Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Godos (kolegijos pirmininko), Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (pranešėjo), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nuteistajam M. Z. (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Žydrūnui Anilioniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 453 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atnaujintą baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių pareiškimą tenkinti, ir prokurorės, prašiusios pareiškimo netenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. Z. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo tenkintinas iš dalies.

Dėl bausmių bendrinimo

BPK 451 straipsnyje nustatyti baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai. Vienas iš tokių pagrindų, kuriuo vadovaujantis buvo atnaujinta nagrinėjama baudžiamoji byla, – kai byloje padaryti BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimai, kuriuos ištaisius nuteistajam mažintina paskirta subendrinta bausmė (BPK 451 straipsnio 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 4 d. nutartyje, kuria nutarta atnaujinti baudžiamąją bylą, nurodyta, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, tačiau yra pagrindas manyti, jog, bendrinant Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. ir Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes už nusikaltimus, kurie labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, buvo pasirinktas netinkamas bausmių bendrinimo būdas ir taip netinkamai pritaikytos BK 63 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies 2 punkto nuostatos. Su šioje nutartyje išdėstyta pozicija nėra pagrindo nesutikti.

BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Taigi BK yra nustatytas minimalus pridedamos bausmės dalies dydis, tačiau nėra nustatyta, koks yra maksimalus pridedamos bausmės dalies dydis. Tai paliekama teismo diskrecijai. Antai ir kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-628/2021, 2K-271-719/2024). Atitinkamai pareiškėjo argumentai dėl neproporcingų pridėtų bausmių dydžių yra nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, kaip teisingai teismo posėdžio metu pažymėjo ir nuteistojo gynėjas, teismas iš dalies nesilaikė BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes nenurodė pridedamų bausmių dalių parinkimo motyvų. Tačiau byloje nustatyta ir tai, kad teismas, bendrindamas Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtas subendrintas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, tokio savo sprendimo nemotyvavo ir nepagrįstai nenustatė, kad veikos, už kurias M. Z. nuteistas vienu ir kitu nuosprendžiu, labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį.

Antai M. Z. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkiolikai metų. Pirmiau nurodytos nusikalstamos veikos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2018 m. sausio 5 d. Iki Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nuosprendžio priėmimo M. Z. 2023 m. sausio 17 d. padarė dar vieną BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, už kurią Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė aštuoniems mėnesiams.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmę nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismai ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10-976/2016, 2K-91-511/2024, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-511-2025).

BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį. Pagal teismų praktiką, BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus arba labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-3-489/2019, 2A-7-511-2025).

Taigi, bendrinant minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, turėjo būti taikomas bausmių apėmimo būdas, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį – BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nurodyti sunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 259 straipsnio 1 dalyje – nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), t. y. šie nusikaltimai skiriasi per dvi kategorijas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai padarė BK 63 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies 2 punkto pažeidimus, o juos ištaisius – subendrinus minėtas subendrintas bausmes apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), nuteistajam M. Z. mažintina paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. rugsėjo 23 d. pažyma, kurioje apskaičiuota, kad už advokato Ž. Anilionio suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. Z. iš jo valstybės naudai priteistina 250 Eur suma. Ši pažyma elektroniniu parašu pasirašyta 2026 m. rugsėjo 23 d. 9 val. 12 min., kai byla buvo pradėta nagrinėti 9.00 val. žodiniame teismo posėdyje, ir pateikta jau bylą išnagrinėjus. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pagal BPK 454 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant atnaujintą baudžiamąją bylą, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi gynėjo dalyvavimas nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo būtinas. Teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir BPK 454 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam paskyrė gynėją – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą advokatą Ž. Anilionį. Išnagrinėjus bylą nuteistojo pareiškimas tenkintas iš dalies. Taigi, esant šioms aplinkybėms ir nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-2-594/2026), advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 1 dalis) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas iš nuteistojo valstybės naudai nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę penkiolikai metų dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo bausme trejiems metams šešiems mėnesiams, pridedant trejus metus laisvės atėmimo, ir apėmimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme aštuoniems mėnesiams ir M. Z. paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę aštuoniolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 ir 4 dalimis, subendrintą laisvės atėmimo bausmę aštuoniolikai metų visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme penkiasdešimčiai parų, kuri pakeista į laisvės atėmimo bausmę penkiasdešimčiai dienų, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoniolikai metų vienam mėnesiui dvidešimčiai dienų. Kitas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties dalis palikti nepakeistas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo iš nuteistojo M. Z. valstybės naudai nepriteisti.