Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai,

viešame teismo posėdyje (2026 m. birželio 9 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Translogistics24“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos priteisimo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2026 m. birželio 12 d. 12:50 val.

1. Po to, kai ginčą tarp šalių darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti, ieškovas UAB „Translogistics24“ ieškiniu (CBP-16992) ir jo patikslinimais (DOK-167910, DOK-19556) pateikė reikalavimą (ieškinio dalykas) priteisti iš atsakovo A. M.:

2) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas;

3) bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Lietuvos Respublikos ir Uzbekistano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nustatyta tvarka vykdyta procesinių dokumentų įteikimo atsakovui procedūra.

2.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2026 m. kovo 18 d. teismą informavo (DOK-45292), jog procesiniai dokumentai atsakovui A. M. buvo įteikti.

2.4. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas išaiškino bylos šalims įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles darbo byloje, ginčo ribas, teismo vaidmenį byloje:

1) ieškovo atstovas paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus;

2) atsakovas nedalyvavo.

3.2. Atsakovas nedalyvavo.

3.3.1. Ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir išsakytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, grąžinti 29 Eur žyminio mokesčio permoką.

3.3.2. Atsakovas nedalyvavo.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Tarp šalių 2023 m. liepos 11 d. buvo sudaryta neterminuota (2 punktas) darbo sutartis Nr. 1146 (e. t. 1, b. l. 12-15), pagal kurią atsakovas nuo 2023 m. liepos 13 d. (7 punktas) pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (1.2 punktas). Nustatytas mėnesinis darbo užmokestis ir jo mokėjimo tvarka (1.3 punktas). Darbo sutartimi šalys taip pat susitarė, kad darbuotojas įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos darbo kodekse, įmonės darbo tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų ir kitų įmonės vidaus dokumentais nustatytos tvarkos, kokybiškai atlikti pavestas užduotis (5.17 punktas) (e. t. 1, b. l. 13). 2023 m. liepos 11 d. papildomame susitarime (sutartyje) prie darbo sutarties Nr. 1146 (e. t. 1, b. l. 21) numatyta, kad darbuotojas (vairuotojas) privalo rūpintis jam patikėtos transporto priemonės techniniu stoviu <...> (1.1 punktas); darbuotojas privalo tinkamai vykdyti savo darbines pareigas <...> (1.14 punktas); darbuotojas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo) (1.18.1 punktas); darbuotojas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų (1.18.4 punktas); darbuotojas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo (1.18.8 punktas) (e. t. 1, b. l. 21-29).

4.2. Sodros duomenimis darbo santykiai tarp šalių prasidėjo nuo 2023 m. liepos 13 d. ir baigėsi 2024 m. balandžio 30 d. (e. t. 1, b. l. 68).

4.3. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu dėl komandiruotės Nr. M-23090013 (e. t. 1, b. l. 31) nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. komandiravo atsakovą ieškovo vilkiku MERCEDES-BENZ, (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe, (duomenys neskelbtini), vykti į Vokietiją pristatyti krovinį į paskirties vietą (e. t. 1, b. l. 31-35).

4.4. 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakovas Vokietijoje vairuodamas minėtas transporto priemones patyrė eismo įvykį, t. y. išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės į automagistralę, nepastebėjo ir nepraleido iš kairės pusės važiuojančio vilkiko (e. t. 1, b. l. 35). Eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovo vilkikas MERCEDES-BENZ, (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 35-49). Dėl 2023 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio ieškovas patyrė 12 691,51 Eur (su PVM) nuostolių (e. t. 1, b. l. 45; e. t. 5, b. l. 18-36).

4.6. Iki darbo santykių su atsakovu pabaigos, iš atsakovui priklausančio darbo užmokesčio ieškovas išskaičiavo 1278,27 Eur, todėl ieškiniu prašo priteisti 1721,73 Eur sumą (3000 Eur – 1278,27 Eur) (Patikslintų ieškinių DOK-167910 ir DOK-19556 3 punktas; e. t. 2, b. l. 121-122).

4.8. Atsakovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis žalos padarymo dienai buvo 1386,96 Eur (e. t. 2, b. l. 121-122). Apskaičiuota vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 ir 2024 m. mėnesio vidutiniu darbo dienų skaičiumi (Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2024 metais patvirtinimo//2023-12-21 Nr. A1-895, TAR 2023-12-21, kodas 2023-24961). Trys atsakovo vidutiniai darbo užmokesčio dydžiai sudarė 4158 Eur.

4.9. Tarp šalių kilusį darbo ginčą ieškovo iniciatyva darbo ginčų komisija 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-15824 (registracijos duomenys: 2024-08-28 Nr. DGKS-6338) atsisakė nagrinėti (e. t. 1, b. l. 54-56), kadangi reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Darbo ginčų komisijos sprendimas neturi jokios teisinės įtakos bylų šalių ginčo sprendimui teisme, nes ginčą buvo atsisakyta nagrinėti, todėl laikytina, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 14 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys). Atitinkamai įsiteisėjęs teismo sprendimas pateiktinas žiniai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (Nacionalinės teismų administracijos 2023-12-11 raštas Nr. 4R-1676-(1.13.Mr).

5. Kilęs tarp šalių darbo ginčas dėl teisės išspręstinas iš esmės – ieškovo reikalavimai tenkintini visiškai. Kadangi atsakovas su ieškiniu sutiko, jo neginčijo (ieškinį pripažino), teismas surašys sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo pirmasis reikalavimas – priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 1721,73 Eur žalos atlyginimo, tenkintinas.

1) Darbo kodekso 151 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimo sąlygas, nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą;

2) darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023, 22 p.);

3) pareiga atlyginti žalą kyla, kai ji padaryta neteisėta veika (pažeidus įsipareigojimus pagal sutartį, įstatymus, kitus teisės aktus) dėl pažeidėjo kaltės, šią neteisėtą veiką ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys, o pažeidėją ir nukentėjusią šalį – darbo teisiniai santykiai pažeidimo metu bei žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, t. y. žalą sukelia pareigų pagal darbo sutartį vykdymas (netinkamas vykdymas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023, 23 p.);

4) atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (Darbo kodekso 152 straipsnio 1 dalis). Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į Darbo kodekso 152 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, be kitų, į žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo (2 punktas); faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (4 punktas). DK 153 straipsnyje reglamentuojamos darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribos – nustatyta, kad, išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023, 24-25 p.);

5) žalos atlyginimas susietas su žalą padariusio asmens kaltės forma. Darbo kodekso 153 straipsnyje nustatyto darbuotojo bendrojo riboto padarytos žalos atlyginimo principo išimtis įtvirtinta Darbo kodekso 154 straipsnio nuostatose, pagal kurias darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai, be kitų atvejų, žala padaryta tyčia (nurodyto straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjančiam organui Darbo kodekso 152 straipsnio 3 dalis suteikia teisę sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, tačiau jei žala padaroma tyčia, tai jos atlyginimas negali būti mažinamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023, 26-27 p.);

6) darbuotojui atsakomybė pagal Darbo kodekso 151 straipsnį gali būti taikoma tik nustačius visas sąlygas, t. y. žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir pažeidėjo kaltę, būdingas ir civilinei atsakomybei (CK 6.245–6.248 straipsniai), taip pat nustačius dvi papildomas specialiąsias atsakomybės sąlygas – pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Nustatant bendrąsias atsakomybės sąlygas gali būti vadovaujamasi kasacinio teismo CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, išaiškinimais. Nustatęs būtinąsias darbuotojo atsakomybės sąlygas, dėl atsakomybės už padarytą turtinę žalą apimties teismas turi spręsti įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (Darbo kodekso 152 straipsnio 2 dalis, 154 straipsnis), pagal Darbo kodekso nustatytas ribas (153 straipsnis), atsižvelgdamas į kaltės formą (Darbo kodekso 152 straipsnio 3 dalis, 154 straipsnio 1 punktas);

7) darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo ypatumas nereiškia, kad darbuotojas, <...> pasibaigus jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolei, neatsako už savo neteisėtais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes. Darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotoją <...> be to, išplaukia ir iš CK 6.280 straipsnio 1 dalies, kuri bendriausia prasme reguliuoja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018. Teismų praktika. 2018, 49, p. 204-213);

8) CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Regreso teisės apimtis tiesiogiai (proporcingai) priklauso nuo atlygintos žalos dydžio (nebent įstatymai nustato kitokią regreso teisės apimtį). Pažymėtina, jog tokia regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimties apibrėžtimi yra užtikrinamas civilinės atsakomybės teisiniams santykiams reikšmingo principo, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, įgyvendinimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018. Teismų praktika. 2018, 49, p. 204-213).

6.3. Nagrinėjamu atveju atsakovas laikytinas atsakingu už tai, kad nebūdamas pakankamai atsargus ir rūpestingas, vairuodamas transporto priemonę (padidinto pavojaus šaltinį) išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės į automagistralę, nepraleido atvažiuojančios transporto priemonės ir sukėlė eismo įvykį dėl kurio ieškovas patyrė nuostolių.

6.3.1. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, vykdydamas darbines pareigas, būdamas komandiruotėje Vokietijoje, dėl nepakankamo atidumo (neatsargumo), vairuodamas ieškovui priklausančią transporto priemonę sukėlė eismo įvykį. Dėl minėto eismo įvykio buvo apgadintas ieškovui priklausantis vilkikas MERCEDES-BENZ, (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 35-49), o ieškovas jį remontuodamas patyrė nuostolių (e. t. 1, b. l. 37-45; e. t. 5, b. l. 18-36). Konstatuotina, jog tokiu būdu atsakovas nesilaikė šių kelių eismo taisyklių reikalavimų: įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (KET 102 punktas); jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą (persirikiuoti į gretimą eismo juostą), duodamas kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms (KET 112 punktas); nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu (KET 154 punktas). Atitinkamai teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šalis siejo darbo santykiai (e. t. 1, b. l. 12-15), atsakovas darbo metu padarė neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), dėl neteisėtų jo veiksmų kilo žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (e. t. 1, b. l. 31-35), ieškovas patirtą žalą įrodė (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis), tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), dėl padaryto eismo įvykio kaltas atsakovas (CK 6.248 straipsnio 2 ir 3 dalys). Ieškovo reikalaujama atlyginti žala trijų atsakovo vidutinių darbo užmokesčių dydžio neviršija, todėl atitinka DK 153 straipsnio 1 dalies sąlygas. Atsakovas savo veiksmų neteisėtumą suprato, padarytus nuostolius ieškovui atlyginti sutiko (e. t. 1, b. l. 50), pateikto ieškinio neginčijo, tačiau nuostolių ieškovui taip ir neatlygino (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nors atsakovas teigė, kad šiuo metu atlyginti ieškovui nuostolių neturi galimybių dėl prastos savo finansinės padėties, tačiau tą patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis), sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti neprašė (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje duomenų, patvirtinančių atsakovo skolos ieškovui apmokėjimą, nėra, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1721,73 Eur žalos yra pagrįstas ir tenkintinas.

7. Tenkintinas ieškovo antrasis reikalavimas – priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų.

7.1. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis.

7.2. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

7.3. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1721,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

8. Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

8.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą.

8.2. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 68 Eur žyminio mokesčio (e. t. 1, b. l. 60) (ZN51438) bei patyrė 219,98 Eur vertimo išlaidų (e. t. 1, b. l. 63-64) ir 847 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. t. 1, b. l. 61-62). Byloje mokėtina žyminio mokesčio suma yra 39 Eur. Ieškovui sumokėjus 68 Eur, jam grąžintini 29 Eur. Atitinkamai ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 1105,98 Eur (39+219,98+847). Atitinkamai ieškovo prašymas tenkintinas ir jam priteistina iš atsakovo iš viso 1105,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.3. Atsakovas bylą pralaimėjo, todėl bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos.

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovo Lietuvos valstybei yra priteistinos ir išieškotinos 18,22 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytą minimalią (8 Eur) Lietuvos valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

10. Dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo. Kaip minėta, ieškovas už ieškinį turėjo sumokėti 39 Eur žyminio mokesčio, o sumokėjo 68 Eur, atitinkamai jam grąžintina 29 Eur žyminio mokesčio permokos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovui išaiškintina, kad žyminio mokesčio grąžinimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi ieškovo prašymu ir šiuo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

11. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nuasmeninimo ir paskelbimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 39 straipsniu, Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarka, patvirtinta Teisėjų tarybos 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 13P-122-(7.1.2E), Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinių sprendimų nuasmeninimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2025 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-179-2025, šis sprendimas, jam įsiteisėjus, bus nuasmenintas ir paskelbtas viešai nustatyta tvarka, jeigu nebus visas panaikintas.

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 265 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Ieškovo UAB „Translogistics24“ ieškinio reikalavimus tenkinti ir priteisti ieškovo UAB „Translogistics24“ (j. a. k. 304304352) naudai iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini):

1) 1721,73 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt vieną eurą, 73 centus) žalos atlyginimo;

2) 5 (penkis) procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 1721,73 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

3) 1105,98 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkis eurus 98 centus) bylinėjimosi išlaidų.

2. Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 18,22 Eur (aštuoniolika eurų 22 centus) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Lietuvos valstybei priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Artea banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT45 7230 0000 2090 2124 UAB Urbo banke. Įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

3. Grąžinti ieškovui „Translogistics24“ (j. a. k. 304304352) 29 Eur (dvidešimt devynių eurų) žyminio mokesčio dalį, įskaitytą kodu ZN51438, išaiškinant, kad jį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu, esant šalies prašymui.

4. Nustatyti, kad darbo ginčų komisijos 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-15824 (registracijos duomenys: 2024-08-28 Nr. DGKS-6338) įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 14 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys). Atitinkamai įsiteisėjęs teismo sprendimas pateiktinas žiniai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai.

5. Sprendimą nustatyta tvarka (naudojant teismo vertėjų darbo resursus) išversti į atsakovui suprantamą rusų kalbą ir nustatyta tvarka įteikti atsakovui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.