- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- 2AT-38-1073/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00113-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Teisėjai
- Arūnas Budrys (pirm.), Alvydas Pikelis, Gabrielė Juodkaitė-Granskienė (pran.)
- Institucija
- Policijos departamento Kelių policijos valdyba
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėjos) ir Alvydo Pikelio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justinos Višinskienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimu D. D. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, ANK 415 straipsnio 5 dalį ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 320 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. birželio 20 d. 23.42 val. kelio Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys 93,193–97,295 kilometre vairavo transporto priemonę su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais ir vidutinį 90 km/h greitį viršijo 22 km/h, važiuodamas 112 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127, 225 punktų reikalavimus. Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto D. D. skundas tenkintas, Institucijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena D. D. nutraukta. Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartimi Institucijos vyriausiosios tyrėjos J. Višinskienės apeliacinis skundas netenkintas ir Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi Institucijos vyriausiosios tyrėjos J. Višinskienės prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimą. Pareiškėja prašyme nurodo:
Atsiliepimas
Bylą nagrinėję teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, netinkamai taikė ANK 563 straipsnio, 566 straipsnio, 567 straipsnio, 569 straipsnio, 611 straipsnio nuostatas, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus.
Visi procesiniai dokumentai (šaukimas atvykti į policijos įstaigą, administracinio nusižengimo protokolas, Institucijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimas) D. D. buvo išsiųsti ir įteikti valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroninio pašto adresu. Tačiau D. D. į policijos įstaigą neatvyko, gavęs administracinio nusižengimo protokolą, jokių papildomų su aptariamu administraciniu nusižengimu susijusių duomenų Institucijai nepateikė. Apklausiamas apylinkės teisme D. D. nedavė jokių aiškių ir nuoseklių parodymų, tik abstrakčiai paaiškino, kad minima jam priklausanti transporto priemonė buvo parduodama (tai patvirtinančių įrodymų nepateikta), o administracinio nusižengimo padarymo dieną Panevėžio mieste, Paliūniškio gatvėje, ją pirkėjui aprodė B. S.. Anot D. D., valstybinio numerio ženklai, su kuriais užfiksuotas aptariamas administracinis nusižengimas, gulėjo ant žemės šalia automobilio.
Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas B. S. parodė, kad aptariama transporto priemonė iš tiesų stovėjo Panevėžio mieste, Paliūniškio gatvėje, kur jis susitiko su T. A. ir davė šiam minimos transporto priemonės raktelius. Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas T. A. parodė priešingas aplinkybes, t. y. kad transporto priemonės jis vyko apžiūrėti į kaimą (negalėjo nurodyti tikslios vietos), pats savavališkai pasiėmė minimą transporto priemonę (tuo metu D. D. šalia nebuvo), kadangi joje buvo užvedimo rakteliai, uždėjo valstybinius numerius ir išvyko. Taigi, D. D., T. A. ir B. S. apylinkės teismui nurodytos aplinkybės yra visiškai skirtingos, nenuoseklios, nelogiškos, tai niekaip nepaneigia D. D. kaltės padarius aptariamą administracinį nusižengimą. Bylą nagrinėję teismai šių svarbių aplinkybių tinkamai neįvertino. Be to, iš pažeidimo fiksavimo sistema užfiksuotos fotonuotraukos galima konstatuoti, kad prie minimos transporto priemonės vairo yra ne T. A., kurį D. D. nurodė kaip aptariamą automobilį administracinio nusižengimo padarymo metu vairavusį asmenį.
Asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, D. D. atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
D. D., apklausiamas apylinkės teisme, paaiškino, kad įvykio metu aptariama transporto priemonė buvo pardavinėjama, o bylos nagrinėjimo metu ji jau buvo parduota. D. D. buvo nurodęs transporto priemonės buvimo vietą, kur asmenys galėjo atvykti jos apžiūrėti. D. D. automobilį pardavinėjo pats asmeniškai arba prašydavo pažįstamų asmenų parodyti automobilį galimiems pirkėjams. Šiuo atveju jam pagelbėjo B. S.. D. D. bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis apie asmenį – T. A., kuris administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo jo automobilį. D. D. pateikė šiuos duomenis, siekdamas padėti policijos pareigūnams.
Institucija, prašyme nurodydama, kad D. D. ir liudytojų T. A., B. S. parodymai yra nenuoseklūs, nelogiški, jų nurodytos aplinkybės yra skirtingos, tinkamai neįvertino, kada šių asmenų parodymai buvo duoti. Minėti asmenys parodymus teisme davė nuo įvykio praėjus daugiau nei metams, tad dėl kai kurių aplinkybių jie gali ir painiotis. Tačiau tai nesumažina šių asmenų teisme duotų parodymų reikšmės ir nepaneigia jų tikrumo.
Apylinkės ir apygardos teismai šią administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo teisingai ir objektyviai, todėl teismų procesiniai sprendimai turi būti palikti nepakeisti.
Motyvuojamoji dalis
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
Institucijos vyriausiosios tyrėjos J. Višinskienės prašymas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti bylos įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra Institucijos, apylinkės ir apygardos teismų funkcija. Tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos atnaujinimo dalyko ir nenagrinėtini. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjos teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.
Dėl esminio ANK 567 straipsnio reikalavimų pažeidimo
Prašyme teigiama, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, netinkamai taikė ANK 563 straipsnio, 566 straipsnio, 567 straipsnio, 569 straipsnio, 611 straipsnio nuostatas, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus. Su šiais prašymo argumentais nėra pagrindo sutikti.
Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-891/2026, 10 punktas).
Šioje byloje nustatyta, kad Institucijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimu D. D. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, ANK 415 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais ir viršijo greitį 22 km/h, taip pažeisdamas KET 127, 225 punktų reikalavimus. Šio nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal D. D. skundą buvo tikrinamas apylinkės teisme. Išnagrinėjęs bylą, apylinkės teismas D. D. skundą tenkino – panaikino Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną D. D. nutraukė. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog D. D. padarė ginčijamus administracinius nusižengimus. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas iš esmės pritarė apylinkės teismo padarytoms išvadoms, kad byloje nėra nustatytos ir įrodytos aplinkybės, jog aptariamų administracinių nusižengimų padarymo metu transporto priemonę vairavo būtent D. D., ir atmetė Institucijos vyriausiosios tyrėjos apeliacinį skundą. Patikrinus atnaujintą administracinio nusižengimo bylą esminio teisės pažeidimo aspektu, nustatyta, kad bylą nagrinėjusių teismų atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti šių teismų procesinius sprendimus, neturi.
Priešingai nei nurodoma prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, teismai, laikydamiesi ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų, savo procesinius sprendimus priėmė išsamiai išanalizavę ir įvertinę visus byloje esančius įrodymus, motyvuotai pasisakę dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo ir aiškiai argumentavę, kodėl tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma yra nepakankami D. D. kaltei pagrįsti. Apylinkės teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą nubausti D. D. dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netikrino ir detaliau nesiaiškino D. D. pateiktų duomenų, jog administracinių nusižengimų padarymo metu automobilį vairavo T. A., nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir akivaizdžių abejonių dėl D. D. kaltės.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-697/2024, 18 punktas). Asmens kaltumas administracinių nusižengimų bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, panaikindamas Institucijos nutarimą ir nutraukdamas D. D. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, ANK 415 straipsnio 5 dalį, ir apygardos teismas, palikdamas galioti apylinkės teismo nutarimą, materialiosios teisės taikymo klaidos nepadarė. Esminių proceso pažeidimų, galėjusių turėti įtakos teismų neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui, taip pat nenustatyta. Todėl naikinti ginčijamus apylinkės ir apygardos teismų procesinius sprendimus nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistus.