Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-02-28 sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-5590-868/2024) ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo ATS3 347,91 Eur užmokestį už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas, 2,08 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 56,45 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužes 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1123-565/2024, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2024-11-27 nutartimi nutarta prijungti prie civilinės bylos Nr. e2-5767-1176/2024 civilinę bylą Nr. e2-13570-1193/2024.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. Lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atsakovams ATS2 ir ATS1 atmetė. Priteisė atsakovui ATS2 iš ieškovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinį atsakovui ATS3 atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovės 1 026,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės pateikto Atliktų darbų priėmimo akto Nr. R-K-V23-0098839-1 už 2023 m. birželio mėn. nustatė, kad UAB „Mano Būstas Neris“, kaip užsakovė, iš rangovės UAB „Mano Būsto priežiūra“ priėmė šiuos adresu (duomenys neskelbtini), atliktus darbus: kanalizacijos nuotekų tinklų vamzdynų keitimo su prisijungimu prie esamų tinklų ir lauko šulinio (skersmuo iki 160 mm) už 2 532,18 Eur; bendrastatybinius darbus už 3 891,24 Eur. Iš viso už 7 772,34 Eur sumą (su PVM). Teismui pareikalavus, ieškovė pateikė pasirašytą Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. R-K-V23-0098839-1. Pažymėjo, kad atsakovai R. pateikė teismui šio akto variantą, kuriame darbai nurodyti: Lauko lietaus nuotekų tinklų vamzdynų keitimo su prisijungimu prie esamų tinklų ir lauko šulinio. Bylos nagrinėjimo metu aiškinantis, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti, ieškovės atstovė paaiškino, kad buvo atlikti kanalizacijos nuotekų tinklų vamzdžio remonto darbai.

Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į 2023 m. kovo 7 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akto Nr. DA529295 turinį, jame užfiksuotas rekomendacijas, teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad ginčo rangos darbai, susiję su privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu, kuriuos administratorius gali vykdyti nesant butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas remdamasis ieškovės 2023 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. MBN-RS-23-6588 „Dėl atliktų vamzdynų remonto darbų“, adresuotu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir ATS3 bei ieškovės atstovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatė, kad apie gedimą gyventojai kovo mėnesį nebuvo informuoti, nes situacija nebuvo kritinė ir buvo stebima iki birželio, o darbai pradėti tik atsiradus įgriuvai. Tačiau atkreipė dėmesį, kad 2023 m. kovo 7 d. defekto akte nebuvo rekomenduojama nuotekų vamzdžio stebėsena. Priešingai, akte aiškiai nurodyta, kad reikalingas skubus 12 m atkarpos fekalinio vamzdžio keitimas, nurodyta, kad nepavyko pravalyti atkarpos lauke tarp šulinių su hidrodinamine mašina. Taigi, teismo vertinimu, egzistavo grėsmė, kad gali pasikartoti avarija. Susiklosčiusi situacija atitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 93 punkte įtvirtintą situaciją, todėl nedelsiant turėjo būti informuoti namo gyventojai bei organizuojami rangos darbų pirkimai.

Vertindamas liudytojo LDT1 parodymus, kad vamzdis po valymo laikinai veikė, bet buvo būtina nedelsiant imtis priemonių jį tvarkyti ir jis atitinkamus skyrius informavo apie situaciją tam, kad būtų ieškomi rangovai, teismas pažymėjo, kad vis dėlto, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pradėjo darbų pirkimo procedūras kaip tai numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-12-14 įsakyme Nr. D1-913„Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinių taisyklių patvirtinimo“. Pažymėjo, kad nors liudytojas LDT1 teismui parodė, kad matė, jog kelios bendrovės teikė pasiūlymus atlikti darbus, tačiau įvertinus tai, kad jis nebuvo atsakingas už rangovų paiešką ir nedirbo už tai atsakingame skyriuje, negalėjo tiksliai paaiškinti kodėl gyventojams pranešime buvo nurodyta UAB „Algrimitas“, nesant kitų duomenų, patvirtinančių, jog iki 2023 m. birželio mėnesio buvo organizuotas pirkimas ir buvo gauti pasiūlymai, tokius liudytojų parodymus teismas vertino kritiškai.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš ieškovės 2023 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. MBN-RS-23-6588 „Dėl atliktų vamzdynų remonto darbų“ galima spręsti apie tai, kad ieškovė pasirinko vietos stebėjimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad įgriuva buvo užfiksuota ir įvertinta kokiame nors dokumente (kaip antai, apžiūros akte, kaip tai buvo padaryta 2023 m. kovo mėnesį). Nors liudytojas LDT1 parodė, kad apie įgriuvą buvo informuotas kito darbuotojo telefonu, tačiau pats asmeniškai jos nematė. Konstatavo, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog buvo susidariusi įgriuva, byloje nėra. Pažymėjo, kad nors teisės aktuose nėra nurodyti terminai, per kuriuos turi būti perkami rangos darbai, tačiau įvertinus tai, kad buvo reikalingi skubūs darbai (taip nurodyta 2023 m. kovo 7 d. defekto akte), ieškovė privalėjo imtis priemonių kuo greičiau organizuoti pirkimus, tačiau kad tai buvo daroma byloje įrodymų nėra. Atkreipė dėmesį, kad pateiktame 2023 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. A51-174950/23(3.3.2.26E-ENE), adresuotame ATS3 , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius nurodė, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko organizuoti darbų pirkimus teisės aktų nustatyta tvarka.

Pasisakydamas dėl ieškovės pozicijos, kuria ji grindė skubių darbų atlikimą, teismas pažymėjo, darbus pirkti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. D1-134 18.2. punkte nustatyta tvarka galima tais atvejais, kai darbus reikia atlikti nedelsiant, siekiant išvengti pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, tačiau tokiu atveju vis tiek turi būti vykdoma ne mažiau kaip trijų tiekėjų apklausa ir pasiūlymų įvertinimas. Mažiau tiekėjų apklausti galima, jei tokia apklausa reikalautų neproporcingai daug laiko, žmogiškųjų išteklių ar lėšų. Be to, iš 18.2 punkto reguliavimo galima spręsti, jog šiame punkte numatytu atveju galima ir didesnė darbų pirkimo vertė. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė kreipėsi dėl darbų atlikimo į bendrovę, su kuria iš anksto buvo sudaryta ilgalaikė sutartis, kaip paaiškino ieškovė, privalomiems ir skubiems darbams atlikti. Taigi, ieškovė uždarąją akcinę bendrovę „Mano Būsto priežiūra“ pasirinko, nevertindama kitų galimų tiekėjų pasiūlymų. Teismo vertinimu, tokia tvarka galėtų būti taikoma 2023 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. D1-134 22 punkte numatytais atvejais.

Teismas konstatavo, kad bylos medžiagos pagrindu nėra galimybės nustatyti kokio pobūdžio įgriuva buvo, jei buvo, kas priėmė sprendimą ginčo rangos darbus atlikti ir kodėl buvo nuspręsta, jog ją šalinti būtina nedelsianti. Kitaip tariant, byloje surinktų duomenų pagrindu negalima spręsti, jog egzistavo sąlygos pirkimus organizuoti 2023 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. D1-134 18.2 punkte nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pirminiuose procesiniuose dokumentuose apie įgriuvą ieškovė apskritai neužsiminė. Kita vertus, liudytojų parodymų pagrindu nustatyta, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbams vykdyti samdydavo subrangovus, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti, koks buvo UAB „Algrimitas“ statusas organizuojamuose pirkimuose. Ieškovė šios informacijos bylos nagrinėjimo metu neteikė. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys yra nesąžiningas, nes ji turi pareigą daugiabučio namo gyventojams teikti visą informaciją, susijusią su rangos darbų pirkimu ir vykdymu.

Pagal 2023 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. D1-134 18.2. punkto nuostatas, darbų vertė gali būti didesnė, kai administratorius pirkimą pagrindžia namo bendrojo naudojimo objektų būklės vertinimo išvadomis ir pirkimo finansinės apskaitos dokumentais. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“, kaip ir ieškovė, priklauso vienai įmonių grupei. Atsakovų vertinimu, tai galėjo nulemti didesnę darbų kainą. Kad tokiu atveju galėjo būti didesnė darbų kaina, patvirtino ir liudytojas. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ lokalinėje sąmatoje Nr. 2545-23-03 ir atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-K-V23-0098839-1 nurodyta rangos darbų kaina skiriasi. Ieškovės paaiškino, kad darbų eigoje galėjo atsirasti poreikis atlikti daugiau darbų arba didesnį jų kiekį, todėl sumos skiriasi. Įvertinęs tai, kad atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-K-V23-0098839-1 nėra detaliai išvardyti faktiškai atlikti darbai ir jų kiekiai, jų neatskleidė ir ieškovės atstovė, teikdama paaiškinimus teismo posėdžiuose bei procesiniuose dokumentuose, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kokie faktiškai darbai buvo atlikti ir kokioje apimtyje. Pažymėjo, kad nors ieškovė teigia, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbų kaina atitinka rinkos kainą, tačiau šios aplinkybės objektyviais duomenimis taip pat nepagrindė. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog darbų priėmimo akte nurodyta darbų kaina atitiko faktiškai atliktų darbų vertę.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendė, kad ieškovė taipogi neįrodė, kad už atliktus darbus yra faktiškai atsiskaičiusi su uždarąja akcine bendrove „Mano Būsto priežiūra“. Pažymėjo, kad ieškovei, šalinant ieškinio trūkumus buvo nurodyta pateikti sąskaitas ir ieškovės atliktus mokėjimus rangovui dėl atliktų fekalijų vamzdžio remonto išlaidų ir kitus dokumentus, patvirtinančius ieškovės turėtas vamzdžio remonto išlaidas. Tačiau šie dokumentai nebuvo teikti teismui. Paskirdamas pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, pakartotinai įpareigojo ieškovę kartu su dubliku pateikti teismui visas sąskaitas ir ieškovės atliktus mokėjimus rangovui dėl atliktų fekalijų vamzdžio remonto išlaidų ir kitus pirminius dokumentus, patvirtinančius ieškovės faktiškai turėtas vamzdžio remonto išlaidas, tačiau ieškovė nepateikė jų ir su dubliku teigdama, kad šios bylos dalyku nėra ir ieškovės atsiskaitymo su rangovu klausimai. Tačiau teismas pažymėjo, kad nors nuostatuose nėra reglamentuota, kad administratorius neturi teisės reikalauti iš butų ir kitų patalpų savininkų įmokų už bendrosios nuosavybės objektų remontą/ priežiūrą iki tada, kai pilnai atsiskaitys su rangovu, kuris atliko tuos darbus, vis dėlto, svarbu tai, kad administratorius Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas privalo įgyvendinti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (žr. Nuostatų 7.1 punktą). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neatskleidė, kokie faktiškai darbai buvo atlikti ir kokiais kiekiais, taipogi nepagrindė darbų kainos, yra pagrindas tokį jos elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Atsižvelgdamas į tai, atmetė ieškovės argumentus, kurie grindžiami sutarties uždarumo principu, kadangi nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad ieškovė sutartį su UAB „Mano Būsto priežiūra“ sudarė daugiabučio namo bendrasavininkų (įskaitant atsakovų), kaip naudos gavėjų, naudai.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nepaisant prijungtoje byloje išdėstytos pozicijos, ieškovė kartu su 2024 m. gruodžio 20 d. prašymu pateikė 2023 m. kovo 31 d. uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas priežiūra“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija ir Nr. MBS23-00674 71 633,04 Eur sumai, uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas priežiūra“ 2023 m. gruodžio 7 d. atliktą 10 000 Eur sumai mokėjimą pagrindžiantį dokumentą. Tačiau teismui uždavus klausimą, kodėl sąskaita faktūra buvo išrašyta 2023 m. kovo 31 d., nors darbai faktiškai buvo atlikti 2023 m. birželio mėnesį, ieškovė kartu su 2025 m. kovo 3 d. prašymu pateikė kitą UAB „Mano Būsto priežiūra“ išrašytą ieškovei sąskaitą faktūrą ir apmokėjimo dokumentą: 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ir Nr. MBS23-00724 57 314,54 Eur sumai ir ieškovės uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būsto priežiūra“ 2023 m. rugsėjo 27 d. atlikto 10 000 Eur mokėjimo dokumentą. Teismo vertinimu, tokia nenuosekli ieškovės pozicija skirtingose bylose (byloje, iškeltoje R. ir byloje, iškeltoje ATS1), taip pat nenuoseklumas teikiant dokumentus, pagrindžiančius PVM sąskaitos faktūros išrašymą ir apmokėjimą už ginčo darbus, taip pat tai, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ išrašytoje ieškovei 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje ginčo darbai nėra išskirti (sąskaitoje faktūroje yra išvardytos atskirų darbų, kaip atskirų vienetų, kainos, kurios nei viena neatitinka ginčo darbų priėmimo perdavimo akte nurodytos kainos), suponuoja išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ji faktiškai yra atsiskaičiusi už ginčo darbus. Pažymėjo, kad šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas 30 dienų apmokėjimo terminas, o ieškovė pateikė mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“10 000 Eur suma buvo sumokėta vėliau, t. y. 2023 m. rugsėjo 27 d. Kita vertus, iš pateikto mokėjimo nurodymo negalima nustatyti pagal kokią PVM sąskaitą faktūrą buvo atliktas mokėjimas ir už kokius darbus.

Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė vykdydama teismo įpareigojimą teikti papildomus paaiškinimus, paaiškino apie atliktus perskaičiavimus, skaičiuojant atsakovams R. tenkančią mokesčių dalį už rangos darbus. Ieškovė paaiškino, kad per klaidą atsakovams už fekalinio vamzdžio remonto darbus 2023 m. birželio 30 d. sąskaitoje buvo priskaityta 119,76 Eur suma, kuri 2023 m. liepos 31 d. sąskaitoje buvo atimta ir, atlikus perskaičiavimus, nurodyta atsakovams tekanti mokėti suma už nuotekų tinklų vamzdynų keitimą su prisijungimu prie esamų tinklų ir lauko šulinio kaina 93,52 Eur be PVM. Nurodė, kad kitiems namo gyventojams taipogi buvo atlikti perskaičiavimai dėl šių remonto darbų. 2025 m. vasario 17 d. parengiamajame teismo posėdyje iškėlus papildomus klausimus, ieškovė 2025 m. kovo 3 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo nurodė kitokias mokesčių už rangos darbus perskaičiavimo aplinkybes. Ieškovė paaiškino, kad rangos darbams apmokėti buvo panaudotos kaupiamosios lėšos (1 028,50 Eur su PVM). 2023 m. birželio mėnesį buvo paskaičiuota viena suma neįvertinus kaupiamųjų lėšų, o 2023 m. liepos mėnesį, panaudojus kaupiamąsias lėšas, atlikti perskaičiavimai, sumos gyventojams atimtos, nurodant ir priskaitant mažesnę sumą. Taigi, ieškovė vėlgi bylos nagrinėjimo metu vengė atskleisti visas bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad už rangos darbus ieškovė kaupiamosiomis lėšomis gali atsiskaityti pagal darbų faktines išlaidas, pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė nei faktiškai atliktų darbų apimties, nei remonto darbų realios kainos, apmokėjimo, taip pat išlaidų nepagrindė finansinės apskaitos dokumentais (ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros bei apmokėjimo dokumentai neįrodo, kad ieškovė faktiškai atsiskaitė su UAB „Mano Būsto priežiūra“ už rangos darbus), atitinkamai, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovės apskaičiuotos atsakovams tenkančios už rangos darbus mokesčio dalys yra pagrįstos.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovų skolas už atliktus rangos darbus, turėjo pareigą įrodyti atliktų darbų realumą, mokesčių apskaičiavimo tvarką bei dydžius, tačiau neįrodė. Kadangi atsakovų pateikta alternatyvi lokalinė sąmata parengta, remiantis UAB „Mano Būsto priežiūra“ preliminaria lokaline sąmata (t. y. joje nurodytais darbų kiekiais), o nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo, kokie faktiškai darbai buvo atlikti ir kokios apimties, kokie buvo atlikti papildomi, lokalinėje sąmatoje nepaminėti, darbai, taigi, darbai ir jų kiekiai nenustatyti, teismas sprendė, kad šiuo atveju nustatant faktiškai atliktų rangos darbų kainą, negalima vadovautis ir Tauro Mičiudos parengta sąmata.

Teismo vertinimu, ieškovė, būdama daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratore, pažeidė CK 4.242 straipsnio 1, 2 dalių, CK 4.243 straipsnio 1 dalies nuostatas, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga organizuojant darbų pirkimus, neteikė daugiabučio namo butų savininkams informaciją apie rangos darbus, jų apimtis ir kainą, neteikė duomenų, patvirtinančių darbų realumą, kainos pagrįstumą ir atsiskaitymą su rangovu. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, ieškovės teikiamos pozicijos nenuoseklumą bei nepagrindimą, ieškovei nepateikus apmokėjimą uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būsto priežiūra“ už rangos darbus pagrindžiančių įrodymų, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai atsakovams dėl skolos už atliktus darbus neįrodyti, todėl atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai Sprendime konstatavo, kad atlikti fekalinio vamzdyno remonto darbai buvo susiję su privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu, tačiau padarė nepagrįstas išvadas, kad šiuo atveju ieškovas negalėjo ir nepagrįstai organizavo tokių defektų šalinimo darbus pasitelkdamas sutartinį partnerį UAB Mano Būstas Priežiūra.

Avarinius fekalinio vamzdyno, už kuriuos priskaičiuota ir (duomenys neskelbtini) gyventojams, patvirtina byloje esantys įrodymai ir paaiškinimai. T.y. kad dar 2023 m. kovo mėnesį fekalinio vamzdyno defektų pobūdis atitiko poreikį užtikrinti privalomuosius reikalavimus ir ieškovė turėjo pilną teisę jau tuo metu atlikti avarinių defektų šalinimo darbus be gyventojų pritarimo. Vis tik buvo priimtas sprendimas kol kas stebėti defektų pobūdį, nors jau 2023 m. kovo mėnesį buvo konstatuoti avariniai gedimai, o po susiformavusios įgriuvos defektai nedelsiant buvo šalinami. Vadinasi, ieškovė tiek 2023 m. kovo mėnesį, tiek 2023 m. birželio mėnesį turėjo pareigas nedelsiant šalinti avarinio pobūdžio defektus, ką iš esmės konstatavo ir teismas Sprendime. Vis tik, šiuo aspektu teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad byloje nėra įrodymų dėl 2023 m. birželio mėnesį susiformavusios įgriuvos. Padarius išvadą, kad jau 2023 m. kovo mėnesį defektai turėjo avarinį pobūdį, jau tuo metu administratorius privalėjo nedelsdamas juo šalinti, todėl vėliau atsiradusi įgriuva nelemia ir neeliminuoja teisėtai įvykdytų administratoriaus pareigų šalinti fekalinio vamzdyno defektus.

Teismui konstatavus, kad fekalinio vamzdyno remonto darbai laikytini privalomaisiais, Atsakovas turėjo besąlygišką pareigą dengti tokiam remontui patirtas išlaidas. Jokie kiti Sprendime nurodyti teisės aktai, susiję su darbų pirkimu, sutartiniais apeliantės ir UAB „Mano Būstas Priežiūra“ teisiniais santykiais, nenumato šių imperatyvių reikalavimų tiek administratoriui – šalinti avarinio pobūdžio gedimus be gyventojų pritarimo, tiek atitinkamai gyventojams – dengti tokias išlaidas, išimties. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kurios teismas sprendimu nevertino ir dėl jos nepasisakė, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-718-643/2025.

Teismas galėjo ir privalėjo padaryti tik tokią ir vienintelę išvadą, kad fekalinio vamzdyno defektai atitiko avarinį pobūdį ir Apeliantas privalėjo ir teisėtai atlikto defektų šalinimo darbus. Tuo tarpu, Sprendimas grindžiamas kitais, šalutiniais argumentais, kurie neeliminuoja avarinio darbų pobūdžio, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas Sprendimas.

Teismas Sprendime nepagrįstai sprendė, kad darbų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų tariami pažeidimai eliminuoja atsakovų pareigą dengti išlaidas, patirtas avarinei bendrojo naudojimo objektų būklei šalinti. Jokie pirkimus reglamentuojantys teisės aktai nenumato išlygų, kad juos pažeidus ar minimaliai nesilaikius, ši aplinkybė eliminuotų bendraturčių pareigą prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų avarinių defektų šalinimo. O, kaip jau konstatuota, būtent tokio pobūdžio defektai šiuo atveju ir egzistavo. Jei tokie pažeidimai, neatitikimai ir būtų konstatuoti, tokių teisės aktų pažeidimai spręstini ir vertintini administracinio nusižengimo teisenoje sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, o ne civilinėje byloje sprendžiant dėl skolos iš savininkų už remonto darbus priteisimo. Teismas Sprendime, konstatavęs, kad buvo atlikti darbų pirkimo taisyklių pažeidimai, nepaaiškino, nemotyvavo ir nepasisakė, kokiu būdu tokie pažeidimai eliminuoja savininkų, kaip bendraturčių pareigą dengti išlaidas bendrojo naudojimo objektams. Todėl šiuo atveju nepagrįstai kaip teisiškai reikšminga buvo įvertinta aplinkybė, kad administratorius neorganizavo pirkimų, nors pagal teisės aktus turėjo tokius pirkimus organizuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Suabsoliutinus tariamus darbų pirkimo taisyklių pažeidimus, liko tinkamai teisiškai neįvertinta tai, kad administratorius ėmėsi skubių veiksmų šalindamas fekalinio vamzdyno defektus, pasitelkdamas savo sutartinį partnerį UAB „Mano Būstas Priežiūra“. Be to, nepagrįstai įvertinta kaip tariamai teisiškai reikšminga aplinkybė dėl UAB „Algrimitas“.

Byloje yra pateikta ilgalaikė 2022 m. gruodžio 30 d. remonto, priežiūros ir kitų darbų sutartis tarp apeliantės ir UAB „Mano Būstas Priežiūra“, kurios pagrindu šiuo atveju buvo atliekami skubūs remonto darbai. Teismas šiuo aspektu sprendė, kad sutarties šalys priklauso vienai įmonių grupei, o atsakovai įrodinėjo, kad tas galėjo lemti didesnę kainą už remonto darbus. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad: 1) joks byloje esantis įrodymas nepagrindžia, kad darbų kaina tariamai yra didesnė vien dėl to, kad sutarties šalys priklauso vienai įmonių grupei, atsakovai, turėdami CPK 178 str. jiems tenkančią įrodinėjimo pareigą šios aplinkybės neįrodė, todėl tokie teiginiai laikytini viso labo spekuliacinio deklaratyvaus pobūdžio; 2) Teismas, nustatydamas, kad sutarties šalys priklauso vienai įmonių grupei, niekaip ir jokia apimtimi nemotyvavo šios aplinkybės teisinės reikšmės, juo labiau, kaip tokia aplinkybė, kartu su kitomis, gali lemti, kad remonto darbų kaina tariamai yra nepagrįsta ir atitinkamai nepriteistina; 3) liudytojas LDT1 teismo posėdyje viso labo paaiškino, kad didesnę kainą lemia tik tai, kad darbai turėjo būti atliekami skubiai, kadangi toks realus poreikis egzistavo, tačiau tai nereiškia, kad kaina tariamai yra didesnė (byloje ir Sprendime net nėra pasisakyta, įrodyta, kokia kaina yra „normali“, o kokia „didesnė“) vien dėl to, kad sutartiniai partneriai priklauso tai pačiai įmonių grupei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas netinkamai ir nepagrįstai neigiamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus dėl atliktų remonto darbų apimties, kainos ir apmokėjimo už remonto darbus, todėl nepagrįstai sprendė, kad darų apimtis ir apmokėjimas už darbus nėra įrodytas. Priešingai nei sprendė teismas, atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-K-V23-0098839-1, nurodyta, kad buvo atlikta lauko lietaus nuotekų tinklų vamzdynų keitimas su prisijungimu prie esamų tinklų ir lauko šulinio (skersmuo iki 160 mm.), taip pat bendrastatybiniai darbai. Tokiais motyvais Teismas viso labo nepagrįstai reikalavo, kad oficialiame dokumente būtų nurodyta kažkokia dar papildoma, pageidaujama informacija, detalizacija, tačiau priėmimo-perdavimo aktas yra toks, koks buvo parengtas, jokie teisės aktai nenumato, kad tokio pobūdžio akte būtų atliktos, kažkokios papildomos darbų detalizacijos. Todėl grįsdamas šiuo argumentu Teismas nepagrįstai ieškinį atmetė kaip tariamai nepagrįstą ir neįrodytą. Be to, detali atliktų darbų detalizacija yra pateikta lokalinėje sąmatoje Nr. 2545-23-03:

Teismas Sprendime nepagrįstai kaip teisiškai reikšmingą įvertino ir tą aplinkybę, kad: „ieškovė taipogi neįrodė, kad už atliktus darbus yra faktiškai atsiskaičiusi su uždarąja akcine bendrove „Mano Būsto priežiūra““. Dėl šio, visų pirma, pažymėtina, kad atsiskaitymo su rangovu faktas yra išimtinai vidinis apeliantės ir UAB „Mano Būstas Priežiūra“ sutartinių santykių klausimas, niekaip nedarantis įtakos bendrasavininkių pareigai atsiskaityti už realiai atliktus bendrojo naudojimo objekto remonto darbus. Kaip konstatuota ir Sprendime, remonto darbai buvo atlikti. Todėl visiškai nesuprantama situacija, kaip už realiai atliktus darbus, ieškovei patyrus išlaidas, jos gali būti nepriteisiamos iš gyventojų šiems gaunant naudą ir naudojantis tokių remonto darbų rezultatu. Be to, byloje yra pateikti, tačiau teismo tinkamai neįvertinti įrodymai dėl realaus darbų apmokėjimo. Konkrečiai imant, byloje pateikta 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija ir Nr. MBS23-00724 57 314,54 Eur sumai ir UAB Mano Būsto Priežiūra 2023 m. rugsėjo 27 d. atlikto 100 000 Eur mokėjimo nurodymas (Sprendime klaidingai nurodyta, kad mokėjimas yra 10 000 Eur, Sprendimo 62 p.). Kaip išsamiai buvo paaiškinta teismui bylos nagrinėjimo metu, UAB „Mano Būstas Priežiūra“ sutartiniais pagrindais atlieka apeliantui ir kitus darbus, todėl sąskaitoje faktūroje nurodyti ir kitokio pobūdžio darbai, todėl vien dėl tokios formalaus pobūdžio aplinkybės, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pozicija nenuosekli.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad atlikti fekalinio vamzdyno remonto darbai buvo susiję su privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė negalėjo ir nepagrįstai organizavo tokių defektų šalinimo darbus pasitelkdamas sutartinį partnerį UAB „Mano Būstas Priežiūra“. Išvada grindžiama aplinkybe, kad vamzdyno gedimas, remiantis statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akto Nr. DA529295 data, buvo nustatytas 2023 m. kovo 7 d., o tuo tarpu remonto darbai, remiantis atliktų darbų priėmimo aktu Nr.: R-K-V23-0098839-1, buvo atlikti 2023 m. birželio mėnesį. Apie tai, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko organizuoti minėtų Darbų pirkimus teisės aktų nustatyta tvarka ir to nepadrausi pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.5 papunkčio reikalavimą, savo išvadose raštu patvirtino ir Vilniaus savivaldybės energetikos skyriaus specialistai. Už šį pažeidimą ieškovės įmonės vadovui buvo skirta nuobauda.