Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir E. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme (kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 10 d. nutartimi), griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir E. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo E. P. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas E. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. liepos 15 d. 23.15 val. iki 2025 m. liepos 17 d. 10.17 val. (2 paros).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, E. P. pripažintas recidyvistu.

Mažosios bendrijos (toliau – MB) „A. A.“ civilinis ieškinys dėl 242 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš E. P. MB „A. A.“ priteisti 242 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis ir nustatydamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl E. P. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, padarė baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašo jam skirti švelnesnę bausmę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo E. P. apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, jog teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo E. P. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už nusikalstamas veikas paskyrė per griežtą bausmę.

Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje yra numatytos šios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas iki trejų metų, o už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje padarymą straipsnio sankcijoje yra numatytos šios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl nuteistajam E. P. paskirtų bausmių rūšių ir jų dydžių matyti, kad apylinkės teismas įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas, jo asmenybę, konstatuodamas, jog nuteistasis yra teistas 13 kartų, nusikalto teistumui neišnykus ir nepanaikinus jo įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas pripažino jį recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), anksčiau taip pat buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, po nagrinėjamų nusikalstamų veikų įvykdymo buvo nuteistas pagal analogišką BK 178 straipsnį, tik kitą jo dalį, šiuo metu teismui perduotos dar dvi baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų pagal analogišką straipsnį, tik penktą jos dalį. Nuteistasis E. P. eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, tame tarpe eilę kartų už vagystes, informacijos apie paskirtų baudų mokėjimą nėra, yra nedirbantis. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. P. bausmes, atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusysis A. P. iš pradžių įsibrovimo į butą aplinkybę sumelavo, tokiu būdu sąmoningai suklaidindamas tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismą, tuo pačiu apsunkindamas ir E. P. teisinę padėtį (byloje dėl šios priežasties nebuvo galima taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo). Teismas nustatė vieną nuteistojo E. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į tai, vien ankstesnių E. P. teistumų faktas, nesant iki nagrinėjamos veikos padarymo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo jis būtų pripažintas recidyvistu, nesudarė teisinio pagrindo konstatuoti, kad 2025 m. liepos 3-4 d. BK 178 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas E. P. padarė būdamas recidyvistu BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nuosprendis keistinas pašalinant E. P. pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Vis dėlto šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas savaime nesudaro pagrindo švelninti E. P. paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą ir nusprendė, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus E. P., kaip recidyvistui, teistam jau 13 kartų, nedarančiam reikiamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio, už BK 178 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų nusikalstamų padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. E. P. skundžiamu nuosprendžiu už vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, paskirtos griežčiausios straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytas mažesnis nei straipsnio sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą E. P. buvo paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kai sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų, o už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą E. P. buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kai sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų.

Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, apylinkės teismas už atskiras nusikalstamas veikas E. P. paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir E. P. paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės laikyti neadekvačia ar neproporcinga nuteistojo asmenybei ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui bei ją dar labiau švelninti ar skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija nemato jokio teisinio pagrindo. Priešingai, bylos duomenys apie sistemingą apelianto nusikalstamą elgesį rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų ir neatsisako savo kriminalinių polinkių. Net pašalinus recidyvisto statusu grindžiamą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, šių aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta.

Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiuo atveju nuteistasis jau ne pirmą kartą darydamas nusikalstamas veikas ir žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikalstamą veiką, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas bei jos vykdymas. E. P. atsainus požiūris į jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį procesą, nekritiškumas savo veiksmams bei elgesio nekeitimas, taip pat tai, jog anksčiau taikytos gana griežtos laisvės atėmimo, arešto bausmės, bausmės vykdymo atidėjimas E. P. jokios teigiamos įtakos nepadarė, leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 4 punkte numatytas tikslas – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apelianto atžvilgiu pasiektas nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu E. P. už dvi nusikalstamas veikas parinktos bausmės rūšys, nustatyti jų dydžiai, paskirtų bausmių bendrinimas taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, bei bendrinimas bausmių apėmimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausme ir 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, yra tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, nuteistojo asmenybei bei užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.

Apibendrindama visa, kas išdėstyta ankščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tai, kad paskirta bausmė netenkina subjektyvių apelianto lūkesčių, neįpareigoja teismo išskirtinai švelninti nuteistojo teisinę padėtį, tuo labiau, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama individualizuotai, įvertinus aplinkybių visumą.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021). Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu E. P. pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam E. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Analogišką išvadą skundžiamame nuosprendyje padarė ir pirmosios instancijos teismas. Kaip jau minėta, nuteistasis E. P. anksčiau teistas 13 kartų, teistas ir už analogiškas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, yra linkęs nusikalsti, nusikalsta sistemingai, iš netinkamo elgesio nepasimoko, išvadų nedaro, sistemingai daro ir administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka. Be to, iš ankstesnių nuteistojo E. P. teistumų matyti, kad jam ne kartą buvo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai E. P. teigiamo poveikio nepadarė – jis nekeitė savo elgesio, toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus nuteistojo E. P. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistojo E. P. apeliacinį skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartimi nuteistajam E. P. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Eglė Gecevičė. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. rugsėjo 23 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-09661, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 11, 14.2.3. punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 104,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už E. P. teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nutarė atmesti nuteistojo E. P. apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu. Gynėjas nuteistajam E. P. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam E. P. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis E. P. nedirba, tačiau yra jauno amžiaus ir darbingas, taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis patvirtinamas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo E. P. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti: Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistajam E. P. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė recidyvistas. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Priteisti iš E. P. valstybės naudai 104,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugsėjo 23 d. pažymą Nr. APD-2026-09661.