- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-2011-871/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09685-2026-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė (pran.)
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos dėl neteisėto sulaikymo, žalos atlyginimo ir duomenų pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas IES1 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti sulaikymą neteisėtu; 2) priteisti 5000,00 Eur neturtinės žalos; 3) priteisti 5,50 Eur turtinės žalos; 4) priteisti 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; 5) įpareigoti pašalinti neteisėtai surinktus duomenis (biometrinius (DNR, pirštų antspaudus ir kt.), foto ir video fiksacinius bei visus kitus). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas buvo sulaikytas 2023 m. balandžio 7 d. Vilniuje ir laikytas iki 2023 m. balandžio 8 d. Sulaikymo metu ieškovas nesipriešino, tačiau jam buvo panaudotos fizinio poveikio priemonės – antrankiai. Ieškovas sulaikymo metu ir areštinėje ginčijo sulaikymo teisėtumą, tačiau realios galimybės apskųsti sulaikymą nebuvo suteiktos. Policijos institucijos po įvykio nepateikė ieškovui prašytos informacijos apie sulaikymo aplinkybes (laiką, trukmę, blaivumą), nors toks prašymas buvo pateiktas. Prokuratūra nesuteikė (ieškovo asmeniui) galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nors ieškovas kreipėsi dėl to, taip pat nepagrįstai nesuteikė leidimo duomenų kopijoms gauti nors pati tam pasiūlė teikti prašymą į kurį vėliau neatsakė. Specialiųjų tyrimų tarnyba neinicijavo tyrimo dėl policijos veiksmų, taip nesudarydama sąlygų nustatyti atsakingų pareigūnų ir užtikrinti teisminę gynybą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo IES1 ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-4836-428/2025 buvo išnagrinėtas pareiškėjo IES1 skundas atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos priteisimo. Administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė. Minėto sprendimo pareiškėjas neskundė, sprendimas įsiteisėjo 2025 m. vasario 20 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai nesutampa su administraciniame teisme pareikštas reikalavimais, tačiau ieškovas iš esmės siekia to pačio rezultato – gauti satisfakciją dėl ieškovo vertinimu neteisėto galimo sulaikymo 2023 m. balandžio 7 d. (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12360-23). Susipažinus su administraciniam teismui 2024 m. lapkričio 22 d. pateikto skundo priedais bei palyginus su šitoje byloje pateiktais ieškinio priedais nustatyta, kad didžioji dalis ieškinio ir skundo priedų yra tie patys. Administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-4836-428/2025 įvertino ieškovo motyvus dėl galimo neteisėto sulaikymo 2023 m. balandžio 7 d. bei neturtinės žalos priteisimo dėl minėto įvykio ieškovui ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo motyvus, kaip nepagrįstus (minėto sprendimo 3-6 lapas). Administracinis teismas priimdamas sprendimą įvertino ir pareiškėjo IES1 pateiktus rašytinius įrodymus (skundo priedus), kurių didžioji dalis pateikti kaip ieškinio priedai šitoje byloje. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad esminiai ieškovo įrodymai bei motyvai dėl sulaikymo (ne)teisėtumo bei neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo dėl galimo minėto sulaikymo jau specialiosios kompetencijos (administracinio teismo) buvo įvertinti priimant dėl nurodyto sprendimą Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų pagrindu.
IIIII. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ieškinį nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas pagrindiniais argumentais: 8.1. Administracinėje byloje, kaip atsakovas buvo tik prokuratūra. Administracinis teismas aiškiai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai nepriskirti jo kompetencijai. 8.2. Ieškovas į administracinį teismą kreipėsi tik dėl prokuratūros veiksmų, atliktų po ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Civilinėje byloje reiškia reikalavimus dėl neteisėto sulaikymo, procesinių prievartos priemonių taikymo, garbės ir orumo pažeminimo bei žalos atlyginimo, kylančius iš ikiteisminio tyrimo laikotarpio veiksmų. 8.3. Administracinėje byloje nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas neteisėto sulaikymo klausimas. 8.4. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčai kyla iš skirtingų faktinių situacijų ir teisinio reguliavimo sričių, todėl ieškinys negali būti laikomas tapačiu administraciniam teismui teiktam skundui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundos faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos dėl neteisėto sulaikymo, žalos atlyginimo ir duomenų pašalinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojamos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose; tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, yra būtina laikytis nurodytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą reikalavimų, jo galimai pažeistos teisės negali būti veiksmingai apgintos.
Vienas iš atvejų, kada procesas negali vykti – kai asmuo kreipiasi į teismą, prieš tai jau realizavęs teisę į teisminę gynybą. Jeigu ieškovas jau buvo pareiškęs ieškinį ir jį teismas išsprendė, ieškovas praranda teisę kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu pakartotinai. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavęs, kad dėl tapataus ieškinio yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-4836-428/2025. Ieškovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus skundui, dėl kurio priimtas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-4836-428/2025.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio pagrindą ir dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Pripažįstant bylas tapačiomis turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos tapačios bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Iš nagrinėjamoje byloje pateikto ieškinio turinio nustatyta, kad atsakovės atstovais nurodomi Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba. Tuo tarpu administracinėje byloje Nr. eI2-4836-428/2025 atsakovės atstove buvo tik Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Taigi civilinėje byloje nurodomi ir kiti atsakovės atstovai.
Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis teisinis santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, ir ar jis tapatus išnagrinėtam, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas IES1 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: pripažinti sulaikymą neteisėtu; priteisti 5000,00 Eur neturtinės žalos; priteisti 5,50 Eur turtinės žalos; priteisti 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti pašalinti neteisėtai surinktus duomenis (biometrinius (DNR, pirštų antspaudus ir kt.), foto ir video fiksacinius bei visus kitus). Iš Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-4836-428/2025 matyti, kad pareiškėjas IES1 kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 1 981,80 Eur neturtinę žalą. Taigi ieškovo reikalavimas, pareikštas administracinėje byloje Nr. eI2-4836-428/2025, ne visa apimtimi sutampa su nagrinėjamoje byloje reiškiamais reikalavimais.
Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Laikytina, kad ieškinio pagrindas sutampa, jei aplinkybės, pagrindžiančios ieškinio reikalavimus, yra iš esmės tos pačios, nepriklausomai nuo tų aplinkybių teisinio kvalifikavimo. Ieškinys nelaikomas tapačiu išnagrinėtam tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Pažymėtina, kad teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).
Iš nagrinėjamoje byloje pateikto ieškinio turinio taip pat nustatyta, kad ieškovas žalą grindžia tuo, kad 1) 2023 m. balandžio 7 d. buvo neteisėtai sulaikytas, sulaikymo metu ir areštinėje ginčijo sulaikymo teisėtumą, tačiau realios galimybės apskųsti sulaikymą nebuvo suteiktos. Policijos institucijos po įvykio nepateikė ieškovui prašytos informacijos apie sulaikymo aplinkybes (laiką, trukmę, blaivumą), nors toks prašymas buvo pateiktas. 2) Prokuratūra nesuteikė (ieškovo asmeniui) galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nors ieškovas kreipėsi dėl to, taip pat nepagrįstai nesuteikė leidimo duomenų kopijoms gauti nors pati tam pasiūlė teikti prašymą į kurį vėliau neatsakė. 3) Specialiųjų tyrimų tarnyba neinicijavo tyrimo dėl policijos veiksmų, taip nesudarydama sąlygų nustatyti atsakingų pareigūnų ir užtikrinti teisminę gynybą.
Iš Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-4836-428/2025 matyti, kad administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros galimai neteisėtų veiksmų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). IES1 nurodė, kad 2024 m. kovo 14 d. kreipėsi į prokuratūrą su prašymu leisti susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga, o 2024 m. kovo 15 d. gavo prokurorės leidimą, kuriame buvo nurodyta susipažinimo su dokumentais tvarka ir laikas. Tačiau leidime buvo neteisingai nurodyta pavardė („IES2“) ir nebuvo pateikta apskundimo tvarka, todėl pareiškėjo nuomone, šis atsakymas jam nebuvo tinkamai įteiktas. 2024 m. kovo 27 d. pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė prokurorei prašymą gauti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją, tačiau atsakymo negavo. Negavęs leidimo, jis laikėsi pozicijos, kad dėl to neteko teisės į teisingą teismą. 2024 m. gegužės 18 d. pareiškėjas pateikė skundą aukštesniajam prokurorui dėl neišspręsto prašymo, tačiau birželio 18 d. gavo atsakymą iš tos pačios prokurorės, kurios veiksmus skundė. Atsakyme jam pakartotinai buvo išsiųstas tas pats 2024 m. kovo 15 d. leidimas. Kadangi pareiškėjo nuomone, į jo prašymus nebuvo atsakyta per įstatyme numatytą laiką ir jis nebuvo informuotas apie uždelsimo priežastis, jis kreipiasi į teismą, teigdamas, kad dėl šių pažeidimų jam buvo padaryta neturtinė žala. Be to, pareiškėjas nurodė, kad negalėdamas laiku gauti tyrimo medžiagos, neteko galimybės kreiptis dėl neteisėto sulaikymo metu patirtos žalos atlyginimo.
Taigi darytina išvada, kad ieškovo ieškinyje nurodomos aplinkybės dėl 2023 m. balandžio 7 d. sulaikymo teisėtumo ir aplinkybės dėl to, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba neinicijavo tyrimo dėl policijos veiksmų nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas administracinėje byloje Nr. eI2-4836-428/2025. Administracinėje byloje Nr. eI2-4836-428/2025 IES1 skundas buvo susijęs tik su prokurorės 2024 m. kovo 15 d. leidimu susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo dokumentais. Kas sutampa su šioje civilinėje byloje ieškovo nurodomomis ieškinio aplinkybėmis, kad prokuratūra nesuteikė (ieškovo asmeniui) galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Pirmosios instancijos teismo išvados, kad administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-4836-428/2025 įvertino ieškovo motyvus dėl galimo neteisėto sulaikymo 2023 m. balandžio 7 d. bei neturtinės žalos priteisimo dėl minėto įvykio ieškovui vertintinos kritiškai, nes administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros galimai neteisėtų veiksmų, sprendžiant jo 2024 m. kovo 14 d. prašymą leisti susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Aptarti argumentai nesudaro pagrindo vertinti nagrinėjamoje byloje pateikto ieškinio ir administracinėje byloje Nr. eI2-4836-428/2025 pateikto skundo kaip tapačių, nes iš dalies skiriasi ieškinių dalykas bei įrodinėjimo dalyko apimtis (faktinis pagrindas), kuriuo grindžiami reikalavimai, taip pat byloje dalyvaujantys asmenys.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino administracinėje byloje Nr. eI2-4836-428/2025 pateikto skundo ir nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio tapatumą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį visa apimtimi CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir ieškovo IES1 ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos dėl neteisėto sulaikymo, žalos atlyginimo ir duomenų pašalinimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.