- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-08-04
- Bylos Nr.
- e2-690-1008/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00051-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei, dalyvaujant ieškovei S. S., jos atstovei advokatei Jutai Kareivei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo A. S. sudarytą santuoką, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje (akto įrašo Nr. 20) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę – S., o atsakovui – S., pripažinti, kad po santuokos nutraukimo skoliniai įsipareigojimai A. S. atžvilgiu pagal vykdomąsias bylas Nr. 0009/25/01281, 0009/24/01475, 0009/23/01216, 0009/23/00978, 0009/23/00831, 0009/23/00487, 0009/23/00411, 0009/21/00751, 0009/21/00617, 0188/20/00038, 0188/19/01420, 0188/19/01342, 0188/19/01321, 0188/19/01170, 0009/19/01843, 0009/16/05277 yra asmeniniai atsakovo įsipareigojimai, taip pat priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje (akto įrašo Nr. 20). Nurodo, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovės nuomone, šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, nes išsiskyrė charakteriai, vertybės ir požiūris į gyvenimą. Faktiškai santuokoje išgyveno apie 1 metus. Ieškovė siūlė nutraukti santuoką bendru sutarimu, tačiau atsakovas nesutiko. Šiuo metu santuoka yra faktiškai iširusi, šalys turi atskiras gyvenamąsias vietas. Nurodoma, kad tarp sutuoktinių 2025 m. kovo 7 d. buvo sudaryta Vedybų sutartis (povedybinė), šalys santuokos metu kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė iki santuokos sudarymo įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo nedalintinas ir lieka asmenine ieškovės nuosavybe. Ieškovė jokių skolų nėra įgijusi, tuo tarpu visi nurodyti išieškojimai yra asmeniniai atsakovo įsipareigojimai, todėl po santuokos nutraukimo juos turi vykdyti asmeniškai A. S.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad A. S. nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. yra registruotas kaip draudėjas, savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiantis asmuo. Šiuo metu jo turimas įsiskolinimas siekia 1461,22 Eur, o ši prievolė laikytina asmenine atsakovo prievole.
Trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime nurodė, kad A. S. yra skolingas Valstybinėms ligonių kasoms, o šios skolos išieškojimą šiuo metu vykdo antstolė Elena Miliauskienė. Tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus bylą teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį, tam neprieštarautų.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad atsakovas A. S. skolingas 2709,99 Eur, iš jų 2140,00 Eur pagal administracines baudas ir 569,99 Eur pagal išduotą vykdomąjį raštą. Pagal 2026 m. balandžio 27 d. duomenis, iš atsakovo A. S. antstoliai vykdo išieškojimą 15 vykdomųjų bylų, iš jų 11 vykdomųjų bylų vykdoma valstybės naudai. VMI neprieštarauja, kad pirmiau nurodytos atsakovo A. S. prievolės VMI būtų priskirtos jo asmeninėms prievolėms, ir mano, kad jos turi būti tenkinamos iš atsakovo asmeninio turto.
Trečiasis asmuo Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.
Atsakovas A. S. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą byloje nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Kitiems proceso dalyviams neprieštaraujant, byla išnagrinėta atsakovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad su atsakovu dėl jo vedamo gyvenimo būdo neįmanoma gyventi kartu. Atsakovas yra teistas, iš nusikalstamų veikų kilo nemažai skolų, nepaisant to jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, dėl to artimiausiu metu laukia naujas teistumas. Atsakovas nesitvarko savo gyvenimo ir jo nekeičia, neprisideda prie šeimos gerovės bei jos išlaikymo. Santuoką sudarė įkalinimo įstaigoje, kol atsakovas dar atliko bausmę, po santuokos sudarymo kartu gyveno tik apie vieną mėnesį, po to atsakovas išvyko į užsienį ir į Lietuvą dabar buvo grąžintas tik ekstradicijos būdu. Bendrų vaikų su atsakovu neturi, taip pat santuokos metu neįgijo jokio bendro turto. Pati nebemato jokios prasmės gyventi su atsakovu ir nori kuo greičiau santuoką nutraukti. Byloje nurodyti kreditoriniai įsipareigojimai visi yra asmeniniai atsakovo įsipareigojimai, nes atsirado iš jo nusikalstamų veikų.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė Juta Kareivė teismo posėdyje nurodė, kad santuokoje pora išgyveno tik apie vienerius metus, po to santykiai atšalo, atsirado konfliktai ir išryškėjo charakterių skirtumas, todėl jau vienerius metus nebegyvena kartu. Ieškovė skolų neturi, tuo tarpu atsakovas turi asmeninio pobūdžio įsipareigojimų, dėl to pripažintina, kad visi šie įsiskolinimai turi būti vykdomi iš asmeninio atsakovo turto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. balandžio 9 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką, apskaitos įrašo Nr. 20 (b. l. 27). Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad santuoką sudarė įkalinimo įstaigoje, atsakovui santuokos sudarymo metu atliekant laisvės atėmimo bausmę. Santuokos laikotarpiu šalys registruotino turto neįgijo. Pagal AB Regitra duomenis, nei ieškovės, nei atsakovo vardu nėra registruotų jiems nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių (b. l. 6), ieškovei nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau jis įgytas 2015 m. rugsėjo 9 d., taigi dar iki santuokos su atsakovu sudarymo (b. l. 8-9). Tuo tarpu atsakovas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (b. l. 14-15). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu yra užvesta iš viso 16-a vykdomųjų bylų, kuriose išieškojimas vykdomas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (b. l. 17-22). Pateiktu ieškiniu prašoma nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, įskaitant turtinių prievolių padalijimą.
Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad santuoka iš esmės nutrūko dėl atsakovo vedamo gyvenimo būdo, nes jis yra teistas, iš nusikalstamų veikų kilo nemažai skolų, tačiau išvadų jis nepadarė ir toliau vykdo nusikaltimus. Taip pat nurodė, kad atsakovas nekeičia savo gyvenimo, neprisideda prie šeimos gerovės bei jos išlaikymo. Tuo tarpu pati ieškovė, kaip nurodė teismo posėdžio metu, yra praradusi interesą būti santuokoje, nebesistengia dėl santuokos išsaugojimo, nebemato jokios prasmės toliau gyventi su atsakovu ir nori kuo greičiau santuoką nutraukti.
Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika santuokos nutraukimo bylose, santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 71 punktas).
Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad atsakovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo pasireiškia netinkamu jo vedamu gyvenimo būdu, nes jis daro nusikalstamas veikas, elgiasi visuomenei nepriimtinu ir neteisėtu būdu, be to, iš tokio gyvenimo būdo atsirado ir įsiskolinimai, kurie kenkia atsakovo galimybėms pasirūpinti šeima ir skirti šeimai pakankamą materialinį aprūpinimą. Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis atsakovo atžvilgiu priimtas 2026 m. gegužės 26 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-256-853/2026, o šiuo nuosprendžiu atsakovui paskirta arešto bausmė, tačiau šiame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad anksčiau atsakovas teistas dar keliolika kartų. Pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu atsakovas nuteistas už 2025 m. liepos 13 d. padarytą nusikalstamą veiką, taigi jau būdamas santuokoje su ieškove. Akcentuotina, kad ir pačią santuoką atsakovas sudarė įkalinimo įstaigoje, o į laisvę išėjo, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, tik praėjus maždaug vieneriems metams nuo santuokos sudarymo. Taigi bylos duomenimis akivaizdžiai patvirtinama, kad atsakovas nusikalstamas veikas daro būdamas santuokoje, dėl atliekamų bausmių negali tinkamai vesti vedybinio gyvenimo ir atlikti savo kaip sutuoktinio pareigų rūpintis šeima ir ją išlaikyti, be to, tokio atsakovo gyvenimo būdo finansinės pasekmės materialiai kenkia šeimai. Teismo vertinimu, atsakovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo yra įrodyta ir pagrįsta.
Tuo tarpu pačios ieškovės kaltė dėl santuokos nutrūkimo pasireiškia tuo, kad ji pažeidė savo kaip sutuoktinės bendrąją lojalumo pareigą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad po atsakovo paleidimo iš įkalinimo įstaigos su atsakovu kartu gyveno tik apie mėnesį laiko, kai atsakovas išvyko į užsienį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų dėjusi pastangas tam, kad atsakovas liktų Lietuvoje, be to, pati nurodė, kad atsakovui išvykus ryšių su juo nebepalaikė. Net ir šiuo metu vertindama skyrybų priežastis ieškovė teismui nurodė, kad nebenori būti santuokoje su atsakovu ir siekia kuo greičiau santuoką nutraukti. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė buvo siūliusi atsakovui nutraukti santuoką bendru šalių susitarimu, kas rodo ieškovės nuolatines pastangas santuokai nutraukti. Ieškovė nenurodė, kad būtų dėjusi pastangas santuokai išsaugoti ar ėmusis veiksmų kartu su atsakovu spręsti iškilusias problemas. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad santuokos nutrūkimą lėmė ir pačios ieškovės elgesys.
Aptartos aplinkybės ir teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Atsakovas, kaip minėta, atsiliepimo byloje nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo, neišreiškė prieštaravimo šiam ieškinio reikalavimui bei neišreiškė valios, kad santuoka nebūtų nutraukta. Todėl ieškovės reikalavimas nutraukti tarp šalių 2024 m. balandžio 9 d. sudarytą santuoką, pripažįstant, jog ji nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra laikomas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo
Nutraukiant santuoką, be kita ko, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. kovo 7 d. šalys sudarė povedybinę sutartį (b. l. 28-31), kuria nustatė kiekvieno iš sutuoktinių turtines teises ir pareigas santuokos metu, gyvenant kartu, gyvenant skyriumi, taip pat sutuoktinių įgyto turto teisinį režimą. Šios sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad įstatymo nustatytas teisinis režimas turtui, įsigytam iki santuokos sudarymo, nekeičiamas, todėl visas turtas, įgytas iki santuokos, gautos dovanos ar paveldėtas turtas yra kiekvieno sutuoktinio, kurio vardu įgytas turtas, asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienas sutuoktinis valdo, naudojasi ir disponuoja asmeniniu turtu savarankiškai ir savo nuožiūra, išskyrus įstatymų taikomas išimtis.
Kaip minėta, ieškovei nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris jis įgytas 2015 m. rugsėjo 9 d., taigi dar iki santuokos su atsakovu sudarymo (b. l. 8-9). Be to, minėtos šalių vedybų sutarties 4.2.2 punkte numatyta, kad nutraukus santuoką arba gyvenant skyrium kiekvieno sutuoktinio asmeninis turtas lieka jo asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus sudarytos povedybinės sutarties nuostatas, pripažintina, kad šis turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką šiuo sprendimu nedalintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje ir antstolės Gretos Žutautės kontoroje atsakovo vardu yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0009/25/01281, 0009/24/01475, 0009/23/01216, 0009/23/00978, 0009/23/00831, 0009/23/00487, 0009/23/00411, 0009/21/00751, 0009/21/00617, 0188/20/00038, 0188/19/01420, 0188/19/01342, 0188/19/01321, 0188/19/01170, 0009/19/01843, 0009/16/05277 išieškotojų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Kaip matyti iš bylos duomenų, dalis šių vykdomųjų bylų užvesta atsakovui jau esant santuokoje su ieškove – vykdomosios bylos Nr. 0009/25/01281 ir 0009/24/01475 užvestos jau po santuokos sudarymo, kas reiškia, kad likusi dalis vykdomųjų bylų užvesta dar iki santuokos, tačiau akcentuotina, kad šiose vykdomosiose bylose Nr. 0009/25/01281 ir 0009/24/01475 vykdomas administracinės baudos išieškojimas, taip pat skolos išieškojimas Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Iš to darytina išvada, kad, nors šios vykdomosios bylos užvestos jau po santuokos sudarymo, tačiau yra susijusios su atsakovo darytais teisės pažeidimais, todėl laikytinos asmeninėmis prievolėmis. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepimo nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo, taigi neginčijo šių prievolių prigimties.
Šalių povedybinės sutarties 8.3 punkte numatyta, kad pagal savo prievoles sutuoktiniai atsako tik savo asmeniniu turtu, o bendru turtu solidariai atsako tik pagal bendras prievoles. Šiuo atveju ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo įsiskolinimai kilo dėl daromų nusikalstamų veikų, be to, nurodė ir tai, jog santuokos metu neįgijo jokio bendro turto ir bendrų kreditorinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai ir byloje nesant duomenų, paneigiančių, kad atsakovo prievolės vykdomosiose bylose nėra jo asmeninės prievolės, ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nustatant, kad po santuokos nutraukimo skoliniai įsipareigojimai A. S. atžvilgiu pagal vykdomąsias bylas Nr. 0009/25/01281, 0009/24/01475, 0009/23/01216, 0009/23/00978, 0009/23/00831, 0009/23/00487, 0009/23/00411, 0009/21/00751, 0009/21/00617, 0188/20/00038, 0188/19/01420, 0188/19/01342, 0188/19/01321, 0188/19/01170, 0009/19/01843, 0009/16/05277 yra asmeniniai atsakovo įsipareigojimai.
Dėl pavardžių
CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo palikti abiems sutuoktiniams turimas santuokines pavardes. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo ir tokio ieškovės reikalavimo neginčijo, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir po santuokos nutraukimo ieškovei S. S. paliktina jos turima santuokinė pavardė „S.“, o atsakovui - jo turima prigimtinė pavardė „S.“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai. Ieškovė šioje byloje nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra visiškai atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-08722. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. liepos 23 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-07898 nurodyta, kad už advokatės Jutos Kareivės ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 451,30 Eur dydžio išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateiktas ieškinys tenkintas visiškai, šios išlaidos visa apimtimi priteistinos iš atsakovo. Už pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtinas žyminis mokestis byloje sudaro 119,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis ir 80 straipsnio 7 dalis). Neturtinio pobūdžio reikalavimai, tiesiogiai susiję su santuokos nutraukimu, kurie yra privalomai sprendžiami nutraukiant santuoką, papildomai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Kadangi ieškovė atleista nuo šių bylinėjimosi išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-08722, ieškinį tenkinus visiškai, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, įrašo Nr. 20, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką, ieškovei S. S. palikti turimą santuokinę pavardę – „S.“, atsakovui A. S. palikti jo turimą prigimtinę pavardę – „S.“.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo skoliniai įsipareigojimai A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pagal vykdomąsias bylas Nr. 0009/25/01281, 0009/24/01475, 0009/23/01216, 0009/23/00978, 0009/23/00831, 0009/23/00487, 0009/23/00411, 0009/21/00751, 0009/21/00617, 0188/20/00038, 0188/19/01420, 0188/19/01342, 0188/19/01321, 0188/19/01170, 0009/19/01843, 0009/16/05277 yra asmeniniai atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigojimai.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 119,00 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų) žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 2222, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 451,30 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro ir 30) dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoką su suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.