Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

kaltinamajam A. K. (dalyvauja per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kelmės rajono sav., gyvenamoji vieta nedeklaruota, šeiminė padėtis – našlys, išsilavinimas – aukštesnysis, nedirbantis, neteistas, tačiau

2025-10-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-1294-1251/2025 A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, bylos nagrinėjimas atnaujintas,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2026-06-22, apie 18 val. 55 min., Kelmės r., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRK-0090 (patikros sertifikato Nr. 2431136, patikros sertifikatas galioja iki 2026-07-22), 19 val. 19 min. nustatytas 2,70 promilių girtumas, 19 val. 39 min. nustatytas 2,89 promilių girtumas, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad važiavo išgėręs, tą dieną vartojo vien alų, sutinka su nustatytomis promilėmis. Automobilis Toyota Avensis priklauso J. R., jį buvo pasiskolinęs kaip iš darbdavio, kad iki jo atvažiuotų į darbą. Tokį savo poelgį vertina blogai. Teisę vairuoti yra įgijęs prieš 30 metų. Sutinka su automobilio nustatyta verte. Žino, kad nebuvo praėję 1 metai nuo praėjusio karto, kai smurtavo prieš savo sugyventinę ir, kad jam nebuvo galima daryti jokio pažeidimo, bet sugyventinė pati prašė pavežti. Teismui pažadėjo, kad paskutinis kartas, kai padarė nusikalstamą veiką.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė, gynėjas. Kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais: 4.1. 2026-06-23 įtariamasis A. K. parodė, kad jam jo teisės išaiškintos, jis jas suprato. Duoti parodymus sutinka. Gynėjas šios apklausos metu jam nereikalingas. Su šiandien, t. y. 2026-06-23, paskelbtu pranešimu apie įtarimą jis susipažino, jis jam suprantamas ir aiškus. Savo veiksmus pilnai suvokia, psichinėmis ligomis neserga, narkologo įskaitoje neįrašytas, dėl alkoholio vartojimo problemų neturi. Šiuo metu yra nedirbantis, nėra registruotas užimtumo tarnyboje. Automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. R., iš kurio automobilį pasiskolino penktadienį. J. R. pažįsta, kadangi pas jį anksčiau yra dirbęs. Automobilį pasiskolino, kad galėtų pavažiuoti iki Šiaulių, savo reikalais. Vairuotojo pažymėjimą turi virš 30 metų. Jis žino, kad vairuoti transporto priemonę neblaiviam yra draudžiama. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Apie įvykio aplinkybes parodo, kad 2026-06-22 apie pietus, tikslaus laiko nežino, jis pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus savo namuose. Alkoholį vartojo su draugu ir sugyventine E. V.. Gėrė alų, išgėrė 6 butelius alaus po 1 1 talpos trise. Gerdami užkandžiavo. Apie 18 val. baigė vartoti alkoholinius gėrimus ir draugas išėjo namo. Daugiau alkoholio 2026-06-22 nevartojo. Apie 19 val. sugyventinė E. V. jo paprašė, kad nuvežtų ją pas gimines. E. V. matė, kad jis yra neblaivus, kad vaitojo alkoholį prieš valandą, bet jis sutiko ir kartu su E. V. sėdo į automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo link giminių namų. Tikslaus adreso jų nežino, žino tik, kad jie gyvena tame pačiame kaime, t. y. (duomenys neskelbtini) Automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis, E. V. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Vairuojant automobilį jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jis prasilenkė su automobiliu Nissan, valstybinių numerių neprisimena, kuris važiavo priešpriešine eismo juosta jam. Kiek prisimena, to automobilio jis nekliudė, jie, tiesiog, prasilenkė. Netrukus pamatė, kad jį tas pats Nissan automobilis pradeda lenkti, važiuojant lygiagrečiai jų automobiliams, vairuotojas pradėjo rodyti ranka, kad jis sustotų. Tada jis apsilenkė jo vairuojamą automobilį ir sustojo jo eismo juostoje priekyje jo vairuojamo automobilio. Jis irgi sustojo. Mano, kad šis jį sustabdė, kadangi matė, kad vairuoja automobilį neblaivus. Iš Nissan išlipo vyras, kuris priėjo prie automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis vairavo, ir paklausė, ar yra išgėręs, jis jam atsakė, kad taip. Tada šis pasiėmė jo vairuojamo automobilio užvedimo raktelius ir paskambino kažkam ir iškvietė policijos pareigūnus. Kiek prisimena, šis asmuo jam nesakė, kad jis kliudė jo automobilį. Jokio konflikto su juo neturėjo. Jis jo nepažinojo, jo vardo ir pavardės nežino. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir nustatė jam girtumą. Pamena, kad du kartus pūtė į alkotesterį, girtumo neginčija. Jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, prisipažįsta, kad neblaivus vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Labai nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Daugiau neturi ką parodyti (b. 1. 94-96). 4.2. 2026-06-22 liudytojas R. L. parodė, kad 2026-06-22 apie 18.55 val. jis važiavo savo automobiliu Nissan Qashai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Kelmės miesto į (duomenys neskelbtini). Važiuojant Kelmės r., (duomenys neskelbtini), priešais pastebėjo atvažiuojantį „Toyota Avensis“, valstybinio numerio nepamena, Toyota automobilis važiavo vidury kelio, jis pamatęs tai pasitraukė kiek įmanoma į dešinę kelio pusę, tačiau Toyota automobilis suko ne į savo eismo juostą, o link jo. Jis sulėtino greitį ir kiek įmanoma pasitraukė į dešinį kelkraštį, tačiau Toyota automobilis, pravažiuodamas pro jo automobilį, užkliudė jo automobilio kairės pusės veidrodėlį. Matė, kad už Toyota automobilio vairo sėdėjo vyriškis. Jis pamatęs, kad Toyota automobilis nesustojo, apsisuko ir pasivijo automobilį. Privažiavęs lygiagrečiai Toyota pro langą vairuotojui su ranka parodė, kad sustotų ir Toyota automobilis sustojo. Priėjęs prie vairuotojo pamatė automobilyje sėdinčius du asmenis, už vairo sėdėjo vyriškis, o priekinėje keleivio vietoje moteris. Bendraujant su Toyota automobilio vairuotoju pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, bei kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Jis vairuotojo paklausė kiek esi išgėręs, šis jam atsakė „daug“, jis išgirdęs tai užgesino jo automobilį ir pasiėmė automobilio raktus. Supratęs, kad vairuotojas yra išgėręs, paskambino pagalbos numeriu 112. Kol atvyko policijos pareigūnai jis stebėjo Toyota vairuotoją, per tą laiką daugiau alkoholinių gėrimų vairuotojas negėrė. Dėl kliudyto jo automobilio veidrodėlio pretenzijų neturi (b. 1. 48-51).

4.3. 2026-06-25 liudytojas J. R. parodė ,kad jis yra automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Šį automobilį įsigijo maždaug prieš 6-8 metus. Automobilis yra su visais galiojančiais ir reikiamais dokumentais. Kiek mokėjo už šį automobilį jis neprisimena. Mokėjo grynaisiais. A. K. pažįsta apie 2-3 metus. Šis dirba pas jį ūkyje sezono metu. Jį charakterizuotų kaip gerą, atsakingą žmogų. Penktadienį arba šeštadienį, t. y. 2026-06-19 ar 2026-06-20, jis paskutinį kartą matė ir bendravo su A. K.. Jis buvo atvykęs pas jį darbo reikalais, planavo vėl pradėti pas jį dirbti. A. K. sakė, kad jo automobilis buvo nedraustas, todėl jis sutiko šiam nemokamai paskolinti savąjį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad šis turėtų kaip iki jo, t. y. iki (duomenys neskelbtini) mstl., atvykti. 2026-06-22 A. K. turėjo atvažiuoti pas jį į (duomenys neskelbtini) miestelį su jo automobiliu, tačiau jis neatvyko. 2026-06-22 apie 8 val, jis paskambino A. K., o šis atsakė, kad turi skrandžio skausmų ir pas jį neatvyks. Jis prižadėjo pas jį atvykti antradienį, t. y. 2026-06-23. 2026-06-22 vakare, tikslaus laiko neprisimena, jam paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad jo automobilis bus nuvežtas į saugojimo aikštelę, kadangi jį vairavo neblaivus asmuo. Patikslina, kad A. K. neblaiviam važinėtis su jo šiuo automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrai neleido. Jis nežinojo, kad jis vairuos jo automobilį neblaivus, jei būtų žinojęs, tikrai jam automobilio nebūtų paskolinęs. Į prokuratūrą yra išsiuntęs prašymą grąžinti jam automobilį. Yra paskolinęs A. K. savo automobilį ir anksčiau, tačiau jokių problemų nebūdavo (b. 1. 56-57).

4.4. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas K. P. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad 2026-06-22 19.00 vai. Kelmės r., (duomenys neskelbtini), ties namo numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus A. K. vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmu tikrinimu nustatytas 2.70 prom. girtumas, antru tikrinimu nustatytas 2.89 prom. girtumas. Transporto priemonė išvežta į saugomą aikštelę. A. K. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę (b. 1. 11-13).

4.5. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas J. K. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodė, kad 2026-06-22, 19.00 val., dirbdamas kartu su Telšių AVPK Kelmės r. PK Reagavmo skyriaus tyrėju M. K., gavome pranešimą iš OVS budėtojo, kad: Kelmės r., (duomenys neskelbtini), ką tik kelyje Kelmė - Lupikų k. susidūrė a/m Nissan v/n (duomenys neskelbtini) ir a/m Toyota v/n (duomenys neskelbtini) kurios vairuotojas galimai neblaivus ir sulaikytas. GMP atsisako. Praneša a/m Nissan vairuotojas, abu vairuotojai laukia vietoje. Atvykus minėtu adresu mus pasitiko Nissan vairuotojas R. L., kuris paaiškino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) susitrenkė veidrodėliais su automobiliu Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas išvažiuodamas iš daugiabučio kiemo sukdamas į dešinę pusę kliudė jo automobilio veidrodėlį. Po susidūrimo veidrodėliais R. L. pasivijo minėtą transporto priemonę, bei ją susistabdė. Sustabdžius paskambino pagalbos numeriu 112, nes įtarė, kad toyota vairuotojas galimai gali būti neblaivus. Kaip nustatyta Toyotą Avensis vairavo A. K., kuriam pirmu pūtimu nustatytas 2,70 prom. girtumas (patikrintas girtumas 2026-06-22 19.19 val.), antru pūtimu nustatytas 2,89 prom. girtumas (girtumas patikrintas 2026-06-22 19.39 val.). Apžiūrėjus abu automobilius, jokių sugadinimų ant veidrodėlių nebuvo, eismo įvykio sudėties nenustatyta, įvykio dalyviai nenukentėjo. Įvykis perduotas įforminti kitam ekipažui „Lūšė 4064“, kuriame dirbo Kelmės r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjas K. P. ir jaunesnysis tyrėjas K. B., dėl nešališkumo, nes A. K. su kolega M. K. sieja giminystės ryšiai. Girtumas patikrintas alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARRK-0090, patikros Nr. 2431136, paklaida 1,7 proc., galioja iki 2026-07-22 (b. 1. 14).

4.6. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2026-06-22 įtariamajam A. K. alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRK-0090 (patikros sertifikato Nr. 2431136, patikros sertifikatas galioja iki 2026-07-22) 19:19 val. nustatytas 2,70 promilių girtumas, 19:39 val. nustatytas 2,89 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais įtariamasis A. K. sutiko, alkoholį vartojo prieš 1 valandą (b. 1. 38-39).

4.7. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykę adresu Kelmės r., (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, ant kelio važiuojamosios dalies matome automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi galu į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę. Teritorija nestebima vaizdo kameromis. Įvykio vieta apžiūrėta, apžiūros metu paimtas automobilis Toyota Avensis, nuvežtas į saugomą aikštelę, adresu Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) (b. 1. 17- 19). Fotolentelė (b. 1. 20-24).

4.8. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad adresu Kelmės r., (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu stebimas automobilis Toyota Avensis, valst. NR. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilio saloną, ant galinės sėdynės matome padėtus rūbus, ant galinių automobilio grindų matome įvairių plastikinių nuolaužų. Atidarę automobilio kairės pusės priekines dureles, ant kėbulo matome lipduką su nurodytu automobilio VIN (duomenys neskelbtini). Automobilio salone alkoholio taros ar vartojimo požymių nestebima (b. 1. 25-27). Fotolentelė (b. 1. 28-33).

4.9. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše matosi, kad automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso J. R. (b. 1. 37). Emprekis pažymoje nurodyta, kad automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje 1 750,00 Eur (b. 1. 34). Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismų praktikoje vairavimas esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas, rodantis asmens itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, elgesys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-283-942/2020, 2K-72-976/2022). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo prisipažinimas, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolai, kitų nurodytų rašytinių įrodymų turinyje užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad A. K. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą kai draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,70 promilių neblaivumas. Kaltinamasis kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio faktus pripažino visiškai ir neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamojo A. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje nenustatyta.

Dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas)

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje A. K., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pripažinus, kad jog A. K., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei E. V., o būtent: 2025 m. birželio 17 d. apie 22 val., Kelmės r., (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, tyčia delnu sudavė po vieną kartą į abu smilkinius, po to koridoriuje rankomis stūmė savo sugyventinę E. V., dėl ko ji nugriuvo ant grindų, po to miegamojo kambaryje spyrė nemažiau penkis kartus į kairį šoną ir sėdmenis gulinčiai lovoje E. V., maistinės plėvelės ritinėliu sudavė ne mažiau dvidešimt kartų į veidą, galvą, krūtinę, rankas, kojas, delnu sudavė ne mažiau penkis kartus į veidą ir galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai E. V. fizinį skausmą. Kaltinamajam ir nukentėjusiajai E. V. susitaikius ir baudžiamoji byla Nr. 1-1294-1251/2025 A. K. atžvilgiu nutraukta.

BK 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kadangi kaltinamasis nepraėjus vieneriems metams po nuosprendžio priėmimo, kuriuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, padarė naują nusikalstamą veiką, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1294-1251/2025 nustojo galioti ir šiuo nuosprendžiu sprendžiama dėl A. K. baudžiamosios atsakomybės už visas (dvi) padarytas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą pripažintina tai, kad jis nuskalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės skyrimas

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmių rūšys. Prokurorė siūlo kaltinamajam A. K. skirti arešto bausmę, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

A. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Jis laikomas neteistu, tačiau 2025-10-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius (b. l. 113-112), 5 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas 4 kartus, 2023 m. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,53 promilių girtumas, baudas sumokėjęs (b. l. 121-123), nedirbantis.

Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad A. K. nusikalto antrą kartą, jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirbantis, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti A. K. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrus straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirtina subendrinta bausmė – 75 parų arešto. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). A. K. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygą, t. y. jis yra asmuo, nuteistas arešto bausme, todėl teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų nepaskiriant jam intensyvios priežiūros. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti A. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, todėl paskirtos arešto bausmės vykdymas A. K. atidėtinas įstatyme nustatytam maksimaliam terminui, t. y. 1 metams, be intensyvios priežiūros, bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio); dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalis, 6 dalies 5, 7, 10 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. birželio 18 d. 13.30 val. iki 2025 m. birželio 19 d. 17.30 val. (dvi paras) ir nuo 2026 m. birželio 22 d., 19:39 val., iki 2026 m. birželio 23 d., 12:58 val. (vieną parą) ir laikyti, kad A. K. atliko tris arešto paras.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. K. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam ir nustatytam sunkiam girtumo laipsniui, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad A. K. anksčiau yra baustas administracine tvarka už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam, padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog uždraudus naudotis specialia teise įstatymo numatytam artimam vidurkiui – 3 metų – terminui, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2026-06-23.

Dėl turto konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nusikalstama veika padaryta panaudojant transporto priemonę – automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso J. R. (b. 1. 37) ir negali būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl svarstytina galimybė konfiskuoti turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ parengtos automobilio vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio Toyota Avensis vertė su PVM 2026 m. birželio mėnesį buvo lygi 1750,00 Eur ( b. l. 34). Tokio automobilio vertinimo kaltinamasis neginčijo. Priteisiant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą yra įskaičiuotinas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio Peugeot 307) vertės konfiskavimas, iš kaltinamojo į valstybės biudžetą priteisiant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1750,00 Eur. Automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos perduotas saugoti automobilio savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti J. R. nuosavybei.

2026 m. liepos 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2026-07492 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. K. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo interesus atstovauti buvo paskirtas advokatas Valdas Kairys. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 104,17 Eur.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), A. K. parinko gynėją advokatą Valdą Kairį. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamąją bylą Nr. 1-1294-1251/2025 – 2 tomai, grąžinti Šiaulių rūmų raštinei.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris prokuroro nutarimu perduotas saugojimui savininkui J. R., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas J. R. nuosavybei.

A. K. išduotus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei traktoriau ir savaeigės mašinos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229¹ straipsnio 2, 4 dalių pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmu vardu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 50 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti A. K. 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. birželio 18 d. 13.30 val. iki 2025 m. birželio 19 d. 17.30 val. (dvi paras) ir nuo 2026 m. birželio 22 d., 19:39 val., iki 2026 m. birželio 23 d., 12:58 val. (vieną parą) ir laikyti, kad A. K. atliko tris arešto paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 5, 7, 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti (priteisti iš A. K. į valstybės biudžetą) automobilio Toyota Avensis, vertę atitinkančią sumą, t. y. 1750,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų).

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nepriteisti iš nuteistojo A. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už advokatės kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamąją bylą Nr. 1-1294-1251/2025 – 2 tomai, grąžinti Šiaulių rūmų raštinei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris prokuroro nutarimu perduotas saugojimui savininkui J. R., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti J. R. nuosavybei.

A. K. išduotus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.

Išaiškinti A. K., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.