- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-2221-871/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01955-2026-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- PRS1 veiksmų
- Kategorijos
- 3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės
- 3.4.6.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) PRS1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 veiksmų, suinteresuoti asmenys skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, SUA2, SUA3, SUA1.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir apeliacinės instancijos teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Pareiškėja PRS1 pateiktu skundu prašė: panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo (toliau – ir antstolis) 2026 m. vasario 2 d. patvarkymą Nr. S1J26-2758 ir pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, nurašant pinigines lėšas iš pareiškėjos banko sąskaitos, viršijant ½ dalies išieškojimo ribą ir nukreipiant išieškojimą į pareiškėjai priklausančias lėšas; įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjai į jos banko sąskaitą neteisėtai nurašytą 1 629,86 Eur sumą. Skundas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Nurodė, kad pareiškėjos banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2025 m. sausio 3 d., atlikus priverstinio išieškojimo veiksmus pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-61-2/2001, antstolė Brigita Tamkevičienė pareiškėjai pervedė 8 171,83 Eur sumą, kuri buvo išieškota iš skolininkės SKO1. Šioms lėšoms galėjo būti taikomas lėšų nurašymas, vykdymo procese taikant ½ dalies ribojimą. Taigi, maksimali suma, kurią antstolis turėjo teisę nurašyti (išieškoti) iš PRS1 priklausančių lėšų, sudarė 4 085,91 Eur (½ nuo 8 171,83 Eur). Tačiau faktiškai iš PRS1 banko sąskaitos buvo nurašyta 5 715,77 Eur suma, t. y. 1 629,86 Eur daugiau nei leidžiama pagal taikomą ½ dalies ribojimą. Tai reiškia, kad buvo paimta ne tik skolininko dalis, bet ir pareiškėjai priklausanti lėšų dalis.
Pažymėjo, kad antstolis savo patvarkyme neteisingai taiko ½ ribojimą, skaičiuodamas jį nuo bendros visų nurašymų ir grąžinimų apyvartos (11 431,54 Eur), o ne nuo realiai pareiškėjai pervestų lėšų (8 171,83 Eur). Toks retrospektyvus skaičiavimo metodas nėra numatytas nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija, Instrukcija).
Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas 2026 m. vasario 19 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir nurodė, kad jis vadovaujasi Sprendimų vykdymo instrukcija, kurios 100 punkte aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka; tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punkte nurodyta, kad jeigu skolininkas Instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėja per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė antstoliui informacijos apie piniginių lėšų kilmę, todėl antstolis nurašytas lėšas paskirstė skolų dengimui ir jas išmokėjo išieškotojams.
Atsiliepimas
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad vykdomųjų bylų duomenis, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-879-1092/2020 pakeista Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties rezoliucinės dalies 6 pastraipa, kuria nustatyta skolininko SKO2 turto dalis PRS1 banko sąskaitose esančiose ir į jas patenkančiose piniginėse lėšose, ir ši pastraipa išdėstyta taip: „½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise SKO2 ir PRS1 priklausančių piniginių lėšų, esančių ir patenkančių į skolininko SKO2 sutuoktinės PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu atidarytas banko sąskaitas: sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB; sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Kaišiadorių kredito unijoje; sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Kretingos kredito unijoje“ Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2025 m. sausio 3 d. antstolė Brigita Tamkevičienė pervedė 8 171,83 Eur sumą, kurios 7 260,76 Eur nurašė antstolis Aleksandras Selezniovas bei 431,76 Eur antstolis Jonas Petrikas. Atkreipė dėmesį, kad 3 630,38 Eur suma pareiškėjai buvo grąžinta, t. y. pusė 7 260,76 Eur sumos. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad buvo nurašyta didesnė suma nei ½. Pareiškėja turėjo teisę pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktą pateikti prašymą antstoliui, tačiau tokio prašymo ir duomenų, kad nebuvo galimas išieškojimas iš šios sumos, nepateikė, todėl antstolis išieškotas lėšas pervedė išieškotojams. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatavo, kad nenustatė, jo būtų pažeisti vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai, kurių pagrindu antstolio veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais ir skundžiamas patvarkymas panaikintas. Darė išvadą, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nusprendė atmesti kaip nepagrįstą.
IIIII. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2026 m. vasario 2 d. patvarkymą Nr. S1J26-2758; pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, nurašant pinigines lėšas iš pareiškėjos PRS1 banko sąskaitos, viršijant leistiną ½ dalies išieškojimo ribą ir nukreipiant išieškojimą į pareiškėjai priklausančias lėšas; įpareigoti antstolį Aleksandrą Selezniovą grąžinti pareiškėjai PRS1 neteisėtai nurašytą 1 grąžinti pareiškėjai PRS1 neteisėtai nurašytą 1 629,86 Eur sumą, pervedant ją į pareiškėjos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo ribas iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai PRS1 2025 m. sausio 3 d. buvo pervesta 8 171,83 Eur suma, iš kurios galėjo būti išieškoma tik skolininkui priklausanti dalis, t. y. ne daugiau kaip ½ šios sumos. Taigi, maksimali išieškotina suma sudarė 4 085,91 Eur. Nepaisant to, faktiškai iš pareiškėjos sąskaitos buvo nurašyta 5 715,77 Eur suma, t. y. 1 629,86 Eur daugiau nei leidžia imperatyvus ½ dalies ribojimas, t. y. antstolis veikė viršydamas savo įgaliojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino teisėtu antstolio taikytą retrospektyvų skaičiavimo metodą, kai ½ dalies išieškojimo ribojimas buvo skaičiuojamas ne nuo konkrečios pareiškėjai pervestos sumos (8 171,83 Eur), o nuo bendros visų operacijų apyvartos, t. y. antstoliui nurašant didesnę sumą, vėliau dalį grąžinant ir grąžintą dalį vertinant kaip naujai gautas lėšas, nuo kurių vėl buvo išieškoma ½ dalis. Toks metodas nėra numatytas nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir iš esmės iškreipia įstatymo nustatytas išieškojimo ribas.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 689 straipsnio nuostatas, nepagrįstai suteikdamas joms materialinės teisės normų reikšmę. Pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė išvadą, kad pareiškėjai per nustatytą terminą nepateikus dokumentų apie lėšų kilmę, antstolio atliktas išieškojimas laikytinas teisėtu. Tačiau tokia išvada yra visiškai nepagrįsta, kadangi CPK 689 straipsnis reglamentuoja tik procesinę išieškojimo vykdymo tvarką ir negali būti aiškinamas, kaip suteikiantis antstoliui teisę pažeisti imperatyvias išieškojimo ribas. Net ir nepateikus papildomų dokumentų, antstolis privalo ex officio laikytis įstatyme nustatytų ribojimų ir negali išieškoti daugiau lėšų nei priklauso skolininkui.
Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvykdė pareigos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Skundžiamoje nutartyje nėra analizuojama konkreti nurašymų chronologija, nevertinamas kiekvieno nurašymo teisėtumas ½ dalies ribojimo kontekste, visiškai nevertinti banko sąskaitos duomenys, kuriais buvo grindžiami pareiškėjos argumentai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nurodyta, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka; tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punkte nurodyta, kad jeigu skolininkas Instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka. Pareiškėja per nustatytą teisės aktuose terminą, t. y. per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos, nepateikė antstoliui informacijos apie nurašytų piniginių lėšų kilmę, todėl antstolis nurašytas lėšas (½) paskirstė skolų dengimui ir jas išmokėjo išieškotojams. Visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka teises normas reglamentuojančias piniginių lėšų nurašymą, paskirstymą ir išmokėjimą.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0010/18/03781, Nr. 0010/19/01973, Nr. 0010/19/11008; Nr. 0010/19/11009 ir Nr. 0010/23/01563 dėl skolų išieškojimo iš skolininko SKO2.
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-879-1092/2020 pakeista Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties rezoliucinės dalies 6 pastraipa, kuria nustatyta skolininko SKO2 turto dalis PRS1 banko sąskaitose esančiose ir į jas patenkančiose piniginėse lėšose, ir ši pastraipa išdėstyta taip: „½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise SKO2 ir PRS1 priklausančių piniginių lėšų, esančių ir patenkančių į skolininko SKO2 sutuoktinės PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu atidarytas banko sąskaitas: sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB; sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Kaišiadorių kredito unijoje; sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Kretingos kredito unijoje“ (v. b. Nr. 0010/19/11009, l. 112–116).
Apeliantė nurodo, kad 2025 m. sausio 3 d. jai buvo pervesta 8 171,83 Eur suma, iš kurios galėjo būti išieškoma tik skolininkui priklausanti dalis, t. y. ne daugiau kaip ½ šios sumos, tačiau, nepaisant to, faktiškai iš pareiškėjos sąskaitos buvo nurašyta 5 715,77 Eur suma, t. y. 1 629,86 Eur daugiau nei leidžia imperatyvus ½ dalies ribojimas, t. y. antstolis veikė viršydamas savo įgaliojimus.
Antstolis skundžiamame patvarkyme nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. iš pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 585,95 Eur suma, kurios 1/2 dalis yra 292,97 Eur ir kuri 2020 m. spalio 9 d. grąžinta; 2025 m. sausio 6 d. iš pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 7 260,76 Eur suma, kurios ½ dalis yra 3 630,38 Eur ir kuri 2025 m. vasario 3 d. grąžinta; 2025 m. vasario 4 d. iš pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 445,72 Eur suma, kurios ½ dalis yra 222,86 Eur ir kuri 2025 m. vasario 24 d. grąžinta; 2025 m. vasario 25 d. iš pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 212,26 Eur suma ir 2025 m. vasario 26 d. iš pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 3 080,13 Eur suma, iš viso 3 292,39 Eur, kurios ½ dalis yra 1 646,19 Eur ir kuri 2025 m. kovo 14 d. grąžinta; 2025 m. kovo 17 d. iš pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 432,67 Eur suma, kurios ½ yra 216,33 Eur ir kuri 2025 m. gruodžio 30 d. grąžinta.
Iš pareiškėjos kartu su skundu pateikto jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 16 d. matyti, kad antstolė Brigita Tamkevičienė 2025 m. sausio 3 d. pervedė pareiškėjai 8 171,83 Eur (b. l. 8–9). 2025 m. sausio 6 d. antstolis Aleksandras Selezniovas nurašė 7 260,76 Eur sumą bei antstolis Jonas Petrikas – 431,76 Eur sumą. nurašė 7 260,76 Eur sumą bei antstolis Jonas Petrikas – 431,76 Eur sumą. 2025 m. vasario 3 d. antstolis Aleksandras Selezniovas grąžino ½ nurašytos sumos – 3 630,38 Eur. Daugiau jokių kitų įplaukų per aptariamą laikotarpį į pareiškėjos banko sąskaitą nebuvo gauta, tačiau, be kita ko, antstolis Aleksandras Selezniovas 2025 m. vasario 4 d., 2025 m. vasario 25 d., 2025 m. vasario 26 d. ir 2025 m. kovo 17 d. nurašė atitinkamai 445,72 Eur, 212,26 Eur, 3 080,13 Eur ir 432,67 Eur sumas bei 2025 m. vasario 24 d., 2025 m. kovo 14 d. ir 2025 m. gruodžio 30 d. grąžino atitinkamai 222,86 Eur, 1 646,19 Eur ir 216,33 Eur sumas. Iš viso antstolis Aleksandras Selezniovas per 2025 metus nurašė 11 431,54 Eur sumą bei grąžino pusę šios sumos (5 715,76 Eur sumą), t. y. kaip teigia apeliantė, nurašė daugiau nei ½ dalį jo vykdomiems išieškojimams priklausiusios sumos.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nustatyta, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka; tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas Instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka (Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punktas).
Nagrinėjamu atveju antstolis nurodė, kad išieškotas lėšas jau paskirstė ir išmokėjo išieškotojams. Vykdomosios bylos Nr. 0010/18/037812025 duomenimis antstolis: 2025 m. vasario 21 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. S-25-10-3125 nurodė, kad vykdant vykdomąsias bylas iš skolininko išieškota 222,86 Eur suma, iš jos išieškotojams išieškota skola iš viso sudaro 214,29 Eur ir atlygis antstoliui – 8,57 Eur (v. b. l. 184–185); 2025 m. kovo 14 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. S-25-10-4482 nurodė, kad vykdant vykdomąsias bylas iš skolininko išieškota 1 646,20 Eur suma, iš jos išieškotojams išieškota skola iš viso sudaro 1 582,88 Eur ir atlygis antstoliui – 63,32 Eur (v. b. l. 186–187); 2025 m. balandžio 14 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. S-25-10-6525 nurodė, kad vykdant vykdomąsias bylas iš skolininko išieškota 449,13 Eur suma, iš jos išieškotojams išieškota skola iš viso sudaro 431,85 Eur ir atlygis antstoliui – 17,28 Eur (v. b. l. 188–189).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, ypatingosios teisenos procese nutartimi konstatuodamas antstolio veiksmų neteisėtumą ir taikydamas CPK 513 straipsnio nuostatas bei įgyvendindamas restitutio in integrum principą, gali (t. y. jau išieškotas iš skolininko, bet dar nepaskirstytas ir neišmokėtas išieškotojui) lėšas, taip pat antstoliui paskirstytas bei išmokėtas vykdymo išlaidas, įskaitant atlygį antstoliui, kadangi iš neteisėtų antstolio veiksmų negali kilti antstolio teisė gauti vykdymo išlaidų atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023).
Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad antstolis iš pareiškėjos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašė daugiau nei ½ dalį lėšų, t. y. daugiau nei buvo nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-879-1092/2020, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos skundą atmetė, todėl šis tenkinamas iš dalies, įpareigojant antstolį grąžinti pareiškėjai dalį iš jos sąskaitos nurašytų ir į antstolio depozitinę sąskaitą 2025 m. vasario 4 d., 2025 m. vasario 25 d., 2025 m. vasario 26 d. ir 2025 m. kovo 17 d. pervestų lėšų, kuri, įvertinus atlygį antstoliui, sudaro 89,17 Eur (8,57 Eur + 63,32 Eur 17,28 Eur).
Papildomai pažymėtina, kad kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, jog antstolio patvarkymo, kuriuo iš skolininko išieškotos lėšos paskirstomos ir išmokamos išieškotojui, sukuriamos teisinės pasekmės (išieškotojas tampa jam pagal vykdomąjį dokumentą išmokėtų lėšų savininku) lemia, kad antstolis neturi objektyvios galimybės pašalinti pažeidimą tokiu būdu, kad būtų atkurta iki pažeidimo buvusi padėtis. Antstolio įpareigojimas pašalinti padarytą pažeidimą ir grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas, kurios jau išmokėtos išieškotojui, iš esmės reikštų antstolio pareigą asmeninėmis lėšomis (savo sąskaita) įvykdyti skolininko prievolę ar jos dalį. Nagrinėdamas bylas dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, teismas vertina tik antstolio veiksmų teisėtumą, tačiau žalos (nuostolių) atlyginimo klausimų nesprendžia – jie galėtų būti nagrinėjami skolininkui CPK nustatyta ieškinio teisena pareiškiant ieškinį antstoliui dėl atlyginimo žalos, patirtos antstoliui ne įstatymo nustatyta tvarka nurašius lėšas iš skolininko sąskaitos ir jas išmokėjus išieškotojams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023). Taigi, apeliantė, siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus dėl likusios nurašytų lėšų dalies, kuri buvo išmokėta išieškotojams, turi teisę reikšti ieškinį antstoliui dėl žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Tenkinti pareiškėjos PRS1 skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų iš dalies ir įpareigoti antstolį Aleksandrą Selezniovą grąžinti pareiškėjai PRS1 dalį iš jos sąskaitos nurašytų ir į antstolio depozitinę sąskaitą 2025 m. vasario 4 d., 2025 m. vasario 25 d., 2025 m. vasario 26 d. ir 2025 m. kovo 17 d. pervestų lėšų, kuri sudaro 89,17 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus ir 17 ct). Likusioje dalyje skundo netenkinti. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.