- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-1576-430/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08109-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė (pran.)
- Ieškovas
- Mano Būstas Neris
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, vienasmeniškai, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 759,80 Eur skolą, 8,50 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,64 Eur bylinėjimosi išlaidas – 23 Eur žyminį mokestį, 2,64 Eur už duomenų iš Nekilnojamojo turto registro, 2,24 Eur už duomenų iš Gyventojų registro gavimą, 150 Eur išlaidas advokato pagalbai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 759,80 Eur skolą, 8,50 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (768,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 108,54 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės D. M. valstybei 9,11 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Likusią ieškinio dalį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, konstatavo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3–7 dalimis, CK 4.84 straipsnio 9 dalimi, CK 6.37 straipsniu, 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, konstatavo, kad ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas visiškai.
Teismas spręsdamas ieškovės prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad byla nėra sudėtinga, ieškinys su jame nurodytu priedų sąrašu yra 3 lapų, iš pateikto ieškovės darbuotojos diplomo matyti, kad ieškovės įmonėje dirba teisininkė, ieškovė yra juridinis asmuo, priklausantis 17 įmonių grupei, kas neabejotinai pagrindžia, jog šioje grupėje yra daugiau teisininkų, todėl, teismo vertinimu, ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas sąlygojo situaciją, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra protingos, todėl negali būti priteistos visos. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinys dėl skolos už butui teikiamas paslaugas rodo, jog gyventojas susiduria su finansiniais sunkumais, todėl nepagrįstai didelės ieškovės atstovavimo išlaidos yra laikytinos neproporcingomis ir nesuderinamomis su sąžiningumo principu. Teismo vertinimu, ieškovė galėjo kreiptis į teismą teismo įsakymo forma, tačiau tokia teise nepasinaudojo, todėl pasirinkus brangesnį savo teisių gynimo būdą, jai tenka dalis atsakomybės dėl savo patirtų teisinių išlaidų. Pažymėjo, kad byloje sprendžiamas klausimas buvo elementarus, jis nėra naujas (plačiai ir aiškiai suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose), todėl rengiant procesinius dokumentus neprireikė itin specialių žinių ar didelių advokato darbo laiko sąnaudų; ginčo sumos dydis 768,30 Eur, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra beveik penktadalis ieškinio sumos. Pažymėjo ir tai, kad ieškovės ir jos su advokatų kontora atstovavimo sutartis sudaryta 2025 m. gegužės 9 d., iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovę su advokatų kontora sieja tęstiniai sutartiniai santykiai dėl teisinių paslaugų teikimo. Teismo vertinimu, tęstiniai ieškovės ir jos atstovų sutartiniai santykiai lemia, kad analogiškų ieškinių dėl skolos priteisimo ruošimas užtrunka neilgai, todėl sumažino išlaidas iki 80 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Kauno rūmų 2026 m. sausio 30 d. sprendimą už akių – ieškovės patirtas 177,88 Eur bylinėjimosi išlaidas tenkinti pilna apimtimi bei jas priteisti iš atsakovės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo „pralaimėjęs moka“. Teismas pilnai patenkino ieškinį, tačiau nusprendė pilnai nepriteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Įmonės vidaus teisininkai nebūtinai specializuojasi procesinių dokumentų rengime, taip pat jų krūvis neleidžia operatyviai valdyti visų teisminių procesų, todėl išorės advokatų pagalba yra racionali verslo praktika.
Teismas bylinėjimosi išlaidas vertino neteisingai, akcentuodamas bylos sudėtingumą, ieškinio lapų skaičių. Pagrindinis kriterijus, nustatant priteistiną sumą, yra ne ieškinio suma, o tai, ar išlaidos neviršija maksimalių dydžių. Taip pat advokato atlyginimo priteisimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Ieškinio paruošimo kaina iš esmės nepriklauso tik nuo ieškinio lapų skaičiaus, nes teisines paslaugas teikiančiam asmeniui tenka vienodos pradinės sąnaudos (dokumentų analizė, teisinis tyrimas, ieškinio formos užpildymas), nepriklausomai nuo to, ar ieškinys yra trijų ar dešimties lapų.
Būtent atsakovė vengia laiku atsiskaityti už Ieškovo suteiktas paslaugas, todėl Ieškovas neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis į teismą su prašymu priteisti skolą.
Visų trečia, advokato paslaugos buvo būtinos ir pagrįstos, nes ieškinio parengimas reikalavo specialių teisinių žinių ir įgūdžių, kurių Ieškovas neturėjo. Visos patirtos išlaidos buvo būtinos siekiant tinkamai atstovauti Ieškovo interesus ir užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą, dokumentai buvo parengti laikantis visų teisinių reikalavimų ir atitinka bylos specifiką. Sumažinus priteistinas išlaidas, ieškovė patirtų finansinę žalą, nes negalėtų visiškai atlyginti patirtų išlaidų.
Dėl proceso inicijavimo buvo kalta atsakovė, kuri netinkamai vykdė prievolę ir nesilaikė suderintų apmokėjimo terminų, kurie buvo nurodyti išrašytose sąskaitose. Pažymėtina, kad atsakovei tinkamai neapmokėjus pateiktų sąskaitų ir susidarius įsiskolinimui, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą, todėl teismui tenkinus ieškinį ir nusprendus priteisti skolą pilna apimtimi, priėmus sprendimą už akių, ieškovė įgijo teisę reikalauti ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovės procesinis elgesys buvo netinkamas, nes ji neatliko jokio procesinio veiksmo (nepateikė atsiliepimo) ir buvo kalta dėl ginčo atsiradimo, todėl jai tenka visa išlaidų našta.
Ieškovė yra savarankiškas juridinis asmuo, kuris, gindamas savo interesus teisme, turi teisę samdytis advokatą. Šios ieškovės teisės negali būti apribotos dėl to, kad kitos susijusios įmonės gali turėti savo teisinių resursų.
Ieškovės patirtos išlaidos už teisinę pagalbą yra ženkliai mažesnės nei Rekomendacijose nustatyti šių išlaidų maksimalūs dydžiai, todėl teismo argumentas, kad bylinėjimosi išlaidų dydis neproporcingai didelis neatitinka faktinių aplinkybių.
Vadovaujantis Rekomendacijomis, maksimalios priteistinos ieškovės patirtos išlaidos už advokato 2025 m. gruodžio mėnesį suteiktas teisines paslaugas ir už parengtus procesinius dokumentus galėjo siekti net 5967,50 Eur, ieškovė už visas patirtas bylinėjimo išlaidas prašė atlyginti tik 177,88 Eur, iš kurių 150 Eur suma sudaro ieškinio parengimas.
Ieškovės atstovo darbo ir laiko sąnaudos buvo pagrįsto ir objektyvaus dydžio. Be to, visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitiko Civilinės bylos sudėtingumą ir reikalaujamų žinių lygį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos.
Apeliantės vertinimu, teismas nukrypo nuo principo „pralaimėjęs moka“, neįvertino, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės, neatsižvelgė, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos daug kartų mažesnės nei rekomenduojami dydžiai ir atitinka tiek advokato darbo laiko sąnaudas, tiek civilinės bylos sudėtingumą ir reikalaujamų žinių lygį. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės pozicija.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų kontrolę, vertindamas jų būtinumą, pagrįstumą ir protingumą, teismas vykdo ex officio (savo iniciatyva).
Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį, sutinka, jog nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė atsakovės elgesys, t.y. vengimas apmokėti sąskaitas, kas sudarė sąlygas ieškovei pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir atitinkamai tenkinus ieškinį į įrodymais pagrįstų, būtinų ir protingo dydžio išlaidų atlyginimą. Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieškinys 3 lapų, be to ieškovė galėjo naudotis teismo įsakymo išdavimo instutu, tačiau abejotina, kad tokiu atveju ieškovės prašoma priteisti išlaidų suma, kuri ir taip nedidelė, būtų ženkliai mažesnė, kadangi kaip pagrįstai nurodo apeliantė, teisinių paslaugų teikimas neapsiriboja vien išimtinai procesinio dokumento (ieškinio ar pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) surašymu, reikalingi resursai dokumentų (šiuo atveju sąskaitų už administravimo paslaugas) analizei, teisiniam įvertinimui.
Nors pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai laikė, kad byla nebuvo didelės apimties, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti ieškovės prašytas 150 Eur išlaidas už advokato išlaidas, ypač įvertinus, kad nuo šios sumos dar mokėtini ir mokesčiai, iš esmės paneigė ieškovės teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 150 Eur suma už byloje pareikštą ieškinį atitinka bylos sudėtingumą, apimtį, proporcinga advokato darbo laiko sąnaudoms ir yra protingo dydžio. Atsižvelgiant į tai, sprendimas keistinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir ieškovei bylinėjimosi išlaidos priteistinos pilna apimtimi.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 30 d. sprendimą už akių pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, 759,80 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 80 ct) skolą, 8,50 Eur (aštuonių eurų 50 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (768,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 177,88 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,11 Eur (devynių eurų 11 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Likusią ieškinio dalį atmesti“.