- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-11
- Bylos Nr.
- e2A-863-430/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00011-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- UAB Mano būstas Neris
- Atsakovas
- ATS2, ATS1, ATS3
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė vienasmeniškai, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovams ATS2 , ATS1 dėl skolos priteisimo, taip pat pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovui ATS3 dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – TAR8 , TAR10 , TAR12 , TAR4 , TAR2, TAR7 , TAR14 , TAR3 , TAR11 , TAR9 , TAR13 , TAR15 , TAR17 , TAR6 , TAR16 , TAR5 , TAR1 .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Neris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams ATS1 ir ATS2 , prašydama ieškovės naudai proporcingai turimo turto daliai priteisti 90,55 Eur skolos, t. y. iš ATS1 45,26 Eur, iš ATS2 – 45,26 Eur, taip pat iš kiekvieno atsakovo po 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteisto sumos, taip pat lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovai yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai, kuriems šis nekilnojamasis turtas priklauso po ½ dalį. Ieškovės teigimu, atsakovai už laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 metų spalio 31 d. suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl liko skolingi iš viso 90,55 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovai ATS1 ir ATS2 atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti.
Nurodė, kad jie sustabdė mokėjimus, susijusius su (duomenys neskelbtini), namą aptarnaujančio lauko lietaus nuotekų vamzdžio remonto darbais, kurių atlikimą patvirtina ieškovės pateiktas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-K-V23-0098839-1. Atsakovų teigimu, buvo teikiama klaidinga informacija. Gyventojai buvo informuoti apie tai, kad planuojama atlikti fekalinio vamzdyno remonto darbus ir juos atliks konkurso būdu atrinkta UAB „Algrimitas“. Vėliau paaiškėjo, kad darbus atliko be konkurso išrinkta įmonė, kuri yra susijusi su ieškove, – t. y. UAB „Mano Būstas Priežiūra“. Atsakovų nuomone, neskelbiant konkurso buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.5 papunktis ir neužtikrinta, kad būtų pasirinktas geriausiai namo gyventojų interesus atitinkančias darbų atlikimo sąlygas siūlantis darbų rangovas. Pažymėjo, kad buvo kreiptasi į ieškovę dėl detalių darbų atlikimo sąmatų pateikimo. Gautoje lokalinėje sąmatoje Nr. 2545-23-03 įvardytos tik bendros sumos, nenurodant tikslių darbų ir naudotų mechanizmų nuomos įkainių. Sąmata pateikta be datos, be atsakingų asmenų įvardijimo ir be parašų. UAB „Mano Būstas Neris“ teigimu, darbų kainos tokios aukštos dėl to, kad darbai buvo atliekami skubos tvarka, nors gedimas, remiantis statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akto Nr. DA529295 data, buvo nustatytas 2023 m. kovo 7 d. Darbai, remiantis atliktų darbų priėmimo aktu Nr. R-K-V23-0098839-1, buvo atlikti 2023 m birželio mėnesį. Taigi, buvo pakankamai laiko atlikti visus veiksmus pagal teisinį reguliavimą. Atkreipė dėmesį, kad lokalinės sąmatos Nr. 2545-23-03 punkte Nr. 12 nurodoma, kad atlikus darbus buvo išgabenta 5,7 t šiukšlių, tačiau ieškovė nepateikė utilizavimo aktų. Lokalinėje sąmatoje Nr. 2545-23-03 nurodytos sumos kelia pagrįstų abejonių dėl jų atitikimo rinkos kainoms. Buvo prašoma atlikti nepriklausomą ekspertizę, tačiau ieškovė atsisakė tai daryti. Neįvykdytas konkursas, neaiškus darbų planavimas, nepateiktos sąmatų detalizacijos, nepasirašyti dokumentai, neatliktas nešališkas kainų vertinimas ir kiti neatsakyti klausimai atima galimybę palyginti kainas su kitų rangovų pasiūlymais, dėl to 93 Eur mokėjimas už aptariamus darbus buvo sustabdytas. Apskaičiuoti mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir kitas paslaugas yra mokami ir sumokėti, yra pranešę ieškovei, kad nemokės už vamzdyno remontą, kol nebus pateikti dokumentai ir įrodymai. Apie tai ieškovė žino nuo 2023 metų vasaros. Kadangi administratorius atsisakė atlikti nepriklausomą ekspertinį vertinimą, jie su ATS3 kreipėsi į teismo ekspertą Taurą Mičiudą įvertinti ieškovės pateiktas remonto darbų kainas.
2024 m. balandžio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė papildomai nurodė, kad ji 2023 m. kovo 7 d. gavo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojo pranešimą, kad užsikimšo kanalizacijos šulinys, todėl nuotekos kyla į vidaus patalpas. Ieškovės įgalioti asmenys nuvykę į įvykio vietą, hidrauline mašina bandė pravalyti nuotekų atkarpas tarp šulinių, tačiau pravalyti tinklų nepavyko. Pasitelkiant kamerą buvo nustatyta, kad yra du lūžiai 12 metrų atkarpoje, todėl skubiai reikalinga pakeisti fekalinį vamzdį. Ieškovė pažymėjo, kad ji turi teisę vykdyti namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbus: 1. be namo patalpų savininkų sutikimo, kai nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektus nelikvidavus nedelsiant grėstų pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba būtų galimi dideli materialiniai nuostoliai (Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 96 punktas); 2. Kai dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbų vykdymo yra Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka priimtas Namo patalpų savininkų sprendimas. Šiuo atveju darbai buvo avariniai, ieškovė avarijos likvidavimo darbus atliko nedelsiant, darbų atlikimui nebuvo skelbiamas konkursas ir juos atliko UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbuotojai, su kuria ieškovė turi sudariusi ilgalaikę darbų sutartį, darbai buvo atlikti vadovaujantis tuo metu esančiomis rinkos kainomis. Darbai atlikti, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. D1-134 „Dėl Paslaugų, prekių ir darbų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus administruojamu namu, pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ 18.2. punktu, kuriame nustatyta, kad namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo darbus privaloma organizuoti nedelsiant, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, jei pagal šių darbų kiekį jiems atlikti reikalingų prekių, paslaugų, darbų pirkimas skelbiamos apklausos būdu užtruktų per ilgai. Šiuo atveju prekių, paslaugų, darbų pirkimo vertė gali būti didesnė, kai administratorius pirkimą pagrindžia namo bendrojo naudojimo objektų būklės vertinimo išvadomis ir pirkimo finansinės apskaitos dokumentais. Ieškovė taipogi atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai, mokėdami įmokas, nedetalizuoja savo atliktų mokėjimų, todėl ieškovė mokėjimus užskaitė remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.55 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-5590-868/2024) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ATS3 , prašydama ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 349,99 Eur įsiskolinimo, kurią sudaro 347,91 Eur skolos ir 2,08 Eur palūkanos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovės teigimu, atsakovas už laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl liko skolingas 349,99 Eur, iš kurių 2,08 Eur palūkanų, kurios buvo apskaičiuotos, taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovas ATS3 atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovai (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-02-28 sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-5590-868/2024) ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo ATS3 347,91 Eur užmokestį už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas, 2,08 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 56,45 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužes 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1123-565/2024, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-13570-1193/2024 pateikė dubliką (DOK-109853). Jame nurodė, kad atsakovui ATS3 už laikotarpį nuo 2023-06-01 iki 2023-11-30 buvo išrašytos sąskaitos bendrai sumai – 386,87 Eur. Byloje pateiktos sąskaitos faktūros: 2023-06-30, 2023-07-31, 2023-08-31, 2023-09-30, 2023-10-31. Į pateiktas sąskaitas faktūras buvo įtrauktos ir nuotekų vamzdžio remonto išlaidos. Atsakovas 2023 m. spalio mėn. sumokėjo ieškovei 99,66 Eur. Mokėjimo nurodyme atsakovas nenurodė už ką konkrečiai atliko mokėjimą. Kaip matyti, iš 2023-06-30 sąskaitos iki ieškinio pateikimo atsakovo skola buvo 57,70 Eur. Kadangi atsakovas nenurodė, už ką atlieka mokėjimą, ieškovė šia suma padengė seniausią jo skolą. Dėl to ieškinio reikalavimą sudaro 347,91 Eur skola. Nurodyta, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad: buvo nustatyta, kad nuotekų vamzdžio remontas yra būtinieji darbai STR prasme, todėl daugiabučio namo gyventojų pritarimo šiems darbams nereikėjo; nuotekų vamzdžio remonto darbai buvo atlikti ir ieškovės priimti. Atsakovui kyla pareiga pateikti įrodymus, kad nuotekų vamzdžio remonto darbai nebuvo atlikti ar nepilnai atlikti. Tuo tarpu atsakovo nurodyti argumentai dėl darbų konkurso nėra šios bylos dalykas. Šios bylos dalyku nėra ir ieškovės atsiskaitymo su rangovu klausimai, nes sutarties šalys yra ieškovė ir UAB „Mano Būsto priežiūra“. Šiuo atveju aktualus sutarties uždarumo principas. Šis principas ginčo kontekste reiškia, kad ieškovė su rangovu galėjo susitarti iš esmės dėl bet kokių jų interesus tenkinančių atsiskaitymo už darbus sąlygų – atsiskaitymo avansu, atsiskaitymu dalimis, įskaitymu ir kt. Tokios atsiskaitymo sąlygos niekaip neapriboja ir neeleminuoja atsakovo pareigos atsiskaityti už bendrosios nuosavybės objektų remontą, jokios materialinės teisės nuostatos tokios galimybės nenumato. Nei CK 4.82-4.85 straipsniuose, nei Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nėra įtvirtinta, kad daugiabučio namo administratorius teisėtai sudaręs sutartį su rangovu dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbų, priėmęs tinkamai atliktus darbus – negali reikalauti apmokėjimo iš daugiabučio namo bendrasavininkų, kol nėra pilnai atsiskaitęs su trečiuoju asmeniu (rangovu).
Atsiliepimas
Atsakovas ATS3 pateikė teismui tripliką, kuriame palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad buvo kreiptasi į teismo ekspertą Taurą Mičiudą su prašymu įvertinti ieškovės remonto darbų kainas. Tauro Mičiudos pateiktoje sąmatoje nurodoma, kad darbų suma neturėtų viršyti 3 513,84 Eur. Tuo tarpu ieškovės pateiktame darbų priėmimo akte Nr. R-K-V23-0098839-1 nurodyta – 7 772,34 Eur suma. Atsakovui keliant klausimus dėl aptariamų darbų sąmatoje nurodytų darbų įkainių ieškovė 2023 m. rugpjūčio 16 d. informavo namo gyventojus, kad sąmata buvo perskaičiuota ir sumažinta. Tai yra klaidinantis teiginys, nes ieškovė sąmatos sumos nesumažino, o dalį pinigų nuskaičiavo iš namo sukaupto fondo, o tai yra tiesioginės namo gyventojų patirtos išlaidos. Klaidinančios informacijos teikimas, neskaidrus darbų organizavimas, vengimas atsakyti į objektyviai keliamus klausimus, nepateikti atliktų darbų pirkimo dokumentai, ženklus darbų kainų skirtumas tarp ieškovo ir teismo eksperto pateiktų sąmatų, atsakovo nuomone, yra pakankamas pagrindas stabdyti mokėjimus už aptariamus darbus. Bendra atsakovui priskaičiuota mokesčių suma už atliktus remonto darbus pagal ieškovės nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. atsakovui pateiktas sąskaitas sudaro 413 Eur. Atsakovas yra raštu informavęs ieškovę, kad stabdo mokėjimus už aptariamus darbus, visi kiti atsakovui priskaičiuoti mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūros ir komunalines paslaugas yra sumokėti.
Tretieji asmenys TAR11 , TAR2, TAR4 , TAR1 , TAR16 , ATS2 (kaip trečiasis asmuo), TAR17 ir TAR12 civilinėje byloje Nr. e2-13570-1193/2024 pateikė atsiliepimus į ieškinį (DOK-139629; DOK-139632; DOK-139956), kuriuose prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimuose nurodė, kad skola susidarė dėl to, kad ieškovė, nebendradarbiaudama su namo (duomenys neskelbtini), gyventojais, savo iniciatyva, pažeisdama viešųjų pirkimų tvarką, pasitelkdama sau palankią ir verslo santykiais susijusią įmonę, atliko fekalinio vamzdyno darbus. Tretieji asmenys patvirtino, kad ieškovė, vykdydama remonto darbus, nebendradarbiavo su (duomenys neskelbtini), namo gyventojais. Atsakovo pateiktas eksperto Tauro Mičiudos darbų kainos apskaičiavimas įrodo, kad kainų skirtumas už atliktus remonto darbus, yra akivaizdus. Pažymėjo, kad nepaisant to, kad jie savo dalį už atliktus remonto darbus yra apmokėję, tačiau tai nereiškia, jog su ta apmokėta dalimi sutinka. Jie palaiko atsakovo ATS3 išreikštu nesutikimu dėl darbų apimties ir kainos. CK 6.68 straipsnyje aiškiai numatyta, kad šalis turi teisę reikalauti išspręsti ginčus dėl sutarties vykdymo nepriklausomai nuo atliktų mokėjimų. Lietuvos Aukščiausias Teismas byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 pabrėžė, kad sąskaitos apmokėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip automatinis sutikimas su jos turiniu, jei yra pagrįstų priežasčių ginčyti darbų kokybę ar kainą. Tretieji asmenys, siekdami išvengti delspinigių, baudų ar kitų sankcijų buvo priversti apmokėti sąskaitas už remonto darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2024-11-27 nutartimi nutarta prijungti prie civilinės bylos Nr. e2-5767-1176/2024 civilinę bylą Nr. e2-13570-1193/2024.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė 2024 m. gruodžio 20 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2023 m. kovo 7 d. parengtas statinio numatomų atlikti darbų defektavimo aktas Nr. DA529295, kuriame konstatuota, kad reikalingas skubus 12 m atkarpos vamzdžio keitimas dn160. Reikalingi kasimo darbai 12 m ir kasimo gylis 2 m. Šie defektai buvo nustatyti kovo mėnesį. 2023 m. birželį buvo fiksuota besiformuojanti įgriuva. Tokie gedimai atitiko avarinį pobūdį pagal STR 1.07.30:2017 96 punktą. Ieškovė, vadovaudamasi 2022-12-30 Remonto, priežiūros ir kitų darbų sutartimi Nr. MBN-SUT-22-1069, pavedė darbus organizuoti ir atlikti UAB „Mano Būsto priežiūra“. Atliktų darbų realumą pagrindžia pateikta lokalinė sąmata Nr. 2545-23-03 7 744,81 Eur sumai. Lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų akte nurodytos sumos skiriasi, nes lokalinė sąmata yra pradinis preliminarus dokumentas. Be to, darbų atlikimo eigoje atsirado poreikis dėl papildomų darbų arba jų kiekio arba jų kainos, be to, skaičiai skiriasi itin nežymiai. Atliktų darbų realumą pagrindžia 2023 m. birželio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-K-V23-0098839-1, sudarytas tarp ieškovės ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ už bendrą 7 772,34 Eur sumą. Už šiuos darbus UAB „Mano Būsto Priežiūra“ išrašė sąskaitą ieškovei. Ieškovė atsiskaitė su UAB „Mano Būsto priežiūra“. Atsižvelgiant į tai, atsakovams tenka pareiga už darbus atsiskaityti. Ieškovė taip pat paaiškino, kad per klaidą atsakovams už fekalinio vamzdžio remonto darbus buvo priskaityta 119,76 Eur suma 2023 m. birželio 30 d. sąskaitoje, kuri 2023 m. liepos 31 d. sąskaitoje buvo atimta ir, atlikus perskaičiavimus, nurodyta atsakovams tekanti mokėti suma 93,52 Eur be PVM. Apie tai atsakovui ATS 1paaiškinta 2024 m. gegužės 27 d. raštu. Kitiems namo gyventojams taipogi buvo atlikti perskaičiavimai dėl šių remonto darbų. Atsakovams buvo išrašytos šios sąskaitos: 2023 m. birželio 30 d. – 182,21 Eur sumai, 2023 m. liepos 31 d. – 119,35 Eur sumai, 2023 m. rugpjūčio 31 d. – 122,44 Eur sumai, 2023 m. rugsėjo 30 d. – 122,44 Eur sumai, 2023 m. spalio 31 d. – 125,55 Eur sumai. Įvertinus atliktą 35 Eur mokėjimą, galutinė skolos suma sudaro 90,55 Eur. Bendra atsakovų atliktų mokėjimų suma yra 126,30 Eur. Atsakovams toliau yra išrašomos sąskaitos už suteikiamas paslaugas, o atsakovai atlieka tik nepilnos apimties mokėjimus, todėl skola nėra padengiama. Kadangi atsakovai mokėjimų nedetalizuoja, nėra nurodoma, už kokias sąskaitas, kokias paslaugas apmokama, įsiskolinimas dengiamas CK 6.55 straipsnyje įtvirtintu eiliškumu.
2025 m. kovo 3 d. ieškovė papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad lokalinė sąmata Nr. 2545-23-03 ieškovei buvo pateikta 2023 m. kovo 17 d.. Ieškovei nėra žinoma, kokiu būdu ši sąmata buvo gauta, nes atsakingi darbuotojai įmonėje nebedirba. Fekalinis vamzdynas pakeistas apytiksliai 2023 m. birželio 28 d., baigiamieji darbai atlikti 2023 m. liepos mėnesį. Šiems darbams buvo panaudotos kaupiamosios lėšos (1 028,50 Eur su PVM). 2023 m. birželio mėnesį suma buvo paskaičiuota neįvertinus kaupiamųjų lėšų, o 2023 m. liepos mėnesį, panaudojus kaupiamąsias lėšas, atlikti perskaičiavimai, sumos gyventojams atimtos, nurodant ir priskaitant mažesnę sumą. Taip pat ieškovė paaiškino, kad su 2024 m. gruodžio 20 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo buvo pateikti nekorektiški duomenys (antras ir trečias priedai) – 2023 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra Nr. MBS23-00674 ir 2023 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymas. Pastebėjus klaidą, teikiami papildomi įrodymai – UAB „Mano Būsto priežiūra“ 2023 m, birželio 30 d. sąskaita faktūra Nr. MBS23-00721 ir 2023 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymas, tame tarpe ir už atliktus fekalinio vamzdyno remonto darbus. Ieškovė atliktų darbų priėmimo akto Nr. R-K-V23-0098839-1 originalo neturi išsaugojusi. Tačiau pagal teismų praktiką nepasirašyti aktai nėra pagrindas laikyti, kad darbai nebuvo realiai atlikti. Atsakovui ATS3 už fekalinio vamzdyno remonto darbus priskaityta 327,72 Eur su PVM.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. Lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atsakovams ATS2 ir ATS1 atmetė. Priteisė atsakovui ATS2 iš ieškovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinį atsakovui ATS3 atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovės 1 026,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės pateikto Atliktų darbų priėmimo akto Nr. R-K-V23-0098839-1 už 2023 m. birželio mėn. nustatė, kad UAB „Mano Būstas Neris“, kaip užsakovė, iš rangovės UAB „Mano Būsto priežiūra“ priėmė šiuos adresu (duomenys neskelbtini), atliktus darbus: kanalizacijos nuotekų tinklų vamzdynų keitimo su prisijungimu prie esamų tinklų ir lauko šulinio (skersmuo iki 160 mm) už 2 532,18 Eur; bendrastatybinius darbus už 3 891,24 Eur. Iš viso už 7 772,34 Eur sumą (su PVM). Teismui pareikalavus, ieškovė pateikė pasirašytą Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. R-K-V23-0098839-1. Pažymėjo, kad atsakovai R. pateikė teismui šio akto variantą, kuriame darbai nurodyti: Lauko lietaus nuotekų tinklų vamzdynų keitimo su prisijungimu prie esamų tinklų ir lauko šulinio. Bylos nagrinėjimo metu aiškinantis, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti, ieškovės atstovė paaiškino, kad buvo atlikti kanalizacijos nuotekų tinklų vamzdžio remonto darbai.
Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į 2023 m. kovo 7 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akto Nr. DA529295 turinį, jame užfiksuotas rekomendacijas, teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad ginčo rangos darbai, susiję su privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu, kuriuos administratorius gali vykdyti nesant butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas remdamasis ieškovės 2023 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. MBN-RS-23-6588 „Dėl atliktų vamzdynų remonto darbų“, adresuotu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir ATS3 bei ieškovės atstovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatė, kad apie gedimą gyventojai kovo mėnesį nebuvo informuoti, nes situacija nebuvo kritinė ir buvo stebima iki birželio, o darbai pradėti tik atsiradus įgriuvai. Tačiau atkreipė dėmesį, kad 2023 m. kovo 7 d. defekto akte nebuvo rekomenduojama nuotekų vamzdžio stebėsena. Priešingai, akte aiškiai nurodyta, kad reikalingas skubus 12 m atkarpos fekalinio vamzdžio keitimas, nurodyta, kad nepavyko pravalyti atkarpos lauke tarp šulinių su hidrodinamine mašina. Taigi, teismo vertinimu, egzistavo grėsmė, kad gali pasikartoti avarija. Susiklosčiusi situacija atitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 93 punkte įtvirtintą situaciją, todėl nedelsiant turėjo būti informuoti namo gyventojai bei organizuojami rangos darbų pirkimai.
Vertindamas liudytojo LDT1 parodymus, kad vamzdis po valymo laikinai veikė, bet buvo būtina nedelsiant imtis priemonių jį tvarkyti ir jis atitinkamus skyrius informavo apie situaciją tam, kad būtų ieškomi rangovai, teismas pažymėjo, kad vis dėlto, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pradėjo darbų pirkimo procedūras kaip tai numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-12-14 įsakyme Nr. D1-913„Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinių taisyklių patvirtinimo“. Pažymėjo, kad nors liudytojas LDT1 teismui parodė, kad matė, jog kelios bendrovės teikė pasiūlymus atlikti darbus, tačiau įvertinus tai, kad jis nebuvo atsakingas už rangovų paiešką ir nedirbo už tai atsakingame skyriuje, negalėjo tiksliai paaiškinti kodėl gyventojams pranešime buvo nurodyta UAB „Algrimitas“, nesant kitų duomenų, patvirtinančių, jog iki 2023 m. birželio mėnesio buvo organizuotas pirkimas ir buvo gauti pasiūlymai, tokius liudytojų parodymus teismas vertino kritiškai.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš ieškovės 2023 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. MBN-RS-23-6588 „Dėl atliktų vamzdynų remonto darbų“ galima spręsti apie tai, kad ieškovė pasirinko vietos stebėjimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad įgriuva buvo užfiksuota ir įvertinta kokiame nors dokumente (kaip antai, apžiūros akte, kaip tai buvo padaryta 2023 m. kovo mėnesį). Nors liudytojas LDT1 parodė, kad apie įgriuvą buvo informuotas kito darbuotojo telefonu, tačiau pats asmeniškai jos nematė. Konstatavo, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog buvo susidariusi įgriuva, byloje nėra. Pažymėjo, kad nors teisės aktuose nėra nurodyti terminai, per kuriuos turi būti perkami rangos darbai, tačiau įvertinus tai, kad buvo reikalingi skubūs darbai (taip nurodyta 2023 m. kovo 7 d. defekto akte), ieškovė privalėjo imtis priemonių kuo greičiau organizuoti pirkimus, tačiau kad tai buvo daroma byloje įrodymų nėra. Atkreipė dėmesį, kad pateiktame 2023 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. A51-174950/23(3.3.2.26E-ENE), adresuotame ATS3 , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius nurodė, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko organizuoti darbų pirkimus teisės aktų nustatyta tvarka.
Pasisakydamas dėl ieškovės pozicijos, kuria ji grindė skubių darbų atlikimą, teismas pažymėjo, darbus pirkti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. D1-134 18.2. punkte nustatyta tvarka galima tais atvejais, kai darbus reikia atlikti nedelsiant, siekiant išvengti pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, tačiau tokiu atveju vis tiek turi būti vykdoma ne mažiau kaip trijų tiekėjų apklausa ir pasiūlymų įvertinimas. Mažiau tiekėjų apklausti galima, jei tokia apklausa reikalautų neproporcingai daug laiko, žmogiškųjų išteklių ar lėšų. Be to, iš 18.2 punkto reguliavimo galima spręsti, jog šiame punkte numatytu atveju galima ir didesnė darbų pirkimo vertė. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė kreipėsi dėl darbų atlikimo į bendrovę, su kuria iš anksto buvo sudaryta ilgalaikė sutartis, kaip paaiškino ieškovė, privalomiems ir skubiems darbams atlikti. Taigi, ieškovė uždarąją akcinę bendrovę „Mano Būsto priežiūra“ pasirinko, nevertindama kitų galimų tiekėjų pasiūlymų. Teismo vertinimu, tokia tvarka galėtų būti taikoma 2023 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. D1-134 22 punkte numatytais atvejais.
Teismas konstatavo, kad bylos medžiagos pagrindu nėra galimybės nustatyti kokio pobūdžio įgriuva buvo, jei buvo, kas priėmė sprendimą ginčo rangos darbus atlikti ir kodėl buvo nuspręsta, jog ją šalinti būtina nedelsianti. Kitaip tariant, byloje surinktų duomenų pagrindu negalima spręsti, jog egzistavo sąlygos pirkimus organizuoti 2023 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. D1-134 18.2 punkte nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pirminiuose procesiniuose dokumentuose apie įgriuvą ieškovė apskritai neužsiminė. Kita vertus, liudytojų parodymų pagrindu nustatyta, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbams vykdyti samdydavo subrangovus, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti, koks buvo UAB „Algrimitas“ statusas organizuojamuose pirkimuose. Ieškovė šios informacijos bylos nagrinėjimo metu neteikė. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys yra nesąžiningas, nes ji turi pareigą daugiabučio namo gyventojams teikti visą informaciją, susijusią su rangos darbų pirkimu ir vykdymu.
Pagal 2023 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. D1-134 18.2. punkto nuostatas, darbų vertė gali būti didesnė, kai administratorius pirkimą pagrindžia namo bendrojo naudojimo objektų būklės vertinimo išvadomis ir pirkimo finansinės apskaitos dokumentais. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“, kaip ir ieškovė, priklauso vienai įmonių grupei. Atsakovų vertinimu, tai galėjo nulemti didesnę darbų kainą. Kad tokiu atveju galėjo būti didesnė darbų kaina, patvirtino ir liudytojas. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ lokalinėje sąmatoje Nr. 2545-23-03 ir atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-K-V23-0098839-1 nurodyta rangos darbų kaina skiriasi. Ieškovės paaiškino, kad darbų eigoje galėjo atsirasti poreikis atlikti daugiau darbų arba didesnį jų kiekį, todėl sumos skiriasi. Įvertinęs tai, kad atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-K-V23-0098839-1 nėra detaliai išvardyti faktiškai atlikti darbai ir jų kiekiai, jų neatskleidė ir ieškovės atstovė, teikdama paaiškinimus teismo posėdžiuose bei procesiniuose dokumentuose, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kokie faktiškai darbai buvo atlikti ir kokioje apimtyje. Pažymėjo, kad nors ieškovė teigia, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbų kaina atitinka rinkos kainą, tačiau šios aplinkybės objektyviais duomenimis taip pat nepagrindė. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog darbų priėmimo akte nurodyta darbų kaina atitiko faktiškai atliktų darbų vertę.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendė, kad ieškovė taipogi neįrodė, kad už atliktus darbus yra faktiškai atsiskaičiusi su uždarąja akcine bendrove „Mano Būsto priežiūra“. Pažymėjo, kad ieškovei, šalinant ieškinio trūkumus buvo nurodyta pateikti sąskaitas ir ieškovės atliktus mokėjimus rangovui dėl atliktų fekalijų vamzdžio remonto išlaidų ir kitus dokumentus, patvirtinančius ieškovės turėtas vamzdžio remonto išlaidas. Tačiau šie dokumentai nebuvo teikti teismui. Paskirdamas pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, pakartotinai įpareigojo ieškovę kartu su dubliku pateikti teismui visas sąskaitas ir ieškovės atliktus mokėjimus rangovui dėl atliktų fekalijų vamzdžio remonto išlaidų ir kitus pirminius dokumentus, patvirtinančius ieškovės faktiškai turėtas vamzdžio remonto išlaidas, tačiau ieškovė nepateikė jų ir su dubliku teigdama, kad šios bylos dalyku nėra ir ieškovės atsiskaitymo su rangovu klausimai. Tačiau teismas pažymėjo, kad nors nuostatuose nėra reglamentuota, kad administratorius neturi teisės reikalauti iš butų ir kitų patalpų savininkų įmokų už bendrosios nuosavybės objektų remontą/ priežiūrą iki tada, kai pilnai atsiskaitys su rangovu, kuris atliko tuos darbus, vis dėlto, svarbu tai, kad administratorius Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas privalo įgyvendinti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (žr. Nuostatų 7.1 punktą). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neatskleidė, kokie faktiškai darbai buvo atlikti ir kokiais kiekiais, taipogi nepagrindė darbų kainos, yra pagrindas tokį jos elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Atsižvelgdamas į tai, atmetė ieškovės argumentus, kurie grindžiami sutarties uždarumo principu, kadangi nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad ieškovė sutartį su UAB „Mano Būsto priežiūra“ sudarė daugiabučio namo bendrasavininkų (įskaitant atsakovų), kaip naudos gavėjų, naudai.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nepaisant prijungtoje byloje išdėstytos pozicijos, ieškovė kartu su 2024 m. gruodžio 20 d. prašymu pateikė 2023 m. kovo 31 d. uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas priežiūra“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija ir Nr. MBS23-00674 71 633,04 Eur sumai, uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas priežiūra“ 2023 m. gruodžio 7 d. atliktą 10 000 Eur sumai mokėjimą pagrindžiantį dokumentą. Tačiau teismui uždavus klausimą, kodėl sąskaita faktūra buvo išrašyta 2023 m. kovo 31 d., nors darbai faktiškai buvo atlikti 2023 m. birželio mėnesį, ieškovė kartu su 2025 m. kovo 3 d. prašymu pateikė kitą UAB „Mano Būsto priežiūra“ išrašytą ieškovei sąskaitą faktūrą ir apmokėjimo dokumentą: 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ir Nr. MBS23-00724 57 314,54 Eur sumai ir ieškovės uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būsto priežiūra“ 2023 m. rugsėjo 27 d. atlikto 10 000 Eur mokėjimo dokumentą. Teismo vertinimu, tokia nenuosekli ieškovės pozicija skirtingose bylose (byloje, iškeltoje R. ir byloje, iškeltoje ATS1), taip pat nenuoseklumas teikiant dokumentus, pagrindžiančius PVM sąskaitos faktūros išrašymą ir apmokėjimą už ginčo darbus, taip pat tai, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ išrašytoje ieškovei 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje ginčo darbai nėra išskirti (sąskaitoje faktūroje yra išvardytos atskirų darbų, kaip atskirų vienetų, kainos, kurios nei viena neatitinka ginčo darbų priėmimo perdavimo akte nurodytos kainos), suponuoja išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ji faktiškai yra atsiskaičiusi už ginčo darbus. Pažymėjo, kad šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas 30 dienų apmokėjimo terminas, o ieškovė pateikė mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“10 000 Eur suma buvo sumokėta vėliau, t. y. 2023 m. rugsėjo 27 d. Kita vertus, iš pateikto mokėjimo nurodymo negalima nustatyti pagal kokią PVM sąskaitą faktūrą buvo atliktas mokėjimas ir už kokius darbus.
Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė vykdydama teismo įpareigojimą teikti papildomus paaiškinimus, paaiškino apie atliktus perskaičiavimus, skaičiuojant atsakovams R. tenkančią mokesčių dalį už rangos darbus. Ieškovė paaiškino, kad per klaidą atsakovams už fekalinio vamzdžio remonto darbus 2023 m. birželio 30 d. sąskaitoje buvo priskaityta 119,76 Eur suma, kuri 2023 m. liepos 31 d. sąskaitoje buvo atimta ir, atlikus perskaičiavimus, nurodyta atsakovams tekanti mokėti suma už nuotekų tinklų vamzdynų keitimą su prisijungimu prie esamų tinklų ir lauko šulinio kaina 93,52 Eur be PVM. Nurodė, kad kitiems namo gyventojams taipogi buvo atlikti perskaičiavimai dėl šių remonto darbų. 2025 m. vasario 17 d. parengiamajame teismo posėdyje iškėlus papildomus klausimus, ieškovė 2025 m. kovo 3 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo nurodė kitokias mokesčių už rangos darbus perskaičiavimo aplinkybes. Ieškovė paaiškino, kad rangos darbams apmokėti buvo panaudotos kaupiamosios lėšos (1 028,50 Eur su PVM). 2023 m. birželio mėnesį buvo paskaičiuota viena suma neįvertinus kaupiamųjų lėšų, o 2023 m. liepos mėnesį, panaudojus kaupiamąsias lėšas, atlikti perskaičiavimai, sumos gyventojams atimtos, nurodant ir priskaitant mažesnę sumą. Taigi, ieškovė vėlgi bylos nagrinėjimo metu vengė atskleisti visas bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad už rangos darbus ieškovė kaupiamosiomis lėšomis gali atsiskaityti pagal darbų faktines išlaidas, pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė nei faktiškai atliktų darbų apimties, nei remonto darbų realios kainos, apmokėjimo, taip pat išlaidų nepagrindė finansinės apskaitos dokumentais (ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros bei apmokėjimo dokumentai neįrodo, kad ieškovė faktiškai atsiskaitė su UAB „Mano Būsto priežiūra“ už rangos darbus), atitinkamai, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovės apskaičiuotos atsakovams tenkančios už rangos darbus mokesčio dalys yra pagrįstos.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovų skolas už atliktus rangos darbus, turėjo pareigą įrodyti atliktų darbų realumą, mokesčių apskaičiavimo tvarką bei dydžius, tačiau neįrodė. Kadangi atsakovų pateikta alternatyvi lokalinė sąmata parengta, remiantis UAB „Mano Būsto priežiūra“ preliminaria lokaline sąmata (t. y. joje nurodytais darbų kiekiais), o nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo, kokie faktiškai darbai buvo atlikti ir kokios apimties, kokie buvo atlikti papildomi, lokalinėje sąmatoje nepaminėti, darbai, taigi, darbai ir jų kiekiai nenustatyti, teismas sprendė, kad šiuo atveju nustatant faktiškai atliktų rangos darbų kainą, negalima vadovautis ir Tauro Mičiudos parengta sąmata.
Teismo vertinimu, ieškovė, būdama daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratore, pažeidė CK 4.242 straipsnio 1, 2 dalių, CK 4.243 straipsnio 1 dalies nuostatas, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga organizuojant darbų pirkimus, neteikė daugiabučio namo butų savininkams informaciją apie rangos darbus, jų apimtis ir kainą, neteikė duomenų, patvirtinančių darbų realumą, kainos pagrįstumą ir atsiskaitymą su rangovu. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, ieškovės teikiamos pozicijos nenuoseklumą bei nepagrindimą, ieškovei nepateikus apmokėjimą uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būsto priežiūra“ už rangos darbus pagrindžiančių įrodymų, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai atsakovams dėl skolos už atliktus darbus neįrodyti, todėl atmetami.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą ieškinius tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai Sprendime konstatavo, kad atlikti fekalinio vamzdyno remonto darbai buvo susiję su privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu, tačiau padarė nepagrįstas išvadas, kad šiuo atveju ieškovas negalėjo ir nepagrįstai organizavo tokių defektų šalinimo darbus pasitelkdamas sutartinį partnerį UAB Mano Būstas Priežiūra.
Avarinius fekalinio vamzdyno, už kuriuos priskaičiuota ir (duomenys neskelbtini) gyventojams, patvirtina byloje esantys įrodymai ir paaiškinimai. T.y. kad dar 2023 m. kovo mėnesį fekalinio vamzdyno defektų pobūdis atitiko poreikį užtikrinti privalomuosius reikalavimus ir ieškovė turėjo pilną teisę jau tuo metu atlikti avarinių defektų šalinimo darbus be gyventojų pritarimo. Vis tik buvo priimtas sprendimas kol kas stebėti defektų pobūdį, nors jau 2023 m. kovo mėnesį buvo konstatuoti avariniai gedimai, o po susiformavusios įgriuvos defektai nedelsiant buvo šalinami. Vadinasi, ieškovė tiek 2023 m. kovo mėnesį, tiek 2023 m. birželio mėnesį turėjo pareigas nedelsiant šalinti avarinio pobūdžio defektus, ką iš esmės konstatavo ir teismas Sprendime. Vis tik, šiuo aspektu teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad byloje nėra įrodymų dėl 2023 m. birželio mėnesį susiformavusios įgriuvos. Padarius išvadą, kad jau 2023 m. kovo mėnesį defektai turėjo avarinį pobūdį, jau tuo metu administratorius privalėjo nedelsdamas juo šalinti, todėl vėliau atsiradusi įgriuva nelemia ir neeliminuoja teisėtai įvykdytų administratoriaus pareigų šalinti fekalinio vamzdyno defektus.
Teismui konstatavus, kad fekalinio vamzdyno remonto darbai laikytini privalomaisiais, Atsakovas turėjo besąlygišką pareigą dengti tokiam remontui patirtas išlaidas. Jokie kiti Sprendime nurodyti teisės aktai, susiję su darbų pirkimu, sutartiniais apeliantės ir UAB „Mano Būstas Priežiūra“ teisiniais santykiais, nenumato šių imperatyvių reikalavimų tiek administratoriui – šalinti avarinio pobūdžio gedimus be gyventojų pritarimo, tiek atitinkamai gyventojams – dengti tokias išlaidas, išimties. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kurios teismas sprendimu nevertino ir dėl jos nepasisakė, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-718-643/2025.
Teismas galėjo ir privalėjo padaryti tik tokią ir vienintelę išvadą, kad fekalinio vamzdyno defektai atitiko avarinį pobūdį ir Apeliantas privalėjo ir teisėtai atlikto defektų šalinimo darbus. Tuo tarpu, Sprendimas grindžiamas kitais, šalutiniais argumentais, kurie neeliminuoja avarinio darbų pobūdžio, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas Sprendimas.
Teismas Sprendime nepagrįstai sprendė, kad darbų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų tariami pažeidimai eliminuoja atsakovų pareigą dengti išlaidas, patirtas avarinei bendrojo naudojimo objektų būklei šalinti. Jokie pirkimus reglamentuojantys teisės aktai nenumato išlygų, kad juos pažeidus ar minimaliai nesilaikius, ši aplinkybė eliminuotų bendraturčių pareigą prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų avarinių defektų šalinimo. O, kaip jau konstatuota, būtent tokio pobūdžio defektai šiuo atveju ir egzistavo. Jei tokie pažeidimai, neatitikimai ir būtų konstatuoti, tokių teisės aktų pažeidimai spręstini ir vertintini administracinio nusižengimo teisenoje sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, o ne civilinėje byloje sprendžiant dėl skolos iš savininkų už remonto darbus priteisimo. Teismas Sprendime, konstatavęs, kad buvo atlikti darbų pirkimo taisyklių pažeidimai, nepaaiškino, nemotyvavo ir nepasisakė, kokiu būdu tokie pažeidimai eliminuoja savininkų, kaip bendraturčių pareigą dengti išlaidas bendrojo naudojimo objektams. Todėl šiuo atveju nepagrįstai kaip teisiškai reikšminga buvo įvertinta aplinkybė, kad administratorius neorganizavo pirkimų, nors pagal teisės aktus turėjo tokius pirkimus organizuoti.
Teismas Sprendime konstatavo, kad: „darbus pirkti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. D1-134 18.2. punkte nustatyta tvarka galima tais atvejais, kai darbus reikia atlikti nedelsiant, siekiant išvengti pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje buvo įrodyta ir net teismo Sprendime konstatuota, kad jau 2023 m. kovo mėnesį gedimai buvo avariniai, susiję su poreikiu atlikti privalomuosius darbus, todėl administratorius jau 2023 m. kovo mėnesį turėjo visas galimybes operatyviai organizuoti vamzdyno remonto darbus pagal Aprašo 18.2 p. Todėl įgriuvos atsiradimas 2023 m. birželio mėnesį šiame kontekste yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, kuomet jau egzistavo teisinis pagrindas remonto darbus administratoriui organizuoti be pirkimo procedūrų. Dar 2023 m. kovo mėnesį nustatytų defektų pavojingumą patvirtino ir klientų atstovas liudytoju apklaustas LDT1.
Žemesnės instancijos teismas
Suabsoliutinus tariamus darbų pirkimo taisyklių pažeidimus, liko tinkamai teisiškai neįvertinta tai, kad administratorius ėmėsi skubių veiksmų šalindamas fekalinio vamzdyno defektus, pasitelkdamas savo sutartinį partnerį UAB „Mano Būstas Priežiūra“. Be to, nepagrįstai įvertinta kaip tariamai teisiškai reikšminga aplinkybė dėl UAB „Algrimitas“.
Byloje yra pateikta ilgalaikė 2022 m. gruodžio 30 d. remonto, priežiūros ir kitų darbų sutartis tarp apeliantės ir UAB „Mano Būstas Priežiūra“, kurios pagrindu šiuo atveju buvo atliekami skubūs remonto darbai. Teismas šiuo aspektu sprendė, kad sutarties šalys priklauso vienai įmonių grupei, o atsakovai įrodinėjo, kad tas galėjo lemti didesnę kainą už remonto darbus. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad: 1) joks byloje esantis įrodymas nepagrindžia, kad darbų kaina tariamai yra didesnė vien dėl to, kad sutarties šalys priklauso vienai įmonių grupei, atsakovai, turėdami CPK 178 str. jiems tenkančią įrodinėjimo pareigą šios aplinkybės neįrodė, todėl tokie teiginiai laikytini viso labo spekuliacinio deklaratyvaus pobūdžio; 2) Teismas, nustatydamas, kad sutarties šalys priklauso vienai įmonių grupei, niekaip ir jokia apimtimi nemotyvavo šios aplinkybės teisinės reikšmės, juo labiau, kaip tokia aplinkybė, kartu su kitomis, gali lemti, kad remonto darbų kaina tariamai yra nepagrįsta ir atitinkamai nepriteistina; 3) liudytojas LDT1 teismo posėdyje viso labo paaiškino, kad didesnę kainą lemia tik tai, kad darbai turėjo būti atliekami skubiai, kadangi toks realus poreikis egzistavo, tačiau tai nereiškia, kad kaina tariamai yra didesnė (byloje ir Sprendime net nėra pasisakyta, įrodyta, kokia kaina yra „normali“, o kokia „didesnė“) vien dėl to, kad sutartiniai partneriai priklauso tai pačiai įmonių grupei.
Teismas Sprendime taip pat vertino, kad nepavyko nustatyti, koks buvo UAB „Algrimitas“ statusas organizuojamuose pirkimuose. Apelianto įsitikinimu, tai yra visiškai teisiškai nereikšminga aplinkybė. Byloje apeliantas įrodinėjo, kad remonto darbus sutarties pagrindu atliko UAB „Mano Būstas Priežiūra“. Aplinkybė, ar šis subjektas samdėsi subrangovus, jei samdėsi tai kokia apimti ar kokius, nėra teisiškai reikšminga, kadangi gyventojams yra sąskaituojamos išlaidos pagal tai, kokios išlaidos buvo patirtos būtent rangovui UAB „Mano Būstas Priežiūra“. Sprendime nemotyvuota, kokia aplinkybės dėl UAB „Algrimitas“ įtaka remonto darbams patirtų išlaidų teisėtumui ir pagrįstumui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai ir nepagrįstai neigiamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus dėl atliktų remonto darbų apimties, kainos ir apmokėjimo už remonto darbus, todėl nepagrįstai sprendė, kad darų apimtis ir apmokėjimas už darbus nėra įrodytas. Priešingai nei sprendė teismas, atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-K-V23-0098839-1, nurodyta, kad buvo atlikta lauko lietaus nuotekų tinklų vamzdynų keitimas su prisijungimu prie esamų tinklų ir lauko šulinio (skersmuo iki 160 mm.), taip pat bendrastatybiniai darbai. Tokiais motyvais Teismas viso labo nepagrįstai reikalavo, kad oficialiame dokumente būtų nurodyta kažkokia dar papildoma, pageidaujama informacija, detalizacija, tačiau priėmimo-perdavimo aktas yra toks, koks buvo parengtas, jokie teisės aktai nenumato, kad tokio pobūdžio akte būtų atliktos, kažkokios papildomos darbų detalizacijos. Todėl grįsdamas šiuo argumentu Teismas nepagrįstai ieškinį atmetė kaip tariamai nepagrįstą ir neįrodytą. Be to, detali atliktų darbų detalizacija yra pateikta lokalinėje sąmatoje Nr. 2545-23-03:
Teismas Sprendime nepagrįstai kaip teisiškai reikšmingą įvertino ir tą aplinkybę, kad: „ieškovė taipogi neįrodė, kad už atliktus darbus yra faktiškai atsiskaičiusi su uždarąja akcine bendrove „Mano Būsto priežiūra““. Dėl šio, visų pirma, pažymėtina, kad atsiskaitymo su rangovu faktas yra išimtinai vidinis apeliantės ir UAB „Mano Būstas Priežiūra“ sutartinių santykių klausimas, niekaip nedarantis įtakos bendrasavininkių pareigai atsiskaityti už realiai atliktus bendrojo naudojimo objekto remonto darbus. Kaip konstatuota ir Sprendime, remonto darbai buvo atlikti. Todėl visiškai nesuprantama situacija, kaip už realiai atliktus darbus, ieškovei patyrus išlaidas, jos gali būti nepriteisiamos iš gyventojų šiems gaunant naudą ir naudojantis tokių remonto darbų rezultatu. Be to, byloje yra pateikti, tačiau teismo tinkamai neįvertinti įrodymai dėl realaus darbų apmokėjimo. Konkrečiai imant, byloje pateikta 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija ir Nr. MBS23-00724 57 314,54 Eur sumai ir UAB Mano Būsto Priežiūra 2023 m. rugsėjo 27 d. atlikto 100 000 Eur mokėjimo nurodymas (Sprendime klaidingai nurodyta, kad mokėjimas yra 10 000 Eur, Sprendimo 62 p.). Kaip išsamiai buvo paaiškinta teismui bylos nagrinėjimo metu, UAB „Mano Būstas Priežiūra“ sutartiniais pagrindais atlieka apeliantui ir kitus darbus, todėl sąskaitoje faktūroje nurodyti ir kitokio pobūdžio darbai, todėl vien dėl tokios formalaus pobūdžio aplinkybės, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pozicija nenuosekli.
Teismas selektyviai ir tendencingai vertino tai, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu tikslino ir teikė paaiškinimus dėl atsakovams priskaičiuotų sumų. Apelianto įsitikinimu, būtent tuo tikslu ir vyksta bylos nagrinėjimas, kad būtų išaiškintos ir išgrynintos visos reikšmingos aplinkybės, apeliantė ir teikė rašytinius paaiškinimus dėl paskaičiavimų (Sprendimo 65 p.). Todėl teismo sprendimo motyvai ir vertinimas, kad tokiu būdu yra vengiama atskleisti ginčui reikšmingas aplinkybes, yra visiškai nepagrįstas ir nesuprantamas.
Byloje nėra ir nebuvo ginčo, kad rangos darbai buvo atlikti, to neginčijo nei atsakovai, nei teismas sprendime nekonstatavo priešingai. Esant atliktų darbų faktui, netgi atsakovams pateikus alternatyvią remonto darbų sąmatą, teismas sprendime privalėjo svarstyti ir bent jau priteisti ieškovei dalį patirtų išlaidų pagal atsakovų pateiktą alternatyvią sąmatą. Tokių veiksmų neatlikęs teismas priėmė neteisėtą, prieštaringą ir nemotyvuotą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovų skolos susidarė ir teisinis ginčas kilo dėl atsakovų atsisakymo mokėti už ieškovės iniciatyva atliktų (duomenys neskelbtini) namą aptarnaujančio fekalijų vamzdžio dalies remonto darbus. Atsisakymas mokėti motyvuojamas tuo, kad ieškovė nevykdė darbų pirkimo konkurso būdu, kaip tai numato LR teisės aktai, ir darbų atlikimui pasirinkdamas susijusią įmonę neužtikrino geriausios darbų kainos. Taip pat pabrėžtina tai, kad pažeisdama Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatas ieškovė ignoravo teisėtus gyventojų prašymus patelkti su atliktais darbais susijusius dokumentus ir paaiškinimus bei viso proceso metu teikė klaidinančią informaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad atlikti fekalinio vamzdyno remonto darbai buvo susiję su privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė negalėjo ir nepagrįstai organizavo tokių defektų šalinimo darbus pasitelkdamas sutartinį partnerį UAB „Mano Būstas Priežiūra“. Išvada grindžiama aplinkybe, kad vamzdyno gedimas, remiantis statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akto Nr. DA529295 data, buvo nustatytas 2023 m. kovo 7 d., o tuo tarpu remonto darbai, remiantis atliktų darbų priėmimo aktu Nr.: R-K-V23-0098839-1, buvo atlikti 2023 m. birželio mėnesį. Apie tai, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko organizuoti minėtų Darbų pirkimus teisės aktų nustatyta tvarka ir to nepadrausi pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.5 papunkčio reikalavimą, savo išvadose raštu patvirtino ir Vilniaus savivaldybės energetikos skyriaus specialistai. Už šį pažeidimą ieškovės įmonės vadovui buvo skirta nuobauda.
Šalies argumentai
Ieškovė teigia, kad darbai buvo avariniai ir juos likviduoti reikėjo nedelsiant, tačiau nuo gedimo nustatymo 2023 m. kovo 7 d. iki darbų atlikimo 2023 m. birželio mėnesį vyko būklės stebėjimas. Ieškovė bylos eigoje nepateikė argumentuotų atsakymų į klausimą, kodėl nustačius avarini gedimą net tris mėnesius vyko būklės stebėjimas ir kodėl nedelsiant nebuvo imtasi skubių šalinimo darbų, kaip buvo rekomenduojama defektavimo akto Nr. DA529295 išvadose. Defektavimo akto Nr. DA529295 išvadose teigiama, kad reikalingas skubus remontas, tačiau ieškovės 2023 m. lapkričio 30 d. atsiųstame rašte Nr. MBN-RS-23-6588 teigiama, kad situacija nėra kritinė. Ieškovės rašte Nr. MBN-RS-23-6588 pateikta Informacija iš esmės prieštarauja teiginiui, kad vamzdyno remonto darbai buvo avariniai.
Ieškovė, po gedimo nustatymo, neinformavo namo gyventojų apie gedimą, taip pat teismui nepateikė jokių dokumentų ar faktinių įrodymų, kad po gedimo nustatymo buvo priimtas sprendimas vykdytų būklės stebėseną. Paaiškinamojo, bet ne pagrindžiančio pobūdžio informacija apie tokį sprendimą, pažeidžiant Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų III skyriaus punktą Nr.: 7.3, buvo pateikta tik 2023 m. lapkričio 30 d., tik po daugybinių raštiškų namo gyventojų prašymų ir tik Vilniaus savivaldybei pareikalavus.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, vykdant situacijos stebėseną buvo pastebėta įgriūva. Ieškovė nepateikė teismui jokių faktinių įrodymų, kad įgriūva buvo nustatyta. Bylos eigoje ieškovė teismui teigė, kad pasirinkto darbų rangovo susijusios įmonės UAB „Mano Būstas Priežiūra“ atliktų vamzdyno remonto darbų kainos atitinka rinkos kainas. Tokį teiginį galima vertinti tik kaip nuomonę, nes per tris mėnesius nuo gedimo nustatymo iki jo pašalinimo nebuvo paskelbtas ir įvykdytas konkursas darbų pirkimui, nebuvo gauti kitų rangovų pasiūlymai, kurie galėtų pagrįsti ieškovės teiginį. Ieškovės atstovas LTD1, būdamas už darbų atlikimą atsakingu asmeniu ir duodamas parodymus teisme teigė, kad nežino, kas pateikė darbų sąmatą ir darbų atlikimo aktą, kurį pats pasirašė. Taip pat nurodė, kad pats asmeniškai nesilankė darbų vykdymo vietoje, taip pat nematė susiformavusios įgriuvos, ir pripažino, kad neturi kompetencijų vertinti sąmatose nurodytų darbų būtinybės bei jų kainos atitikimo rinkos kainoms.
Ieškovė skunde teigia, kad už vamzdyno remonto darbus buvo atsiskaityta su rangovu. Ieškovės pateikti dokumentai, ką ir pagrįstai konstatavo teismas, neįrodo šio fakto, todėl skunde pateikti teiginiai, jog ieškovė patyrė išlaidas, kurias, gaudami naudą, turi padengti namo gyventojai, neturi teisinio pagrindo. Ieškovės atstovė 2025 m. rugsėjo 19 d. raštu kreipėsi į atsakovus su pasiūlymu sudaryti taikos sutartį. Buvo siūloma perpus sumažinti remonto darbų kainą, kas beveik atitiktų atsakovų užsakymu teismo eksperto Tauro Mičiudos (VS) sudarytoje alternatyvioje darbų sąmatoje pateiktus darbų įkainius. Tokį ieškovės siūlymą galima vertinti kaip tiesioginį pripažinimą, jog ji sutinka, kad jo sąmatose pateikti darbų įkainiai neatitinka rinkos kainų. Ieškovės pasiūlytas taikaus ginčo sprendimas yra pagrindas perskaičiuoti be konkurso pirktų darbų išlaidas ne tik atsakovams, bet ir kitiems namo gyventojoms, kurie jau susimokėjo už vamzdyno remonto darbus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškovės daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratorės ieškiniai 9 ir 17 butų savininkams dėl skolos už vamzdžių remonto darbus.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga organizuojant darbų pirkimus, neteikė daugiabučio namo butų savininkams informacijos apie rangos darbus, jų apimtis ir kainą, neteikė duomenų, patvirtinančių darbų realumą, kainos pagrįstumą ir atsiskaitymą su rangovu, neįrodė nei faktiškai atliktų darbų apimties, nei remonto darbų realios kainos, apmokėjimo, taip pat išlaidų nepagrindė finansinės apskaitos dokumentais, todėl ieškinį atmetė.
Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės motyvuoja tuo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog remonto darbų kaina buvo neįrodyta. Teigia, kad darbai buvo būtini ir skubūs dėl avarinės vamzdyno būklės bei susidariusios įgriuvos grėsmės. Akcentuoja, kad pats teismas pripažino, jog ginčo darbai laikytini būtinaisiais ir susijusiais su privalomaisiais statinio priežiūros reikalavimais, todėl atsakovai neturi teisinio pagrindo apskritai atsisakyti apmokėti jiems tenkančią išlaidų dalį. Taip pat apeliantė pabrėžia, kad darbai faktiškai buvo atlikti, jų atlikimo aplinkybės bei priėmimas patvirtinti byloje esančiais dokumentais, o atsakovai nepateikė įrodymų, jog sąmatoje nurodyti darbai apskritai nebuvo atlikti.
CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatyti atvejai, kuomet butų ar kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, susijusių su naudojimusi namo bendrąja nuosavybe. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Taigi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė neįrodė, jog jos pateikta atliktų remonto darbų sąmata atitiko realias rinkos kainas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad kilus ginčui ieškovė iš esmės negalėjo pakankamai pagrįsti objektyviais duomenimis pagrįsti pateiktoje sąmatoje nurodyti darbų ir jų kiekių. Taip pat pagrįstai pažymėta, kad byloje nepateikta duomenų apie analogiškų darbų rinkos kainų analizę, konkurencingų pasiūlymų vertinimą ar kitus objektyvius kriterijus, leidžiančius spręsti, jog ieškovės pasirinkta darbų kaina buvo ekonomiškai pagrįsta ir atitiko rinkos sąlygas.
Apeliantė nesutikdama su tokiu vertinimu iš esmės remiasi tuo, kad didesnė darbų kaina buvo nulemta būtinybės skubiai organizuoti remonto darbus dėl avarinės situacijos ir susidariusios įgriuvos. Vis dėlto kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina įgriuvos fakto. Pati apeliantė nurodo, kad vamzdyno defektai buvo konstatuoti dar 2023 m. kovo mėnesį, tačiau ieškovė iš esmės savo rizika pasirinko situacijos stebėjimą ir neatidėliotinų darbų organizavimo nesiėmė. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė neturėjo objektyvios galimybės ieškoti rinkos kainas atitinkančio rangovo ar organizuoti darbų ekonomiškai racionalesniu būdu, juolab kad pati ieškovė pripažįsta, jog vamzdyno remonto poreikis buvo akivaizdus ir neišvengiamas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinti ieškinį pilna apimtimi ir priteisti ieškovės reikalaujamas rinkos kainų neatitinkančias sumas pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo.
Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog atsakovai iš esmės neginčijo, kad fekalinio vamzdyno remonto darbai faktiškai buvo atlikti, o jų atsikirtimai buvo grindžiami būtent pernelyg didele darbų kaina bei nepagrįstai ,,išpūsta“ sąmata. Atsakovai, teigdami, kad vien sąskaitos pateikimas asmeniui nepagrindžia pareigos ją apmokėti, o savo reikalavimo pagrindą turi įrodyti šalis, kuri reikalauja atitinkamą sumą priteisti, bendrąja prasme yra teisūs. Visgi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ginčo remontas buvo atliktas. Patys atsakovai procesiniuose dokumentuose šio fakto neginčija, pateikė alternatyvią sąmatą kurioje, jų vertinumu, nurodytos sumos atitinka realias ginčo darbų kainas. Atsakovas ATS3 teismo posėdžio metu patvirtino, kad rangos darbai buvo atlikti, nes matė, kaip jie buvo atliekami, tačiau nesutiko su jų kaina, matė, jog buvo iškastas griovys, ištrauktas senas surūdijusio ketaus vamzdžio gabalas, įdėtas naujas, viskas užkasta ir sulyginta, tačiau nurodė nematęs, kad buvo pasodinta veja, 6 tonų statybinių atliekų, jo nuomone, tokių atliekų negalėjo būti. Pozicijos, kad darbai buvo atlikti, tačiau už kainą neatitinkančią rinkos kainų, atsakovai laikosi į atsiliepime į apeliacinį skundą. Taigi, jau vien šiuo pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą atmesti ieškinį pilna apimtimi, netinkamai įvertino byloje kilusio ginčo ribas, t.y. ieškovės reikalavimas priteisti skolą už remonto darbus atmestas, atsakovams iš esmės neneigiant, kad šie darbai tam tikra apimtimi yra atlikti.
Minėta, jog CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis, kuomet butų ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, t.y. dėl išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo ir byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju ginčo rangos darbai, susiję su privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu, kuriuos administratorius gali vykdyti nesant butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei vieno iš pagrindų, kuriems esant atsakovai galėtų apskritai atsisakyti mokėti už atliktus darbus, kadangi ginčo darbai buvo susiję su privalomaisiais statinio priežiūros reikalavimais. Todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovė neįrodė būtent savo reikalaujamos priteisti nurodytos darbų vertės, savaime nesudarė pagrindo visiškai atmesti ieškinį.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu susidarė situacija, kai byloje esantys duomenys leidžia spręsti, jog darbai faktiškai atlikti, byloje nėra duomenų, kad namo vamzdynas ir toliau būtų avarinės būklės, tačiau tiesioginiai remonto darbų naudos gavėjai apskritai lieka neatsiskaitę už faktiškai atliktus darbus. Tokia situacija neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, paneigia patalpų savininkų pareigą prižiūrėti ir remontuoti bendrojo naudojimo objektus bei neužtikrina galutinio šalių ginčo išsprendimo. Kartu pažymėtina, kad aplinkybės dėl viešųjų pirkimų taisyklių laikymosi nebuvimo ar dėl to, kokiu mastu ieškovė faktiškai atsiskaitė su pasirinktu rangovu, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės sprendžiant atsakovų skolos dydžio klausimą. Šioje byloje sprendžiama ne ieškovės ir rangovo tarpusavio atsiskaitymų problema, o tai, ar atsakovai turi pareigą atsiskaityti už faktiškai atliktus remonto darbus ir kokia apimtimi jie pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismų praktikoje nagrinėjant civilinius ginčus dėl pagrindo priteisti skolą už bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitas paslaugas, laikomasi pozicijos, kad šalis, teigianti, jog bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2689-577/2013, 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2246-656/2016; 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1104-275/2019). Tuo pačiu pažymėta, kad argumentas, jog nebuvo pateikti byloje atliktų darbų aktai ir sąskaitos, būtų reikšmingas tuo atveju, jei būtų pagrindas daryti išvadai, kad administratorius paslaugas gaunančio asmens prašymu nesuteikė jam informacijos apie tokius aktus ir sąskaitas, kad asmuo neturėjo galimybės patikrinti administratoriaus atlikto skolos paskaičiavimo pagrįstumo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1104-275/2019).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų pateikta alternatyvi sąmata nelaikytina pakankamu įrodymu dėl nevisiškai aiškių joje nurodytų darbų kiekių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rungimosi principo kontekste ir vertinant įrodinėjimo naštos paskirstymą tokio pobūdžio bylose, laikytina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos reikalaujama suma už ginčo darbus atitiko rinkos kainas, taip pat neteikė įrodymų ar objektyvių argumentų, paneigiančių atsakovų alternatyvioje sąmatoje nurodytus dydžius ir kainas. Atitinkamai ir atsakovai, be deklaratyvių paaiškinimų apie galimai mažesnius atliekų kiekius, svorį ar darbų apimtį, nepateikė jokių duomenų, leidžiančių laikyti, jog tam tikri ieškovės sąmatoje nurodyti darbai nebuvo atlikti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju vadovautinasi atsakovų pateiktoje alternatyvioje sąmatoje nurodyta darbų verte – 3513,84 Eur. Pažymėtina ir tai, kad alternatyvi sąmata buvo sudaryta naudojantis SISTELA sistema, kuri teismų praktikoje pripažįstama vienu iš objektyvių ir visuotinai naudojamų statybos darbų rinkos kainų nustatymo būdų.
Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės ne kartą buvo prašoma pateikti paaiškinimus dėl reikalaujamos skolos apskaičiavimo, jos struktūros bei taikytų tarifų, kadangi juose trūko konkretumo, aiškumo, sąskaitos kurių pagrindu reikalaujama priteisti skolas iš ieškovų buvo kelis kartus perskaičiuotos, tikslintos. Atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama ne pirmą kartą, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, apeliacinės instancijos teismas papildomai pareikalavo ieškovės pateikti paaiškinimus dėl reikalaujamos skolos apskaičiavimo logikos, bendro namo ploto bei taikytų tarifų, siekiant nustatyti, pagal kokią matematinę formulę buvo apskaičiuota kiekvienam butui tenkanti remonto išlaidų dalis.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus paaiškinimus, nors jie ir nėra visiškai nuoseklūs, kadangi dalis sumų nurodomos su PVM, dalis – be PVM, nėra aišku kodėl butams taikomi skirtingi paslaugos tarifai, sprendžia, kad ieškovės taikyta skolos apskaičiavimo logika iš esmės buvo tokia: iš bendros remonto darbų kainos atimama iš kaupiamųjų lėšų padengta suma, gautas skirtumas padalinamas iš bendro namo ploto, tokiu būdu nustatant vienam kvadratiniam metrui tenkantį remonto darbų tarifą, kuris vėliau dauginamas iš konkretaus buto ploto. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad reali remonto darbų vertė sudarė 3 513,84 Eur. Iš šios sumos atėmus iš kaupiamųjų lėšų padengtą 1028,50 Eur sumą, gyventojams paskirstytina suma sudaro 2485,34 Eur. Ieškovės pateiktais duomenimis bendras namo plotas sudaro 1281,94 kv. m., todėl vienam kvadratiniam metrui tenkantis remonto darbų tarifas sudaro 1,9387 Eur su PVM (2485,34 Eur / 1281,94 kv. m). Atsakovams priklausančio buto plotas sudaro 21,51 kv. m., todėl šiam butui tenkanti remonto darbų suma sudaro 41,70 Eur (21,51 kv. m × 1,9387 Eur). Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad prašoma priteisti 90,55 Eur suma iš esmės siejama tik su fekalinio vamzdyno remonto darbais, kadangi pati ieškovė nurodė, jog prašoma suma net neviršija šiam butui tenkančios remonto darbų dalies. Todėl iš atsakovų ATS1 ir ATS2 ieškovei priteistina 41,70 Eur suma.
Atsakovui, kuriam priklauso 17 butas, ieškovė nurodė, kad iš prašomos priteisti 349,99 Eur sumos 327,72 Eur sudaro remonto darbų išlaidos, 20,19 Eur – kitos administratoriaus teikiamos paslaugos, o 2,08 Eur – palūkanos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs administratoriaus paslaugų ar palūkanų apskaičiavimą, todėl perskaičiuotina tik remonto darbų dalis. Atsižvelgiant į 17 buto plotą – 62,30 kv. m, šiam butui tenkanti remonto darbų suma sudaro 120,78 Eur (62,30 kv. m × 1,9387 Eur). Pridėjus neginčytą 20,19 Eur administratoriaus paslaugų skolą bei 2,08 Eur palūkanas, bendra iš atsakovo priteistina suma sudaro 143,05 Eur.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro atsakovo ATS2 išlaidos už alternatyvios lokalinės sąmatos sudarymą (300 Eur), 1 026,87 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į specifinę procesinę situaciją byloje, pažymi, jog tiek CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, 4 dalis, tiek CPK 96 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimą, 5 dalis suteikia teismui galimybę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių atsižvelgus į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskritysmo klausimą, visų pirma atsižvelgtina į byloje dalyvaujančių šalių procesinį suinteresuotumą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei reikalaujant priteisti skolą už remonto darbus, atsakovai nuo pat pradžių tiek ikiteisiminėje ginčo stadijoje, tiek bylos nagrinėjimo metu neneigė darbų atlikimo fakto, tačiau laikėsi pozicijos, kad ieškovės reikalaujama suma neatitinka rinkos kainų. Pažymėtina, jog nors ieškovės ieškinys procesine prasme yra tenkintas iš dalies, tačiau apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ir pagrįsta pripažino būtent atsakovų poziciją byloje bei priteisdamas dalį remonto išlaidų, pagrįsta pripažino būtent atsakovų pateiktą alternatyvią darbų sąmatą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai procesinei situacijai ieškovė nevertintina kaip bylą laimėjusi šalis, todėl bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikymas ir ieškovės turėtų teisinės pagalbos išlaidų bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teismo iniciatyva į bylą įtrauktiems asmenims, priteisimas iš atsakovų neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą šiuo atveju atsižvelgia ir į byloje konstatuotą aplinkybę apie ieškovės procesinį elgesį, kuomet viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė ne tik nesilaikė nuoseklios pozicijos skirtingose bylose (byloje, iškeltoje R., ir byloje, iškeltoje ATS3), vengė teikti dokumentus pagrindžiančius remonto išlaidas (pirmosios instancijos teismas ne kartą buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti), teikiami dokumentai (sąskaitos gyventojams) buvo netikslūs, neaiškūs, prieštaringi, pataisomi. Pažymėtina, kad net ir apeliacinės instancijos teisme siekiant tinkamai įvertinti pagal kokią logiką ieškovė paskirstė remonto išlaidas gyventojams teko reikalauti papildomų ieškovės paaiškinimų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės negebėjimas pateikti aiškios, pirminiais duomenimis ir įrodymais pagrįstos informacijos gyventojams ir buvo viena iš esminių priežasčių dėl kurios atsakovai (neneigdami, kad remonto darbai atlikti) atsisakė apmokėti ieškovės nurodytas rinkos kainų neatitinkančias remonto išlaidas, kas ir lėmė, jog šalių ginčas dėl pakankamai nedidelių sumų atsidūrė teisme ir atitinkamai dėl to susidarė byloje patirtos tiek pačios ieškovės teisinės pagalbos, tiek procesinių dokumentų siuntimo bei alternatyvios sąmatos sudarymo išlaidos.
Nurodytų argumentų visumos pagrindu pripažintina, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių ir taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatą, todėl spręstina, kad ieškovės byloje patirtos išlaidos iš atsakovų nepriteistinos, o procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, ir atsakovo ATS2 išlaidos už alternatyvios sąmatos parengimą (300 Eur) priteistinos iš ieškovės.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ (į. k. 121483222) ieškinį atsakovui ATS3 (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ (į. k. 121483222) iš atsakovo ATS3 (a. k. (duomenys neskelbtini) 143,05 Eur (šimtą keturiasdešimt tris eurus ir 5 centus) skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 143,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ (į.k. 121483222) ieškinį atsakovams ATS1 (a.k. (duomenys neskelbtini) ir ATS2 (a.k. (duomenys neskelbtini) ) tenkinti iš dalies.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ iš atsakovų ATS1 (a.k. (duomenys neskelbtini) ir ATS2 (a. k. (duomenys neskelbtini) ) 41,70 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir 70 centų) skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 41,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Priteisti atsakovui ATS2 (a.k. (duomenys neskelbtini) , iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ (į.k. 121483222) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ (į.k. 121483222) 1026,87 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt šešis eurus ir 87 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.