Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Druskininkų ranga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų ranga“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Druskininkų ranga“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. pateikti nauji įrodymai nėra susiję su teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, šie įrodymai pagrindžia antstolės įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymo procese atliktus veiksmus, tačiau byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl antstolės veiksmų (ne)teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima.

15. Atsakovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstė papildomus nesutikimo su apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis argumentus, nors terminas atskirajam skundui paduoti, taigi ir jam pakeisti ir (ar) papildyti, pasibaigė 2023 m. gruodžio 29 d. (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad šalies rašytinių paaiškinimų turinys turi atitikti apeliacinio proceso esmę ir jo reglamentavimą, be kita ko, jis turi nepažeisti CPK 323 straipsnyje nustatyto draudimo pasibaigus skundo padavimo terminui keisti ar pildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą. Taigi, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, atsakovės 2024 m. sausio 14 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

16. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-648-798/2023 pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimas, ieškovei iš atsakovės priteista 73 485,25 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 308,29 Eur bylinėjimosi išlaidos. 2023 m. gruodžio 8 d. ieškovei išduotas vykdomasis raštas. 2023 m. gruodžio 13 d. teisme gautas atsakovės prašymas išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties vykdymą 29 mėnesiams.

17. Taigi, tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos priteisimo yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi, o įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims (CPK 18 straipsnis). Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje, yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas bei stiprinamas pasitikėjimas valstybės valdžia. Tik įvykdžius teismo sprendimą galima konstatuoti, kad asmeniui buvo sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir pasinaudoti veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis. Įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas, nesant konstituciškai pateisinamo pagrindo, negali būti toleruojamas.

18. Atsakovė siekia pasinaudoti CPK 284 straipsnyje numatyta galimybe pakeisti įsiteisėjusio sprendimo vykdymo tvarką – išdėstyti iš jos ieškovei priteistų piniginių sumų mokėjimą 29 mėnesiams, ir teismo procesinio sprendimo, kuriuo galbūt bus tenkintas minėtas atsakovės prašymas, įvykdymui užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą, iki bus priimtas ir įsiteisės pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

19. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

20. Pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, tai reiškia, kad šios priemonės gali būti taikomos ir vykdymo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1597-943/2016), jeigu yra įrodomas sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimas, t. y. ieškinio (prašymo) tikėtinas pagrįstumas ir grėsmė teismo procesinio sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika), bei išpildoma esminė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – užtikrinti proceso dalyvių, kurie yra pareiškę byloje materialaus pobūdžio reikalavimus, interesų apsaugą.

21. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Sprendžiant prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo, jokie materialiniai teisiniai reikalavimai nėra keliami, kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsiteisėjus. Tai reiškia, kad prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius. Teisė teismo prašyti išdėstyti teismo sprendimo vykdymą yra procesinė šalies teisė, tačiau tokios procesinės teisės įgyvendinimas negali paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).

22. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento įvykdymas per įmanomai trumpiausią terminą yra esminis priverstinio vykdymo tikslas, kuris negali būti laikomas neteisėtu ar kaip nors pažeidžiančiu skolininko interesus. Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo modifikavimas, todėl, net ir tenkinus tokį prašymą, skolininko prievolių apimtis pagal tokį teismo sprendimą liktų nepakitusi.

23. Siekdamas suvienodinti teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis, teikiant CPK 284 straipsnyje numatytus prašymus, siekiama sustabdyti vykdymo veiksmus, pradėtus pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant prašymus, pateiktus CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka, negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020 44 punktas).

24. Konstatavus, kad atsakovės prašymas negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius, spręstina, jog neegzistuoja laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamas apsaugoti materialinis teisinis interesas, o tai suponuoja išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien atsakovės patiriami neigiami padariniai (turto areštas, patiriami nuostoliai, veiklos ir įsipareigojimų vykdymo sunkumai) dėl sprendimo vykdymo netaikius laikinųjų apsaugos priemonių negali paneigti teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, juolab jog nustatyta, kad atsakovės prašymas negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu, todėl laikytina, kad neegzistuoja laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamas apsaugoti materialinis teisinis interesas.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tuo atveju, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 straipsnis). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 straipsnio 2 dalis). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625 – 628 straipsnių nuostatos, bet šie veiksmai priskirtini antstolių veiklos, o ne teismo kompetencijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2142/2011; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1413/2013).

26. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad esant pradėtam vykdymo procesui skolininkas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, reikšti prašymus, apskųsti antstolio veiksmus ir kt. (CPK 643 straipsnio 1, 5, 6 punktai).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų ranga“ pateiktus įrodymus bei rašytinius paaiškinimus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.