Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. O. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. T. ieškinį atsakovei R. O. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovės R. O. priešieškinį ieškovui T. T. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovo T. T. ieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo tenkintas, atsakovės R. O. priešieškinis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atmestas.

Atsakovė R. O. dėl minėto sprendimo dalies pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti sprendimo dalį, kurioje nustatyta atsakovės bendravimo su vaikais tvarka ir nustatyti naują tvarką; 2) sumažinti periodinio išlaikymo dydį iki 200 Eur vienam vaikui (400 Eur per mėnesį abiem vaikams); 3) sumažinti priteistą įsiskolinimo sumą iki 900 Eur.

Teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi atsakovei nustatytas dešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – pateikti teismui įrodymus apie 256 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi atsakovės R. O. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui – atsakovės atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui.

Teismas nurodė, kad nutartis dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo atsakovės atstovui išsiųsta 2026 m. gegužės 7 d. per EPP ir laikoma įteikta kitą dieną, t. y. 2026 m. gegužės 8 d., todėl paskutinė diena trūkumams pašalinti – 2026 m. gegužės 18 d. Atsakovė nei nustatytu terminu, nei vėliau apeliacinio skundo trūkumų nepašalino – nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė R. O. prašo: panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nutartį; nustatyti, kad atsakovė atleistina nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. kaip priešieškinio ieškovė byloje dėl išlaikymo priteisimo, ir laikyti apeliacinį skundą paduotu pradinio padavimo dieną – 2026 m. balandžio 30 d. arba (alternatyviai): pripažinti CPK 78 str. 1 d. reikalaujamas svarbias priežastis, dėl kurių praleistas trūkumų pašalinimo terminas, atnaujinti šį terminą ir, atsižvelgiant į tai, kad žyminis mokestis sumokėtas, laikyti atsakovės apeliacinį skundą paduotu pradinio padavimo dieną – 2026 m. balandžio 30 d.; priteisti iš ieškovo T. T. atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo padavimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas padarė teisės normos aiškinimo klaidą, nusprendęs, kad R. O. neatleistina nuo žyminio mokesčio vien todėl, kad pagrindinėje byloje ji dalyvauja kaip atsakovė. Pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p., nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo. Tačiau R. O. byloje dalyvavo ne tik kaip atsakovė – ji pateikė priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kuriame veikė kaip ieškovė. Taigi R. O. yra ieškovė priešieškinyje byloje dėl išlaikymo priteisimo. CPK 83 str. 2 d. aiškiai nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius skundus. Todėl ji turėjo būti atleista nuo žyminio mokesčio.

Net jei būtų laikoma, kad atsakovė neprivilegiuota pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p., 2026 m. gegužės 7 d. nutartyje žyminis mokestis apskaičiuotas netinkamai. Dėl bendravimo tvarkos (114 Eur): reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra neturtinis ir neįkainojamas, todėl pagal CPK 80 str. 1 d. 6 p. žyminis mokestis yra 100 Eur. Paduodant procesinius dokumentus tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. šios sumos (CPK 80 str. 7 d.), t. y. 75 Eur, o ne teismo nustatyti 114 Eur. Žyminio mokesčio bazė apeliantui negali viršyti to, kas „mokėtina pareiškiant ieškinį“ – o ne to, kas faktiškai (ir galbūt klaidingai) sumokėta ieškovo. Dėl periodinių išmokų (68 Eur): skaičiuojant žyminį mokestį nuo ginčijamos sumos taikytina CPK 85 str. 1 d. taisyklė. Atsakovė ginčija 254 Eur/mėn. skirtumą, tačiau ieškovė atleistina nuo žyminio pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p.

Net jei teismas nuspręstų, kad žyminis mokestis privalėjo būti sumokėtas, terminas žyminiam mokesčiui sumokėti buvo praleistas dėl 2026 m. gegužės 15 d.–18 d. vykusio EPP trikdžio. Sistema neveikė nuo 2026 m. gegužės 15 d. 16.00 val. iki 2026 m. gegužės 18 d. 8.00 val. Paskutinė žyminio sumokėjimo diena buvo 2026 m. gegužės 18 d. Taigi sistema atsinaujino tik 8.00 val. – paskutinę trūkumų šalinimo dieną. NTA pat pranešė apie galimus trikdžius pirmosiomis LITEKOII diegimo valandomis. Šios aplinkybės sudaro svarbias CPK 78 str. 1 d. prasme priežastis, dėl kurių trūkumų pašalinimo terminas buvo praleistas. Žyminis mokestis jau yra sumokėtas 2026 m. birželio 5 d.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas T. T. prašo: netenkinti atsakovės R. O. atskirojo skundo; priteisti iš atsakovės R. O. ieškovui T. T. dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo patirtas 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašė pakeisti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį. Atsakovė šio reikalavimo atžvilgiu veikė kaip ieškovė ir pateko į CPK 83 str. 1 d. 2 p. taikymo sritį. Taigi ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio už šį reikalavimą, o pagal CPK 83 str. 2 d. ir teismų praktiką toks atleidimas taikytinas ir tai apeliacinio skundo daliai, kuria ginčijama Sprendimo dalis dėl išlaikymo. Tačiau atleidimas netaikytinas apeliacinio skundo daliai, kuria ginčijama sprendimo dalis dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

EPP ir LITEKO sistemų veikimo sutrikimai nepateisina trūkumų šalinimo termino praleidimo, nes žyminis mokestis mokamas ne per šias sistemas, o į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, naudojantis elektronine bankininkyste ar kitais teisėtais mokėjimo būdais.

Net ir hipotetiškai pripažįstant, kad nurodyti EPP ar LITEKO sistemų techniniai sutrikimai galėjo įtakoti Atsakovės galimybes laiku sumokėti žyminį mokestį, šie sutrikimai apėmė tik dalį teismo nustatyto termino, todėl savaime nepaneigia atsakovės galimybės mokestį sumokėti anksčiau, nelaukiant paskutinės dienos. Juolab, kad apie numatomus sistemų trikdžius atsakovės atstovui buvo žinoma jau kitą dieną po 2026 m. gegužės 7 d. teismo nutarties dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo priėmimo.

Nepaisant išankstinio žinojimo apie galimus teismų informacinių sistemų trikdžius, atsakovės atstovas nesiėmė jokių papildomų procesinių priemonių atsakovės teisėms ginti ir užtikrinti savalaikį teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo įvykdymą: jis nepateikė nei prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, nors tokią galimybę turėjo.

Atsakovės argumentai dėl darbo pobūdžio kariuomenėje ir neva ribotų galimybių naudotis elektroninio ryšio priemonėmis yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Atsakovės 2026 m. balandžio 30 d. apeliacinis skundas teisme gautas 2026 m. gegužės 4 d., kai galiojo 159,3 indeksas. Todėl CPK 80 str. 1 d. 6 p. nustatytas bazinis 100 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo turėjo būti indeksuojamas ir sudarė 159 Eur (100 Eur × 159,3 / 100), o pritaikius CPK 80 str. 7 d. nustatytą 75 procentų lengvatą – 119 Eur.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje dalyvavusių asmenų teisė į apeliaciją iš esmės nulemia galimybę priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą patikrinti instancine tvarka, o jos neįgyvendinus, nėra būtinosios sąlygos kasacijai. Atsižvelgiant į apeliacijos instituto viešąjį tikslą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, proceso teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad be pakankamo pagrindo nebūtų paneigta galimybė asmeniui inicijuoti apeliacinį procesą. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojama taisyklė, kad tinkamas procesinių įstatymų taikymas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2006, 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2006; kt.).

Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą realizuojama paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Apeliacinio skundo turiniui ir formai taikytini bendrieji procesiniams dokumentams CPK keliami reikalavimai, o taip pat CPK 306 straipsnyje įtvirtinti apeliacinio skundo turinio reikalavimai. Pažymėtina, kad sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimus bei siekiant proceso koncentruotumo negalima be pakankamai rimto pagrindo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Bylos proceso dalyvių pateiktas procesinis dokumentas turi būti priimamas bei atliekami su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai, jeigu tokio dokumento trūkumai yra tik formalūs ir nedarantys esminės įtakos procesinio dokumento galiojimui pagal turinį ir formą. Tačiau tais atvejais, kai apeliacinio skundo trūkumai yra esminiai, pateiktas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų arba CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas turi priimti nutartį ir nustatyti apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenims nustatyta, kad ieškovas T. T. ieškiniu atsakovei R. O. prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo (civilinė byla Nr. 2-3-617/2021) dalį dėl nepilnamečių vaikų T. T. ir O. T. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti jų nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su juo; 2) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo (civilinė byla Nr. 2-3-617/2021) dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir priteisti iš atsakovės R. O. išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. T. ir O. T., mokamą 327 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui iki kiekvieno iš jų pilnametystės, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaikų tėvą T. T., įpareigojant atsakovę šias lėšas ne vėliau kaip einamojo mėnesio 5 d. pervesti į ieškovo T. T. nurodytą asmeninę banko sąskaitą; 3) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo (civilinė byla Nr. 2-3-617/2021) dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir nustatyti motinos R. O. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. T. ir O. T. tvarką.

Atsakovė R. O. pateiktu priešieškiniu prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo (civilinė byla Nr. 2-3-617/2021) dalį dėl išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo ir priteisti nepilnamečiams vaikams T. T. ir O. T. išlaikymą iš T. T., mokamą 654 Eur dydžio periodinėmis išmokomis (po 327 Eur kiekvienam vaikui) kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atstovę pagal įstatymą R. O..

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovo T. T. ieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo tenkintas, atsakovės R. O. priešieškinis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atmestas.

Atsakovė R. O. dėl minėto sprendimo dalies pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti sprendimo dalį, kurioje nustatyta atsakovės bendravimo su vaikais tvarka ir nustatyti naują tvarką; 2) sumažinti periodinio išlaikymo dydį iki 200 Eur vienam vaikui (400 Eur per mėnesį abiem vaikams); 3) sumažinti priteistą įsiskolinimo sumą iki 900 Eur.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi atsakovei nustatytas dešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – pateikti teismui įrodymus apie 256 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas, pateikęs ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis ir išreiškęs pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo sumokėjo 114 Eur, todėl atsakovė, prašydama nustatyti naują bendravimo tvarką, už apeliacinį skundą privalo sumokėti tokio paties dydžio žyminį mokestį. Apeliacinis skundas pateiktas ir dėl turtinių reikalavimų – išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, todėl už šiuos reikalavimus turi būti sumokėtas CPK 80 str. 1 d. 1 p. nustatyto dydžio žyminis mokestis. CPK 85 str. 1 d. numatyta, kad reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo suma nustatoma pagal bendrą išmokų už vienus metus sumą, dėl pinigų išieškojimo – pagal ieškomą sumą. Atsakovė ginčija 254 Eur dydžio išlaikymą, priteistą abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui, apeliacinis skundas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už šį reikalavimą turi būti sumokėtas 68 Eur dydžio žyminis mokestis (254 Eur x 12 mėn. x 3 proc. – 25 proc.). Taip pat atsakovė ginčija 3302 Eur dydžio priteistą išlaikymo skolą. Už šį turtinį reikalavimą turi būti sumokėtas 74 Eur dydžio žyminis mokestis (3302 Eur x 3 proc. – 25 proc.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės R. O. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui motyvuodamas tuo, kad atsakovas neištaisė teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, t. y. nesumokėjo už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

CPK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas subjektų ir atvejų, kuriais asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo. Ši norma taikytina ir reikalavimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – toks reikalavimas iš esmės vertintinas kaip reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo. Pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir už apeliacinius skundus.

Sutiktina su apeliante, jog atsižvelgiant į tai, kad ji pateikė priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kuriame veikė kaip ieškovė, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę sumokėti žyminį mokestį už apeliacinio skundo reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neteisingai aiškino ir taikė žyminio mokesčio institutą reglamentuojančias teisės normas. Šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už minėtus apeliacinio skundo reikalavimus pagal įstatymą.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį kiekvienas ieškinys (pradinis ar priešieškinis) yra apmokamas žyminiu mokesčiu. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad kiekvienas ieškinys neturtiniame ginče apmokamas vieno šimto eurų žyminiu mokesčiu. Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

CPK 82 straipsnyje yra įtvirtintas žyminio mokesčio, sprendimų vykdymo išlaidų ir teismo baudų indeksavimas. Teismų praktikoje pažymima, kad žyminio mokesčio indeksavimas yra susijęs su vartotojų kainų padidėjimu bei infliacijos lygiu. Žyminiam mokesčiui, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma neturtiniuose ginčuose, indeksacija taikoma dėl vartotojų kainų padidėjimo bei piniginio vieneto nuvertėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-44/2008). Tai reiškia, kad žyminio mokesčio indeksavimas turi būti taikomas visais atvejais konkretaus procesinio dokumento (apeliacinio skundo, kasacinio skundo, prašymo dėl proceso atnaujinimo ir kt.) pateikimo momentu, neatsižvelgiant į bylą inicijavusio procesinio dokumento pateikimo metu galiojusį indeksą.

CPK 82 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios. Taigi, oficialiame Statistikos departamento interneto tinklalapyje konkretus indeksas parenkamas atsižvelgiant į tai, kada įsigaliojo CPK 80 straipsnyje nurodytas žyminio mokesčio dydis (įskaitant žyminio mokesčio pakeitimus).

Nagrinėjamai bylai aktualus CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas žyminio mokesčio dydis (vieno šimto eurų), pagal kurį už apeliacinį skundą, kaip ir už ieškinį turi būti mokamas vieno šimto eurų žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas pateiktas 2026 m. gegužės 4 d., todėl vadovaujantis oficialia Statistikos departamento interneto tinklalapyje nurodyta informacija, 2026 metų I ketvirčio pradžiai apskaičiuotas vartotojų kainų indeksas sudarė 159,3 ir yra didesnis už 110. Taigi, CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas žyminio mokesčio dydis, kuris taikomas tiek ieškiniui, tiek apeliaciniam skundui (CPK 80 straipsnio 4 dalis), turi būti indeksuojamas. Taigi atsakovė, teikdama apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis, už apeliacinio skundo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo privalėjo sumokėti ne pirmosios instancijos teismo nurodytą 114 Eur dydžio žyminį mokestį, o 119,48 Eur (100,00 Eur × 159,3/100 x 0,75) dydžio žyminį mokestį.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti buvo praleistas dėl 2026 m. gegužės 15 d.–18 d. vykusio EPP trikdžio. Sistema neveikė nuo 2026 m. gegužės 15 d. 16.00 val. iki 2026 m. gegužės 18 d. 8.00 val. Paskutinė žyminio mokesčio sumokėjimo diena buvo 2026 m. gegužės 18 d., o sistema atsinaujino tik 8.00 val. – paskutinę trūkumų šalinimo dieną. Taigi, apeliantės vertinimu, terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovės atstovui išsiųsta 2026 m. gegužės 7 d. per EPP ir laikoma įteikta kitą dieną, t. y. 2026 m. gegužės 8 d. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė ar jos atstovas būtų pirmosios instancijos teismui teikę prašymą atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo, prašymą pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ar po 2026 m. gegužės 18 d. prašymą atnaujinti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju formaliai egzistavo sąlygos, sudarančios pagrindą pirmosios instancijos teismui atsakovės apeliacinį skundą laikyti nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis), kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumų nepašalino.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė į bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka yra sudėtinė teisės į teisminę gynybą dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (pvz., 2006 m. sausio 16 d., 2006 rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. ir kt.) ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nereikalauja įstatymu užtikrinti galimybę apskųsti bet kurį byloje priimtą teismo procesinį sprendimą (ne baigiamąjį aktą); šioje srityje galimos įvairios išimtys. Teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti ir tam tikrais atvejais gali būti ribojama, tačiau kiekvienas šios teisės ribojimas turi būti pateisinamas juo siekiamu teisėtu tikslu ir atitikti proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad žyminio mokesčio instituto normos detalizuoja teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, tačiau negali būti sureikšminamos taip, kad būtų nepagrįstai susiaurinta teisė kreiptis į teismą ar neleidžiama tinkamai naudotis teisminės gynybos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2011).

Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį už apeliacinį skundą, darytina išvada, kad apeliacinio skundo laikymas nepaduotu ir jo grąžinimas jį pateikusiam asmeniui būtų pernelyg formalus bei neproporcingai ribotų atsakovės teisę į teisminę gynybą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 78 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu apeliantė prašo pripažinti CPK 78 straipsnio 1 dalyje reikalaujamas svarbias priežastis, dėl kurių praleistas trūkumų pašalinimo terminas, atnaujinti šį terminą ir, atsižvelgiant į tai, kad žyminis mokestis sumokėtas, laikyti atsakovės apeliacinį skundą paduotu pradinio padavimo dieną – 2026 m. balandžio 30 d. Tačiau pažymėtina, kad pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 78 straipsnio 2 dalis). Atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 315 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui. Atitinkamai ir klausimai dėl žyminio mokesčio mokėjimo apeliacinį skundą priskirtini pirmosios instancijos teismui (CPK 306 straipsnio 4 dalis, 315 straipsnis). Todėl siekdamas neriboti atsakovės teisės į apeliaciją, apeliacinės instancijos teismas minėto apeliantės prašymo dėl termino trūkumams pašalinti atnaujinimo iš esmės nesprendžia, nes šį prašymą turi išspręsti pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš dalies neteisingai taikė apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą, t. y. neteisingai apskaičiavo žyminio mokesčio dydį už apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliacinio skundo laikymas nepaduotu ir grąžinimas jį pateikusiam asmeniui, remiantis aplinkybe, jog už procesinį dokumentą nėra sumokėtas žyminis mokestis, kurio dydis, kaip jau konstatuota, apskaičiuotas neteisingai, yra pernelyg formalus, neproporcingai apribojantis atsakovės teisę į teisminę gynybą, nesuderinamas su civilinio proceso tikslais ir paskirtimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nutartis naikintina ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, iš naujo spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėtų išspręsti kartu su atskiruoju skundu pateiktą atsakovės procesinį prašymą atnaujinti terminą dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo, todėl šį prašymą apeliacinės instancijos teismas perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.