Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nuo 2026 m. liepos 7 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir dabartinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) laisvės apribojimu 7 mėn. ir bauda 3 MGL (390 Lt), bauda sumokėta,

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėn.,

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėn.,

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėn., galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėn.,

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 29 parom arešto, bausmės vykdymą atidedant 6 mėn., įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise - teisė vairuoti kelių transporto priemones 4 metus ir turto konfiskavimas, t. y. nutarta konfiskuoti automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. lapkričio 18 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones) Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje, 2025 m. lapkričio 20 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (areštas) Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje, 2026 m. gegužės 18 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje, bausmes atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2026 m. liepos 13 d., apie 18.35 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems, vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) 18.41 val. pirmu tikrinimu jam nustatytas 2,97 promilės neblaivumas.

Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, būtent: būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą ketverius metus naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios turėjo laikytis iki 2029 m. lapkričio 18 d., ir 2025 m. gruodžio 3 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriuje pasirašytinai supažindintas su jam teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą, 2026 m. liepos 13 d., apie 18.35 vai., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) 18.41 vai. pirmu tikrinimu jam nustatytas 2,97 promilės neblaivumas, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad dieną prieš įvykį ir savaitę anksčiau, turėjo asmeninių problemų. Viskas susidėjo ir liepos 13 d. susiskambino su giminaičiais, nebuvo susitikęs 10 metų, nutarė pas juos nuvažiuoti. Buvo blaivus, važiavo iš (duomenys neskelbtini). Nutarė atsipalaiduoti, išgėrė pakuotę alaus. Pavakaryje važiavo į namus. Pareigūnai iš paskos privažiavo ir sustabdė. Važiavo Peugeot 307, automobilis registruotas jo vardu. Blogai vertina savo elgesį, žino, kad negali vairuoti, bet vis tiek vairavo. Yra po antros operacijos, trūko meniskas. Po 6 savaičių prasidės reabilitacija. Prieš patirdamas traumą, išėjo į nedarbingumą, atleido iš darbo, todėl užsiregistravo į Užimtumo tarnybą. Toks jo elgesys neapgalvotas. Gal emocijos, problemos, privertė pasielgti neapgalvotai. Tikėjosi, kad nesustabdys. Pažeidė nuosprendį. Alkoholiui priklausomybės neturi. Išgeria, bet ne savaitėmis. Mėgsta papiktnaudžiauti. Žalos niekam nepadarė. Vaikų neturi. Iki liepos 30 d. vaikščios su įtvaru, po to reabilitacija iki 10 dienų. Dirbo, pasveikęs vėl dirbs. Finansinė padėtis sunki, gailisi.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamojo gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. S. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

kaltinamasis R. S. apklaustas įtariamuoju dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2026 m. liepos 13 d., apie 12.30-13 val. iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), savo automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienas nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas giminaitį, kurio neįvardins. Pas giminaitį namuose buvo dar du jo šeimos nariai, kurių neįvardins ir jie nusprendė atsipalaiduoti, t. y. išgerti alkoholinių gėrimų. Keturiese išgėrė pakuotę alaus - viso 6 butelius, po 1 1 talpos, 6 proc. stiprumo, daugiau jokio alkoholio nevartojo. Pavakary, dar buvo šviesu, nepaskys kiek valandų jau buvo, nusprendė važiuoti į namus, nes jo savijauta buvo gera, nesijautė, kad būtų apsvaigęs nuo alkoholio. Jam važiuojant į namus ir vairuojant anksčiau minėtą automobilį, (duomenys neskelbtini), prie autobusų stotelės jį sustabdė iš galo tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais važiavę policijos pareigūnai. Sustojo prie minėtos autobusų stotelės. Priėjęs pareigūnas paklausė, ar yra blaivus, atsakė, kad prieš kokį pusvalandį laiko vartojo alaus. Tada patikrino jo blaivumą. Pirmą kartą įpūtė 2 promiles su „kapeikom“, o antrą kartą įpūtė tris promiles „su kapeikom“. Kiek tikslai įpūtė, nepamena. Pareigūnams pateikė turimus dokumentus, t. y. minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, draudimo polisą ir techninės apžiūros lapą. Jeigu neklysta, minėti dokumentai pasiliko automobilio daiktadėžėje. Vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes jo niekada ir nebuvo įgijęs. Buvo pareigūnų sulaikytas dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir tada pristatytas į areštinę. Gali nurodyti, kad automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra jis, nors registracijos liudijimo, išduoto jo vardu, neturi, minėtą automobilį nusipirko iš draugo, kurio neįvardins, prieš dvi savaites laiko. Kiek pamena, minėtą automobilį iš karto registravo savo vardu internetu „Regitros“ tinklapyje, gavo patvirtinimą, buvo įsitikinęs kad viskas gerai, kad transporto priemonę persiregistravo savo vardu. Minėtu automobiliu iki vakar dienos nevažinėjo, nerizikavo, nes turėjo ir turi sveikatos problemų, bet vis tik vakar išdrįso juo nuvažiuoti iki minėto giminaičio ir tiek. Sėsdamas už automobilio vairo, būdamas neblaivus pasielgė neadekvačiai, blogai, tuo metu nepagalvojo apie tai, kad elgiasi blogai, nes apskritai neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemonių ir juo labiau nepagalvojo apie tai, kad buvo jau nuteistas anksčiau už analogišką nusikalstamą veiką, kad savo minėtais veiksmais pažeis teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones. Sutinka su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, ir dėl to, kad vengė atlikti 2025 m. spalio 28 d. teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą ketverius metus naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones. Žinojo, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės turėjo laikytis iki 2029 m. lapkričio 18 d., nes pats buvo po įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuvykęs į Probacijos įstaigą, dienos nenurodys kada, nepamena, kuri pareigūnė jį supažindino pasirašytinai su teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą, todėl sutinka dėl to, kad vakar, būdamas girtas, vairavo savo automobilį ir tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 130-133).

2026 m. liepos 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2026 m. liepos 13 d., apie 18.41 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus (nust. 2,97 prom. girtumas) R. S. vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis, fotografuota. R. S. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 6-9).

2026 m. liepos 14 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimų ir įvykio aplinkybių matyti, kad 2026 m. liepos 13 d., apie 18.35 val. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sustabdytas patikrinimui. Sustabdžius automobilį ir priėjus prie vairuotojo nustatyta, kad automobilį vairavo R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini). Paprašius pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, šis teigė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Paklausus asmens ar yra vartojęs alkoholinių gėrimų, šis nurodė, kad maždaug prieš valandą yra vartojęs alkoholinių gėrimų, nors akivaizdžiai matėsi, kad asmuo yra neblaivus. Tada asmeniui buvo atliktas neblaivumo nustatymo testas, bet testo atlikti nepavyko dėl asmens neblaivumo. Tada alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) pirmu pūtimu 18.41 val. buvo nustatytas 2,97 prom. girtumas, o antru pūtimu 18.57 val. buvo nustatytas 3,08 prom. girtumas. R. S. su pažeidimu sutiko ir neneigė, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, ir neturėdamas teisės vairuoti. Taip pat asmuo teigė, kad automobilis priklauso jam, nes jį pats pirko, tik nespėjo persiregistruoti. R. S. automobiliu važiavo vienas, daugiau jokių asmenų su juo kartu nebuvo. Dėl įvykio surinkta medžiaga, automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 27-28).

2026 m. liepos 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėmis, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Stovi automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos. Automobilis be priekinio bamperio ir valstybinio numerio. Automobilis apibraižytas, įskilęs priekinis stiklas. Automobilio salonas pilkos spalvos, daiktadėžėje vertingų daiktų nėra. Automobilio bagažinė pilkos spalvos, joje vertingų daiktų nėra. Po variklio dangčiu yra automobilio akumuliatorius. Automobilio prietaisų skydelyje kuro likutis mažas, nuvažiuota automobilio rida yra 406074 km. Matomi automobilio apgadinimai: ant galinio bamperio dešinėje pusėje nurėžimas ir automobilio dešinės pusės galinių durelių bei galinio sparno įlenkimai. Automobilio ratas pavadinimu „Frigo Debica“. Daugiau bylai reikšmingų detalių neužfiksuota fotografuota (b. l. 13-26).

2026 m. liepos 13 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, iš kurio matyti, kad automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 32).

2026 m. liepos 13 d. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) 18.41 val. patikrinus R. S. blaivumą jam nustatytas 2,97 prom. girtumas, o 18.57 val. patikrinus R. S. blaivumą jam nustatytas 3,08 prom. girtumas. Su tikrinimo rezultatais R. S. sutiko (b. l. 29).

2026 m. liepos 13 d. transporto priemonės aprašu, iš kurio matyti, kad automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas - R. S. (b. l. 30-31).

Informacija apie kelių transporto priemones, kuri pateikta iš VĮ „Regitra” duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, iš kurios matyti, kad automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2026 m. liepos 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo R. S. už 200 eurų (b. l. 34-35). Tą patvirtina iš prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungta 2026 m. liepos 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija (b. l. 40-41).

VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės duomenimis, iš kurių matyti, jog lengvojo automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 2001 m., kurio variklio darbinis tūris - 1997 cm3, kuras - dyzelis, įvykio metu rinkos vertė buvo 870 Eur (kaina su PVM) (b. l. 42).

PRĮR informacija (b. l. 46 - 49) ir policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais (b. l. 50).

2025 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) R. S. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė - areštas 45 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta R. S. galutinė bausmė - areštas 30 (trisdešimčiai) parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas R. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) ir laikytina, kad R. S. jau yra atlikęs vieną parą arešto bausmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 6, 10 punktais, R. S. paskirtos 29 (dvidešimt devynių) parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, R. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn R. S. priklausantį automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. nuosprendžiu išaiškinta, kad už baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (b. l. 94 -98).

2026 m. liepos 14 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2025 m. lapkričio 18 d. į Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus registrą įrašytas R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025-10-28 nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismo R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos - nuo 2025 m. lapkričio 18 d. R. S. 2025 m. gruodžio 3 d. pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones. Pridedamas R. S. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo planas Nr. (duomenys neskelbtini), 22 lapai (b. l. 53-76).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Kaltinamasis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, pripažino, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus. Kaltinamojo parodymus dėl padarytos nusikalstamos veikos, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie pripažįstami įrodymais: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas konstatuoja, jog byloje neabejotinai nustatyta, jog R. S. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. 2026 m. liepos 13 d., apie 18.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu 18.41 val. nustatytas 2,97 promilės neblaivumas. Vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, nekyla abejonių dėl to, jog jis, šiuo atveju vairuodamas automobilį būdamas neblaivus suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Aptarta kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. S. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 243 straipsnį, kadangi vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nes jis žinodamas, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas ketverius metus vairuoti kelių transporto priemones, 2025 m. gruodžio 3 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriuje būdamas rašytinai supažindintas su jam teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis, tvarka ir teisinėmis pasekmėmis, 2026 m. liepos 13 d., apie 18.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,97 promilės neblaivumas).

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o už BK 243 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis R. S. padarė dvi nuskalstamas veikas, t. y. vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (BK 12 straipsnis), kaltinamasis anksčiau teistas penkis kartus, kartą už analogiškos nuskalstamos veikos padarymą (b. l. 86-98), baustas administracine tvarka, turintis tris galiojančias administracines nuobaudas, yra nesumokėtų baudų (b. l. 99-105), nedirbantis (b. l. 107). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir jo atsakomybę vieną sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad iš ankstesnio teistumo dėl analogiškos veikos tinkamų išvadų nepadarė, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskiriant jam arešto bausmę, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę, kurios terminas nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis), paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktai).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis R. S. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).

Baigiamųjų kalbų metu gynyba sutiko su pareiškime išdėstyta kaltinamojo veiksmų kvalifikacija, taip pat sutiko ir su prokuroro pasiūlytomis bausmių rūšimis ir trukmėmis. Tačiau gynėjas prašo taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Pažymėjo, kad žala nusikalstamomis veikomis nebuvo padaryta, paskyrus arešto bausmę, bus sudėtinga ją atlikti dėl sveikatos būklės.

Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. naują analogišką nusikalstamą veiką padarė nors ir išnykus teistumui, tačiau praėjus itin neilgam laiko tarpui po to, kai buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro, t. y. praėjus apie dviem mėnesiams po bausmės vykdymo atidėjimo termino, nustatyto ankstesniu nuosprendžiu už analogišką veiką (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) pasibaigimo. Jis ne kartą baustas ir administracine tvarka, be kita ko, ir už tai, kad 2025 m. gegužės 28 d. vairavo elektrinį mini automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,14 prom. neblaivumas. 2026 m. liepos 2 d. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad vairavo transporto priemonę – dviratį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,23 prom. neblaivumas (b. l. 99-105). Pažymėtina, kad visais atvejais, taip pat ir nagrinėjamu, jam nustatytas sunkus arba artimas sunkiam neblaivumas. Automobilį vairavo, kaip beje ir įsigijo, laikotarpiu, kai teisė vairuoti jam yra atimta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamąjį vertinti kaip linkusį pažeisti įstatymų reikalavimus asmenį ir galimai turintį problemų dėl žalingo alkoholio vartojimo. Pastebėtina, jog nors jau ne kartą yra baustas, taip pat ir teistas už su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusius teisės pažeidimus, kaltinamasis nurodo nevertinantis savo alkoholio vartojimo įpročių kaip žalingų.

Nurodyti faktai liudija, kad ankstesnės teisinės priemonės, ankstesnis arešto bausmės atidėjimas, taip pat ir administracinio nusižengimo teisena neturėjo pakankamo poveikio R. S. ir jis vėl atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su motorinės transporto priemonės vairavimu neblaiviam. Minėtų ir kitų reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad R. S. nusikalto ne atsitiktinai, bet dėsningai, lengvabūdiškai, tyčia veikdamas pavojingai, dėl ko siekiant bausmės paskirties įgyvendinimo, tinkamo nubaudimo, spręstina, jog paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas jam netaikytinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam (BK 67 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis - teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šias teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nors R. S. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju R. S. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones uždrausta, vairavo transporto priemonę. Bylos duomenys patvirtina, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio važiavo automobiliu, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, ir atsižvelgiant į tai, kad jau ne pirmą kartą yra teisiamas už vairavimą esant neblaiviam ir net kai teisė vairuoti yra atimta, todėl R. S. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės terminas – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – penkeriems metams.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam uždrausta naudotis sustabdymo laikotarpiu specialiąja teise, teise vairuoti kelių transporto priemones. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. S. apskritai niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu, kai jam teisė vairuoti (tai pat ir tokią teisę įgyti) apribota ankstesniu teismo nuosprendžiu, spręstina, jog specialiosios teisės sustabdymu papildomi realios galimybės naudotis specialia teise suvaržymai nebuvo nustatyti, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki arešto bausmės pradžios ir po jos atlikimo. Baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos, todėl šiuo ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdomos atskirtai, jų turinys nesikeičia (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-518-1036/2025).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad R. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – automobilį Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); nurodytą automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), o kadangi priklauso pačiam kaltinamajam, jo konfiskavimas yra privalomas (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kaltinamajam taikytinas transporto priemonės – automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Kaltinamajam R. S. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 148-510), palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti;

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. S. į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. liepos 13 d., 19.15 val. iki 2026 m. liepos 14 d., 16 val. (b. l. 139-143, 144-147), t. y. 1 dieną, kas prilyginama vienai arešto parai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais; nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės nuosavybėn ir perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Kompaktinis diskas paliktinas saugoti prie bylos.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam buvo skirtas gynėjas advokatas. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. liepos 22 d. pažyma dėl R. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 104,17 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, duomenų apie turimą turtą byloje nėra), į tai, kad nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka kaltinamajam gynėjas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, šios išlaidos iš kaltinamojo ne priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307, 312–313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. S. subendrintą – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę sumažintą – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. S. į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką ir laikyti, kad jis yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto bausmės.

Išaiškinti R. S., kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą atlikti arešto bausmės (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas, Trakų g. 10, Šiauliai). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki arešto bausmės pradžios ir po jos atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant ir perduodant valstybės nuosavybėn jam priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais (2 vienetai). Nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotą turtą perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

R. S. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, įsiteisėjus – panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinį diską (1 vienetas) palikti saugoti prie bylos.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.