Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. rugsėjo 25 d. nutarties, suinteresuoti asmenys – antstolė E. M., akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas P. V. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus su pareiškimu (skundu) dėl antstolės veiksmų, kuriame nurodė, kad nesutinka su antstolės E. M. vykdomais priverstinio vykdymo veiksmais (priemonėmis) vykdomosiose bylose, dėl to prašė šių veiksmų atidėjimo, sustabdymo, vykdomųjų dokumentų grąžinimo, lėšų limito padidinimo ir skubių apsaugos priemonių taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) dėl antstolio veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas su 2026 m. rugsėjo 18 d. skundu dėl antstolės E. M. veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje. Nors pareiškėjo skunde ir yra įkeltas antstolės patvarkymo fragmentas, tačiau iš jo turinio sprendė, kad antstolės kontoroje gautas pareiškėjo dokumentas, laikytinas prašymu (ne skundu), nes skolininkas (pareiškėjas) jokio konkretaus antstolės veiksmo neskundė. Teismas sprendė, kad proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas P. V. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

Atskirajame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti skolininko pareiškimą (skundą) dėl antstolės veiksmų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo atskirojo skundo turinį, pažymi, kad atskirajame skunde privalo būti nurodyta konkreti skundžiama teismo nutartis ir nesutikimo su ja motyvai (CPK 306 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė dėl penkių nutarčių panaikinimo ir prašo jas panaikinti. Be to, iš atskirojo skundo turinio sudėtinga identifikuoti apelianto skundo argumentus, aiškių nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvų apeliantas aiškiai nesuformulavo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų visuma, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą).

Antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK XXXI skyriaus nuostatų taikymą, yra nurodęs, kad jos skirtos antstolio atliekamų veiksmų teisėtumui užtikrinti; šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019).

Pagal CPK 510 straipsnį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priima atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiomis nuostatomis CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

CPK 513 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi; patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Taigi teismas, išnagrinėjęs bylą dėl antstolio veiksmų, nutartimi, pripažinęs skundą nepagrįstu, jo netenkina, o pripažinęs skundą pagrįstu, jį tenkina ir antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Kasacinis teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad tai reiškia, jog antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą. Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (lot. restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2026 m. rugsėjo 18 d. skundu dėl antstolės E. M. veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Nors pareiškėjo skunde ir yra įkeltas antstolės patvarkymo fragmentas, tačiau iš jo turinio nustatyta, kad antstolės kontoroje gautas pareiškėjo dokumentas, laikytinas prašymu (ne skundu), nes skolininkas (pareiškėjas) jokio konkretaus antstolės veiksmo neskundė. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė. Tam, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendintų teisę apskųsti antstolio veiksmus, jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstolei E. M. turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą, ir tuo atveju, jeigu antstolis neišnagrinėtų skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakytų patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperduotų teismui, asmuo (šiuo atveju pareiškėjas) turėtų teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo turi pateikti ir skundą dėl antstolio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies netenkinęs neperdavė teismui.

Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog civilinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės patvarkymu/patvarkymais pirmiausia su skundu kreipėsi į antstolę ir laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos privalomos ikiteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos. Byloje taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių, kad apeliantas teiktų skundą CPK 510 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. dėl antstolės neveikimo, todėl esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė CPK 510 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nepasinaudojo ikiteismine ginčų dėl antstolės veiksmų nagrinėjimo tvarka ir su skundu kreipėsi tiesiogiai į teismą, o ne į antstolę E. M., taip pat pagrįstai nenustatė CPK 510 straipsnio 4 dalies taikymo galimybės, todėl, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu pagrindu, priėmė teisėtą nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia apelianto dėmesį, jog pareiškėjas teikia panašaus pobūdžio skundus pakartotinai, tokiu būdu pareiškėjas nors ir siekia apginti savo galimai pažeistas teises, tačiau netinkamu būdu, neatsižvelgdamas į apygardos teismų nutartyse pateiktus išaiškinimus, apeliantas ignoruoja CPK nustatytą tvarką dėl antstolio veiksmų apskundimo, taip inicijuodamas naujas bylas teismuose, kuriose sprendžiamas tas pats klausimas, dėl ko toks asmens elgesys gali būti pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Pareiškėjui, siekiant ginti galimai pažeistas savo teises, siūlytina naudotis kvalifikuota teisininko pagalba, o neturint pakankamai lėšų, kreiptis dėl nemokamos ar iš dalies mokamos teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tam, kad profesionalus teisininkas padėtų tinkamai realizuoti teises vykdymo procese, nesutinkant su antstolio veiksmais ir priimtais patvarkymais.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo atskirąjį skundą tenkinti, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.