Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei, dalyvaujant ieškovo Valstybinio studijų fondo atstovei teisininkei K. L., atsakovei ATS1, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei ATS1 dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Telšių apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Telšių apylinkės teismo vardu.

Aiškina, kad grįsdamas savo ieškinį ieškovas remiasi vieninteliu įrodymu – 2013 m. rugsėjo 26 d. Vytauto Didžiojo universiteto sąrašu Nr. A1-1547; jokio kito įrodymo apie neįvykdytas studijas ieškovas nepateikia. Tuo tarpu atsakovė pateikė baigtų studijų diplomą, kuris, kaip minėta, neginčijamai įrodo, kad studijos, kurios buvo finansuojamos valstybės lėšomis, buvo baigtos ir jos, kaip studentės, įsipareigojimai buvo įvykdyti. Pažymi ir tai, kad ieškovas visiškai nevertino aplinkybės, jog pagal sutarties 10.2 punktą studentas buvo įsipareigojęs kartojant ar klausant papildomų dalykų sumokėti už juos papildomai, ką ji padarė po pusmečio apsigynusi bakalauro darbą bei įgijusi atitinkamą kvalifikaciją. Būtent šis sutarties punktas suteikė galimybę atnaujinti studijas ir sėkmingai jas baigti. Taigi, anot atsakovės, galimas sutarties pažeidimas ir ieškinio pagrįstumas turi būti vertinami pagal bendrą sutarties sudarymo tikslą, siekiamą rezultatą ir šalių tikruosius ketinimus. Jos tikrasis ketinimas buvo studijų programos įvykdymas ir atitinkamą kvalifikaciją patvirtinančio dokumento – diplomo gavimas. Be to, ieškovas nepatyrė jokios žalos ir dėl to ji negali būti laikoma skolininke.

Akcentuoja, kad tik gavusi ieškinį pirmą kartą sužinojo, jog galimai yra skolinga ieškovui pagal sutartį. Ieškovės teigimu, iš pateiktų dokumentų matyti, jog pranešimas apie galimą jos skolą nebuvo įteiktas ir tik praėjus daugiau kaip 9 metams po jo išsiuntimo ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Anot atsakovės, toks ieškovo elgesys turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas. Be to, ji nesislapstė, nevengė įsipareigojimų, o, priešingai, baigusi studijas įvykdė sutartį. Taip pat nurodoma, kad atsakovės įsiskolinimo pagrindas yra sutarties nevykdymas, jai nutraukus studijas dėl neparašyto baigiamojo darbo, tačiau atsakovei vos po pusmečio apsigynus šį darbą, pagrindo teigti esant skoliniam įsipareigojimui neturėjo likti, t. y. atsakovė tikslingai pasinaudojo pagal Sutartį gautomis lėšomis, todėl nei skolos, nei tuo labiau delspinigių jos atžvilgiu neturėjo atsirasti.

Nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnyje įtvirtintas bendras ieškinio senaties terminas yra 10 metų; anot ieškovo, šis terminas baigiasi 2026 m. lapkričio mėn., tačiau ieškovas po 2013 m. lapkričio 5 d. neatliko jokių veiksmų, jog ją informuotų; be to, nebuvo siųstas ir joks pakartotinis pranešimas ir pan. Taigi, dėl nurodytų priežasčių jos atžvilgiu papildomai turi būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 606 straipsnyje numatytas 5 metų išieškojimo terminas, kuris šiuo atveju jau turi būti pasibaigęs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2009 m. liepos 29 d. tarp atsakovės ATS1 ir aukštosios mokyklos Vytauto Didžiojo universiteto buvo sudaryta studijų sutartis Nr. NBV-09-0682, pagal kurią atsakovė buvo priimta į psichologijos studijų programos nuolatinių studijų pirmąjį kursą. Sutartimi nustatyta, kad atsakovės studijų išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka valstybė. Nustatyta, kad atsakovė 2013 m. birželio 10 d. buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos (numatytu laiku gynimui nepateikė baigiamojo darbo). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas įspėjimu, išsiųstu registruotąja pašto siunta, pranešė atsakovei apie jai atsiradusią prievolę sumokėti į ieškovo sąskaitą 3 900 Lt (1 129,52 Eur) valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis ginčui aktualiu metu galiojusios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 14 dalies redakcijos (galiojo nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nuostatomis, valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Detalią lėšų, skirtų studijų kainai finansuoti valstybės finansuojamose studijų vietose, grąžinimo tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė 2009 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1228 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), taip pat galiojęs iki 2017 m. gruodžio 23 d. Vadovaujantis Aprašo 4.2 punkto nuostatomis, valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Taip pat pagal Aprašo 6.1 punktą Fondas atleidžia Aprašo 4 punkte nurodytus asmenis nuo lėšų grąžinimo, jeigu asmuo studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip iki naujo studijų semestro pradžios raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą arba asmuo įvykdė studijų programos reikalavimus, įskaitant baigiamojo darbo pateikimą aukštajai mokyklai, tačiau baigiamojo darbo negynė (neapgynė). Aprašo 4 punkte nurodyti asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau, nei nurodyta apraše (Aprašo 5 punktas). Iš asmenų, studijavusių pagal pirmosios studijų pakopos bei vientisųjų studijų programas, negali būti išieškoma daugiau nei 30 bazinės socialinės išmokos dydžių (Aprašo 5.1 punktas). Vadovaujantis viešai skelbiamais duomenimis, bazinės socialinės išmokos dydis (anksčiau – minimalus gyvenimo lygis) atsakovės studijų nutraukimo metu buvo 38 Eur.

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės pasirinktos studijų programos pagal studijų sutartį metinė kaina yra 2 294,37 Eur (7 922 Lt). Vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu, atsakovė, kuri buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka, turėjo grąžinti 1 129,52 Eur sumą. Vadovaujantis Aprašo 3 punkto nuostatomis, valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimą į valstybės biudžetą administruoja Valstybinis studijų fondas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinio studijų fondo nuostatais ir Aprašu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 14 dalimi, Aprašo 4.2, 5, 5.1, 6.1 punktais, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 129,52 Eur įsiskolinimo už valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, suma.

Teismas pažymi, kad atsakovė baigė minėtas studijas (parengė ir apgynė bakalauro baigiamąjį darbą) tik naujos 2013 m. rugsėjo 27 d. studijų sutarties Nr. NBM-13-1684 pagrindu, t. y. pirminės 2009 m. liepos 29 d. studijų sutarties Nr. NBV-09-0682 pagrindu (kuri faktiškai buvo nutraukta) atsakovė minėto baigiamojo darbo negynė, nes nustatytu laiku gynimui nepateikė baigiamojo darbo. Tai reiškia, jog atsakovė neįvykdė studijų programos reikalavimų (pagal 2009 m. liepos 29 d. studijų sutartį Nr. NBV-09-0682) ir dėl to remiantis jau minėtu teisiniu reglamentavimu buvo pagrįstai įtraukta į asmenų, nutraukusių studijas ar pašalintų iš universiteto, sąrašą, netaikant nei vieno atleidimo nuo lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą kriterijų. Teismas pritaria ieškovo pozicijai, kad, remiantis teismų praktika, atsakovės tolesni veiksmai (šiuo atveju naujos studijų sutarties sudarymas) po pašalinimo iš valstybės finansuojamų studijų vietos niekaip neįtakoja jos prievolės grąžinti lėšas ir nelaikytini aplinkybių prievolei egzistuoti pasikeitimu ar išnykimu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1799-258/2021.)

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40,66 Eur delspinigių. Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Aprašo 10 punkte nustatyta, kad už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį Fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Pagal Aprašo 9 punktą, asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą. Nagrinėjamu atveju atsakovė lėšas į valstybės biudžetą pagal sutartį turėjo grąžinti iki 2016 m. lapkričio 5 d. Atsakovei nevykdant šios prievolės, ieškovas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (180 dienų) paskaičiavo atsakovei 40,66 Eur delspinigių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis 6.258 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 9-10 punktais, ieškovui iš atsakovės priteistina 40,66 Eur delspinigių.

Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko ir, be kita ko, dėl, jos nuomone, praleisto ieškinio senaties termino.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas, vadovaudamasis Aprašo 9 punktu, apie kiekvieną atsiradusią prievolę grąžinti lėšas informuoja asmenis išsiųsdamas jiems įspėjimą; įspėjime nurodomas prievolės vykdymo terminas, skaičiuojamas nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Be to, šiame punkte nurodytą įspėjimą Fondas siunčia to asmens studijų sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, o tais atvejais, kai studijų sutartyje šis adresas nenurodytas ar Aprašo 7 punkte nurodytame sąraše pateikiamas kitas nei studijų sutartyje nurodytas šio asmens gyvenamosios vietos adresas, – paskutiniu Fondui žinomu šio asmens gyvenamosios vietos adresu. Kai Fondas šiame punkte nustatyta tvarka išsiunčia įspėjimą, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. spalio 14 d.), atsakovė privalėjo ieškovui lėšas grąžinti per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Nustatyta, kad ieškovas 2013 m. lapkričio 5 d. išsiuntė atsakovei įspėjimą (studijų sutartyje atsakovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2016 m. lapkričio 5 d., taigi šiuo atveju nurodytas 10 metų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2016 m. lapkričio 6 d., kai suėjo nurodytų lėšų sumokėjimo terminas (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas su ieškiniu į teismą pasikreipė 2026 m. kovo 30 d., t. y. nepraleisdamas minėto ieškinio senaties termino, todėl atsakovės atsikirtimai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pažymėtina, jog atsakovės minimas CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 5 metų senaties terminas taikomas vykdomiesiems raštams pateikti vykdyti, o ne reikalavimams dėl skolos priteisimo, todėl minėtas terminas nėra aktualus ir šiai situacijai nėra taikomas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovės taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1 170,18 Eur (1 129,52 Eur + 40,66 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. kovo 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 26 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Byloje iš viso patirta 12,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis). Viso valstybei iš atsakovės priteistinos 38,30 Eur (26 Eur + 12,30 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui (buvęs pavadinimas Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas), j. a. k. 191722967, iš atsakovės ATS1, a. k. (duomenys neskelbtini) 1 129,52 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 52 ct) skolos (valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų programose apmokėti), 40,66 Eur (keturiasdešimt eurų 66 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 170,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti valstybei iš atsakovės ATS1, a. k. (duomenys neskelbtini) 38,30 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą). Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.