- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-909-650/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19243-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- žemės ūkio bendrijos „Terra Belvedere“, ŽŪB "Terra Belvedere"
- Atsakovas
- Kredito unija "Taupa"
- Kategorijos
- 3.1.18.1Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
- 3.1.18.1.1Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės žemės ūkio bendrijos „Terra Belvedere“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės žemės ūkio bendrijos „Terra Belvedere“ ieškinį atsakovei Kredito unijai „Taupa“ dėl kredito unijos „Taupa“ vienašalio kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovė žemės ūkio bendrija (toliau – ŽŪB) „Terra Belvedere“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kredito unijai „Taupa“, prašydama pripažinti Kredito unijos „Taupa“ vienašalį kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą (2025 m. liepos 2 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti antstolės A. P. vykdomas vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant 2026 m. liepos 1 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtų įkeisto turto varžytynių (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) sustabdymą, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Ieškovė prašymą motyvavo tuo, kad jau yra paskelbtos ir šiuo metu vyksta pirmosios įkeisto turto varžytynės, kurios baigiasi 2026 m. liepos 30 d. Pardavus įkeistą turtą iš varžytynių tretiesiems asmenims palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas (restitucija) taptų neįmanomas arba itin apsunkintas, o ieškovė patirtų neatitaisomą žalą – netektų unikalaus Belvederio dvaro sodybos komplekso. Ieškovės teigimu, vykdomųjų bylų, įskaitant paskelbtų įkeisto turto varžytynių, sustabdymas nepažeis šalių interesų pusiausvyros, nes atsakovės reikalavimai išlieka užtikrinti galiojančiomis hipotekomis, todėl laikinas išieškojimo sustabdymas jai realios žalos nepadaro, o ieškovę apsaugo nuo neatitaisomų pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 31 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismo vertinimu, nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškovė nepagrindė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o jos keliamas ginčas tiesiogiai nesusijęs su vykdymo procesu. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas siekdamas suvienodinti teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti vykdymo veiksmus, pradėtus pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, išaiškino, kad negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020 44 punktas, Lietuvos apeliacinis teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-370/2024). Ieškovė gali teikti skundą antstolei vykdančiai vykdomąsias bylas, prašydama vykdomųjų bylų sustabdymo, arba gali teikti skundą dėl antstolės patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytinių.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) ŽŪB „Terra Belvedere“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 31 d. nutartį, kuria netenkintas ieškovės ŽŪB „Terra Belvedere“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti antstolės A. P. vykdomas vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-30716-727/2026. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Apeliantė pareiškė ieškinį – t. y. materialaus teisinio pobūdžio reikalavimą, kurio patenkinimas tiesiogiai panaikintų priverstinio išieškojimo teisinį pagrindą. Todėl būtent ta prielaida, kuria remiantis Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. 2-1439-943/2020 atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (materialinio teisinio intereso nebuvimas), nagrinėjamu atveju egzistuoja visa apimtimi.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės keliamas ginčas tiesiogiai nesusijęs su vykdymo procesu, yra ne tik nemotyvuota, bet ir prieštarauja byloje esantiems duomenims. Kredito sutartyse nustatyti galutiniai kreditų grąžinimo terminai buvo 2026 m. rugsėjo 2 d., 2031 m. gruodžio 17 d. ir 2032 m. birželio 28 d. Prievolė grąžinti visą negrąžintą kreditų sumą nedelsiant atsirado tik dėl 2025 m. liepos 2 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) atlikto vienašalio Kredito sutarčių nutraukimo. Būtent ši prieš terminą atsiradusi prievolė sudaro hipoteka užtikrinto reikalavimo turinį ir yra vienintelis pagrindas, kuriuo remdamasis atsakovė kreipėsi į notarą, o notaras atliko 2026 m. kovo 10 d. vykdomuosius įrašus. Vykdomieji įrašai savo ruožtu yra vienintelis vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindas, o šiose bylose paskelbtos ir vykdytos įkeisto turto varžytynės. Todėl patenkinus ieškinį ir pripažinus vienašalį Kredito sutarčių nutraukimą neteisėtu bei negaliojančiu ab initio, išnyktų prieš terminą atsiradusi kreditų grąžinimo prievolė, o kartu – ir vykdomaisiais įrašais patvirtinto reikalavimo pagrindas. Kadangi hipoteka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.170 straipsnį yra akcesorinė (išvestinė) prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, dalijanti pagrindinės prievolės likimą, kartu išnyktų ir priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto pagrindas.
Antstolė 2026 m. liepos 1 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė pirmąsias įkeisto turto varžytynes (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių pabaiga – 2026 m. liepos 30 d. Pardavus turtą iš varžytynių, jį įgyja trečiasis asmuo, o apeliantės nuosavybės teisė pasibaigia. Turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnio 1 dalyje išvardytais baigtiniais pagrindais, tarp kurių nėra tokio pagrindo kaip vėliau nustatytas vykdomojo įrašo pagrindą sudariusio sandorio ar vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumas. Kartu turto iš sąžiningo įgijėjo išreikalavimo galimybės yra ribojamos CK 4.96 straipsnio nuostatų. Tai reiškia, kad apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas natūra – restitucija, t. y. Belvederio dvaro sodybos komplekso išsaugojimas – tapęs neįmanomas, nebebūtų atkuriamas jokiomis vėlesnėmis procesinėmis priemonėmis. Vienintelis likęs gynimo būdas būtų reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, kuris savo prigimtimi yra ne to paties, o pakaitinio pobūdžio ir kurio realumas priklausytų nuo atsakovės mokumo ateityje. Būtent tokia padėtis – kai palankus sprendimas taptų iš esmės deklaratyvus – ir yra klasikinis CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ginčo turtas yra ne pakeičiamas, rinkoje laisvai įsigyjamas objektas, o unikalus Belvederio dvaro sodybos ansamblis – 1805 m. statybos Dvaro rūmai ir Svirnas bei 1870 m. statybos Koplyčia. Tokio objekto praradimas negali būti kompensuotas pinigais net teoriškai, nes rinkoje nėra jokio ekvivalento, už kurį apeliantė galėtų įsigyti tą patį. Todėl žala, kurią apeliantė patirtų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra ne tik didelė, bet ir neatitaisoma tikrąja šio žodžio prasme.
Skundžiama nutartis priimta 2026 m. liepos 31 d., t. y. jau po to, kai pasibaigė tos varžytynės, kurių sustabdymo apeliantė prašė. Ši aplinkybė savaime neeliminuoja poreikio taikyti prašomas priemones – priešingai, ji tą poreikį tik sustiprina, nes grėsmė yra tęstinė ir kinta tik savo forma.
Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio tikėtino pagrįstumo (prima facie) – apskritai nepasisakė. Kadangi abi sąlygos yra kumuliacinės, o teismas prašymą atmetė, darytina prielaida, kad ši sąlyga arba buvo pripažinta neaktualia dėl klaidingo teisinio kvalifikavimo, aptarto šio skundo III skyriuje, arba tiesiog liko neįvertinta.
Atsakovės pusėje laikino išieškojimo sustabdymo padariniai yra minimalūs ir laikini. Jos reikalavimai lieka visiškai užtikrinti galiojančiomis hipotekomis. Įkeistas turtas lieka apeliantės nuosavybėje ir yra suvaržytas hipoteka, todėl negali būti perleistas ar kitaip prarastas. Turto vertė – 643 000,00 Eur – reikalavimų sumą viršija su dideliu perviršiu. Be to, atsakovė yra profesionali finansų įstaiga, kuriai laikinas išieškojimo sustabdymas byloje nesukelia jokių struktūrinių sunkumų. Jokių duomenų, kad ginčo turto vertė mažėtų ar kad apeliantė jį blogintų, byloje nėra. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių padariniai yra galutiniai ir negrįžtami: prarandamas unikalus kultūros paveldo objektas, kuris kartu yra pagrindinė apeliantės ūkinės veiklos bazė ir kuriam įsigyti bei tvarkyti buvo skirti patys ginčijami kreditai. Vertinant proporcingumą negalima ignoruoti, kad viso ginčo šaltinis yra 5 532,58 Eur pradelsta pagrindinė paskolų dalis, dėl kurios išieškojimas nukreiptas į 643 000,00 Eur vertės turtą. Prašoma tik laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti dviejų vykdomųjų bylų vykdymą, t. y. išsaugoti esamą padėtį (status quo).
Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą laikinąja apsaugos priemone gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
Ieškovė ŽŪB „Terra Belvedere“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kredito unijai „Taupa“, prašydama pripažinti Kredito unijos „Taupa“ vienašalį kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukimą (2025 m. liepos 2 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtu ir negaliojančiu ab initio. Ieškinys grindžiamas tuo, kad esminio Kredito sutarčių pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 2 dalis) nebuvo. Nutraukimo metu bendra pradelsta suma pagal visas tris Kredito sutartis sudarė 19 802,45 Eur, iš kurių pradelsta pagrindinė paskolų dalis – tik 5 532,58 Eur, o likusią dalį sudarė palūkanos, delspinigiai ir kiti mokesčiai. Palyginti su bendra suteiktų kreditų suma (422 759,00 Eur), tai sudaro atitinkamai apie 4,7 ir 1,3 procento. Tuo pat metu atsakovės reikalavimai buvo užtikrinti trimis hipotekomis, iš kurių vien Belvederio dvaro sodybos komplekso vertė (643 000,00 Eur) pradelstą įsiskolinimą viršijo daugiau kaip trisdešimt du kartus, o pradelstą paskolų dalį – daugiau kaip šimtą šešiolika kartų. Iki dviejų iš trijų Kredito sutarčių galutinių grąžinimo terminų nutraukimo metu buvo likę atitinkamai daugiau kaip šešeri ir septyneri metai. Ieškinys taip pat grindžiamas vienašalio nutraukimo tvarkos pažeidimais.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas apskritai negalėtų būti priimamas ar kad ieškovė būtų pasirinkusi netinkamą savo teisių gynimo būdą. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčo dėl ieškinio pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nėra, apeliacinės instancijos teismas nepasisako plačiau dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (tikėtino ieškinio pagrįstumo), konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju ji yra.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimą, darė išvadą, kad ieškovė nepagrindė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o jos keliamas ginčas tiesiogiai nesusijęs su vykdymo procesu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiomis išvadomis nesutinka.
Ieškovė prašė sustabdyti antstolės A. P. vykdomas vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant 2026 m. liepos 1 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtų įkeisto turto varžytynių (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) sustabdymą, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Ieškovė savo prašymą motyvavo tuo, kad jau yra paskelbtos ir šiuo metu vyksta pirmosios įkeisto turto varžytynės, kurios baigiasi 2026 m. liepos 30 d. Pardavus įkeistą turtą iš varžytynių tretiesiems asmenims palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas (restitucija) taptų neįmanomas arba itin apsunkintas, o ieškovė patirtų neatitaisomą žalą – netektų unikalaus Belvederio dvaro sodybos komplekso.
CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka, prasidėjus vykdymo procesui, ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, kai trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo; ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir tais atvejais, kai vykdomąjį dokumentą ar sandorį ginčija ne skolininkas, o kitas suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
Vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų yra status quo (pozicijos, esančios dabar, išlaikymas), kitaip tariant, faktiškai susiklosčiusios padėties užfiksavimas ir išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, kai ieškiniu yra reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir (arba) pripažinti asmeniui kurias nors teises (CK 1.138 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-464/2025).
Svarbu pažymėti, kad grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas susiklosčius analogiškai faktinei ir teisinei situacijai, kuomet ginčijamas kredito sutarties nutraukimo teisėtumas, o antstoliui yra perduotas vykdyti notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl hipoteka įkeisto turto, užtikrinančio kredito sutarties vykdymą, realizavimo, pripažįstamas teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2250/2012). Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nors ir yra pripažįstama, kad išieškojimo vykdymo procese stabdymas pagal savo pobūdį yra riboto taikymo priemonė, tačiau nurodoma, jog jeigu byloje pareikšti reikalavimai yra dėl pripažinimo, tačiau tokių reikalavimų pagrindu galėtų būti panaikintas (išnykti) išieškojimo pagrindas priverstinio vykdymo procese, nustačius visas būtinas sąlygas, laikinoji apsaugos priemonė, įtvirtinta CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, gali būti taikoma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1078-943/2020 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese atsiranda grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas gali būti realizuotas. Realizavus nekilnojamąjį turtą, kurio hipoteka užtikrintas Kredito sutarčių įvykdymas, ieškovei galimai palankaus sprendimo priėmimo atveju nebeatsiras tie teisiniai padariniai, kurių ieškovė siekia, t. y. šalys nebegalės būti grąžinamos į iki Kredito sutarčių vienašališko nutraukimo buvusią padėtį, nes ieškovė nebeturės nekilnojamojo turto, kurio hipoteka užtikrintas Kredito sutarčių vykdymas. Be to, tokia situacija gali lemti tolimesnius teisinius ginčus. Tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, prieštarautų teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principams. Šiuo aspektu kaip pagrįstai nurodo apeliantė atskirajame skunde, pardavus turtą iš varžytynių, jį įgyja trečiass asmuo. Turto iš sąžiningo įgijėjo išreikalavimo galimybės yra ribojamos CK 4.96 straipsnio nuostatų. Tai reiškia, kad apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas natūra – restitucija, t. y. Belvederio dvaro sodybos komplekso išsaugojimas – taptų neįmanomas.
Taip pat akcentuotina, kad ieškovei nepalankaus teismo sprendimo atveju atsakovė turės teisę realizuoti ieškovės Kredito sutarčių įvykdymo užtikrinimui įkeistą turtą, todėl atsakovės teisė patenkinti savo finansinį reikalavimą nėra paneigiama ar sustabdoma neribotam laikui. Be to, sustabdžius išieškojimo vykdymo veiksmus užtikrinama susiklosčiusi esama padėtis iki teismas išspręs ginčą ir išieškojimo vykdymo veiksmų sustabdymas šalių interesų pusiausvyros nepažeidžia (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-790/2022).
Pirmiau nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad esant abiem laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms (tikėtinam ieškinio pagrįstumui ir grėsmei galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymui), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atsižvelgdama į tai, kad skundžiama nutartis priimta 2026 m. liepos 31 d., t. y. jau po to, kai pasibaigė tos varžytynės, kurių sustabdymo apeliantė prašė, apeliantė atskiruoju skundu atsisako reikalavimo sustabdyti 2026 m. liepos 1 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtas įkeisto turto varžytynes (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, panaikinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei išsprendžiant klausimą iš esmės, tenkinant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės žemės ūkio bendrovės „Terra Belvedere“, juridinio asmens kodas 300562056, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti – sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą vykdymo procese antstolės A. P. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-30716-727/2026.
Išsiųsti šios nutarties kopiją bylos šalims ir antstolei A. P..
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.