Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Sadausko ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo

B. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, B. L. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio;

bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę B. L. įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. gegužės 1 d. 2.43 val. iki 2026 m. gegužės 1 d. 13.05 val., ir realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju nustatyta laikyti, kad B. L. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

uždrausta B. L. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus;

konfiskuota iš B. L. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 7100 Eur (septyni tūkstančiai vienas šimtas eurų);

baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą nustatyta skaičiuoti nuo 2026 m. gegužės 1 d.

išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo

Dėl BK 27 straipsnio taikymo

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Žilvino Generausko apeliacinis skundas tenkinamas

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41-697/2021, 2K-74-489/2026). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pateikto apeliacinio skundo turinio, jame nėra ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas, nuteistojo kaltės klausimas, nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, prašant ją sugriežtinti bei pripažinti nuteistąjį recidyvistu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, patikrina ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant nuteistajam bausmę/.

Dėl asmens pripažinimo recidyvistu

7. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kodėl netaikė BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatų ir B. L. nepripažino recidyvistu. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu sutinka.

8. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 27 straipsnio redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, tai yra motyvuotu sprendimu. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu iš viso nepasisakė.

9. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, B. L., būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, o būtent, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (20 nusikalstamų veikų), už kuriuos jam skirtos 60 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bei to paties teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu – pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, už kurį jam skirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kurias jis padarė būdamas pilnametis, teistumui neišnykus ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka (2025 m. gruodžio 18 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą) vėl padarė tyčinį nusikaltimą (2026 m. gegužės 11 d.). Be to, jis ir anksčiau ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį B. L. asmenybės pavojingumą.

10. Įvertinus ankstesniais nuosprendžiais nustatytų nusikalstamų veikų ir skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuotos veikos tyčinį pobūdį, nuteistojo asmenybę, bei tai, kad nauja nusikalstama veika padaryta teistumui neišnykus, teisėjų kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė BK 27 straipsnyje numatyto recidyvo sąlygų ir B. L. nepripažino recidyvistu. Todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

11. Prokuroras, neginčydamas nuteistajam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės (jos rūšies ir dydžio), nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti nuteistojo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino BK 75 straipsnio nuostatoms taikyti reikšmingus duomenis (neatsižvelgė į B. L. charakterizuojančią medžiagą, netinkamai vertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis, nepakankamai įvertino tai, kad naują nusikaltimą jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu), todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šis skundo argumentas taip pat laikytinas pagrįstu.

12. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnyje; nepilnamečiams BK 92 straipsnyje) bausmės vykdymo atidėjimo institutą (vėliau pakeitimais koreguodamas šio instituto nuostatas), jo taikymo klausimą paliko teismo diskrecijai. Būtent bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje (BK 92 straipsnyje) nurodytas bausmės vykdymo atidėjimo (dalinio bausmės vykdymo atidėjimo) nuteistajam sąlygas ir padaręs motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimą.

13. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pabrėžiama, kad svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atidėti B. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, yra jauno amžiaus, dirba, turi mažametį vaiką, kurį privalo išlaikyti), taip pat Lietuvos baudžiamąją politiką, kuri nėra ir negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė – ultima ratio), o valstybės siekiamybė ir pastangos nukreiptos mažinti kalinčių asmenų skaičių, todėl padarė išvadą, kad dar kartą atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, B. L. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, asmeniui būtina suteikti galimybę keisti gyvenimo būdą, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas BK 75 straipsnio nuostatoms taikyti reikšmingas bylos aplinkybes vertino neišsamiai, daliai jų suteikė prioritetinę reikšmę, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, B. L. realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors B. L. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau ja buvo itin šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Nustatyta, kad nuteistasis, būdamas neblaivus (1,68 promilės neblaivumas), nakties metu vairavo automobilį mieste, t. y. išgėręs nemažą kiekį alkoholio (alaus ir degtinės), sėdo už automobilio vairo jausdamasis neblaivus ir vairavo keletą kilometrų iš namų į degalinę dėl menkavertės priežasties – nusipirkti cigarečių, važiavo tiek pagrindinėmis gatvėmis, tiek namų kiemais, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, kaip ir skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, negali būti ignoruojamos ir kitos aptariamu aspektu reikšmingos aplinkybės.

16. Šioje byloje B. L. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė – anksčiau jis teistas 5 kartus. 2016-2017 m. laikotarpiu B. L. teistas 3 kartus: už apysunkius (pagal BK 180 straipsnio 1 dalį) ir nesunkius (pagal BK 284 straipsnį) nusikaltimus, už kuriuos jam skirtos įvairaus griežtumo bausmės – laisvės apribojimas bei laisvės atėmimas, kurio vykdymas atidėtas. Teistumas pagal šiuos teismo sprendimus išnykęs (2019 m. gruodžio 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro). Tačiau ir vėliau B. L. nesilaikė įstatymo normų ir darė naujas nusikalstamas veikas. Pastaraisiais dviem nuosprendžiais B. L. nuteistas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas: Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2024 m. rugsėjo 17 d.) nuteistas už 20 padarytų apysunkių ir nesunkių nusikalstamų veikų nuosavybei, informacinių sistemų saugumui ir finansų sistemai (laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 17 d. iki 2023 m. kovo 25 d.; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį), už kuriuos jam skirta subendrinta 60 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, be intensyvios priežiūros, paskyrus įpareigojimus; to paties teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2025 m. gruodžio 16 d.) nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už tęstinę nusikalstamą veiką, padarytą laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2025 m. vasario 12 d., už kurią jam skirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskyrus įpareigojimus. Pastebėtina, kad abiem minėtais teismų sprendimais teismas parodė pasitikėjimą nuteistuoju ir atidėjo jam paskirtos bausmės vykdymą vadovaudamasis tais pačiais motyvais – siekdamas paskatinti nuteistąjį maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, pasirūpinti darbine veikla ir gaunamomis legaliomis pajamomis, kad jis galėtų tinkamai atlyginti padarytą turtinę žalą, vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, taip pat išlaikyti mažametį vaiką bei nenutrūktų jo socialiniai ryšiai su šeima ir mažamečiu vaiku. Tačiau šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės patvirtina, kad B. L. savo elgesio kritiškai nevertina.

17. B. L. nusikalstamas veikas daro ne tik teistumui neišnykus, tačiau ir bausmės vykdymo atidėjimo metu – tiek ankstesnio teistumo atveju (pagal 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį), tiek ir šįkart jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu (pagal 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendį. Ir šioje byloje nustatyta nusikalstama veika, padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu, nėra vienintelė – Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. nuosprendžiu jis šeštą kartą nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį – už sunkų nusikaltimą, padarytą organizuotoje grupėje, už kurį jam paskirta 300 MGL bauda. Taigi, B. L. jau dukart nepaisė teismo parodyto pasitikėjimo ir trečią kartą nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas patvirtina, kad ankstesnės jam taikytos švelnesnės bausmės ir priemonės jo elgesio teigiama linkme nekoregavo, o šioje byloje nustatytas nors ir nesunkus nusikaltimas yra logiška jo gyvenimo būdo, susiformavusios tam tikros kriminalinės pasaulėžiūros, ją laikant natūraliu reiškiniu savo gyvenime, pasekmė. Priešingos išvados neleidžia daryti ir nuteistojo administracinių nusižengimų, padarytų per pastaruosius penkerius metus, sąrašas, kuriame vyrauja vien KET pažeidimai (daugkartiniai greičio viršijimo atvejai, kiti KET pažeidimai). Nors dauguma atvejų baudos sumokėtos, tačiau tai patvirtina nuteistojo polinkį nepaisyti įstatymo normų. Vien tai, kad nuteistasis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, mažametį vaiką, finansinių įsipareigojimų, šios išvados nepaneigia, nes analogiškos aplinkybės buvo akcentuojamos ir ankstesnių baudžiamųjų procesų metu, tačiau nuteistojo nuo neteisėto elgesio nesulaikė. Be to, paminėtais 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiais jis buvo nuteistas už nusikaltimus, padarytus būtent savo darbovietėje, pareigos išlaikyti vaiką jis taip pat nesilaiko tinkamai, nes 2025 m. gruodžio 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose buvo gautas G. L. ieškinys, kuriuo prašyta nustatyti, kad atsakovas B. L. privalo mokėti išlaikymą vaikui (ieškinį atsisakyta priimti), o didžiąją finansinių įsipareigojimų dalį sudaro ne tik už nusikaltimus priteistos atlyginti žalos, bet ir tenkinti įvairių kreditorių civiliniai ieškiniai. Taigi, nors apeliantas savo kaltę padaręs nusikaltimus kaskart pripažįsta, sutinka su žalos atlyginimu, vykdo įpareigojimus atidėjus bausmės vykdymą ir pan., tačiau akivaizdu ir tai, kad savo elgesio kritiškai nevertina, tinkamų išvadų nedaro ir vėl nusikalsta.

18. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021 ir kt.). BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto ar laisvės atėmimo bausmė (jos dalis) realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023). Nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad tokių abejonių yra, jų nepašalina nei skundžiamame nuosprendyje išdėstyti, nei B. L. gynėjos nurodyti argumentai.

19. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai B. L. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, todėl ateityje jis gali toliau daryti tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio, užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Bausmės pradžią nustatytina skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

20. Šiaulių apygardos teisme 2026 m. rugsėjo 4 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. rugsėjo 4 d. pirminė pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis – 147,54 Eur teikiant antrinę teisinę pagalbą B. L. pagal 2026 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. APD-2026-08928 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

21. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Tačiau prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. rugsėjo 4 d. pažyma dėl išlaidų atlyginimo apygardos teismui pateikta teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl negali būti nagrinėjama, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku, t. y. iki teismo posėdžio, kuris Šiaulių apygardos teisme vyko 2026 m. rugsėjo 3 d. 10.00 val., kadangi gynėjas nuteistajam parinktas dar 2026 m. rugpjūčio 10 d. Taigi, nuo gynėjo paskyrimo iki teismo posėdžio datos buvo pakankamas laiko tarpas prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo parengti. Šių reikalavimų nebuvo laikytasi, proceso dalyviai neturėjo galimybės dėl gauto prašymo pasisakyti, todėl jis paliekamas nenagrinėtas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nuosprendį.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas B. L. atidėtas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Bausmės pradžią B. L. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Papildyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti B. L. recidyvistu.

Kitoje dalyje Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nuosprendžio nekeisti.

Palikti nenagrinėtą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo.

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.