Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Irmos Valiuškienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) N. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. G. patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Atava Logic“ ir akcinei bendrovei „Artea bankas“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo bei žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsižvelgdamas į atsakovės UAB ,,Atava Logic” 2025 m. rugpjūčio 18 d. nuomonę dėl teismo ekspertizės skyrimo, ieškovas 2025 m. spalio 9 d. papildomai pateikė 2025 m. rugpjūčio 7 d. privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugpjūčio 7 d. techninių reikalavimų įvertinime nustatytas dūmingumas, variklio būklė ir veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti (švieščia variklio kontrolinė lemputė), iš sumontuotos diagnostinės sistemos (OBD) rodmenų galima spręsti, kad yra veikimo sutrikimų arba atlikti ne visi numatytieji testai. Nustatyta kita tarša, skysčio nuotėkis. Ieškovas 2025 m. spalio 9 d. nuomonėje nurodė, kad ieškovo vertinimu atsakovės UAB ,,Atava Logic” atstovo teiginiai, kad trūkumai bus ištaisyti, sukelia ieškovui didelius nepatogumus, nes ieškovas moka lizingo įmokas, tačiau negali naudotis transporto priemone beveik 2 metus, trūkumų pašalinimas nenurodant trukmės ir būdo ieškovui sukelia neapibrėžtumo situaciją ir didelius nepatogumus. Atsakovė vykdydama teismo įpareigojimą nepateikė jokių duomenų apie pakeistą variklį ir jo tinkamumą. Atsakovė ilgą laiką neigė defektų buvimą. Ieškovui nereikalingas daiktas su dideliais trūkumais apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas ir dėl kurių buvimo negali naudoti daikto pagal paskirtį, ieškovas žinodamas apie nustatytus trūkumus tokio daikto nebūtų pirkęs. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio įrodymo nevertino ir teismo sprendime nepasisakė.

Iš teismo konstatuotų aplinkybių, automobilis turėjo labai daug trūkumų, apie kuriuos ieškovas (vartotojas) nebuvo informuotas. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jeigu būtų žinojęs apie šiuos paslėptus daikto trūkumus, jis tokio daikto nebūtų pirkęs. Su ieškiniu pateikta skelbimo ištrauka patvirtina, kad automobilis buvo perduodamas be defektų, tai, be kita ko, nurodyta ir pirkimo - pradavimo sutartyje.

Defektai konstatuoti 2025 m. rugpjūčio 7 d. privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių kontekste tokie trūkumai laikytini esminiais parduotos prekės trūkumais, kurių pardavėjas neištaisė, o jų taisymas ieškovui sukeltų didelius nepatogumus įvertinant faktą, kad jie nepašalinti daugiau kaip 14 mėnesių ir per šį laikotarpį ieškovas daiktu negalėjo naudotis pagal paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija. Teismas, vertindamas įrodymus, motyvavo, kuriais reikšmingais įrodymais yra vadovaujamasi.

Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek ir iš atsakovo bei ieškovo paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, akivaizdu, kad pats ieškovas vengė su atsakove bendradarbiauti, ieškoti optimalaus ir ne paties brangiausio ginčo sprendimo. Ieškovas nesvarsto kitu galimybių, išskyrus pirkimo pardavimo sutarties nutraukimą, nors atsakovė yra išreiškusi poziciją suremontuoti automobilį atsakovės sąskaita. Ieškovas su automobilio remontu nesutinka, automobilio atsakovei remonto tikslu nepateikia bei pats savo sąskaita automobilio neremontuoja. Nors šiuo atveju yra galimybė išsiieškoti žalą (nuostolius) iš atsakovės (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), toks ieškovo elgesys prieštarauja tiek geros moralės ir sąžiningumo principams, tiek leidžia daryti prielaidas apie ieškovo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.

Bankas nuosavybės teise transporto priemonę įsigijo ieškovo prašymu ir iniciatyva. Turto priėmimo - perdavimo aktu prie pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo automobilis buvo perduotas valdyti ir naudotis ieškovui, ieškovas savo parašu patvirtino, jog automobilio Volvo XC60 specifikacija atitinka nurodytus pirkimo ir nuomos sutartyse numatytus kriterijus, automobilis (jo kokybė, komplektiškumas, būklė, tinkamumas naudoti, ir pan.) atitinka nuomos sutarties ir pirkimo sutarties reikalavimus ir sąlygas, ieškovo poreikius. Be to, ieškovas patvirtino, kad jis visapusiškai įvertino pateiktą informaciją bei neturi jokių pretenzijų dėl automobilio nei atsakovui, nei bankui, taip pat nenurodė jokių perimamo daikto trūkumų, nors ieškovas turi didelį vairavimo stažą ir patirtį.

Bankas nuosekliai laikosi pozicijos, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma, kai išnaudotos visos galimybės išsaugoti sutartį. Pirkimo sutarties 7.3.1. ir 7.3.2. punktuose yra numatyta, kad be kita ko pirkimo sutartį galima nutraukti, kai turtas yra netinkamas naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, paaiškėja, kad pardavėjo pareiškimai ir patvirtinimai, nurodyti sutartyje, komerciniame pasiūlyme ir/ar turto priėmimo-perdavimo akte neatitinka tikrovės. Be to, jei yra ginčas, pirkimo sutarties 7.4. punkte numatyta kliento teisė nutraukti sutartį gali būti įgyvendinta tik atlikus ekspertizę. Šiuo atveju automobilis gali būti remontuojamas, jo trūkumai ištaisomi, taigi, tarp šalių kilęs ginčas turi būti sprendžiamas nenutraukiant pirkimo pardavimo sutarties, o sprendžiant klausimą dėl automobilio remonto, todėl bankas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Atsakovė pažymėjo, kad ginčas dėl parduoto automobilio kokybės ir pirkimo sutarties nutraukimo buvo išnagrinėtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir ieškovo reikalavimai atmesti.

Pirmosios instancijos teismas detaliai atskleidė tarp bylos šalių kilusio ginčo esmę, nieko nenutylėdamas, detaliai ir aiškiai nurodė teisės normas, reglamentuojančias kilusį ginčą, atskleidė naujausią teismų praktiką ir priėmė motyvuotą, teisingą ir pagrįstą apelianto skundžiamą sprendimą.

Ieškovo atstovo 2024 m. gegužės 9 d. pretenzija automobilio pardavėjai atskleidžia, kad tepalų prasiskverbimą ieškovas reikalavo pašalinti tik keičiant automobilio variklį ir jo greičių dėžę naujais agregatais.

Ieškovui 2025 m. rugpjūčio 7 d. pakartotinai atlikus automobilio apžiūrą / patikrą autorizuotame UAB „Sostena“ servise, atsakovė UAB „Atava Logic“ pakartotinai sutiko šalinti visus automobilio trūkumus, tarp jų ir alyvos (tepalo) prasiskverbimą iš variklio ir/ar greičių dėžės bei dyzelino prasiskverbimą prie variklio kuro purkštukų, tame pačiame autorizuotame Volvo servise, nes tai nurodyta atsakovės UAB „Atava Logic“ 2025 m. rugpjūčio 18 d. nuomonėje dėl ekspertizės (ne)skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

2024 m. vasario 8 d. tarp ieškovo N. G., atsakovės UAB „Atava Logic“ ir atsakovės AB „Artea bankas“ buvo sutaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė UAB „Atava Logic“ pardavė, o bankas pirko automobilį „Volvo XC60“, 2018 m. gamybos, 270 000 km ridos, už 20 600 Eur, automobilį perduodant ieškovui naudotis ir valdyti pagal tarp banko ir ieškovo sudarytą nuomos sutartį.

2024 m. kovo 28 d. ieškovas atsakovei UAB „Atava Logic“ parengė pretenziją (toliau – ir Pretenzija I) dėl netinkamos kokybės daikto, kuria pareikalavo nutraukti 2024 m. vasario 8 d. Sutartį ir grąžinti 20 600 Eur, kompensuoti patirtas išlaidas, susijusias su automobilio registracija, draudimu, patikra, Pretenzijos I rengimu, pasiimti automobilį atsakovės UAB „Atava Logic“ lėšomis.

Atsakovė UAB „Atava Logic“ 2025 m. balandžio 15 d. atsakymu į pretenziją ieškovo reikalavimų netenkino, tačiau nurodė, kad sutinka apmokėti UAB „Sostena“ pasiūlyme nurodytų gedimų šalinimą.

2024 m. gegužės 9 d. ieškovas parengė dar vieną pretenziją (toliau – ir Pretenzija II), į kurią atsakovė UAB „Atava Logic“ atsakė 2024 m. gegužės 15 d., nurodydama, kad sutinka apmokėti UAB „Sostena“ pasiūlyme už nurodytų gedimu šalinimą 2383,70 Eur.

Dėl Sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovės – automobilio pardavėjos - atsakomybės už parduoto naudoto automobilio kokybės trūkumus. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė taikyti jo, kaip netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo, teisių gynybos būdą – nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir grąžinti sumokėtą kainą, taip pat prašė priteisti iš atsakovės – automobilio pardavėjos - 2 092,47 Eur žalą (patirtus tiesioginius nuostolius) automobilio pirkėjui.

Pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalį, lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti, jeigu sutartis nenustato kitaip. Lizingo sandorio esmė yra ta, kad lizingo davėjas, kuris lizingo sutarties sudarymo momentu nėra daikto (šios sutarties dalyko) savininkas, vykdydamas lizingo sutartimi prisiimtas prievoles, turi šį daiktą įsigyti iš trečiojo asmens, todėl privalo su juo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl lizingo dalyko įsigijimo. Tokios pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo specifika yra ta, kad lizingo davėjo įgytas turtas perduodamas tiesiogiai lizingo gavėjui. CK 6.573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lizingo gavėjas turi visas CK šeštojoje knygoje nustatytas pirkėjo teises dėl daikto kokybės, komplektiškumo, perdavimo terminų, o gavęs lizingo davėjo sutikimą, ir teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.

Tai reiškia, kad lizingo gavėjas turi visas bendrąsias pirkėjo teises pardavėjo atžvilgiu, tarp jų ir nustatytas CK 6.334 straipsnyje – kai nupirktas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo civilinių teisių gynimo būdai (pakeisti daiktą, sumažinti jo kainą, pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti to išlaidas, grąžinti kainą ir atsisakyti sutarties).

CK 6.573 straipsnio 1 dalyje įtvirtina lizingo gavėjo teisė pretenzijas dėl daikto kokybės reikšti tiesiogiai pardavėjui yra susijusi su lizingo sutarties specifika – nors lizingo davėjas yra lizingo objekto pirkėjas, tačiau daikto valdytojas, naudojas ir labiausiai suinteresuotas daikto tinkama kokybe ir naudojimu pagal paskirtį yra lizingo gavėjas. Taigi minėta norma skirta lizingo gavėjui lengvesniu būdu ginti savo pažeistas teises, jei pagal lizingo sutartį jam perduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų.

Kaip jau minėta, bankas kaip finansuotojas yra suteikęs ieškovui finansavimą automobilio Volvo XC60 įsigijimui už 20 600 Eur sumą. Finansavimas ieškovui buvo suteiktas 2024 m. vasario 8 d. tarp ieškovo kaip kliento, atsakovės UAB „Atava Logic“ kaip pardavėjo ir AB Artea banko (tuo metu buvęs pavadinimas –AB Šiaulių bankas) kaip pirkėjo sudarytos pirkimo –pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarp ieškovo ir banko sudarytos Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pirkimo sutarties 7.4. punkte numatyta kliento teisė nutraukti sutartį gali būti įgyvendinta tik gavus rašytinį banko sutikimą ir atlikus ekspertizę.

Ieškovas kaip vienintelį savo pažeistų teisių gynimo būdą yra pasirinkęs CK 6.364¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintą pirkėjo teisę vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų. LR CK 6.364¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sutartį galima nutraukti šiais atvejais: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka LR CK 6.364² straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. Pagal LR CK 6.364¹ straipsnio 5 dalį, vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo Sutartį, nes ieškovas, kaip fizinis asmuo, automobilį įsigijo asmeninėms reikmėms, nesusijusioms su jo ūkine, komercine ar profesine veikla, o atsakovė automobilį pardavė veikdama savo verslo – prekybos automobiliais – tikslais. Todėl be bendrųjų CK XXIII skyriuje nurodytų pirkimą pardavimą reglamentuojančių teisės nuostatų, byloje taikytinos vartojimo pirkimo pardavimo ypatumus reglamentuojančios CK XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos (CK 6.350 – 6.370 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo - pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). CK 6.363 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį; pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu. CK 6.363 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių.

CK 6.327 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, sprendžiant klausimą dėl pardavėjo atsakomybės pardavus netinkamos kokybės daiktą, nurodytos CK 6.333 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Pagal minėtą teisinį reguliavimą, esant garantijai pagal įstatymą, pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą ir aplinkybę, kad trūkumai atsirado iki daikto perdavimo momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Tačiau tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje tiesiogiai numatyta, kad pardavėjo pareiga yra garantuoti pirkėjui, kad daiktas atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų trūkumų, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023).

Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti ir neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba buvo tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas gali paneigti CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę įtvirtintą prezumpciją, bet tam turi įrodyti, kad daiktų trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023). Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2024 m. vasario 8 d. ieškovas iš atsakovės UAB „Atava Logic“ įsigijo automobilį „Volvo XC60“, 2018 m. gamybos, 270 000 km ridos, už 20 600 Eur. Ieškovas nurodė, kad po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ieškovui vykstant į namus, automobilis sugedo, dingo trauka, kompiuteris rodė elektronikos gedimą, automobilis galėjo judėti tik avariniu režimu. Ieškovas atliko automobilio diagnostiką autoservisuose, kur buvo nustatyta ir daugiau gedimų, apie kuriuos pardavėja UAB „Atava Logic“ ieškovo neinformavo.

Ieškovas, siekdamas įvertinti automobilio būklę, kreipėsi į UAB „Autoavilys Klaipėdoje“, kuri 2024 m. kovo 15 d. automobilio remonto rekomendacijose nurodė, kad rekomenduojama pakeisti variklio galvutės dangtelį ir tarpinę (matosi alyvos pratekėjimas pro tarpinę ir palaužytas pats dangtelis), pakeisti kairės pusės priekinį pusašį (jaučiamas laisvumas pusašyje, pusašio vidinio lanksto apsauga leidžia alyvą), pakeisti dešinės pusės priekinio pusašio vidinio lanksto apsaugą (leidžia alyvą), pakeisti priekinius kairės ir dešinės pusės šarnyrus (jaučiamas klibėjimas), pakeisti priekinę kairės pusės vairo traukę (jaučiamas klibėjimas), izoliuoti generatoriaus laidus, pakeisti kondicionieriaus vamzdį (leidžia agentą), pakeisti generatoriaus diržą ir įtempėją (susidėvėję), pakeisti galines stabdžių kaladėles (susidėvėjusios). 2024 m. kovo 15 d. automobilio remonto pasiūlyme nurodomi šie remonto darbai: galinių stabdžių trinkelių keitimas, galvutės dangtelio keitimas, elektros instaliacijos remontas (laidų izoliavimas), generatoriaus diržo ir įtempėjo keitimas, ratų geometrija, kondicionieriaus freono pildymas, kondicionieriaus vamzdžio keitimas, pusašio vidinio lanksto apsaugos keitimas, pusašio keitimas, priekinės svirties keitimas dešinėje ir kairėje pusėse, vairo traukės keitimas. UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ nurodyta ginčo automobilio detalių ir remonto darbų kaina sudarė 2 948,42 Eur.

Ieškovas taip pat kreipėsi į UAB „Sostena“, kuri 2024 m. gegužės 9 d. pažymoje nurodė nustačiusi šiuos ginčo automobilio trūkumus: mechaniškai pažeista variklio oro filtro dėžė, aplink kuro purkštukus matosi kuro nutekėjimas, sulankstytas EGR vamzdelis, variklis turi alyvos prasiskverbimo požymių, automatinė pavarų dėžė tepaluota, kairės pusės priekinio pusašio apsauginė guma nesandari, galinis bamperis nepritaikytas tempimo kabliui (nors automobilis turi sumontuotą tempimo kablį), diagnostikos metu fiksuojamas SWM bloko vidinis gedimas, akumuliatorių reikia keisti, neveikia oro kondicionierius. UAB „Sostena“ 2024 m. gegužės 9 d. pasiūlymo Nr. (duomenys neskelbtini), bendra detalių ir remonto darbų kaina automobilio trūkumams pašalinti nurodyta 2 383,70 Eur suma. UAB „Sostena“ 2024 m. gegužės 9 d. taip pat parengė pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ginčo automobilio variklio ir pavarų dėžės pakeitimo, kuriame nurodė bendrą darbų ir detalių kainą, sudarančią 17 625,99 Eur.

Šių aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad UAB „Sostena“ 2024 m. gegužės 9 d. pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad UAB „Sostena“ apžiūros metu nenustatyti nei variklio, nei automatinės pavarų dėžės gedimai.

Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad apeliantas įsigijęs ginčo automobilį po šiek tiek daugiau nei mėnesio pajuto galimus automobilio defektus, kurie buvo patvirtinti atlikus automobilio patikras UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ ir UAB „Sostena“. Svarbu pažymėti, kad apeliantas įrodinėjo platesnės apimties defektus, nurodydamas, kad automobiliui būtina pakeisti ir variklį bei automatinę pavarų dėžę, tačiau pažymėtina, kad UAB ,,Sostena“ pateiktoje pažymoje yra nurodyta, kad automobilio apžiūros metu nenustatyti nei variklio, nei automatinės dėžės gedimai, o norint patvirtinti arba paneigti, kad alyvos prasiskverbimas atitinka 2019 m. gamybos automobilio būklę, būtina atlikti pilną diagnostiką ir išsiaiškinti alyvos prasiskverbimo priežastį, taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad UAB „Sostena“ pateiktas variklio ir automatinės pavarų dėžės keitimas už 17 625,99 Eur buvo būtinas, nes automobilio patikros metu šie konkretūs automobilio gedimai nebuvo nustatyti.

Pateikta UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ remonto sąmata 2 948,42 Eur sumai ir UAB „Sostena“ sąmata 2 383,70 Eur sumai parengtos jau po automobilio įsigijimo, ieškovui pasikreipus į minėtus automobilių servisus dėl eksploatuojant automobilį paaiškėjusių sutrikimų. Sąmatose nurodyti automobilio defektai nepatvirtina, kad atitinkami trūkumai atsirado jau po automobilio perdavimo ieškovui. Be to, svarbu akcentuoti ir tai, kad atsakovė UAB „Atava Logic“ sutiko atlyginti UAB „Sostena“ 2024 m. gegužės 9 d. pažymoje nustatytų defektų remonto išlaidas. Nors atsakovės UAB „Atava Logic“ ketinimas apmokėti defektų remonto išlaidas, kurios apskaičiuotos UAB „Sostena“ 2024 m. gegužės 9 d. pasiūlyme, nelaikytinas besąlyginiu nurodytų defektų pripažinimu, tačiau reikšmingas vertinant automobilio būklės tinkamumą pardavimo metu.

Sprendžiant dėl automobilio kokybės jo pardavimo metu, svarbu pažymėti ir tai, kad pagal CK 6.364 straipsnio 1 dalį pardavėjas atsako už prekės perdavimo metu buvusią kokybės reikalavimų neatitiktį, paaiškėjusią per dvejus metus nuo prekės perdavimo. Ši garantija pagal įstatymą taikoma ir naudotam automobiliui; susitarimu atsakomybės terminas gali būti sutrumpintas, tačiau ne mažiau kaip iki vienerių metų (CK 6.364 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju automobilio trūkumai paaiškėjo praėjus maždaug mėnesiui nuo jo įsigijimo, todėl taikytina CK 6.364 straipsnio 4 dalyje nustatyta prezumpcija: per vienerius metus nuo prekės perdavimo paaiškėjęs trūkumas laikomas buvusiu jos perdavimo metu, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba ši prezumpcija nesuderinama su prekės ar trūkumo pobūdžiu. Ieškovui įrodžius konkrečių trūkumų buvimą ir jų paaiškėjimą nurodytu laikotarpiu, pareiga paneigti jų buvimą automobilio perdavimo metu tenka atsakovei UAB „Atava Logic“. Vien automobilio naudotas pobūdis ar jo eksploatavimas po įsigijimo šios prezumpcijos nepaneigia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčo automobilis jo perdavimo ieškovui metu turėjo kokybės trūkumų, kurių buvimas automobilio perdavimo metu pripažįstamas įrodytu, tačiau dėl automobilio defektų dydžio teisėjų kolegija pasisakys vėlesniuose nutarties punktuose.

Nustačius, kad ginčo automobilis jo pardavimo metu turėjo trūkumų, svarbu įvertinti, ar yra pagrindas tenkinti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo.

Kasacinis teismas 2026 m. vasario 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-611/2026 nurodė, kad CK 6.364¹—6.364³ straipsniuose įtvirtinta vartotojų pažeistų teisių, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, gynimo sistema yra tokia: pirma, vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties esant nedideliam neatitikimui — tai, kad neatitiktis nedidelė, įrodinėja pardavėjas; antra, vartotojas pirmiausia turi suteikti galimybę sutartį įvykdyti tinkamai prekę pataisant arba pakeičiant nauja; trečia, vartotojas įgyja teisę nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį arba prašyti sumažinti kainą tik CK 6.364¹ straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais. Kaip jau minėta, ieškovas prašė nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir grąžinti už automobilį sumokėtą kainą.

Aiškinant CK 6.364¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodomą esminio prekės trūkumo sąvoką, kasacinio teismo praktikoje daikto trūkumai vertinami kaip esminiai, kai jie yra tokie reikšmingi, kad pateisina sutarties nutraukimą. Sutartis dėl esminio pažeidimo nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, jog jų negalima pašalinti, arba kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jų negalima ištaisyti, pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pagal įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-403/2024 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

CK 6.364¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta esminio trūkumo sąvoka aiškintina taip pat atsižvelgiant į Direktyvos 2019/771 preambulėje nurodytus požymius. Vienas iš kriterijų, vertinant, ar daikto trūkumas yra nedidelis ar rimtas, yra daikto gebėjimas atlikti funkcijas pagal paskirtį (CK 6.350¹ straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikto ginčo automobilio remonto sąmatos savaime nepatvirtina, jog ginčo automobilio trūkumai yra esminiai. Šie duomenys patvirtina automobilio neatitiktį kokybės reikalavimams, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nustatyti trūkumai yra nepašalinami arba kad atlikus būtiną remontą nebūtų galima atkurti tinkamos automobilio kokybės. Patikrų pažymose užfiksuotų defektų šalinimas siejamas su konkrečių detalių keitimu ir remonto darbais, o ne su techniniu negalėjimu atkurti automobilio tinkamumą naudoti pagal paskirtį. Svarbu pažymėti ir tai, kad UAB „Sostena“ 2024 m. gegužės 9 d. pažymoje nustatyta, kad apžiūros metu automobilio variklio ir automatinės pavarų dėžės gedimų nenustatyta.

Vertinant trūkumų reikšmingumą, atsižvelgtina ir į jų automobilio defektų pašalinimo išlaidų santykį su automobilio įsigijimo kaina. Automobilis įsigytas už 20 600 Eur, o UAB „Sostena“ sąmatoje apskaičiuota 2 383,70 Eur remonto kaina, UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ sąmatoje nurodyta 2 948,42 Eur suma. Nurodytos defektų pašalinimo išlaidos vertinant su jų santykiu su automobilio kaina nėra ekonomiškai neproporcingos ar per didelės.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje įrodyti automobilio kokybės trūkumai nesudaro pagrindo nutraukti Sutartį dėl esminio prekės trūkumo pagal CK 6.364¹ straipsnio 4 dalies 3 punktą.

Minėta, kad įstatyme yra įtvirtinta vartotojo teisė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, kai prekė neatitinka kokybės reikalavimų, nors neatitiktis ir nelaikytina esmine, jeigu trūkumas nėra nedidelis, kai pardavėjas nepašalina daikto trūkumų arba atsisako tai padaryti (CK 6.364¹ straipsnio 4 dalis). Atitinkamai teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas vartotojo reikalavimas nutraukti sutartį, gali spręsti dėl šio reikalavimo patenkinimo ne vien CK 6.364¹ straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu (dėl esminio prekės trūkumo), bet ir kitais alternatyviais pagrindais. Nustatęs, kad prekės trūkumas, už kurį atsakingas pardavėjas, priešingai nei teigia pirkėjas, nevertintinas kaip esminis, teismas ex officio turėtų spręsti dėl vartotojo prašomo gynybos būdo (sutarties nutraukimo) taikymo kitais – CK 6.364¹ straipsnio 4 dalyje nurodytais – alternatyviais pagrindais (vertinti, ar pardavėjas ėmėsi veiksmų prekės kokybei užtikrinti, ar jie buvo pakankami) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-611/2026).

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė kurio nors iš CK 6.364¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų (įskaitant esminius prekės trūkumus), kuriam esant galėtų pasinaudoti teise nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį, nesudarydamas pardavėjui galimybės prekę pataisyti.

Teismas pažymi, kad lizingo gavėjas neturi teisės nutraukti pirkimo–pardavimo sutarties be lizingo davėjo sutikimo, o byloje nėra įrodymų, jog toks sutikimas buvo duotas, be to, nepriklausomo eksperto ekspertizė, siekiant nustatyti daikto kokybę, taip pat įvertinant automobilio defektus ir jų atsiradimo priežastis, šiuo atveju nebuvo atlikta (Pirkimo sutarties 7.4. punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšdamas reikalavimą CK 6.364¹ straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu, ieškovas pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą ir nėra priežasčių daryti išvadai, kad pirkėjui neišliko galimybė naudotis kuriuo nors iš alternatyvių teisių gynimo būdų.

Dėl nuostolių priteisimo

Bylos duomenimis, ieškovas taip pat prašė iš atsakovės UAB „Atava Logic“ priteisti 2 092,47 Eur žalą (tiesioginius nuostolius), kurią sudaro: 1) 103,78 Eur už automobilio registraciją; 2) 750 Eur už automobilio „Kasko“ draudimą; 3) 145 Eur už privalomąjį transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimą; 4) 25 Eur už automobilio patikrą; 5) 66,93 Eur už UAB „Sostena“ patikrą; 6) 225,42 Eur už UAB „Sostena“ pakartotinę patikrą; 7) 776,34 Eur palūkanos pagal lizingo sutartį.

Pagal CK 6.364¹ straipsnį vartotojas turi teisę į žalos, atsiradusios dėl netinkamos prekės kokybės, atlyginimą. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turėtos išlaidos gali sudaryti tiesioginius nuostolius, o šio straipsnio 4 dalies 2 punktas prie atlygintinų nuostolių priskiria ir protingas išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės bei žalos įvertinimu. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginamos tik su atsakomybę nulėmusiais veiksmais priežastiniu ryšiu susijusios išlaidos.

Reikalavimas atlyginti 103,78 Eur automobilio registracijos išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju Sutartis nenutraukiama, automobilis lieka ieškovui, o registracijos išlaidos susijusios su automobilio registravimu. Ieškovas šias išlaidas būtų patyręs ir įsigijęs tinkamos kokybės automobilį. Byloje nenustatyta, kad dėl automobilio trūkumų būtų reikėję pakartotinės registracijos ar kitų papildomų registravimo veiksmų, todėl neįrodytas šių išlaidų priežastinis ryšys su atsakovės perduoto automobilio kokybe.

Reikalavimai atlyginti 750 Eur Kasko draudimo ir 145 Eur privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išlaidų taip pat atmestini. Tai automobilio draudimo išlaidos, kuriomis ieškovas įgijo atitinkamą draudimo apsaugą. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas susijęs su įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę vykdymu, todėl šios išlaidos būtų patirtos ir įsigijus tinkamos kokybės automobilį. Kasko draudimu ieškovas įgijo papildomą automobilio apsaugą. Taigi, šiuo atveju taip pat neįrodytas CK 6.247 straipsnyje reikalaujamas priežastinis ryšys tarp automobilio kokybės neatitikties ir prašomų atlyginti draudimo išlaidų.

Reikalavimas atlyginti 776,34 Eur pagal lizingo sutartį sumokėtų palūkanų atmestinas, nes šios palūkanos yra atlygis už automobilio įsigijimui suteiktą finansavimą. Nenutraukus Sutarties, išlieka ieškovo prievolė mokėti sutartas palūkanas. Vien automobilio trūkumų nustatymas nesudaro pagrindo visų sumokėtų palūkanų laikyti atlygintinais nuostoliais.

Nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė 25 Eur automobilio patikros išlaidų, 66,93 Eur UAB „Sostena“ patikros išlaidų ir 225,42 Eur pakartotinės UAB „Sostena“ patikros išlaidų, iš viso – 317,35 Eur. Šios išlaidos patirtos siekiant nustatyti paaiškėjusių ginčo automobilio sutrikimų priežastis, užfiksuoti jo kokybės trūkumus ir išsiaiškinti jų pašalinimui reikalingus darbus. Patikrų rezultatais buvo grindžiamos ieškovo pretenzijos ir nustatytos bylai reikšmingos automobilio būklės aplinkybės, tačiau, kaip minėta, ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl atmetus reikalavimą nutraukti šalių pirkimo – padavimo sutartį, taip pat nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui jo patirtas išlaidas ginčo automobilio trūkumams nustatyti.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovo netinkamo savo pažeistų teisų gynimo būdo pasirinkimo, todėl ieškinį atmetė, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus apeliacinį skundą apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Atsakovė UAB „Atava Logic“ pateikė duomenis apie patirtas 720 Eur, o AB „Artea bankas“ – 620 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), todėl iš ieškovo atsakovei UAB „Atava Logic“ priteistina 720 Eur, atsakovei AB „Artea bankas“ 620 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės UAB „Atava Logic“, juridinio asmens kodas 302412906, naudai.

Priteisti iš ieškovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 620 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės AB „Artea bankas“, juridinio asmens kodas 112025254, naudai.