Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Andrius Ščevinskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė V. Š., išieškotoja L. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas. Byla dalyje dėl raginimo įvykdyti sprendimą panaikinimo nutraukiama.

Susipažinus su pareiškėjo R. J. procesiniais dokumentais dėl prievolių įvykdymo, tarpusavio atsiskaitymų ir išieškotojos atsiliepimo, matyti, kad šiais procesiniais dokumentais pareiškėjas pildo skundo faktinį pagrindą. Terminas pildyti skundą yra pasibaigęs (CPK 512 straipsnis). Procesiniame dokumente nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai iš esmės sutampa su skunde nurodytomis ir jau į bylą pateiktomis, todėl jų kartojimas nėra tikslingas. Dėl nurodytų priežasčių, taip pat ir siekiant proceso operatyvumo ir koncentruotumo, pareiškėjo R. J. procesinius dokumentus dėl prievolių įvykdymo, tarpusavio atsiskaitymų ir išieškotojos atsiliepimo, atsisakoma priimti.

Šios bylos pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ribas apibrėžia skunde reiškiami reikalavimai (skundo dalykas) ir nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas). Pareiškėjas prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) ir Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnis). Teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie nustatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje, ir, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-470-798/2018).

CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal CPK 651 straipsnio 3 dalį, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 26 punktas). Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 55 punktas).

Pažymėtina, kad antstolio veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, t. y. teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu.

Nagrinėjamu atveju, išieškotoja L. J. 2026 m. balandžio 27 d. kreipėsi į antstolį su prašymu dėl (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Prašyme nurodė, kad pagal teismo sprendimą R. J. yra sumokėjęs piniginę sumą, t. y. 9 894,84 Eur, tačiau nėra sumokėjęs 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už šiuo sprendimu priteistas L. J. sumas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išieškotojos paskaičiavimu 5 proc. palūkanos nuo 9 894,84 Eur sumos sudaro 1978,96 Eur. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) R. J. atliko bankinį pavedimą ir išieškotojai pervedė 351,77 Eur (5 proc. palūkanas), todėl likusi nesumokėta suma yra 1627,19 Eur. Kartu su prašymu pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus: vykdomąjį dokumentą, (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymus, Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą. Antstolis nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmus pradėti (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriuos išsiuntė skolininkui.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą pripažįsta, kad akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus ginčo vykdomojoje byloje nenustatyta. Pareiškėjo teigimu (duomenys neskelbtini) jis buvo sumokėjęs išieškotojai 351,77 Eur procesines palūkanas, likusią sumą laikė įskaitytą, įvertinus alimentų permoką, todėl antstolis neturėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti. Tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės negali būto laikomos akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą CPK 651 straipsnio prasme ir vertinamos kaip neteisėtas vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti, kadangi duomenų apie skolininko atliktus įskaitymus, antstolis priimdamas vykdomuosius dokumentus vykdyti bei atlikdamas kitus pirminius vykdymo veiksmus, neturėjo. Pareiškėjo vykdomojoje byloje pateiktas šalių susirašinėjimas dėl procesinių palūkanų dydžio ir jų skaičiavimo, nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad jo prievolė sumokėti procesines palūkanas yra pasibaigusi įskaitymu. Pažymėtina, kad apie įskaitymą turi būti pranešta priešingai šaliai ir pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Be kita ko, pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, parodančių, kad pareiškėjas pateikė išieškotojai pranešimą apie įskaitymą ir šis pranešimas atitiko visus minėtus reikalavimus. Pareiškėjo argumentai, kad išieškotoja nepateikė detalaus ir pagrįsto skolos bei palūkanų paskaičiavimo, taip pat atmetami kaip nepagrįsti, kadangi išieškotojos atliktus procesinių palūkanų paskaičiavimus, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi pareigą patikrinti antstolis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 37 d. įsakymu Nr. 1R-352S patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punktas).

Dėl raginimo įvykdyti sprendimą

Šiuo atveju antstolis, (duomenys neskelbtini) priėmęs patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) taip pat priėmė ir raginimą įvykdyti sprendimą bei apskaičiavimo vykdymo išlaidas. Byloje nustačius, kad antstolis pagrįstai priėmė teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdymui, spręsti, kad kiti pirminiai vykdymo veiksmai, antstoliui surašant raginimą įvykdyti sprendimą, buvo atlikti nepagrįstai, nėra jokio teisinio pagrindo.

Kita vertus pažymėtina ir tai, kad remiantis (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalimi raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. (duomenys neskelbtini)straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2015).

Teismo vertinimu, skundžiamas (duomenys neskelbtini) raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra informacinio pobūdžio, t. y. raginime įvykdyti sprendimą pateiktas pasiūlymas įvykdyti sprendime numatytą įpareigojimą. Antstolio raginimo apskundimo galimybė įstatyme nenumatyta. Atsižvelgiant į tai, bylą pagal pareiškėjo skundą dalyje dėl (duomenys neskelbtini) raginimo įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 442 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad: dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju laikytina, jog atsiliepimą į pareiškėjo skundą pateikusi išieškotoja turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi nei pareiškėjas, t. y. išieškotoja prašė atmesti pareiškėjo skundą, todėl šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 443 straipsnio 6 dalies ir priteisti iš pareiškėjo išieškotojos bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija maksimalių Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, rekomenduojamų dydžių (CPK 93, 98 straipsniai).

Išieškotoja L. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. birželio 10 d. sprendimu yra 15 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo (duomenys neskelbtini). Minėto sprendimo 6.7 punkte nurodyta, kad pareiškėjas (-a), kuris yra mažiau nei 100 procentų atleidžiamas (-a) nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, privalo sumokėti jam tenkančią išlaidų dalį į Tarnybos nurodytą sąskaitą per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Kitų bylinėjimosi išlaidų (ar išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu) dalį pareiškėjas (-a) privalo sumokėti laikydamasis (-i) proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad už L. J. teiktą valstybės garantuojamą antrinę pagalbą susidarė 275 Eur išlaidos. Kadangi suinteresuotas asmuo byloje L. J. nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista 15 procentų, ji privalėtų (privalo) apmokėti 85 procentų valstybės patirtų išlaidų, tai yra 233,75 Eur, tokioje apimtyje ji patirs papildomų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš pareiškėjo R. J. suinteresuotam asmeniui L. J. priteisiamas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 233,75 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo R. J. skundo netenkinti.

Bylą dalyje dėl (duomenys neskelbtini) raginimo įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo nutraukti.

Priteisti iš pareiškėjo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 233,75 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.