Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-726-566/2026 pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovei V. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo dydžio ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys UAB „MK Invest“, AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria nepilnamečiui vaikui paskirta teismo psichologijos ekspertizė ir sustabdytas bylos nagrinėjimas, apskundimo bei bylos sustabdymo pagrįstumo klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Dalis ekspertams pateiktų klausimų yra teisiniai ar faktiniai, orientuoti į ieškovo procesinės pozicijos įrodinėjimą. Klausimai dėl vaiko emocinės būsenos ir tėvų įtakos šiuo metu neatskleidžia viso ginčo laikotarpio. Ketvirtojo klausimo formuluotė suponuoja, kad bendravimas su tėvu buvo ribojamas, aštuntuoju klausimu daroma prielaida dėl motinos įtakos. Septintajame klausime nepagrįstai siekiama nustatyti niekieno nepaveiktą nuomonę, nors vaiko nuomonė formuojasi veikiama aplinkos.

Klausimai dėl pasirinkimo, su kuriuo iš tėvų gyventi, ir bendravimo su tėvu apimties gali sukelti vaikui psichologinį spaudimą. Atsakovės teigimu, vaikas jau buvo išklausytas vaiko teisių apsaugos specialistų, jų išvados pateiktos byloje. Psichologinio smurto konstatavimas ir bendravimo tvarkos nustatymas priklauso teismo kompetencijai. Teismas formaliai perrašė ieškovo klausimus, neįvertinęs jų tinkamumo bei atsakovės prieštaravimų.

Bylos sustabdymas yra tiesioginė ekspertizės paskyrimo pasekmė, todėl, vertinant jo teisėtumą, turi būti patikrinta, ar ekspertizė paskirta laikantis proceso teisės normų ir sudarius galimybę pasisakyti abiem šalims. Atsakovės vertinimu, ekspertizę paskyrus pažeidžiant proceso teisę, nėra pagrindo ir bylai sustabdyti.

Nutarties dalis dėl ekspertizės skyrimo atskiruoju skundu neskundžiama. Nesutikimas su ekspertizės tikslingumu ar klausimų formuluotėmis savaime nesudaro pagrindo panaikinti bylos sustabdymą. Klausimai gali būti patikslinti.

Ieškovas neginčija, kad atsakovės 2026 m. liepos 27 d. atsiliepimas buvo pateiktas iki nutarties priėmimo ir teismas klaidingai nurodė jį kaip nepateiktą. Tačiau, ieškovo teigimu, atsakovės pozicija teismui buvo žinoma iš ankstesnių dokumentų, specialiųjų žinių poreikis buvo objektyvus, todėl ši klaida negalėjo lemti kitokio klausimo išsprendimo. Teisės būti išklausytai pažeidimą ieškovas laiko pašalintu apeliaciniame procese, atsakovei išdėsčius savo argumentus.

Bylos sustabdymą ieškovas laiko būtinu dėl jos perdavimo ekspertizės įstaigai. Nurodo, kad ekspertizė numatyta 2026 m. IV ketvirtį. Nesutinka su klausimų kritika, teigia, kad ekspertas vertina psichologinius reiškinius, o galutinį teisinį vertinimą atlieka teismas. Atsakovės teiginiai apie žalą vaikui, jo nuomone, nepagrįsti objektyviais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

Dėl nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė, apskundimo

Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 212–219 straipsniuose nenustatyta teisė atskiruoju skundu ginčyti ekspertizės paskyrimą ir ekspertams pateiktų klausimų turinį. Ekspertizės paskyrimas yra įrodymų rinkimo veiksmas, neužkertantis galimybės tolesnei bylos eigai. Teisinė pozicija, kad nutartys dėl ekspertizės paskyrimo negali būti apeliacijos objektu, yra išreikšta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1797-464/2018; 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-330/2019). Teismų praktikoje išimčių dėl nutarčių, kuriomis skiriama ekspertizė bylose dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, apskundimo taip pat nėra numatyta. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-439-324/2020 (12–15 punktai) pažymėta, kad atskirai neskundžiami ir ekspertizės objekto, eksperto parinkimo bei klausimų formulavimo klausimai. Nutarties dalies dėl bylos sustabdymo apskundimą atskirai numato CPK 165 straipsnis, o bylos sustabdymas patikrintas atskirai.

Apskųstąja nutartimi buvo paskirta teismo psichologinė ekspertizė nepilnamečiam vaikui, nurodyta ją atliksianti ekspertinė įstaiga, suformuluoti ekspertui užduodami atsakyti klausimai, sustabdytas bylos nagrinėjimas dėl ekspertizės paskyrimo.

Atsakovės argumentai dėl klausimų menamo pobūdžio, jų apimties, psichologinio ir teisinio vertinimo atribojimo, jau išklausytos vaiko nuomonės ir galimo poveikio vaikui susiję su ekspertizės skyrimu bei jos turiniu. Skundžiant bylos sustabdymą (apeliantės prašymas panaikinti skundžiamą nutartį, kas kartu reiškia ir jos sustabdymą) neatsiranda teisė reikalauti, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės patikrintų šias savarankiškai neskundžiamos nutarties dalies aplinkybes ar iš naujo suformuluotų ekspertizės klausimus. Tai nereiškia atsakovės prieštaravimų pripažinimo nepagrįstais. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1797-464/2018 (IV dalies 3–5 punktai) ir argumentas dėl apribotos galimybės suformuluoti klausimus ekspertui priskirtas ekspertizės skyrimo klausimams, nesudarantiems savarankiško apeliacijos objekto. Motyvai dėl ekspertizės skyrimo ir klausimų tinkamumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą dėl galutinio sprendimo (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė prašo panaikinti visą 2026 m. liepos 29 d. nutartį ir iš naujo nagrinėti ekspertizės skyrimo klausimą. Apeliacinis procesas, pradėtas pagal atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė ir suformuluoti ekspertams pateikiami klausimai, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl atsakovės neįvertinto atsiliepimo ir bylos sustabdymo

Atskirojo skundo 4 punkte pateiktoje teismo informacinės sistemos ištraukoje matyti, kad dokumentas „Atsiliepimas į prašymą“, registracijos Nr. DOK-103346, gautas 2026 m. liepos 27 d. Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą 4 ir 10 punktuose taip pat pripažįsta, jog atsakovės atsiliepimas buvo pateiktas iki skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau neįvertintas. Todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsakovė atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikė, neatitinka šių duomenų.

Atskirajame skunde nurodyta, kad atsakovė prašė ieškovo prašymą skirti ekspertizę atmesti, o teismui nusprendus ją skirti, nustatyti terminą klausimams suformuluoti. Alternatyvų prašymą patvirtina ir ieškovo atsiliepimo 24 punkte pateiktas šio dokumento apibūdinimas. Toks prašymas negali būti laikomas atsakovės sutikimu su ekspertize ar jos atsisakymu reikšti prieštaravimus.

CPK 213 straipsnyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų teisė pateikti klausimus, kuriais pageidaujama gauti eksperto išvadą. Galutinius klausimus nustato teismas, o pateiktų klausimų atmetimą privalo motyvuoti. Nagrinėjamu atveju skunde nurodytas prašymas suteikti terminą klausimams suformuluoti. Vien iš tokio prašymo negalima daryti išvados, kad atsakovė jau buvo pateikusi konkrečius savo klausimus. Todėl teismas turėjo įvertinti iki nutarties priėmimo gautą atsakovės poziciją raštu ir išspręsti jos prašymą.

Procesinis trūkumas, padarytas neįvertinus atsakovės atsiliepimo, negali būti laikomas pašalintu vien dėl to, kad atsakovė savo prieštaravimus pakartojo atskirajame skunde. Tačiau šio procesinio trūkumo konstatavimas savaime nesuteikia teisės atskiruoju skundu ginčyti ekspertizės paskyrimą. CPK 329 straipsnio 1 dalis nustato procesinės teisės normų pažeidimo reikšmę teismo procesinio sprendimo panaikinimui, bet nekeičia CPK 334 straipsnyje nustatytų nutarčių apskundimo sąlygų. Todėl argumentas dėl atsakovės galimybės dalyvauti sprendžiant ekspertizės skyrimo ir klausimų formulavimo klausimus vertintinas laikantis šios nutarties 10–13 punktuose nurodytų apeliacinės kontrolės ribų.

Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-433/2012 nagrinėtas atskirasis skundas, kuriame, be kita ko, buvo teigiama, kad ekspertizė paskirta nepranešus apie tai atsakovui, nesuteikus jam galimybės pasiūlyti ekspertą bei pateikti klausimus, taip pat nemotyvavus kitų proceso dalyvių pasiūlytų klausimų atmetimo (III dalis, atsakovo atskirojo skundo 5–6 punktai). Teismas apeliacinį procesą dėl ekspertizės paskyrimo dalies nutraukė, o motyvuose atribojo šios dalies ginčijimą nuo bylos sustabdymo kontrolės (IV dalis). Nors toje byloje nenustatyta nagrinėjamai bylai tapati aplinkybė dėl neįvertintos šalies pozicijos, pasirinktas procesinis sprendimas reikšmingas tuo, kad argumentai dėl nesudarytos galimybės dalyvauti formuluojant ekspertizės klausimus nebuvo pripažinti pagrindu atskirai peržiūrėti ekspertizės paskyrimą.

Pagal CPK 164 straipsnio 2 punktą ekspertizės paskyrimas suteikia teismui teisę sustabdyti bylą, tačiau nelemia automatinės pareigos tai padaryti. Sprendžiant dėl sustabdymo vertintinas ekspertizės pobūdis, jos išvados reikšmė ginčui, atlikimo laikas ir galimybė iki išvados gavimo atlikti kitus procesinius veiksmus. Šie kriterijai nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-36-516/2026 24–25 punktuose. Todėl ieškovo argumentas, kad vien bylos medžiagos perdavimas ekspertizės įstaigai sudaro pagrindą stabdyti bylą nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, šalys teikia prieštaringus paaiškinimus dėl elgesio su vaiku, jo poreikių bei interesų užtikrinimo, o vaiko nuomonei įvertinti reikalingos specialios žinios. Paskirtos ekspertizės išvada numatyta šiam ginčui reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti, todėl jos gavimas susijęs su pareikštų reikalavimų nagrinėjimu iš esmės. Atskirojo skundo 16 punkte sustabdymo neteisėtumas siejamas su ekspertizės skyrimo procedūros ir ekspertams pateiktų klausimų trūkumais. Skunde nenurodyta savarankiškų aplinkybių, pagrindžiančių, kodėl bylos nagrinėjimas turėtų būti tęsiamas nelaukiant paskirtos ekspertizės išvados, nepriklausomai nuo ekspertizės skyrimo dalies ginčijimo.

Nutarties dalies dėl bylos sustabdymo panaikinimas savaime nepanaikintų nei ekspertizės paskyrimo, nei ekspertams pateiktų klausimų. Todėl prašymas panaikinti sustabdymą negali būti naudojamas kaip procesinis pagrindas šioje apeliacijoje iš naujo išspręsti ekspertizės skyrimą ar perduoti būtent šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovės nurodytas atsiliepimo neįvertinimas, kiek juo grindžiamas reikalavimas iš naujo spręsti ekspertizės skyrimą bei klausimų formulavimą, nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti bylos sustabdymą.

Pagal CPK 217 straipsnio 3 dalį ekspertui gali būti pateikiami klausimai išvadai išaiškinti ir papildyti. Ši galimybė pažymėta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-433/2012 IV dalyje. Eksperto išvada neturi iš anksto nustatytos galios ir vertinama kartu su kitais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Jei ekspertizės išvados atsakovės netenkins ir turės trūkumų, esant CPK 219 straipsnyje nustatytiems pagrindams, ji turi galimybę teikti prašymą dėl papildomos arba pakartotinės ekspertizės. Argumentus dėl ekspertizės skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo atsakovė taip pat gali įtraukti į apeliacinį skundą dėl galutinio sprendimo (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas apeliacinės kontrolės ribas ir paskirtos ekspertizės išvados reikšmę ginčo nagrinėjimui, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti nutarties dalį dėl bylos sustabdymo. Ši dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinis procesas dėl nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė ir suformuluoti ekspertams pateikiami klausimai, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 29 d. nutarties dalies, kuria paskirta nepilnamečio vaiko psichologijos ekspertizė ir suformuluoti ekspertams pateikiami klausimai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 29 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos Nr. e2-726-566/2026 sustabdymo palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.