- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-09-07
- Bylos Nr.
- 1-1421-771/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25605-2026-1
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- E. M.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismo nustatytos bylos aplinkybės
E. M. 2026-08-05, apie 19:40 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARTB-0177 (patikros sertifikato Nr. 2484306) jam nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems.
E. M. kaltu prisipažino bei parodė, kad įvykio dieną jis savo buvusios sutuoktinės V. M. automobiliu „VW Multivan“, v.n. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ten apie 19 val. išgėrė 2 skardines alaus. Kai išėjo laukan, kažkoks vyras jam pasakė, kad miėtas automobilis trukdo pravažiavimui. Jam pavažiavus atbuline eiga minėtu automobiliu, vyras priėjo prie automobilio durelių, ištraukė užvedimo raktelius bei iškvietė policijos pareigūnus. Jis pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti bei perduoti jį geriausio draugo G. M. atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais:
liudytojo L. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2026-08-05, apie 19:40 val., jis pastebėjo pro langą, kad kieme automobilis „VW“, v.n. (duomenys neskelbtini) bando apsisukti ir nedaug trūko, kad atsitrenktų į šalia esančius automobilius, užvažiavo ant žolyno. Jam sukėlė įtarimą, kad vairuotojas galimai yra neblaivus. Išėjo į lauką su juo pabendrauti ir pastebėjo, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus, sklido alkoholio kvapas, veidas buvo paraudonavęs, asmuo buvo agresyvus. L. B. parodė, kad jis ištraukė raktus, kad asmuo nebegalėtų važiuoti toliau. Vairuotojas prašė, kad jį paleistų, bet jis jo nepaleido, laukė policijos. Bendruoju pagalbos numeriu paskambino namo pirmininkas E. S. Automobilyje sėdėjo vienas asmuo, kurį jis sulaikė. Pastebėjęs minėtą asmenį pro savo buto langą ir iki atėjimo prie minėto automobilio asmens iš akių nebuvo paleidęs, visada stebėjo jį. (b.l. 22-31);
liudytojos V. M. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad E. M. yra jos buvęs sutuoktinis. Jie išsituokę virš 10 metų. Prieš 7 metus ji įsigijo automobilį „VW Multivan“, v.n. (duomenys neskelbtini) kurį pirko sūnui I. M., kad jis pradėtų kokį nors verslą. Sūnus pradėjo savo verslą, gamina duris. Kadangi tėvas E. M. stipresnis, tai sūnus kartais važiuodavo kartu su tėvu, kai reikėdavo pagalbos. Tuomet automobilį vairuodavo arba sūnus, arba E., po ko automobilis visada stovėdavo jos kieme. E. savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), automobilio niekada nelaikydavo. Būdavo, kad ir ji paprašydavo E. pagalbos, kad nuvažiuotų į sodą, ką parvežti, bet automobilio užvedimo rakteliai visada būdavo pas ją, E. raktelių neturi. Niekada nėra buvę, kad jis vairuotų automobilį būdamas neblaivus, tai ir kai jis 2026-0-05 ryte jos paprašė paskolinti automobilį, nes norėjo pagelbėti kažkokiai močiutei, nieko nepagalvojusi paskolino automobilį, nes jis pas ją atėjo pasiimti raktelių blaivus. Ji net negalėjo pagalvoti, kad jis sės už vairo būdamas neblaivus. Apie 20:50 val. jai paskambino sūnus ir pasakė, kad tėvas nekėlė ragelio, tai nuvyko pagal adresą, kur buvo nuvykęs tėvas, tai yra į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes apie tai jis pats pasisakė, kai kalbėjo jie dieną. Taip pat paaiškino, kad nuvykus nurodytu adresu, jai priklausantis automobilis buvo daugiabučio namo kieme, tėvo nebuvo, kaip suprato, jis buvo uždarytas į policijos tarnybinio automobilio sulaikymo patalpas. Pareigūnai paaiškino, kad automobilis bus nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), nes tėvas vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jei būtų žinojusi, kad E. M. vairuos išgėręs, ji tikrai nebūtų davusi savo automobilio. (b.l. 34-38);
Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo L. K. 2026 m. rugpjūčio 5 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2026-08-05, dirbdamas su kolegomis, apie 19:45 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiuo metu kieme minėtu adresu tarp kaimynų vyksta konfliktas. Vienas kaimynas neblaivus ką tik bandė išvažiuoti automobiliu „VW“, v.n. (duomenys neskelbtini) kitas kaimynas sulaikė jį, atėmė automobilio raktus. Abu stumdosi. Pranešėjas mato pro langą, lauks. Apie 19:49 val. atvykus nurodytu adresu kieme pastebėjo L. B., kuris paaiškino, kad pro savo buto langą pastebėjo kieme automobilį „VW“, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris bando apsisukti, vos neatsitrenkė į kitus stovinčius automobilius ir buvo užvažiavęs ant žolyno. L. B. sukėlė įtarimą, kad asmuo yra galimai neblaivus. Išėjęs pabendrauti su asmeniu, šis buvo agresyviai nusiteikęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo paraudęs, agresyvus. L. B. iš minėto automobilio spynelės ištraukė raktus, kad vairuotojas negalėtų išvažiuoti, ir laukė policijos. „VW Multivan“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš maždaug valandą laiko, pirmu pūtimu nustatytas 1,59 promilių girtumas su (Alcotest 7510, ARTB-0177, sertifikato Nr. 2484306), antru pūtimu nustatytas 1,67 promilių girtumas. (b.l. 8-9);
įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu yra daugiabučio namo kiemas, kuriame stovi automobilis „VW Multivan“, v.n. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-12, 13-19);
AB „Regitra“ duomenimis, automobilio „VW Multivan“, v.n. (duomenys neskelbtini) savininkė yra V. M.. (b.l. 21);
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, atitinkamų parametrų transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje yra 2 000 eurų. (b.l. 22)
Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad E. M. 2026-08-05 19:54 val. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, 20:12 val. nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. (b.l. 52)
Padarytos nusikalstamos veikos objektas – eismo saugumas. Objektyvioji pusė pasireiškė transporto priemonės vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, kai apsvaigimas viršija 1,5 promilių. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 str. 1 d.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gauti kaltinamojo E. M. ir galimo laiduotojo E. M. prašymai baudžiamąją bylą E. M. atžvilgiu nutraukti Baudžiamojo kodekso 40 str. pagrindu ir perduoti E. M. laiduoto G. M. atsakomybėn.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Taigi BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 dalyje esančias sąlygas. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018).
Kaltinamasis E. M. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, prisipažino kaltu, davė nuoseklius parodymus, jokių kitų duomenų, iš neigiamos pusės charakterizuojančių kaltinamąjį, nėra gauta. Taigi, įvertinus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, jo amžių, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti laidavimo institutą.
BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis.
Visgi, vien formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.
Bylos duomenys patvirtina, jog G. M. yra kaltinamojo draugas, su kuriuo pažįstamas daug metų, yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, dirbantis, palaiko gerus santykius su kaltinamuoju, dažnai susitinka bendrauja su kaltinamuoju, kaltinamasis klauso pastarojo nuomones. Teismas mano, kad galimas laiduotojas gali turėti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis daugiau nebenusižengtų, laikytųsi įstatymų. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad G. M. vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo draugui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti juo, kaip laiduotojo, tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam E. M. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, jog kaltinamasis E. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį, laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Prokuroras prašė nustatyti vienerių metų laidavimo terminą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo amžių, sprendžia, jog prašomas nustatyti terminas yra proporcingas. Teismo manymu, toks laidavimo terminas bus paskata E. M. laikytis įstatymų, tuo pačiu pateisinant parodytą valstybės ir laiduotojo pasitikėjimą. Pritaikius BK 40 straipsnio normas bei atleidus E. M. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281-1 str. 1 d. pagal laidavimą, baudžiamoji byla nutraukiama.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, įskaitant ir uždraudimą naudotis specialiąja teise, gali būti skiriamos kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281-1 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014, 2K-183-628/2023 ir kt.).
E. M. padarė vieną iš pavojingiausių nusikaltimų, susijusių su padidinto pavojaus šaltinio naudojimu būnant apsvaigus nuo alkoholio. Savo veiksmais kaltinamasis sukėlė pavojų ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams. Teismas mano, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - teisių vairuoti transporto priemones atėmimas.
Transporto priemonė lengvasis automobilis „VW Multivan“, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, be kurio nebūtų įvykdyta nusikalstama veika. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. konfiskuotina jos vertė.
Dėl proceso išlaidų
Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2026-08-21 buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026-08-21 pažyma Nr. APD-2026-08513, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam sudarė 91.67 Eur. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau nepriteistinos iš kaltinamojo Lietuvos Respublikos valstybei, nes pagal pagreitintą procesą kaltinamajam gynėjas buvo privalomas.
Kiti procesiniai klausimai Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: skaitmeninė laikmena paliktina prie baudžiamosios bylos. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas taikytinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303- 305 straipsniais, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį G. M. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vineriems) metams be užstato.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 72 straipsniu, E. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės –„VW Multivan“, v.n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 000 (du tūkstančius) eurų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 3 p., 68 str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2026-08-06.
E. M. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti:
skaitmeninę laikmeną palikti prie baudžiamosios bylos;
vairuotojo pažymėjimą perduoti AB „Regitra“.
Iš E. M. nepriteisti Lietuvos Respublikos valstybei 91.67 Eur. proceso išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką gali paskirti kitą laiduotoją ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.