjo ir jo klientai, nes automobilių pardavimo pinigai pagal įmonių taisykles keliaudavo per bankrutavusias bendroves, o tai sugriovė partnerių pasitikėjimą pareiškėju ir jie nustojo tiekti jam automobilius. Aiškindamas apie savo įsipareigojimų kilmę, pareiškėjas nurodė, kad vartojimo paskolos buvo paimtos siekiant turėti daugiau apyvartinių lėšų ir investuoti į veiklos plėtrą – aikštelių nuomą, reklamą portaluose, automobilių paruošimą bei plovimą. Pirmosios paskolos buvo paimtos 2021 arba 2022 metais, o kitos – apie 2024 metus iš „Inbank“ (kurią vėliau perėmė „GelvoraSergel“) ir „Artea lizingas“ (kurią perėmė „Julianus Inkaso“). Tuo metu šios paskolos sudarė tik apie 15–20 procentų jo mėnesinių pajamų, todėl jis buvo visiškai tikras, kad jas sugebės grąžinti, ką ilgą laiką sėkmingai ir darė. Pareiškėjo pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudaro apie 50 tūkstančių eurų. Jis stengėsi skolas dengti pagal sudarytus mokėjimo grafikus, tačiau atėjo laikotarpis, kai nebepajėgė to daryti, o antstoliams bei kreditoriams areštavus „Revolut“ ir kitas sąskaitas, visos į jas patenkančios lėšos (net ir nedideli klientų pervedimai po 50–100 eurų) yra automatiškai nuskaitomos skoloms dengti. Pareiškėjas pabrėžė, kad mokesčių skolos VMI ir Sodrai susidarė dėl to, kad bankrutavusios įmonės jam liko skolingos dideles sumas: „Procar.lt“ jam nesumokėjo apie 9 000 eurų, o „Home of Cars“ – apie 6 000 eurų. Be to, jo veikla faktiškai nutrūko žiemą, o sukauptus mokesčius reikėjo sumokėti gegužės mėnesį, todėl nedirbdamas nesugebėjo sukaupti reikiamos sumos ir greitai išleido visas asmenines santaupas. Pareiškėjas nusprendė nesikreipti dėl šių skolų išieškojimo iš bankrutuojančių įmonių, nes bendraudamas su kitais nukentėjusiais klientais suprato, kad nėra jokių prošvaisčių atgauti pinigus, be to, jam būtų itin sudėtinga teisiškai įrodyti tikslias skolas neturint prieigos prie įmonių CRM sistemų. Jis patvirtino, kad visi jo įsipareigojimai kilo išimtinai iš sutartinių santykių, o ne iš nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Taip pat jis neturi žalingų įpročių (alkoholio, narkotikų, azartinių lošimų priklausomybių), nėra teistas, anksčiau nėra bankrutavęs ir nėra jokių juridinių asmenų dalyvis ar akcininkas. Kalbėdamas apie savo turimą turtą, pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu savo vardu neturi jokio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto bei jokių santaupų, nes viskas buvo panaudota skoloms dengti. Per pastaruosius trejus metus iki kreipimosi į teismą jis disponavo tik automobiliais, kurių vertė nesiekė 1 000 eurų bei vienu automobiliu, kurį pardavė 2024 metais už maždaug 9 000 eurų, o gautas lėšas investavo į veiklos plėtrą. Jokių sandorių, kuriais būtų siekiama pažeisti kreditorių interesus ar nesąžiningai perkelti turtą, jis neatliko. Šiuo metu nėra niekur oficialiai įsidarbinęs pagal darbo sutartį, gyvena pas tėvus ir verčiasi tik individualia veikla. Ateityje pareiškėjas planuoja toliau tęsti automobilių komisinių pardavimų veiklą, kadangi ją puikiai išmano ir turi daugiametę patirtį. Šiuo metu jis bendradarbiauja su įmone „Laudara“ ir yra susitaręs, kad jie dirbs partnerystės principu ir dalinsis komisinį mokestį perpus. Tai leis jam išvengti ankstesnių klaidų, kai visi pinigai kaupėsi įmonių sąskaitose ir galiausiai nebuvo išmokėti. Paaiškino, kad šiuo metu jo mėnesinės pajamos iš individualios veiklos yra nepastovios ir vidutiniškai sudaro apie 600 eurų neatskaičius mokesčių. Iškėlus bankroto bylą ir atvėrus galimybes naudotis banko sąskaita, jo klientų srautas bei pajamos reikšmingai išaugs, o tai leis sėkmingai ir stabiliai mokėti administravimo išlaidas bei dengti skolas kreditoriams. Savo būtinųjų poreikių sumą (700 eurų) jis detalizavo numatydamas 300 eurų maistui, 50 eurų kitoms išlaidoms ir 150 eurų komunaliniams mokesčiams. Nors šiuo metu gyvenant pas tėvus mokesčius kartais padeda sumokėti jie, pareiškėjas pabrėžė norintis prisidėti prie išlaikymo pats dėl moralinių priežasčių. Nors bankroto pareiškimo pateikimo metu individualios veiklos nevykdė dėl klientų trūkumo, dabar jis jau yra radęs keletą partnerių bandomajai veiklai. Pareiškėjas prašė teismo pripažinti jį nemokiu ir iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, nes objektyviai negali padengti susidariusių įsipareigojimų. Jis išreiškė didelį norą tęsti veiklą, kiek įmanoma atsiskaityti su kreditoriais ir sugrįžti į normalų gyvenimą.
Suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko. Suinteresuotas asmuo SODRA pateikė prašymą nagrinėti klausimą jam nedalyvaujant, kiti suinteresuoti asmenys prašymų nepateikė. Bankroto bylos iškėlimo klausimas išnagrinėtas suinteresuotiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
Dėl fizinio asmens nemokumo
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis), šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą, nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Pareiškėjas pateikė duomenų, aktualių 2026 m. gegužės 22 d., kurie patvirtina, kad bendra jo pradelstų įsipareigojimų suma yra 50 480,52 Eur. 2026 m. gegužės 25 d. Antstolių informacinės sistemos registro išraše matyti, kad antstolio Dainiaus Šidlausko kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl išieškojimo iš skolininko N. K.. Šiuo metu yra vykdomas išieškojimas 13 043,40 Eur sumai (išieškotojas – VMI). Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime nurodė, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. liepos 30 d. duomenimis pareiškėjas N. K. tik valstybės biudžetui yra skolingas 13 543,80 Eur sumą. Taip pat pareiškimo pateikimo dieną pareiškėjas SODRAI yra skolingas 9 485,23 Eur, UAB „Julianus Inkaso“ – 7 976,05 Eur, o AB „Artea“ bankui – 18 643,62 Eur. Sprendžiant dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, nepakanka konstatuoti faktą, kad pradelstų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, taip pat būtina nustatyti pareiškėjo turimą turtą, gaunamas pajamas bei įvertinti pareiškėjo galimybę įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto (valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro pažyma). Pareiškėjo pateikti išrašas iš turimų sąskaitų AB „Swedbank“ patvirtina, kad jose esančių lėšų likutis yra 2,62 Eur ir 1,93 Eur. Pareiškėjo pateikti išrašas iš turimos sąskaitos UAB „Revolut Bank“ patvirtina, kad joje esančių lėšų likutis yra 0,61 Eur. Pareiškėjas šiuo metu vykdo individualią veiklą ir jo pajamos per mėnesį sudaro apie 900 Eur atskaičius mokesčius. Pareiškėjas neturi jo vardu registruotų transporto priemonių. Įvertinęs pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų ir gaunamų pajamų santykį bei kitas aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, jog teismui nepateikti įrodymai apie mažesnį pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų dydį, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas yra nemokus (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 2 dalis).
Dėl fizinio asmens (ne)sąžiningumo
Fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlyginis pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Šių aplinkybių dalis siejama su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Net ir nustačius priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nesąžiningų veiksmų ir jo nemokumo, tai neturi būti kliūtis asmeniui pasinaudoti galimybe atkurti savo mokumą, jei pastaruosius trejus metus pareiškėjas elgėsi sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).
Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016). Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs situaciją pareiškėjo (ne)sąžiningumo aspektu, konstatuoja nesant pagrindo pripažinti pareiškėją nesąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pagrindinė pareiškėjo nemokumo priežastis – dėl bankrutavusių pareiškėjo partnerių, su kuriais pareiškėją siejo verslo ryšiai, smukusios pareiškėjo pajamos. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi UAB „Procar LT“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2025 m. spalio 9 d.). Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartimi UAB „Home of cars“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2026 m. vasario 19 d.). Dėl partneriams iškeltų bankroto bylų smuko ir pareiškėjo pajamos, pradėjo augti išlaidos, mokesčiai, paskolos. Į bylą nepateikti duomenys, kad pareiškėjas būtų nesąžiningas.
Byloje taip pat nėra duomenų, kad per paskutiniuosius trejus metus pareiškėjas būtų sudaręs sandorius, kurie galėtų pažeisti jo kreditorių teises ir / ar teisėtus interesus. Atsižvelgiant į pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, byloje nenustačius, kad pareiškėjas per paskutinius tris metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų sudaręs sandorių, turinčių įtakos jo mokumui, nėra atsisakymo kelti bankroto bylą sąlygos, nustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte.
Teismo vertinimu, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme pareiškėjo sąžiningumas vertintinas įstatyme įtvirtintu konkrečiu aspektu ir nustatytu trejų metų laikotarpiu, o ne apskritai sprendžiant dėl jo elgesio. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas siektų savo padėtį bloginti ar jos negerinti. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad jo nemokumą nelėmė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3, 4 punktuose nurodytos priežastys (Respublikinio priklausomybės ligų centro pažyma, Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažyma). Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose.
Teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis būtų pareiškėjas, bankroto byla.
Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą neatitiktų nei paties pareiškėjo, nei kreditorių interesų, nes pareiškėjas ir toliau liktų nemokus, t. y. neišgalėtų padengti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, nes jo gaunamos pajamos ir turtinė padėtis neleistų padengti visų turimų skolų kreditoriams. Kaip minėta, fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ar kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinių asmenų kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas, siekiant kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui kils pareiga patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, bei pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fiziniai asmenys negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjui iškelti bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.
Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių bankroto bylos iškėlimu, išsprendimo
Vadovaudamasis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal FABĮ 4 straipsnio 7 dalį, jeigu fizinis asmuo bankroto administratoriaus kandidatūros nepasiūlo, teismas skiria bankroto administratorių, kurio kandidatūrą pasiūlo šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka. Prieš teismui priimant nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratorius teismui pateikia lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pasiūlė nemokumo administratoriumi skirti MB „Precedentas“, kuris pateikė teismui sutikimą administruoti pareiškėjo bankroto procesą, patvirtino nesant FABĮ 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų aplinkybių bei pateikė deklaraciją dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, nemokumo administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą ir lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą. Nemokumo administratorius nurodė, kad šioje byloje fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti reikalinga lėšų suma – 400 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į šio administratoriaus administruojamų bylų kiekį, buveinės vietą, nurodytą sumą ir teikiamų paslaugų kiekį, nemokumo administratoriumi skiria MB „Precedentas“. Nemokumo administratorius nurodė, kad šioje byloje fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti reikalinga lėšų suma – 400 Eur, iš kurios 50 Eur – nenumatytos išlaidos. Teismas pažymi, kad nemokumo administratorius, veiklą vykdantis konkrečioje srityje, turi aiškiai žinoti savo išlaidų rūšis. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorius nedetalizavo šių išlaidų, teismas sprendžia, kad jis nepagrindė jų būtinumo. Teismas sumažina bendrą fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti reikalinga lėšų sumą ir nustato 350 Eur sumą, kurią paskirtas bankroto administratorius turi teisę naudoti fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas). FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas nustato, kad priėmus teismui nutartį iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, turi būti nurodytos reikalingos lėšos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad jo būtinųjų poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 700 Eur suma. FABĮ nedetalizuoja, kokios yra būtinosios bankrutuojančio asmens išlaidos, t. y. kiekvienu atveju jos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, tam tikrus objektyvius specialiuosius poreikius ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pažymėtina, kad pareiškėjo pajamos turi būti paskirstomos taip, kad iš pareiškėjo iš individualios veiklos gaunamos pajamos ne tik būtų apmokamos pareiškėjo būtinosios išlaidos, bet ir skiriamos lėšos bankroto administratoriaus išlaidoms padengti bei daliniam atsiskaitymui su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens bankroto procedūros tikslas nėra skolų nurašymas, o turi būti stengiamasi kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjo nurodyta 700 Eur suma mažintina ir nustatytina, kad pareiškėjui kas mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 450 Eur. Nurodyta suma sumažinta atsižvelgiant į tai, kad iš pareiškėjo gaunamų pajamų (900 Eur) turi būti apmokama fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti reikalinga lėšų suma (350 Eur) bei atsiskaitoma su kreditoriais. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 30 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalimi, nustatytinas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1–3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo N. K. (N. K.) pareiškimą tenkinti.
Iškelti bankroto bylą pareiškėjui N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Paskirti N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi mažąją bendriją „Precedentas“, juridinio asmens kodas 305179948, adresas Kazliškių g. 3-31, Vilnius, sąrašo Nr. N-JA0197.
Nustatyti 30 (trisdešimties) dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditoriams pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
Patvirtinti 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) sumą per mėnesį bankrutuojančio fizinio asmens N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) būtinųjų poreikių tenkinimui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Patvirtinti 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) sumą, kurią fizinio asmens administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 4 (keturių) mėnesių nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo teismui terminą.
Išsiųsti nutarties kopiją byloje dalyvaujantiems asmenims.
Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; kredito įstaigai, kurioje yra fizinio asmens sąskaitos (akcinė bendrovė „Swedbank“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Revolut Bank“) ir antstoliui, kuriam yra pateiktas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš fizinio asmenų (antstoliui Dainiui Šidlauskui).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.