Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. prašymą skolininkui E. P., suinteresuotiems asmenims R. P. ir antstoliui A. S. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja D. K. kreipėsi į Plungės apylinkės teismą prašydama nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Skolininkas E. P. ir suinteresuotas asmuo R. P. pateikė prieštaravimas dėl prašymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos D. K. prašymas skolininkui E. P., suinteresuotiems asmenims R. P. ir antstoliui A. S. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. K. kreipėsi į Plungės apylinkės teismą prašydama nustatyti skolininko E. P. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

11. Plungės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1574-206/2020 pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad skolininko E. P. turto dalis bendrojoje jungtinėje su sutuoktine R. P. nuosavybėje sudaro: 1/2 dalis rampos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1308/25704 aptvėrimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1675/12850 kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis 139/728 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis transporto priemonės INFINITI FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pistoleto „Glock 19“, ginklo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) ir pistoleto Izh 71H, ginklo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių ir patenkančių į skolininko E. P. sutuoktinės R. P. vardu atidarytas banko sąskaitas: sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB; sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Kaišiadorių kredito unijoje; sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Kretingos kredito unijoje.

12. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Remiantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

13. CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo. Skolininkas tokia teise nepasinaudojo.

15. Atskirajame skunde nurodoma, kad 2020 m. kovo 30 d. ieškovės prašyme teismui ir antstolio A. S. 2020 m. vasario 7 d. turto areštų aktais areštuotas turtas yra neteisingas, kadangi R. P. nėra Kaišiadorių kredito unijos narė ir ten neturi jokios sąskaitos. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad vykdomosios bylos duomenimis mokėtojos R. P. vardu 2009 m. gruodžio 29 d. Kaišiadorių kredito unijoje atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri antstolių informacinės sistemos duomenimis šiai dienai nėra uždaryta (v. b. Nr. 10-11009-19, l. 43). R. P. su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių šias pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

16. Atskirajame skunde nurodoma, kad remiantis CPK 667 straipsnio 3 punktu, R. P. teismo prašė nustatyti skolininkui ir R. P. kaip suinteresuotam asmeniui priklausančio bendro turto naudojimosi tvarkas, nustatyti bendrasavininkų turimo turto naudojimosi tvarką, t. y. kokios patalpos yra bendros, kokios priklauso asmenine nuosavybe, nustatyti patalpų ir žemės naudojimo servitutus, nustatyti areštuotos aikštelės, kiemo statinių, automobilių naudojimosi tvarką – dalis ir t. t., tačiau teismas neišsprendė, neįgyvendino CPK 667 straipsnio 3 punkto reikalavimų ir R. P. prašymų ir apie tai 2020 m. gegužės 4 d. nutartyje nepasisakė. Pasak R. P., teismas turėjo ieškovę įpareigoti padaryti turimo turto atskiras kadastrines bylas, suteikiant turtui atskirus kadastrinius numerius. Nustačius bendrasavininkų turimo turto naudojimosi tvarką, ieškovė būtų galėjusi skolininko turto dalį parduoti ir paskolintus pinigus susigrąžinti, tačiau teismas šį prašymą atmetė ir apie tai 2020 m. gegužės 4 d. nutartyje nepasisakė. Esant tokiam bendro turto padalijimui, kuris yra nurodytas teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartyje, neįmanoma parduoti skolininkui priklausančio turto dalį ir ieškovei susigrąžinti paskolintus pinigus.

17. CPK 667 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Vadinasi, pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį, būtent asmuo, reikalaujantis nustatyti nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, turi pareigą aiškiai suformuluoti prašymą dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo – konkrečiai apibrėžti atitinkamas bendro daikto dalis, nurodyti siūlomą naudojimosi jomis tvarką bei pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus pateikti šiam klausimui išnagrinėti aktualius duomenis (planus ir pageidaujamus naudojimosi tvarkos variantus). Tačiau byloje nėra duomenų, kad skolininkas ar suinteresuotas asmuo R. P., kurie ir prašė nustatyti naudojimosi tvarkas, būtų pateikę tokius duomenis. Savo ruožtu, teismų praktikoje pripažįstama, kad, pavyzdžiui, naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

18. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išaiškinimu šiuo klausimu, kad nesant naudojimosi bendru žemės sklypu ir jame esančiais pastatais tvarkos projekto, teismas negali nustatyti skolininkui tenkančios nekilnojamojo turto dalies naudojimosi tvarkos bei kad nėra pagrindo įpareigoti tai padaryti pareiškėją. Kaip minėta, įstatymas pareigą pateikti duomenis, reikalingus bendro turto naudojimosi tvarkai nustatyti, nustato ne būtinai išieškotojui, bet tam asmeniui, kuris tokios tvarkos nustatymo prašo. Naudojimosi tvarkos nustatyti išieškotoja nagrinėjamu atveju neprašė, todėl ir teikti su tuo susijusius įrodymus ji neprivalėjo. Atskirojo skundo argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

19. Atskirajame skunde nurodoma, kad proceso šalis antstolis A. S. nesilaikė CPK 318 straipsnio 1 punkto, pagal kurį jis privalo pateikti atsiliepimą į pateiktą apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsiliepimo į procesinį dokumentą nepateikimas nėra pagrindas nepriimti sprendimo dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Be to, atskirajame skunde nepaaiškinama, kaip atsiliepimo nepateikimas galėjo lemti neteisingo sprendimo šioje byloje priėmimą, taip pat kaip atsiliepimo nepateikimas pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus.

20. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nenušalino ieškovės advokato nuo šios bylos nagrinėjimo ir tuo pažeidė CPK 61 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais, kad CPK VI skyriuje reglamentuojamas teisėjų ir kitų proceso dalyvių nušalinimas, tačiau nušalinimai gali būti reiškiami tik teismo sudėčiai (teisėjui, teismo posėdžių sekretoriui, ekspertui ir vertėjui), o ne atstovams pagal pavedimą, todėl šis atskirojo skundo argumentas taip pat atmestinas.

21. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovės pridėta 2011 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartis dėl 10 017 Eur taisyta, galbūt ieškovės suklastota ir R. P., kaip suinteresuotas asmuo, nebuvo apie tokį procesą informuota, turėtų būti atlikta ekspertizė dėl šios paskolos sutarties teisėtumo. Teigiama, kad ieškovė yra nesąžininga, nes nori perimti R. P. asmeninį turtą, asmeninius pinigus, esančius jos sąskaitoje. Ieškovė iš skolininkų nuslėpė gautus pelnus, procentus. Pelno mokesčio niekada nemokėjo ir tuo padarė valstybei didelę žalą. Teismas turėtų ieškovės atžvilgiu inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamų veikų.

22. Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-2747-206/2019 ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-2768-666/2019, kurių pagrindu išieškotoja D. K. kreipėsi į antstolio A. S. kontorą su prašymu juos vykdyti, yra įsiteisėję. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadinasi, anksčiau paminėtos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nėra šios bylos tyrimo dalykas. Šioje byloje nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos D. K. prašymas skolininkui E. P., suinteresuotiems asmenims R. P. ir antstoliui A. S. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumas ir pagrįstumas. Šioje byloje nesprendžiama dėl skolininko skolų pagrįstumo ir kreditorės veiklos teisėtumo. Be to, atskirajame skunde nenurodoma, kaip minėtos aplinkybės galėtų lemti skolininko E. P. priklausančio bendrosios jungtinės su sutuoktine R. P. nuosavybės dalis, t. y. to kas buvo nustatyta skundžiama nutartimi. Atsižvelgiant į tai, pirmiau paminėti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantė, be kita ko, turi teisę pati kreiptis į kompetentingas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar mokesčių administravimo veiksmų atlikimo.

23. Atskirajame skunde nurodoma, kad skolininko iš pareiškėjos pasiskolinti pinigai – skola yra grynai jo asmeniški. Teigiama, kadangi R. P. nėra skolininkė, negauna jokių bendrų pajamų su skolininku, todėl ieškovės prašymas areštuoti R. P. asmenines sąskaitas yra akivaizdžiai perteklinis, neteisingas, neteisėtas. Remiantis Lietuvos Respublikos Pažymima, kad nuosavybė yra neliečiama, t. y. į R. P. asmeninę sąskaitą patenkančios lėšos, pvz., mamos dovanoti pinigai, vaikų dovanoti ar paskolinti pinigai ir t. t., yra jos asmeninė nuosavybė ir negali būti antstolio nusavinami, dengiant kitų asmenų skolas. Remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais ieškovės prašymas areštuoti R. P. asmenines sąskaitas yra neteisėtas, perteklinis ir teismo turėjo būti atmestas.

24. Byloje nėra ginčo, kad skolininkas E. P. ir R. P. 1990 m. liepos 28 d. yra sudarę santuoką (v. b. Nr.10-11009-19, l. 41). Teismui nepateikti duomenys, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto, kurio dalys buvo nustatinėjamos, teisinį režimą. Vedybų sutarčių registre yra įregistruota 1 turto padalijimo sutartis dėl nekilnojamojo turto (v. b. Nr.10-11009-19, l. 34-35), tačiau tai nėra turtas, kurio dalys buvo nustatinėjamos skundžiama nutartimi. Vadinasi, nagrinėjamu atveju taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

25. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

26. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

27. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: 1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; 2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; 3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); 4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; 5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; 6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; 7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalis).

28. CK 3.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Kaip minėta, pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

29. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, preziumuojama, kad skolininko ir R. P. bendrosios jungtinės nuosavybės dalys yra lygios, t. y. 1/2.

30. Remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis taip pat darytina išvada, kad net jei skolininko prievolė yra asmeninė, vis tiek galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju to ir siekiama – vykdyti išieškojimą ne iš bendro sutuoktinių turto ar suinteresuoto asmens R. P. asmeninio turto, bet iš skolininko (jos sutuoktinio) turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pavyzdžiui, pajamos, gaunamos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos, yra priskiriamos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės kategorijai (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vadinasi, dalis minėtų suinteresuoto asmens R. P. pajamų priklauso ir skolininku esančiam jos sutuoktiniui. Lygiai taip pat ir su kitu bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausiančiu turtu – atitinkama dalis jo priklauso kiekvienam iš sutuoktinių ir iš atitinkamo sutuoktinio dalies bendrame turte galima išieškoti pagal to sutuoktinio asmenines skolas. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, kad ieškovės prašymas areštuoti R. P. asmenines sąskaitas apskritai yra akivaizdžiai perteklinis, neteisingas, neteisėtas atmestini kaip nepagrįsti.

31. Atskirajame skunde nurodoma, kad į R. P. asmeninę sąskaitą patenkančios lėšos, pvz., mamos dovanoti pinigai, vaikų dovanoti ar paskolinti pinigai ir t. t., yra jos asmeninė nuosavybė ir negali būti antstolio nusavinami, dengiant kitų asmenų skolas. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.

32. Kaip matyti iš šios nutarties 26 ir 27 punkte išdėstyto teisinio reguliavimo, lėšos, esančios ar patenkančios į susituokusio asmens sąskaitą, ne visada yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau pastebėtina, kad 2020 m. vasario 7 d. turto arešto aktais, kuriais buvo areštuotos atitinkamos R. P. sąskaitos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis areštavo tik tas pinigines lėšas, kurios skolininkui E. P. kartu su sutuoktine R. P. priklauso (priklausys) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro iš turto arešto aktų formuluotės – „Areštuojamos piniginės lėšos <...>, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis ir/ar patenkantis į sutuoktinės <....> vardu atidarytą sąskaitą <...>“. Juolab kad pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį antstolis gali areštuoti tik bendrą kartu su kitais asmenimis turtą (kai turto dalis nenustatyta).

33. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas galėjo nustatyti atitinkamą dalį tik į tas R. P. sąskaitose esančias ar patenkančias pinigines lėšas, kurios jai kartu su sutuoktiniu E. P. priklauso (priklausys) bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis atitinkamai pakeičiama, nurodant, kad nustatoma dalis į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas. Tokiu būdu kartu užtikrinama, kad antstolis negalės išieškoti iš asmeninio R. P. turto (lėšų).

Dėl bylos procesinės baigties

34. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje su sutuoktine nuosavybėje sudaro 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių ir patenkančių į skolininko sutuoktinės vardu atidarytas banko sąskaitas, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymą. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis priimta tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl laikytina pagrįsta bei teisėta ir paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties rezoliucinės dalies 6 pastraipą, kuria nustatyta skolininko E. P. turto dalis R. P. banko sąskaitose esančiose ir į jas patenkančiose piniginėse lėšose, ir šią pastraipą išdėstyti taip:

„½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise E. P. ir R. P. priklausančių piniginių lėšų, esančių ir patenkančių į skolininko E. P. sutuoktinės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytas banko sąskaitas: sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB; sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Kaišiadorių kredito unijoje; sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Kretingos kredito unijoje“.

Kitą Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.