- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2-295-790/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00088-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Ieškovas
- R. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl kredito sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ vienašalį su ieškove R. A. 2006 m. vasario 14 d. sudarytos kredito sutarties su papildomais susitarimais (toliau – Kredito sutartis) nutraukimą neteisėtu ir atnaujinti Kredito sutartį, sutarties šalis grąžinti į iki Kredito sutarties nutraukimo buvusią padėtį; 2) priteisti iš atsakovės AB „Swedbank“ ieškovės R. A. naudai 130 147,90 Eur žalos atlyginimą ir procesines palūkanas.
2. Ieškovė paaiškino, kad Kredito sutartimi AB „Swedbank“ įsipareigojo ieškovei suteikti 990 000 Lt (286 724 Eur) dydžio kreditą gyvenamojo namo statybos ir projektavimo darbų atlikimui. AB „Swedbank“ ieškovei išmokėjo dalį kredito sumos, t. y. 238 776,21 Lt (69 154,38 Eur), o dėl likusios 751 223,79 Lt (217 569,5 Eur) sumos ieškovė ir atsakovė sudarė papildomus susitarimus. AB „Swedbank“ atsisakė įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. nesuteikė ieškovei žadėto kredito dalies, reikalingos gyvenamojo namo statyboms (219 600 Lt (63 600,56 Eur)), nepaisant to, vis tiek reikalavo iš ieškovės, kuri dėl nutraukto finansavimo susidūrė su finansinėmis problemomis, tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Iki 2016 m. lapkričio 7 d. R. A. atsakovei sumokėjo 179 563,43 Eur, dėjo pastangas tinkamai įvykdyti Kredito sutartį, tačiau AB „Swedbank“ 2020 m. vasario 10 d. Kredito sutartį nutraukė. Ieškovės vertinimu, toks vienašalis Kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas, o ieškovei iš atsakovės turi būti atlygintina padaryta žala.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0179/20/01485 ir visus šioje byloje atliekamus išieškojimo veiksmus iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Jeigu ieškovės žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2134-3133 (toliau – Žemės sklypas), kurio hipoteka užtikrintas Kredito sutarties vykdymas, būtų parduotas iš varžytynių, ir nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas pripažintų atsakovės veiksmus vienašališkai nutraukiant Kredito sutartį neteisėtais, būtų sudėtinga ar neįmanoma atnaujinti Kredito sutartį ir grąžinti šalis į pradinę padėtį. Išieškojus likusio nesumokėto kredito sumą iš ieškovei priklausančio turto, nagrinėjamoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo įgyvendinimas akivaizdžiai taptų sudėtingesnis arba pasidarytų nebeįmanoma šio sprendimo įgyvendinti. Civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl itin didelės pinigų sumos, be to, nagrinėjamas klausimas susijęs su vartotojo teisių ir interesų apsauga, viešuoju interesu, todėl, ieškovės vertinimu, į šias aplinkybes atsižvelgtina sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovės R. A. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/01485, kurioje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininkės R. A. išieškotojui AB „Swedbank“ pagal Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės S. B. vykdomąjį įrašą Nr. 3613, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visumą, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
6. Teismas, vertindamas realios grėsmės, kad ieškovei galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės, egzistavimą, pažymėjo, jog antstolis R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/01485 vykdo išieškojimą iš R. A. turto. Tuo tarpu pardavus iš varžytynių AB „Swedbank“ įkeistą turtą, iš kurio vykdomas išieškojimas nutraukus Kredito sutartį, ieškovei palankus teismo sprendimas būtų neįvykdomas. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nesukels tokių padarinių, kokie gali atsirasti nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė padeda išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą bei užtikrina esamos padėties išsaugojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė AB „Swedbank“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės R. A. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, išieškojimas gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės prašo galiojančio vykdomojo dokumento vykdymo laikino sustabdymo, tačiau tokio dokumento vykdymo laikinas uždraudimas taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą paneigia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą. Šiuo atveju būtinybės taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kurios paneigtų vykdytino vykdomojo dokumento privalomumo principą, nėra.
7.2. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui 2020 m. liepos 9 d. ir jis iki šiol nėra įvykdytas. Vykdymo veiksmų sustabdymas pažeidžia hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“ teisėtus interesus bei teisę patenkinti savo finansinį reikalavimą realizuojant įkeistą turtą, nes vykdymo procesas yra sustabdomas neribotam laikui. Atnaujinus vykdymo veiksmus turės būti iš naujo vertinamas realizuotinas turtas, tai sudarys sąlygas skolininkei inicijuoti tolimesnius teisminius ginčus, dėl kurių atsakovės galimybė atgauti skolą bus apsunkinta.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovės teigimu, išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti rezervuotai. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo įvertinti ieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus bei argumentus. Kadangi ieškovė pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, o kartu su ieškiniu nepateikė jokių jos galimą mokumą patvirtinančių įrodymų, matyti, kad atnaujinus Kredito sutarties galiojimą ieškovė nebūtų finansiškai pajėgi vykdyti einamųjų Kredito sutarties mokėjimų ir sumokėti susidariusio įsiskolinimo atsakovei.
7.4. Atsakovės vertinimu, ieškovė pareiškė reikalavimus tik dėl pripažinimo, kad Kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai, taigi ieškinio patenkinimo atveju tokio reikalavimo įgyvendinimas nereikalaus priverstinio vykdymo. Kadangi teismo sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka, ieškovės reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
7.5. Atsakovė pažymi, kad skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiami teisės principai, pagal kuriuos niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, o iš neteisės negali atsirasti teisė. Ieškovė inicijuoja teisminį ginčą ir siekia atnaujinti Kredito sutarties teisinius santykius, neturėdama finansinių galimybių juos vykdyti, todėl iš esmės piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą. Dėl tokių ieškovės veiksmų neturėtų būti ribojama atsakovės teisė realizuoti įkeistą turtą.
8. Ieškovė R. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nagrinėjamu atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitinka pirmąją sąlygą joms taikyti – pareikštas ieškinys yra tikėtinai (lot. prima facie) pagrįstas.
Šalies argumentai
8.2. Byloje sprendžiamas klausimas dėl itin didelės pinigų sumos ir dėl išieškojimo iš ieškovės turto, o ieškiniu prašoma pripažinti atsakovės vienašalį Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, atnaujinti šią sutartį, sutarties šalis grąžinti į pradinę padėtį. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir išieškojus iš ieškovės skolą, ieškinio patenkinimo atveju būtų neįmanomas ar labai apsunkintas ieškovei palankaus procesinio teismo sprendimo įvykdymas.
8.3. Ieškovės vertinimu, atskirajame skunde nurodyti teiginiai dėl ieškovės finansinės padėties yra klaidinantys. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-220-845/2022 dėl servitutų AB „Swedbank“ įkeistame Žemės sklype nustatymo ir kompensacijos už juos priteisimo ieškovei. Nustačius minėtus servitutus ir ieškovei gavus kompensaciją, kurios suma gali siekti net 170 000 Eur, ieškovė turės galimybę padengti kreditą ar atsakovės priskaičiuotą skolą. Ieškovė yra patyrusi žalą būtent dėl atsakovės veiksmų, todėl priteisus iš atsakovės žalą ar jos dalį ieškovė turės galimybę padengti kreditą ar skolą atsakovei.
8.4. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, net jeigu teismo sprendimas būtų nepalankus ieškovei, atsakovei nekiltų neigiamų padarinių – kredito sumą ji atgautų iš įkeisto Žemės sklypo. Tuo tarpu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas taptų neįmanomu, nes Žemės sklypas būtų parduotas iš varžytynių. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta daug didesnė žala, nei jas pritaikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimus pripažinti vienašalį Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir atnaujinti Kredito sutartį, sutarties šalis grąžinti į iki Kredito sutarties nutraukimo buvusią padėtį, taip pat priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, teigdama, kad nepritaikius prašomos priemonės, kyla grėsmė jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui arba teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/01485 dėl skolos išieškojimo pagal Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės S. B. vykdomąjį įrašą Nr. 3613 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Atsakovė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydama, kad laikinosios apsaugos priemonės vykdymo procese turi būti taikomos išimtiniais atvejais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pareikšto ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Taip pat atsakovė teigia, kad dėl vykdymo veiksmų sustabdymo neturi galimybės operatyviai patenkinti finansinio reikalavimo, o tokia laikinoji apsaugos priemonė ieškinio reikalavimams užtikrinti netaikytina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. Nors atsakovė atskirajame skunde tiesiogiai neginčija pirmosios sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau nurodo, kad teismas turėjo pareigą bent iš dalies įvertinti ieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, atsižvelgdamas į išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifiką. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminaraus ieškinio pagrįstumo faktui pakanka nustatyti ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos detaliai vertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumo (reikalavimus pagrindžiančių įrodymų ir argumentų), nes toks vertinimas bus atliekamas nagrinėjant bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas apskritai negalėtų būti priimamas ar kad ieškovė būtų pasirinkusi netinkamą savo teisių gynimo būdą, o kitų aplinkybių, dėl kurių ieškinys turėtų būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, atsakovė atskirajame skunde nenurodė.
13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimą, nustatė, kad vykdomojoje byloje yra pradėtas priverstinio išieškojimo procesas iš hipoteka įkeisto ieškovės turto – Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarė yra išdavusi 2020 m. rugpjūčio 3 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3613 prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui, kuris perduotas vykdyti antstoliui. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese atsiranda grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas gali būti realizuotas. Realizavus nekilnojamąjį turtą, kurio hipoteka užtikrintas Kredito sutarties įvykdymas, ieškovei galimai palankaus sprendimo priėmimo atveju nebeatsiras tie teisiniai padariniai, kurių ieškovė siekia, t. y. šalys nebegalės būti grąžinamos į iki Kredito sutarties vienašališko nutraukimo buvusią padėtį, nes ieškovė nebeturės nekilnojamojo turto, kurio hipoteka užtikrintas Kredito sutarties vykdymas. Be to, tokia situacija gali lemti tolimesnius teisinius ginčus.
14. Akcentuotina, kad grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas susiklosčius analogiškai faktinei ir teisinei situacijai, kuomet ginčijamas kredito sutarties nutraukimo teisėtumas, o antstoliui yra perduotas vykdyti notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl hipoteka įkeisto turto, užtikrinančio kredito sutarties vykdymą, realizavimo, pripažįstamas teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2250/2012). Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nors ir yra pripažįstama, kad išieškojimo vykdymo procese stabdymas pagal savo pobūdį yra riboto taikymo priemonė, tačiau nurodoma, jog jeigu byloje pareikšti reikalavimai yra dėl pripažinimo, tačiau tokių reikalavimų pagrindu galėtų būti panaikintas (išnykti) išieškojimo pagrindas priverstinio vykdymo procese, nustačius visas būtinas sąlygas, laikinoji apsaugos priemonė, įtvirtinta CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, gali būti taikoma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1078-943/2020 ir kt.).
15. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą atsižvelgtina į interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo principus, o laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kurios nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nepagrįstai ribojama atsakovės teisė realizuoti įkeistą turtą, laikytini nepagrįstais. Pati atsakovė buvo sustabdžiusi išieškojimo vykdymo procesą iš ieškovės turto, atsižvelgusi į ieškovės prašymą ir pateiktą įsiskolinimo mokėjimo grafiką. Išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/01485 atnaujinti antstolio 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu, taigi nėra pagrindo teigti, kad ieškovė, prašydama stabdyti išieškojimo vykdymo veiksmus, piktnaudžiauja savo teisėmis ar nepagrįstai siekia vilkinti atsakovės teisės realizuoti įkeistą turtą įgyvendinimą. Nustatyta, kad ieškovė ir po Kredito sutarties nutraukimo siekia vykdyti turimą finansinį įsipareigojimą atsakovės atžvilgiu – ieškovė nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. grąžino atsakovei 4 684,65 Eur sumos įsiskolinimą. Be to, ieškovė nurodė argumentus, pagrindžiančius, kokiu būdu jai galimai palankaus teismo sprendimo atveju ji toliau vykdytų Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškinį patenkinus ieškovei taip pat būtų priteista 130 147,90 Eur suma. Ieškovei nepalankaus teismo sprendimo atveju atsakovė turės teisę realizuoti ieškovės Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeistą turtą, todėl atsakovės teisė patenkinti savo finansinį reikalavimą nėra paneigiama ar sustabdoma neribotam laikui. Be to, atsakovė iš esmės nenurodė jai kylančių ar galimai kilsiančių neigiamų padarinių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl sprendžiama, kad sustabdžius išieškojimo vykdymo veiksmus užtikrinama susiklosčiusi esama padėtis iki teismas išspręs ginčą ir išieškojimo vykdymo veiksmų sustabdymas šalių interesų pusiausvyros nepažeidžia.
16. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad vykdymo veiksmų laikinas stabdymas taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą paneigia CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju išieškojimo procesas yra atliekamas ne pagal įsiteisėjusį teismo procesinį dokumentą, o išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, t. y. pagal Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės 2020 m. rugpjūčio 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3613. Taigi šiuo atveju nėra siekiama stabdyti atitinkamo teismo procesinio sprendimo pagrindu vykdomą išieškojimo procesą.
17. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir pagrįstai sustabdė veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/01485, kurioje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininkės R. A. išieškotojui AB „Swedbank“ pagal Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės S. B. vykdomąjį įrašą Nr. 3613, iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.