- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-343-1007/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22482-2026-1
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Daiva Domeikienė, Martynas Galvičius
- Nuteistasis
- M. B.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūra
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Domeikienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Martyno Galvičiaus ir Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo
M. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 66 (šešiasdešimt šešių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. B. paskirta galutinė bausmė – 44 (keturiasdešimt keturių) parų areštas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas M. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. liepos 12 d. 18.35 val. iki 2026 m. liepos 13 d. 11.20 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Arešto bausmė paskirta atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, M. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
1) uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai asmuo atliks bausmę arba bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis); apie priimtą sprendimą pranešti AB „Regitra“;
M. B. išaiškinta, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį;
2) turto konfiskavimas ir konfiskuotas E. J. vardu registruotas, M. B. faktiškai priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, M. B. pripažintas recidyvistu.
M. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti, o dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti M. B..
Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
M. B. skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2026 m. liepos 12 d. 18.10 val. (duomenys neskelbtini) ribose, kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0112 (patikros sertifikato Nr. 2487449, galioja iki 2026 m. gruodžio 7 d.) 2026 m. liepos 12 d. 18.13 val. jam buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas, 18.33 val. nustatytas 1,91 promilių girtumas, vairavo E. J. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo pakeisti 2026 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje nuosprendį ir jam paskirtą bausmę sušvelninti, paskiriant baudą arba sumažinant arešto bausmės laiką, arba, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jam paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.
Nuteistasis nurodo, kad sutinka su jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, tačiau mano, kad teismo paskirta bausmė yra per griežta. Teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Šią nusikalstamą veiką padarė spontaniškai, susipykęs su savo motina, neįvertinęs išgerto alaus kiekio. Po įvykio viską gerai apgalvojo ir padarė išvadą nevartoti alkoholio, nedaryti neapgalvotų veiksmų.
Mano, jog teismas be pakankamo pagrindo padarė išvadą, jog jo prisipažinimas ir gailėjimasis yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepripažino to atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Savo kaltę pripažino tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, parodymų nekeitė, jie buvo teisingi ir nuoširdūs. Mano, jog šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog jo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis buvo nuoširdūs ir tikri, ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Apeliantas nurodo, kad teismas, motyvuodamas nuosprendyje bausmės skyrimą, nurodė, jog nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas du kartus ir tai nebuvo panaikinta, kad jis dirba ir išlaiko šeimą ir vaikus, kad atlikęs arešto bausmę galės įsilieti į darbo rinką ir nepraras darbinių įgūdžių.
Nuteistasis teigia, kad jau metai laiko dirba pagal darbo sutartį ir iš gaunamo darbo užmokesčio išlaiko 3 nepilnamečius vaikus 6, 4 ir 2 metų amžiaus. Žmona, vaikų motina, nedirba, nes augina vaikus. Jo darbo užmokestis yra vienintelės pajamos šeimoje ir jam atliekant arešto bausmę šeima liks be pajamų. Šiuo atveju tai bus bausmė jo vaikams. Išlaikyti 3 nepilnamečius vaikus reikia nemažai lėšų. Dabartinė jo darbo sutartis užtikrina dideles pajamas. Kokį darbą gaus atlikęs bausmę, negali žinoti ir nežino, ar pajėgs išlaikyti šeimą.
Taip pat pažymi, kad Marijampolės apylinkės teismas 2022 m spalio 24 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams ir 6 mėnesiams ir per tą laiką jis nepadarė jokių nusižengimų, jo elgesys buvo geras, todėl 2025 m. vasario 17 d. jis buvo išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro.
Įvertinus aplinkybę, kad šiuo metu dirba, turi pajamas ir galimybę sumokėti baudą, mano, jog tinkamiausia bausmė būtų bauda, kurią pasižada sumokėti.
Atsiliepimų į nuteistojo M. B. skundą negauta.
Teismo posėdžio metu nuteistojo M. B. gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Eividas Chmieliauskis prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių aplinkybių vertinimas
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir M. B. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės ir jam paskirti švelnesnė bausmę – baudą arba sumažinti arešto bausmės laiką, arba, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jam paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam M. B. skirdamas bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek ir nustatydamas jos dydį, BK 41 ir BK 54 straipsnių nuostatų nepažeidė. Tvirtinti, kad nuteistajam paskirta arešto bausmė yra aiškiai per griežta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Visgi, teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepripažino M. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir skirdamas arešto bausmę jos vykdymo neatidėjo.
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės
Apeliaciniame skunde M. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jo prisipažinimas ir gailėjimasis yra deklaratyvaus pobūdžio, mano, kad jo prisipažinimas ir gailėjimasis buvo nuoširdūs ir tikri, ir kad tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi, tačiau tai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendė, kad kaltinamojo išreikštas gailėjimasis ir elgesys teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio, nes jis jau anksčiau ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir už šiurkščius KET pažeidimus, paskirtų baudų nesumokėjęs, nusikalstamą veiką padarė, kai specialioji teisė – teisė vairuoti kelių transporto priemones – atimta. Tai rodo, jog ankstesnės priemonės jo elgesio nepakeitė, jis vis daro šiurkščius pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu. Tokį M. B. elgesį vertino kaip savęs gailėjimąsi dėl kylančių pasekmių, o ne dėl pačios nusikalstamos veikos padarymo.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis ir kasacinio teismo praktika dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su nuteistojo M. B. kaltės pripažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti šias aplinkybes atsakomybę lengvinančiomis.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. B. apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. liepos 13 d. nurodė, kad visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir pažada, kad daugiau tai nepasikartos. Paaiškino, kad 2026 m. liepos 10 d. nuvažiavo pas savo mamą D. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini), į svečius. 2026 m. liepos 12 d. vakare, apie 17 val., iš mamos išvažiavo būdamas neblaivus, kadangi jie susipyko, apsižodžiavo, iki vairavimo buvo gėręs alaus, mano, kad galimai 8–9 skardines. Jį policijos pareigūnų ekipažas sustabdė apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini) ribose, kai jau ketino sukti (duomenys neskelbtini) link, kur ir gyvena. Su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko. Jam buvo nustatytas 1,91 promilių girtumas. Vairuotojo teises yra praradęs prieš panašiai porą metų irgi dėl tos pačios priežasties, kai vairavo neblaivus (t. 1, b. l. 69–72). Pirmosios instancijos teisme M. B. dėl įvykdytos nusikalstamos veikos taip pat prisipažino visiškai ir nurodė analogiškas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Teismo posėdžio metu M. B. nurodė, kad savo poelgį vertina labai blogai, padarė išvadas ir ateityje tokių dalykų nebekartos, sakydamas paskutinį žodį gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo (t. 1, b. l. 148–150).
Kaip matyti, nuteistasis M. B. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai viso proceso metu, savanoriškai. Nuo pat tyrimo pradžios papasakojo šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pripažino, kad vairavo neblaivus, bei nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, savo poelgį vertina labai blogai.
Minėta, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir spręsdamas, kad kaltinamojo išreikštas gailėjimasis yra deklaratyvaus pobūdžio, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nesumokėjęs paskirtų baudų, nusikalstamą veiką padarė, kai teisė vairuoti kelių transporto priemones buvo atimta, toliau daro šiurkščius pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu.
Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ar nuteistojo gailėjimas yra nuoširdus, nepagrįstai vertino vien šias aplinkybes, ir neatsižvelgė į esminius kaltininko nuoširdaus gailėjimosi nustatymo kriterijus, nurodytus anksčiau paminėtoje kasacinės instancijos teismo praktikoje (kaltininko prisipažinimą, kritišką savo elgesio vertinimą, išgyvenimus dėl padarytų veiksmų ir kt.), tokiu būdų objektyviai nevertino nagrinėjamos bylos aplinkybių visumos (nagrinėjamoje byloje nuteistojo duotų parodymų, jo elgesio po skundžiamu nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau, ir pan.)
Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad M. B. viso proceso metu savanoriškai davė teisingus parodymus apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visiškai pripažino byloje nustatytas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme (taip pat ir sakydamas paskutinį žodį) gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuteistojo nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos reiškėsi kritišku savo atliktų veiksmų vertinimu, prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo (byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme nustatytas nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažintini atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino M. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.
Dėl paskirtos bausmės
Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.
Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.
Skundžiamu nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už šios nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas M. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskyrė 66 (šešiasdešimt šešių) parų arešto bausmę. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir M. B. paskyrė galutinę – 44 parų arešto bausmę.
Vertinant M. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, jog M. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui; nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – anksčiau yra daug kartų teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs, paskutinius du kartus teismo nuosprendžiais bausmės vykdymas jam buvo atidėtas ir nebuvo panaikintas (t. 1, b. l. 84–100), daug kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir už šiurkščius KET pažeidimus (greičio viršijimą, vairavimą neturint teisės vairuoti), paskirtų baudų nesumokėjęs (t. 1, b. l. 102–124), yra darbingo amžiaus ir dirba, gauna legalias pajamas, išlaiko šeimą su vaikais (t. 1, b. l. 151–168). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad M. B. neblaivus, kai jam nustatytas 1,91 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę magistraliniame kelyje, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų sau bei kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, sprendė, kad būtent tokios rūšies ir trukmės, t. y. su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė, padarys pakankamą poveikį nuteistajam.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, M. B. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė arešto bausmę, o jos dydį nustatė šiek tiek didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis – 66 (šešiasdešimt šešių) paras (BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto, vidurkis – 52,5 paros). Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pagrįstai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažino vienu trečdaliu iki 44 parų arešto.
Įvertinusi tai, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė 44 parų arešto bausmė yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus.
Įvertinęs nuteistojo asmenybę, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio bei pagrindo švelninti skirtą bausmę (sutrumpinti arešto bausmės laiką), kaip to apeliaciniame skunde prašo nuteistasis, neturi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo padarytą veiką ir asmenybę, atsižvelgiant ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino M. B. atsakomybės lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nesuteikia pagrindo spręsti, kad M. B. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra neteisinga ir turėtų būti švelninama.
Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad tinkamiausia bausmė jam būtų bauda, nes šiuo metu dirba, turi pajamas ir galimybę baudą sumokėti.
Teisėjų kolegija sutikti su šiais skundo argumentais negali. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad M. B. daug kartų yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų per nustatytą terminą nesusimokėjęs. Iš 2026 m. spalio 28 d. Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo iš Antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad baudų išieškojimą iš M. B. vykdo antstolis, baudos išieškomos priverstiniu būdu. Taip pat nustatyta, kad M. B. 2016 m. birželio 1 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 242 straipsnį, ir jam nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 metams 2 mėnesiams ir bausmė – 10 MGL (376 Eur) dydžio bauda. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, 10 MGL (376 eurų) bauda, asmeniui baudą vengiant sumokėti savo noru ir nesant galimybės ją išieškoti, pakeista 10 dienų laisvės apribojimo bausme. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad M. B. nevykdo pareigos sumokėti jam paskirtas baudas, dėl to jų išieškojimas perduodamas antstoliams, be to, ankstesnėje baudžiamojoje byloje jam paskirta baudos bausmė taip pat nebuvo įvykdyta, todėl ji buvo pakeista laisvės apribojimo bausme. Teisėjų kolegijos nuomone, piniginio pobūdžio nuobaudos ir bausmės M. B. elgesiui nedaro pakankamo poveikio, ir dar kartą paskyrus nuteistojo pageidaujamą švelniausią bausmės rūšį – baudą, šiuo atveju ji nebūtų veiksminga ir realiai įvykdoma bausmė, tokiu būdu nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, todėl M. B. skundo argumentai atmetami.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis), t. y. turi būti nustatytas ir materialusis pagrindas. BK 41 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019, 2K-268-693/2019, 2K-147-788/2022).
Nagrinėjamu atveju M. B. yra nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, už kurį jam paskirta arešto bausmė, todėl yra formalus pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį bei dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-268-942/2017, 2K-7-266-511/2018, 2K-379-697/2018, 2K-137-689/2021 ir kt.).
Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, turi būti nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, įskaitant tiek teigiamai, tiek neigiamai asmenį charakterizuojančias aplinkybes. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų matyti, kad M. B. nusikalto būdamas anksčiau teistas 14 kartų, daugeliu atvejų už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 84–100). Paskutinį kartą M. B. teistas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. 2024 m. lapkričio 29 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2024 m. spalio 29 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi pakeista, 2016 m. birželio 1 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir nuteistajam nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausmė – 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 3 (trims) dienoms. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nutarta skaičiuoti pagal 2022 m. spalio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendį. Nuteistajam, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: per visą bausmės atidėjimo laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės atidėjimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad M. B. dėl 2022 m. spalio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo panaikinimo buvo nagrinėjamas vienas Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimas. 2024 m. sausio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi teikimas atmestas, nes teismas nustatė, kad nuteistasis vykdė / vykdo jam nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, o fiksuotas nuteistojo pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu (Probacijos tarnybai nepateikė duomenų apie ligą (nedarbingumą), dėl kurios neišvyko dirbti į Švediją). 2025 m. vasario 17 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, laikytinas atlikusiu bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką M. B. padarė daugiau nei po vienerių metų – 2026 m. liepos 12 d., už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teisiamas pirmą kartą, tačiau vis tik naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neišnykus teistumui, kai paskutiniu teistumu nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis per penkerius metus baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Taigi, šios aplinkybės nuteistąjį M. B. charakterizuoja neigiamai.
Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, kitos bylos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad šįkart bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Pirma, kaip jau buvo minėta, skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką nuteistasis M. B. padarė daugiau nei po vienerių metų – 2026 m. liepos 12 d., kai 2025 m. vasario 17 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis teisiamas pirmą kartą; per pakankamai ilgą anksčiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo trukmę (2 metus 6 mėnesius) Probacijos sąlygų ar teismo paskirtų įpareigojimo nepažeidė; po nusikalstamos veikos padarymo M. B. atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (LITEKO, IBPS duomenys). Antra, nagrinėjamoje byloje M. B. prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailėjosi, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Trečia, nuteistasis jau ilgiau nei vienerius metus dirba įmonėje „Palmgren“ Norvegijoje, gauna legalias pajamas, iš gaunamo užmokesčio išlaiko šeimą su trimis mažamečiais vaikais 6 m., 4 m. ir 2 m. amžiaus (t. 2, b. l. 2–6), žmona nedirba, nes augina vaikus, jo darbo užmokestis yra vienintelės pajamos šeimoje. Šias aplinkybes M. B. akcentavo ir apeliaciniame skunde, nurodydamas, jog dabartinė jo darbo sutartis užtikrina dideles pajamas, kokį darbą gaus atlikęs realią bausmę, negali žinoti ir nežino, ar pajėgs išlaikyti šeimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tuo atveju, jei M. B. būtų siunčiamas atlikti su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusios bausmės, nutrūktų jo ilgiau nei metus besitęsiantys darbo santykiai, jis trumpam laikui būtų izoliuotas nuo visuomenės, tai neabejotinai turėtų neigiamos įtakos šiuo metu sukurtiems teigiamiems šeiminiams ryšiams ir taip būtų pasiektas išimtinai vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. O M. B. atidėjus bausmės vykdymą, nustatant individualizuotus, M. B. asmenybę atitinkančius įpareigojimus, bausmės tikslai gali būti pasiekti neardant jo turimų darbinių ir šeiminių santykių ir užtikrinant jo elgesio kontrolę probacijos sąlygomis. Be to, ilgesnė M. B. elgesio kontrolė laisvėje, taikant probacijos priežiūrą ir papildomas pareigas, bus veiksmingesnė priemonė už trumpalaikę izoliaciją, siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, sprendžia, jog nuteistajam paskirtos galutinės arešto 44 paroms bausmės vykdymą tikslinga atidėti maksimaliam vienerių metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos, nuteistajam neskiriant intensyvios priežiūros (BK 75 straipsnio 1 dalis, BPK 339 straipsnio 3 dalis). M. B., atsižvelgiant į tai, kad jis dirba, įpareigotinas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, o atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įpareigotinas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 10 punktai).
Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įpareigojimai teigiamai paveiks nuteistojo elgesį bei sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti nuteistojo socialiniai ryšiai ir darbiniai santykiai. Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtas pareigas, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų pareigų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatidėjo nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymo, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).
Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nuteistajam M. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė. Apeliacinės instancijos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026 m. spalio 22 d. pateikė pažymą Nr. APD-2026-10919, kurioje prašoma priteisti valstybei 106.25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą M. B. apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 23, 29).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacine tvarka baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kurį tenkinus iš dalies, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas; antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, numatytą BPK 322 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo gynėjo dalyvavimas yra būtinas, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos už M. B. apeliacinės instancijos teisme teiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u s p r e n d ž i a:
Nuteistojo M. B. skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, M. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos galutinės 44 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 ir 10 punktais, įpareigoti M. B. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį). Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.
Įspėti M. B., kad, jeigu jis nevykdys jam teismo paskirtų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas.
Pripažinti M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria arešto bausmę paskirta atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą nuspręsta skaičiuoti nuo tada, kai asmuo atliks bausmę arba bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis).
Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.
Kitą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. rugpjūčio 18 d. teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nepriteisti iš nuteistojo M. B. valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.