- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-13
- Bylos Nr.
- II-259-1131/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-15349-2026-8
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Pažeidėjas
- Ž. P.
- Pareiškėjas
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kelių policijos valdyba
dalyvaujant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovams Vaidui Giršvildui, Aušrai Gubarytei-Girgždei (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) Ž. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2026 m. balandžio 1 d. 8.00 val. jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2026 m. sausio 4 d. 11.29 val., greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Ž. P. paskirta administracinė nuobauda – 580 Eur dydžio bauda (b. l. 2- 5).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. P. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ir juo paskirtą baudą. Jis buvo nurodęs, kad transporto priemonę vairavo L. P. (b. l. 6-9).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su skundu ir naikinti priimtą nutarimą, todėl prašo skundo netenkinti, o Nutarimą palikti nepakeistą.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai nustatyta, jog Ž. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso transporto priemonė „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vadovu, nusižengimo, kurio ROIK (duomenys neskelbtini), tyrimo tikslais policijos pareigūnui pareikalavus, per numatytą 5 darbo dienų laikotarpį nenurodė visų duomenų, kurie numatyti ANK 611 straipsnio 2 dalyje, t. y. asmens, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2026 m. sausio 4 d. 11.29 val. (duomenys neskelbtini) (įvykio koordinatės (duomenys neskelbtini) vairuodamas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje, taip neįvykdydamas SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų pakartotinai (b. l. 20, 42).
3.2. Administracinio nusižengimo byloje yra šie duomenys apie Pranešimų dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo siuntimą UAB (duomenys neskelbtini): 1. 2026 m. sausio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas Pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės buvo deklaruotas ir nurodytas Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) bei sutampa su Ž. P. asmeniniu valstybės informacinėse sistemose ir registruose deklaruotu elektroniniu paštu (b. l. 21-22, 32, 41). 2. 2026 m. vasario 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) Institucijos įgalioto pareigūno suformuotas ir išsiųstas Pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės buvo deklaruotas ir nurodytas JAR (b. l. 25-27, 41). 3. 2026 m. kovo 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) Institucijos įgalioto pareigūno suformuotas ir išsiųstas Pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės buvo deklaruotas ir nurodytas JAR ir registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresu (b. l. 23-24, 27, 41). AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, registruota siunta Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta siuntėjui 2026 m. kovo 31 d., nes gavėjas neatvyko į paštą atsiimti siuntos. Pranešimas UAB (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamas net tris kartus JAR nurodytu elektroninio pašto adresu, o toks dokumento siuntimo būdas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką. Be to, Pranešimas buvo išsiųstas ir registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresu, tačiau gavėjas neatvyko į paštą ir siuntos neatsiėmė, todėl ji buvo grąžinta siuntėjui (b. l. 31). Pats Ž. P. skunde nurodo kontaktinį ir naudojamą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su UAB (duomenys neskelbtini) JAR deklaruotu įmonės elektroniniu paštu (b. l. 19). Akivaizdu, kad šis elektroninio pašto adresas yra naudojamas ir Pranešimas buvo išsiųstas ir įteiktas tinkamai. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Ž. P. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu yra nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. (b. l. 37, 41). Akivaizdu, kad pažeidimo padarymo dienai, t. y. 2026 m. balandžio 1 d., Ž. P. nevykdė pareigos, kaip įmonės vadovas, pateikti reikalaujamus duomenis Institucijai.
3.3. Administracinio nusižengimo protokolas Ž. P. buvo išsiųstas 2026 m. birželio 23 d. naudojantis Registro funkcionalumu valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Ž. P. duomenis apie asmenį, kuris padarė administracinį nusižengimą byloje ROIK (duomenys neskelbtini) per EPP pateikė tik 2026 m. liepos 13 d. t. y. po administracinio nusižengimo protokolo pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį surašymo (b. l. 28, 30).
3.4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Institucijos Pranešimas buvo išsiųstas tinkamu būdu, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų ir įteiktas tinkamai. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka, buvo įvertinta Ž. P. baustumo pažyma. Nustatyta, kad Ž. P. jau yra baustas administracine tvarka pagal ANK 431 straipsnį, tai tik patvirtina faktą, kad jis žinojo kokius ir kokios apimties duomenis privalo pateikti Institucijai. Vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatose nėra atskleistas kokiais būdais įmonės (įstaigos) vadovas ar paskirtas atsakingas darbuotojas užtikrins minėtų nuostatų laikymąsi. Tačiau turi būti imamasi tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo, kad būtų laiku pateikti, šiuo atveju Institucijai, būtini duomenys administracinio nusižengimo protokolui surašyti dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2021 m. vasario 25 d. nutartyje pasisakė, kad ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SAEKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Taigi šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SAEKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Pagal SAEKĮ 20 straipsnį transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako (1 dalis); siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi; transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka (2 dalis). ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas t. y. duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti. (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2013 ir kt.) Kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1dalis). Didesnio pavojaus šaltinis – tai asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kelianti didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, kuris apibūdinamas kaip didelė žalos atsiradimo rizika, kurios negalima pašalinti įprastomis atsargumo priemonėmis. Taigi didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas, LAT 2021 m. vasario 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-1073/2021).
3.5. Priimant nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) buvo tinkamai įvertinta Ž. P. administracinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, kaip tai numatyta ANK 35, 36 straipsnių nuostatose ir paskirta administracinė nuobauda – 580 eurų bauda, kuri atitinka administracinės nuobaudos tikslus ir nėra per griežta. Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti Ž. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje administracinę nuobaudą – piniginę baudą (b. l. 10-16).
4. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Aušra Gubarytė-Girgždė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nutarimas yra pagrįstas ir Ž. P. paskirta bauda yra tinkama. Ž. P. jau ne pirmą kartą yra traukiamas atsakomybėn už duomenų nepateikimą, todėl jo rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos aplinkybės, kad jis tai daro netyčia, neturi būti vertinamos kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Ž. P. elgesys rodo, kad jis, kaip įmonei vadovaujantis asmuo, nėra atsakingas, laiku nepateikia prašomų duomenų. Nors jis rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad jis nesiekė išvengti atsakomybės, tačiau KET pažeidimo ištyrimas yra vienas iš ANK prioritetų, pažeidimas turi būti ištirtas operatyviai ir per kuo trumpesnį laiką. Pranešimai įmonei siųsti tris kartus, institucija išbandė ne tik el. paštu siunčiamus pranešimus, bet ir popierines siuntas. Tai, kad jis pavėluotai pateikė duomenis, nešalina ir nemažina jo atsakomybės, nes ne tik institucija turi imtis atitinkamų veiksmų, bet ir pati įmonė turi būti aktyvi, sąžininga, operatyvi ir padėti išaiškinti pažeidėją. Pirmas pranešimas įmonei išsiųstas sausio 11 d. JAR deklaruotu el. paštu, antras pranešimas – vasario 2 d. JAR deklaruotu el. paštu, trečias pranešimas kovo 24 d. – ir JAR deklaruotu el. paštu, ir registruota popierine siunta. Ne tik šioje byloje, bet ir kitose analogiškose bylose, įmonė neatsiiminėja popierinių siuntų, todėl siunta įmonei neįteikta ir grąžinta siuntėjui. Jokių pranešimų, kad el. paštu siųsti laiškai nenuėjo įmonei, Institucija negavo. Pati pirma reakcija iš įmonės buvo per el. portalą jau po to, kai Ž. P. buvo surašytas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas už duomenų nepateikimą, t. y. 2026 m. liepos 13 d. Ž. P. el. paštu pateikė paaiškinimą. Administracinio nusižengimo protokolas jam išsiųstas 2026 m. birželio 23 d. jo, kaip fizinio asmens, deklaruotu el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa ir su įmonės deklaruotu el. paštu. Ž. P. pažeidimą padarė pakartotinai, nes jis turi galiojančią administracinę nuobaudą pagal ROIK (duomenys neskelbtini) už 2025 m. gegužės 8 d. padarytą pažeidimą, nutarimas įsiteisėjo 2025 m. birželio 20 d. ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas nebuvo pasibaigęs, pakartotinumas yra kvalifikuojantis požymis. Ž. P. padarė pažeidimą, nors Institucija stengėsi nenubausti, stengėsi pasiekti įmonę, siųsdama pranešimus tam, kad ištirtų pagrindinį KET pažeidimą. Institucija dėjo visas pastangas, bet to padaryti nepavyko ne iš Institucijos pusės, viskas išsiųsta tinkamai pagal ANK 573 straipsnį. Pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą nėra, nes jis sistemiškai daro pažeidimus, jam paskirtos nuobaudos jo neveikia ir toliau jis, kaip įmonės vadovas, daro nusižengimus.
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. P. į teismo posėdį, vykusį 2026 m. rugpjūčio 25 d. 11.15 val., neatvyko (jam buvo tinkamai bei laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką). Ž. P. iki teismo posėdžio pradžios el. paštu pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad į teismo posėdį negali atvykti dėl audros padarinių, taip pat nurodė, kad, jei teismas mano esant tikslinga, jis gali duoti paaiškinimus teismo posėdyje žodžiu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant Ž. P. suteikti galimybę dalyvauti teismo posėdyje, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2026 m. rugsėjo 30 d. 11.10 val. Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. P. į teismo posėdį, vykusį 2026 m. rugsėjo 30 d. 11.10 val., neatvyko (jam buvo tinkamai bei laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką), jis nurodė, kad tuo laiku atostogaus. Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, tai, kad atostogos nėra svarbi nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis, taip pat pakankamai duomenų išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą bei atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. P. pateiktus rašytinius paaiškinimus, teismas sprendžia, kad byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam Ž. P.. Ž. P. 2026 m. rugsėjo 30 d. el. laiške nurodė, kad jis nuotoliu jungėsi į 2026 m. rugsėjo 30 d. 11.10 val. teismo posėdį, tačiau jo niekas į teismo posėdį neprijungė. Pažymėtina, kad iš Ž. P. pateiktų ekrano nuotraukų matyti, kad jis į teismo posėdį jungėsi 9.40 val. (o ne 11.10 val.), t. y. ne teismo posėdžio, apie kurį jis buvo tinkamai informuotas, laiku.
6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. P. 2026 m. rugpjūčio 25 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo: 1) vertinti, ar byloje pakankamai įrodyta, kad reikalavimas pateikti transporto priemonę vairavusio asmens duomenis buvo tinkamai įteiktas Ž. P. kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui; 2) įvertinti, ar vien pranešimų išsiuntimas UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu ir registruotosios siuntos išsiuntimas savaime patvirtina tinkamą konkretaus reikalavimo įteikimą bei realią galimybę jį įvykdyti; 3) atsižvelgiant į tai, kad faktinio transporto priemonės vairuotojo duomenys buvo pateikti, o vairuotojo nuslėpti ar suklaidinti instituciją nebuvo siekiama, panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 4) jeigu teismas nuspręstų, kad administracinio nusižengimo sudėtis vis dėlto yra nustatyta, įvertinti 580 Eur baudos proporcingumą ir, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei paskirtą baudą reikšmingai sumažinti.
6.1. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad neneigia fakto, jog vairuotojo duomenys buvo pateikti pavėluotai, tačiau reikia vertinti ne vien formalų termino praleidimo faktą, o visas konkrečios situacijos aplinkybes, įskaitant tinkamą reikalavimo įteikimą, realią galimybę įvykdyti pareigą, kaltę, tai, kad faktinis vairuotojas buvo nurodytas, ir paskirtos baudos proporcingumą. Esminė aplinkybė yra ta, kad faktinio transporto priemonės vairuotojo duomenys institucijai buvo pateikti 2026 m. liepos 13 d. Nebuvo siekiama nuslėpti vairavusio asmens, suklaidinti policijos pareigūnų ar išvengti administracinės atsakomybės už pirminį kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tai rodo, kad jo elgesys nebuvo nukreiptas į administracinio nusižengimo tyrimo apsunkinimą ar faktinio vairuotojo nuslėpimą. Priešingai, institucijai buvo sudaryta galimybė nustatyti faktinį vairuotoją ir jo atžvilgiu spręsti atsakomybės klausimą dėl pirminio administracinio nusižengimo. Todėl net ir tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad terminas buvo praleistas, ši aplinkybė turi būti vertinama individualizuojant atsakomybę ir sprendžiant dėl paskirtos 580 Eur baudos proporcingumo.
Atsiliepimas
6.2. Dėl tinkamo reikalavimo pateikti duomenis įteikimo nurodoma, kad Institucija savo atsiliepime iš esmės remiasi tuo, kad pranešimai buvo išsiųsti elektroniniu paštu UAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), taip pat viena registruota pašto siunta buvo išsiųsta bendrovės buveinės adresu. Tačiau vien pranešimo išsiuntimo faktas savaime neturėtų būti tapatinamas su aplinkybe, kad būtent juridinio asmens vadovas buvo tinkamai informuotas apie jam tenkančią konkrečią pareigą, jos turinį ir nustatytą terminą. Taigi byloje būtina vertinti ne vien formalų pranešimų išsiuntimo faktą, bet konkrečiai nustatyti: kada ir kokiu būdu pareiškėjui buvo tinkamai įteiktas reikalavimas pateikti vairavusio asmens duomenis; kokiu konkrečiu dokumentu buvo nustatytas terminas; kada šis dokumentas laikomas įteiktu; ar institucija turi objektyvius duomenis, patvirtinančius tinkamą būtent pareiškėjui, kaip juridinio asmens vadovui, skirto reikalavimo įteikimą; ar buvo sudaryta reali galimybė pareiškėjui laiku įvykdyti jam nustatytą pareigą. Šis klausimas nėra formalus, nes tinkamas reikalavimo pateikti vairavusio asmens duomenis įteikimas yra būtina administracinės atsakomybės sąlyga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-719/2025, nagrinėdamas iš esmės analogišką situaciją dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės pagal ANK 431 straipsnį, išaiškino, kad valstybės institucijos turi užtikrinti ne formalų, o realų ir efektyvų asmens informavimą. Teismas pabrėžė, kad reikalavimo pateikti transporto priemonę naudojusio asmens duomenis įteikimas juridinio asmens vadovui yra būtina administracinės atsakomybės kilimo sąlyga ir byloje įrodinėtina aplinkybė. ANK 573 ir 611 straipsnių nuostatos negali būti taikomos vien formaliai, nes jų tikslas yra užtikrinti realias ir efektyvias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Teismas konstatavo, kad vien formalus dokumento išsiuntimas nėra pakankamas, jeigu nėra užtikrinta, kad asmuo būtų tinkamai informuotas ir galėtų pasinaudoti savo teisėmis. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra tiesiogiai reikšminga nagrinėjamai bylai, nes ir šiuo atveju administracinė atsakomybė grindžiama būtent tuo, kad juridinio asmens vadovas per nustatytą terminą nepateikė vairavusio asmens duomenų.
6.3. Dėl elektroninio pašto pranešimo nurodoma, kad jis neginčija, jog elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas kaip UAB (duomenys neskelbtini) kontaktinis elektroninio pašto adresas. Tačiau šioje byloje būtina atskirti juridinio asmens kontaktinio elektroninio pašto nurodymą registre nuo faktinio konkretaus asmens – juridinio asmens vadovo – informavimo apie jam asmeniškai tenkančią administracinę pareigą. Vien tai, kad elektroninio pašto adresas egzistuoja ir į jį buvo išsiųstas laiškas, savaime neatsako į klausimą, ar pareiškėjas konkrečiu laikotarpiu realiai turėjo galimybę sužinoti apie jam nustatytą pareigą ir ją įvykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2025 m. spalio 29 d. nutartyje Nr. 2AT-39-719/2025 būtent pabrėžė, kad procesinių dokumentų įteikimo taisyklės turi būti taikomos taip, kad būtų užtikrintas realus ir efektyvus asmens informavimas, o ne vien formalus dokumento išsiuntimas. Byloje reikia įvertinti ne tik tai, kad laiškai buvo išsiųsti, bet ir tai, ar byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie konkretų reikalavimą ir jo įvykdymo terminą.
6.4. Dėl pareigos ir kaltės nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartyje Nr. 2AT-39-719/2025 išaiškino, kad transporto priemonės savininkui, valdytojui ar juridinio asmens vadovui negavus tinkamo pareigūno reikalavimo nurodyti vairavusio asmens duomenis ir apie tokią pareigą nežinant, negali būti reikalaujama įstatymus atitinkančio elgesio, todėl nėra ir subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės – kaltės. Nagrinėjamu atveju nebuvo siekiama ignoruoti institucijos reikalavimų ar nuslėpti faktinį transporto priemonės vairuotoją. Priešingai – faktinio vairuotojo duomenys galiausiai buvo pateikti. Taigi, reikia individualiai įvertinti, ar šioje konkrečioje situacijoje yra pakankamai įrodymų konstatuoti jo kaltę dėl tyčinio ar neatsargaus pareigos nevykdymo.
6.5. Dėl nuorodos į ankstesnį nusižengimą nurodoma, kad Institucija savo atsiliepime nurodo, kad jis anksčiau jau buvo baustas pagal ANK 431 straipsnį ir todėl turėjo žinoti, kokius duomenis ir kokia apimtimi privalo pateikti institucijai. Ankstesnis administracinis nusižengimas savaime neįrodo, kad šioje konkrečioje byloje jis buvo tinkamai informuotas apie konkretų reikalavimą, jo įteikimo momentą ir konkretų terminą. Kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje turi būti nustatytos būtent tos bylos faktinės aplinkybės ir įrodyta konkretaus asmens kaltė. Ankstesnė atsakomybė gali būti vertinama tik kartu su visais kitais byloje esančiais duomenimis ir negali pakeisti pareigos įrodyti, kad šioje byloje reikalavimas pateikti vairuotojo duomenis buvo tinkamai įteiktas.
6.6. Dėl baudos proporcingumo ir ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo nurodoma, kad jam paskirta beveik maksimali sankcijoje numatyta bauda. Todėl turi būti įvertinta, ar konkrečios bylos aplinkybės pateisina tokį griežtą sankcijos dydį. Jo vertinimu, tokio dydžio bauda nėra proporcinga, nes faktinis transporto priemonės vairuotojas buvo nustatytas ir jo duomenys pateikti; nebuvo siekiama nuslėpti vairuotojo; nebuvo pateikti melagingi duomenys; institucijai galutinai buvo suteikta galimybė nustatyti faktinį vairuotoją; pažeidimas susijęs su pavėluotu pareigos įvykdymu, o ne visišku atsisakymu ją vykdyti; byloje turi būti individualiai įvertintos termino praleidimo aplinkybės ir jo kaltės forma. Jeigu teismas vis dėlto nustatytų, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis, jam gali būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybių visuma, reikšminga individualizuojant jo atsakomybę: faktinis vairuotojas buvo nurodytas; vairuotojo duomenų nuslėpimo nebuvo; pareiga galiausiai buvo įvykdyta; institucijai nebuvo pateikti melagingi duomenys; nebuvo siekiama trukdyti administracinio nusižengimo tyrimui; sankcija – 580 Eur – yra artima maksimaliai sankcijoje numatytai baudai (b. l. 136-139).
Motyvuojamoji dalis
7. Skundas netenkintinas.
8. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
9. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
10. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina ir tai, kad teisingo teismo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
11. Institucijos nutarimu Ž. P. pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. P. rašytiniuose paaiškinimuose neginčija fakto, jog jis laiku nepateikė Institucijos prašomų duomenų, tačiau nurodo, kad vis tik duomenys buvo pateikti ir jis nesiekė nuslėpti asmens vairavusio UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę.
12. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų (ANK 431 straipsnio 2 dalis). ANK 431 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, taigi šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas.
13. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-552-348/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-243-988/2020).
14. ANK 611 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.
15. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Taigi, įstatymas numato, kad procesiniai dokumentai asmeniui gali būti siunčiami ne bet kokiu ir ne bet kur nurodytu el. pašto adresu, o tik tokiu, kuris nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, t. y. asmuo, turėdamas tam tikrą prievolę (pvz., tokia prievole laikytinas mokesčių deklaravimas Elektroninio deklaravimo sistemos pagalba) arba siekdamas gauti elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, turi nurodyti aktualų el. pašto adresą.
16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija, nustačiusi, jog transporto priemonės „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki šiol yra Ž. P., vadovaujantis ANK 573 straipsniu, 2026 m. sausio 11 d., 2026 m. vasario 2 d., 2026 m. kovo 24 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės buvo deklaruotas ir nurodytas Juridinių asmenų registre bei sutampa su Ž. P. asmeniniu valstybės informacinėse sistemose ir registruose deklaruotu elektroniniu paštu, išsiuntė pranešimus transporto priemonės savininkui/valdytojui su reikalavimu pateikti duomenis apie tai, kas vairavo automobilį. Taip pat 2026 m. kovo 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresu Institucija išsiuntė pranešimą registruota popierine pašto siunta, tačiau 2026 m. kovo 31 d. siunta grąžinta siuntėjui, gavėjui jos neatsiėmus. Tiek įmonės elektroninio pašto adresas, kuris sutampa ir su Ž. P., kaip fizinio asmens, elektroniniu paštu, tiek įmonės buveinės adresas buvo nustatyti iš valstybės informacinių sistemų ir registrų, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti ir kuriems informaciją teikia pats juridinis ar fizinis asmuo.
17. Pagal teismų praktiką vien tai, jog asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu. Tokiu atveju reikia nustatyti, jog valstybės informacinėse sistemose ar registruose asmens pateiktas elektroninio pašto adresas yra faktiškai naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015, 2AT-20-719/2024). Ž. P. rašytiniuose paaiškinimuose neginčija, jog jis, tiek kaip įmonės vadovas, tiek kaip fizinis asmuo, naudojasi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Šį elektroninį pašto adresą jis nurodė ir skunde, taip pat šiuo elektroniniu paštu jis kontaktuoja su teismu, šis elektroninis paštas yra nurodytas Juridinių asmenų ir Mokesčių mokėtojų registruose kaip oficialus įmonės ir fizinio asmens el. paštas. Būtent šiuo adresu turi būti siunčiami oficialūs pranešimai, ką ir padarė Institucija administracinio nusižengimo byloje. Taigi, akivaizdu, kad šie duomenys patvirtina faktą, jog Ž. P., ir kaip įmonės vadovas, ir kaip fizinis asmuo, šiuo elektroninio pašto adresu naudojasi, šis elektroninio pašto adresas yra aktyvus. Tai sudarė pagrindą Ž. P., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, tikrinti minėtą elektroninio pašto adresą bei imtis atitinkamų veiksmų gavus Institucijos elektroninius laiškus. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis turi veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Tokią poziciją iš esmės formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad pranešimų dėl juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone padarytų administracinių nusižengimų siuntimas juridinio asmens vadovui juridinio asmens elektroniniu paštu, pateiktu Juridinių asmenų registrui ir realiai egzistuojančiu bei naudojamu, atitinka ANK 611 straipsnio 2 dalies ir 573 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2025, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-398-1121/2026). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad šiuo elektroninio pašto adresu Ž. P. buvo išsiųstas ir administracinio nusižengimo protokolas 2026 m. birželio 23 d., ir tik po to, dar praėjus dvidešimčiai dienų, t. y. 2026 m. liepos 13 d., Ž. P. per EPP pateikė duomenis apie asmenį, kuris padarė administracinį nusižengimą. Tuo pačiu elektroninio pašto adresu Ž. P. buvo išsiųstas ir Institucijos nutarimas, kurį jis ir apskundė teismui (b. l. 17-18). Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad minėtas valstybės registruose nurodytas įmonės ir Ž. P., kaip fizinio asmens, elektroninio pašto adresas būtų neveikiantis, netinkamas ar klaidingas. Institucija, pranešimus išsiuntusi tinkamu, ANK nustatytu būdu, atlikti tam tikrus papildomus veiksmus, siekiant įsitikinti, jog siųstas pranešimas adresatą pasiekė, neprivalo, o duomenų, kad elektroniniai laiškai su institucijos reikalavimu pateikti aptariamus duomenis nebuvo pristatyti minėtu elektroninio pašto adresu, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad Administracinių nusižengimų registro skiltyje „Dokumento būsena“ tris kartus buvo nurodyta, jog dokumentai el. paštu yra išsiųsti. Išsiuntus dokumentą, jeigu iš elektroninio pašto serverio negaunama klaidos pranešimo, Administracinių nusižengimų registro sistemos skiltyje „Dokumento būsena“ atvaizduojama būsena „Išsiųsta“, taip pat nurodoma dokumento išsiuntimo data ir laikas. Jeigu gaunamas klaidos pranešimas (pavyzdžiui, elektroninio pašto dėžutė perpildyta, domenas neegzistuoja ar dėl kitų priežasčių), dokumento išsiuntimo būsena nurodoma „Neišsiųstas“, skiltis „Dokumentas pristatytas“ neužpildoma, o skiltyje „Papildoma informacija“ pateikiamas klaidos aprašymas, gautas iš gavėjo elektroninio pašto serverio. Nenustačius, kad minimas elektroninio pašto adresas yra klaidingas, galima konstatuoti, kad įmonės ir Ž. P., kaip fizinio asmens, elektroninio pašto adresu siųsti Institucijos pranešimai adresato pašto dėžutę pasiekė (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-172-795/2026).
18. Esant aptartoms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, jog Ž. P. galėjo negauti ir negavo tuo pačiu elektroninio pašto adresu jam tris kartus siųstų procesinių dokumentų – Institucijos 2026 m. sausio 11 d., 2026 m. vasario 2 d., 2026 m. kovo 24 d. pranešimų dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo ir reikalavimo transporto priemonės savininkui ar valdytojui pateikti duomenis apie tai, kas vairavo automobilį. Atsižvelgiant į tai, Ž. P., būdamas įmonės vadovu, galėjo ir turėjo užtikrinti, kad jam būtų žinomi gaunami pranešimai įmonės elektroninio pašto adresu, nurodytu oficialiame registre, t. y. turėjo būti itin apdairus ir dėmesingas, atidžiai tikrinti minėtą elektroninio pašto dėžutę, o to nedarius, prisiimti neigiamas tokio savo elgesio pasekmes. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo byloje Ž. P. buvo išsiųsti vienu iš įstatyme numatytų būdų, t. y. elektroniniu paštu, spręstina, jog ANK 573 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad Institucija pranešimą siuntė ne vienąkart, o tris kartus, nors ANK 573 straipsnio nuostatos to neįpareigoja, taip pat siuntė pranešimą ir registruotąja pašto siunta, todėl tokių Institucijos veiksmų negalima laikyti formaliais, priešingai, Institucija aktyviai siekė informuoti įmonės vadovą apie jam tenkančią pareigą nurodyti asmenį, kuris padarė administracinį nusižengimą.
19. Ž. P. rašytiniuose paaiškinimuose cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-719/2025 nurodoma faktinė situacija neatitinka šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių, konstatavus esant aktyviam ir naudojamam elektroniniam paštui – (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodytoje byloje, UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas registruose, yra aktyvus ir naudojamas, to neginčija ir pats Ž. P. Ž. P. neįvykdžius pareigos pateikti duomenis apie asmenį, administracinio nusižengimo padarymo metu vairavusį juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę, per įstatymo nustatytą terminą (5 darbo dienas), jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, vėliau priimtas ir Institucijos nutarimas. Kaip jau minėta, nenustačius kliūčių, kurios būtų galėjusios nulemti Institucijos pranešimų negavimą, teismas daro išvadą, kad Ž. P. ANK 431 straipsnio 2 dalyje inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymas abejonių nekelia, o tai, kad tokius duomenis Ž. P. pateikė tik po administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir jo išsiuntimo bei praėjus keliems mėnesiams nuo Institucijos siųstų pranešimų, jo kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepaneigia ir nešalina.
20. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad patrauktas atsakomybėn Ž. P., būdamas tinkamai informuotas apie Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, be pateisinamos priežasties neįvykdė įstatymo ir Institucijos pranešime nurodyto reikalavimo per nustatytą terminą pateikti reikiamus duomenis, todėl Ž. P. Policijios departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teisėtai ir pagrįstai nubaustas dėl ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
21. Institucijos nutarimu Ž. P. paskirta didesnė nei vidutinio dydžio nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, anksčiau administracine tvarka Ž. P. baustas labai daug kartų už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, įskaitant ir už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, išvadų dėl savo teisę pažeidžiančio elgesio nedaro, informacijos apie dalies nuobaudų sumokėjimą nėra, dalis nuobaudų galiojančios, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, dirba (b. l. 34-37, 47-49, 61, 64-110, 114-135). Institucijos paskirta – 580 Eur dydžio bauda individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka ANK 32, 34 straipsnių reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir jį padariusio asmens asmenybei bei nėra per griežta. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kaip to prašo administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. P., nėra.
22. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, Ž. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu, teismas,
nutaria:
Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo ir palikti nepakeistą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.