Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė, sekretoriaujant Kristinai Murauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Tadui Ugintui (2026 m. balandžio 29 d. ir 2026 m. birželio 2 d. teismo posėdžiuose) ir advokato padėjėjui Mykolui Remeikiui (2026 m. birželio 11 d. teismo posėdyje), atsakovės atstovei advokatei Jolitai Mikalkevičiūtei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Baltijos Anterprenerystės Alijansas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Roko valda“ dėl piniginių lėšų grąžinimo ir patirtų nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokato padėjėjas Mykolas Remeikis palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad kaina už patalpų nuomą buvo 9900 Eur +PVM. Nėra žinoma, jog ieškovė būtų nuomojusi įrangą. Papildoma įranga nebuvo nuomojama. Kaina už patalpų nuomą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė Jolita Mikalkevičiūtė ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog Compensa koncertų salės savininke yra UAB „Domus Extra“, ji nežino kokiu teisiniu pagrindu atsakovė valdo Compensa koncertų salę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovė (nuomininkė) ir atsakovė (nuomotoja) 2024 m. spalio 14 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2024 10 09/1 (toliau – Sutartis), kurios tikslas – Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka nuomotoja turėjo perduoti nuomininkei laikinai valdyti ir naudoti negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o nuomininkė įsipareigojo patalpas naudoti pagal Sutartyje nurodytą paskirtį ir sumokėti nuomotojai Sutartyje numatytą nuomos mokestį (Sutarties 1 ir 2 punktai). Sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad nuomininkė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį įspėjusi raštu prieš 3 (tris) kalendorines dienas, jeigu: patalpos ne dėl nuomininkės kaltės tampa netinkamos naudotis iki numatytos nuomos termino pradžios (4.1 p.); nuomotoja trukdo nuomininkei nekliudomai naudotis patalpomis ir nuomotoja nepašalina pažeidimo iki numatytos nuomos termino pradžios ar nedelsiant, jei tokie trukdžiai išaiškėja jau nuomininkei pradėjus naudotis patalpomis (4.2 p.); nuomotoja per sutartyje nustatytą terminą neperduoda nuomininkei patalpų ir nuomotoja nepašalina pažeidimo per 3 kalendorines dienas nuo raštiškos nuomininkės pretenzijos gavimo dienos (4.3 p.). Nuomininkei nutraukus Sutartį 4 p. nurodytais pagrindais nuomotoja grąžina nuomininkei gautą avansą (Sutarties 5 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo savo sutartines prievoles privalo vykdyti tinkamai ir laiku. Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius tiek įstatymuose, tiek ir sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atsakingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

CK 6.200 straipsnyje įtvirtinti sutarties vykdymo principai nustato, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, ją vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti. Analogiški reikalavimai nustatyti ir CK 6.38 straipsnyje, įtvirtinančiame prievolių vykdymo principus.

Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Taikant sutartinę atsakomybę svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-412/2008).

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais.

Nustatyta, kad ieškovė 2025 m. vasario 21 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės. Pranešime nurodė, kad „kaip matyti iš susirašinėjimo 2025 sausio mėnesį su G. L., dokumentas „G. P..pdf“, UAB „Roko valda“ darbuotoja iš pradžių patvirtino patalpas renginio pasiruošimo dienai už 1550 Eur. Tačiau vėliau 2025-02-20 internete pastebėjome naują renginį mūsų renginio pasiruošimo dieną. UAB „Roko valda“ informavo, kad taip tą dieną vyks renginys, ir Nuomininkas gali ruoštis tik po renginio (kas yra nedarbo metu ir naktį prieš renginį). / Nuomininkui tokie pakeitimai dėl objektyvių priežasčių nėra tinkami. Šis patalpų prieinamumo pakeitimas yra reikšmingas sutarties pažeidimas, dėl kurio VšĮ „Baltijos Anterprenerystės Aljansas“ fiziškai ir ekonomiškai neįmanoma tęsti renginio (...)“. 2025 m. balandžio 1 d. ieškovė atsakovei pateikė teisinę pretenziją, kurioje nurodė, jog 2025 m. vasario 21 d. buvo nutraukta sutartis dėl atsakovės kaltės, todėl prašo grąžinti sumokėtą 2300 Eur avansą bei tiesioginius patirtus 5167,315 Eur nuostolius. 2025 m. rugpjūčio 11 d. atsakovei buvo pateikta patikslinta pretenzija, kuria prašoma grąžinti 2300 Eur avansą už Compensa koncertų salės nuomą, 7320,50 Eur tiesioginius nuostolius ir 707,85 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Taip pat nuomotojo prašo pinigines lėšas (viso 10328,35 Eur) ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šios pretenzijos pateikimo dienos pervesti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą.

Pagal įstatymą šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Esminio sutarties pažeidimo kriterijai nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Kitais, negu CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

2025 m. rugpjūčio 11 d. patikslintoje pretenzijoje ieškovė nurodo, jog pasiruošimo dieną Compensa koncertų salėje buvo suplanuota atlikti šiuos darbus: a) salės scenos papuošimas, kurį turėjo atlikti pagrindinis renginio rėmėjas: foteliai, stalai, interjero detalės, dviejų didelių rėmėjo reklamų medžiaginių kabinimas per visos scenos dalį (reikalingas laikas – 8 val.); b) kitų 16 (šešiolikos) renginio rėmėjų stendų įrengimas, kurį turėjo atlikti patys renginio rėmėjų darbuotojai (reikalingas laikas – 8 val.); c) techniniai darbai: projektoriaus paruošimas, ekranų paruošimas, elektros atvedimas į kiekvieną stendą, scenos apšvietimas, filmuotojo vietos paruošimas, suflerio ekranų instaliacija, stalų muzikos įgarsinimo paruošimas VIP dalyvių valgymo zonai, garso ir vaizdo scenoje ir pulte paruošimas (reikalingas laikas – 8 val.). Pretenzijoje taip pat nurodyta, kad pasiruošimo darbai buvo suplanuoti visai pasiruošimo dienai ir jų nebuvo įmanoma atlikti naktį. Taip pat paaiškino, kad pasiruošimo darbus pasiruošimo dieną turėję atlikti renginio rėmėjų darbuotojai renginio dieną turėjo dalyvauti renginyje (todėl fiziškai neįmanoma, reikalauti, kad darbai apskritai būtų atliekami naktį prieš renginį). Pasiruošimo diena buvo rezervuota dar 2024 m. gruodžio 13 d.

Pastebėtina, kad šalių sudaryta Sutartimi šalys buvo sutarusios, kad Sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu. Sutarties pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų pasirašymo momento (nebent juose numatoma kitaip) ir yra privalomi šalims iki visų šios sutarties sąlygų įvykdymo (Sutarties bendrosios dalies 13 straipsnio 1 punktas). Ginčo dėl to, jog tarp šalių nebuvo sudarytas papildomas susitarimas kaip atskiras dokumentas ir šalių pasirašytas, nėra. Įstatyme numatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnis). Su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromu žodžiu, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai (CK 1.72 straipsnio 2 dalis).

Bendrosiose nuomos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose yra nustatyta, jog nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė (6.478 straipsnio1 dalis), todėl šiai sutarčiai yra taikomos bendrosios CK nustatytos taisyklės dėl sandorių formos. Tai reiškia, kad nuomos sutartis (jos pakeitimai) gali būti sudaroma tiek pasirašant atitinkamą dokumentą, tiek ir žodžiu ar net konkliudentiniais veiksmais. Šiuo gi atveju ieškovė įrodė, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl patalpų prieinamumo pasiruošimo dieną. Byloje pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, jog tarp šalių vyko derybos dėl pasiruošimo dienos bei kainos ir galiausiai toks susitarimas pasiektas ieškovei 2025 m. sausio 8 d. elektroniniu laišku patvirtinus, kad pasiūlymas yra tinkamas. Tokių ieškovės argumentų atsakovės atstovė nepaneigė. Teismas šiuo atveju nepagrįstu laiko atsakovės tvirtinimą, jog turėjo būti įformintas Sutarties Specialiosios dalies 1 straipsnio 1.3 p. pakeitimas, jo nebuvimas daro susitarimą negaliojantį. Pastebėtina ir tai, jos Sutartis buvo parengta ne ieškovės, o atsakovės, kuri www.rekvizitai.lt duomenimis užsiima patalpų nuoma, t.y. profesionalus rinkos dalyvis, todėl akivaizdu, jog jei atsakovė manė, kad reikalingas Sutarties rašytinis pakeitimas, turėjo pateikti kitai šaliai jos pakeitimą pasirašyti, juolab, jog ir papildomą paslaugą – patalpų paruošimą renginio dienai pasiūlė būtent atsakovės įgaliotas asmuo. Pastebėtina, jog atsakovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat teigė, jog susitarimas dėl sutarties pakeitimo turėjo būti patvirtintas UAB „Roko valda“ direktoriaus, tačiau teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais, nes Specialiosios sutarties dalies 1.7 punkte yra įtvirtinta, jog nuomotojo kontaktiniu asmeniu, paskirtu koordinuoti šios sutarties vykdymą, yra G. L., kurios el. pašto adresas renginiai@compensakoncertusale.lt. Nuomotojas taip pat patvirtino, kad ji yra įgaliota Sutarties galiojimo metu derinti iškilusius klausimus. Ir būtent su G. L. buvo derinama sąlygos dėl pasiruošimo dienos ir jai iš ieškovės pusės buvo duotas patvirtinimas, jog ieškovė sutinka su susitarimo sąlygomis. Be to, ieškovė į bylą yra pateikusi papildomus dokumentus, t. y. 2023 m. rugpjūčio 16 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2023 0816/2 dėl tų pačių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, sudarytą tarp MB Reklama (nuomotojas) ir UAB Woman’s vision (nuomininkas) ir jų elektroninio susirašinėjimo žinutes, kur kontaktiniu asmeniu taip pat nurodyta G. L. (nurodytas ir tas pats jos elektroninio pašto adresas). Iš minėto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad pasiruošimo renginiui dienos patalpos klausimai derinami ta pačia forma – susirašinėjant, kas neabejotinai patvirtina, jog buvo susiklosčiusi įprasta praktika dėl pasiruošimo dienos renginiams patalpose (duomenys neskelbtini), su nuomininkais tartis elektroniniu paštu, nesutarant atskiro Sutarties pakeitimo. Be to, pastebėtina ir tai, jog ieškovei sužinojus, jog 2025 m. kovo 14 d. Compensa koncertų salėje vyks kitas renginys ir apie tai užklausus atsakovės, šios atstovė pasiūlė kitą laiką renginio pasiruošimui, tačiau nenurodė, jog tarp šalių tokio susitarimo apskritai nebuvo. Kas taipogi patvirtina, jog toks susitarimas objektyviai egzistavo, fakto neigimas atsirado tik iniciavus bylą teisme. Teismas kritiškai vertina ir atsakovės atstovės paaiškinimus teismui, neva kontaktinis asmuo negalėjo įvertinti teisiškai situacijos, t.y. kad susitarimas nebuvo sudarytas tuomet, kai 2025 m. vasario 20 d. ieškovė susisiekė su atsakove. Teismo vertinimu, asmuo, kuriam suteikta kompetencija koordinuoti Sutarties vykdymą, neabejotinai yra kompetentingas suprasti, ar egzistuoja susitarimas ar tokio susitarimo nėra. Todėl pastarieji paaiškinimai vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant palankių tikslų atstovaujamam subjektui.

Apibendrinus tai kas aptarta, spręstina, kad ieškovė įrodė, kad tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl patalpų prieinamumo pakeitimo (pasiruošimo dienos rezervavimo), kurio sudarymo data laikytina 2025 m. sausio 8 d. t. y. diena, kai ieškovė elektroniniu paštu išreiškė patvirtinimą.

Kaip minėta, tiek 2025 m. rugpjūčio 11 d. patikslintoje pretenzijoje, tiek ieškinyje ieškovė aiškiai nurodė priežastis, kodėl laiko, jog atsakovė šiukščiai pažeidė tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį (jos buvo išvardintos aukščiau). Pažymėtina, jog atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytų priežasčių svarbos ir jų pakankamumo sprendimui dėl Sutarties nutraukimo priimti. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos priežastys, dėl kurių ieškovė buvo priversta vienašališkai nutraukti Sutartį iš tiesų yra objektyvios. Iš jau ne kartą minėto el. susirašinėjimo matyti, jog dėl pasiruošimo dienos šalys susitarimą pradėjo derinti 2024 m. gruodžio 13 d. ir galutinis susitarimas pasiektas 2025 m. sausio 8 d., susitariant, jog 2025 m. kovo 14 d. bus pasiruošimo diena (visa diena) už 1550 Eur + PVM. Tai reiškia, jog sudarius susitarimą dėl pasiruošimo renginiui dienos, ieškovė turėjo faktinį lūkestį dėl jo įgyvendinimo. Jau vien tai, jog atsakovės atstovė į ieškovę su paklausimu kreipėsi, siekdama išsiaiškinti, ar jai bus reikalinga pasiruošimo diena, reiškia, jog yra susiklosčiusi praktika, jog nuomininkai paprastai ne tik nuomojasi salę renginiui, tačiau jiems taip pat reikalingas laikas renginiui pasiruošti. Nesant tokios galimybės, akivaizdu, jog negali vykti ir renginys, kas reiškia, jog šiuo atveju, nesudarant tinkamų sąlygų, t. y. neskiriant tinkamo laiko naudotis sale pasiruošimui, akivaizdu, jog ieškovei nebuvo sudarytos būtinos sąlygos renginiui pasiruošti, kas reiškia, jog ji negalėjo gauti to, ko tikėjosi iš sutarties. Ir toks susitarimo nesilaikymas turi esminės reikšmės sutarties įgyvendinimui, nes kito laiko suteikimas, t. y. po spektaklio (po 22 val.), imant domėn, jog ieškovė nurodė, kad tam tikriems darbams atlikti reikia net 8 val. ir kad darbus turėjo vykdyti asmenys, kurie kitą dieną taip pat buvo ir renginio dalyviais, neabejotinai yra esminiu sutarties pažeidimu. Tuo tarpu atsakovė, kaip verslininkė, kuri užsiima patalpų nuoma neatsakingai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. su skirtingais subjektais sudarė susitarimus dėl tų pačių patalpų tuo pačiu laiku, t. y. 2025 m. kovo 14 d. 19-20.45 val. Compensa koncertų salėje turėjo vykti spektaklis „Jaunystė“ ir tuo pačiu metu turėjo vykti ieškovės pasiruošimas renginiui, t. y. yra atsakovės kaltė. Teismo vertinimu, prie Sutarties sudaryto papildomo susitarimo nesilaikymas neabejotinai davė pagrindą ieškovei nesitikėti, kad Sutartis bus įvykdyta ateityje. Dėl nurodyto teismas daro išvadą, kad atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimą, dėl ko ieškovė turėjo teisinį ir faktinį pagrindą Sutartį nutraukti.

Atsakovė prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ji su ieškove niekada nebuvo sudarę susitarimo dėl patalpų nuomos ieškovės renginio pasirengimo dienai. Faktas, kad šalių atstovai ar partneriai (bet ne šalių įgalioti atstovai, nurodyti juridinių asmenų registre) keletą kartų diskutavo apie ieškovės idėją dėl patalpų nuomos ieškovės renginio pasirengimo dienai, aptarinėjo kainą už patalpų suteikimą dėl pasirengimo renginiui, nereiškia, kad tos diskusijos pasibaigė susitarimo sudarymu. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę dėl susitarimo įforminimo dėl patalpų nuomos ieškovės renginio pasirengimo dienai ir savo pasyviu bei vangiu elgesiu nulėmė susiklosčiusią situaciją.

Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).

Įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Įvertinus visų byloje ištirtų įrodymų visumą, t. y. byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog su ieškove niekada nebuvo sudarę susitarimo dėl patalpų nuomos ieškovės renginio pasirengimo dienai, ir sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, dėl konkrečių ieškinio reikalavimų pasakant žemiau.

CK 6.217 straipsnio 1 dalis suteikia šaliai teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kita šalis iš esmės pažeidžia sutartį. Tokiu atveju taikomos CK 6.222 straipsnio nuostatos – šalys privalo grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusios pagal sutartį. Atsakovė iš ieškovės yra gavusi 2 300 Eur avansą, kuris buvo skirtas nuomos mokesčiui už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos. Kadangi sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 300 Eur suma už sumokėtą salės nuomą.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 7 320,50 Eur nuostolių, patirtų dėl alternatyvios renginio vietos nuomos. CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo priversta nuomotis kitą renginio vietą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2025 m. vasario 26 d. renginiui išsinuomojo UAB Lietuvos parodų ir kongresų salę „Litexpo“, už konferencijų salės nuomą sumokėdama 11 979 Eur. Ieškovės atliktą mokėjimą patvirtina byloje pateiktas 2025 m. vasario 26 d. mokėjimo pavedimo kvitas.

Ieškovė 7320, 50 Eur nuostolių atsiradimą grindžia aplinkybe, jog buvo priversta nuomotis kitą renginio vietą -„Litexpo“ parodų rūmų konferencijų salę už 11979 Eur, nors pagal Sutartį Compensa koncertų salės nuoma su pasiruošimo diena ieškovei būtų kainavusi 4658,50 Eur. Todėl susidaro 7320, 50 Eur nuostolis.

Iš į bylą pateiktos 2025 m. vasario 25 d. Nuomos ir paslaugų teikimo sutarties Bendrosios dalies matyti, jog ieškovė su UAB Lietuvos parodų ir kongresų centru „Litexpo“ sudarė sutartį, pagal kurią ieškovei, kaip nuomininkei, nuomotojas laikinai atlygintinai išnuomojo Sutartyje nurodyto bendro ploto patalpas, konferencinę įrangą ir pagal iš anksto su nuomininku suderintą prašymą susitarė teikti kitas paslaugas. Iš sutarties Specialiosios dalies matyti, jog šalys susitarė dėl kainos: sutarta kaina už patalpų ir įrangos nuomą renginio dieną yra 7100 Eur + PVM; sutarta kaina už patalpų ir įrangos nuomą pasiruošimo renginiui dieną yra 2800 Eur + PVM, t. y iš viso 9900 Eur + PVM bei 2475 Eur + PVM rezervacijos mokestis. Iš 2025 m. kovo 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.LPC0080492 matyti, jog už konferencijų salės nuomą ieškovei buvo su PVM priskaičiuota apmokėjimui 11 979 Eur suma. Tuo tarpu Compensa koncertų salės nuoma su pasiruošimo diena būtų atsiėjusi 4658,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, spręstina, jog ieškovės prašomi priteisti nuostoliai yra susiję tik su salės nuoma ir neapima jokių kitų paslaugų. Tuo tarpu atsakovės argumentai dėl papildomai negautų 751,50 Eur atmestini, nes atsakovė byloje nereiškė priešieškinio dėl jų priteisimo. Teismui konstatavus, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, ir ieškovė buvo priversta ieškotis kitos renginio vietos ir mokėti didesnę kainą taip patiriant nuostolius, ieškovei iš atsakovės priteistini 7 320,50 Eur nuostoliai (11 979 Eur – 4 658 Eur).

Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistini 707,85 Eur nuostoliai, kuriuos ieškovė patyrė advokato teisinei pagalbai apmokėti sprendžiant ginčą neteismine tvarka. Byloje pateikta 2025 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaita-faktūra NOR-25-230 ir tos pačios dienos atliktas mokėjimas patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant pretenziją.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą

nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (10 328,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškinį tenkinus, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė byloje patyrė 2551,41 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovės. Pagal byloje esančią pažymą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 4,32 Eur, t. y. mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu teisingumo ir finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Baltijos Antreprenerystės Aljansas“, juridinio asmens kodas 135677778, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Roko valda“, juridinio asmens kodas 304952388, 2 300 Eur (du tūkstančiai trys šimtai eurų) už sumokėtą salės nuomą, 7 320,50 Eur (septyni tūkstančiai trys šimtai dvidešimt eurų ir 50 ct) nuostolių, patirtų dėl alternatyvios renginio vietos nuomos, 707,85 Eur (septyni šimtai septyni eurai ir 85 ct) nuostolių, patirtų sprendžiant ginčą neteismine tvarka, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 328,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2551,41 Eur (du tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt vienas euras ir 41 ct) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.