- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-16
- Bylos Nr.
- 1-1294-1251/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21308-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Linkevičienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- E. V.
- Advokatai
- Zoja Kastėnienė
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2–3 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), našlys, turintis profesinį išsilavinimą, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis J. R. ūkyje darbuotoju, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis A. K. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei E. V., o būtent: 2025 m. birželio 17 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, tyčia delnu sudavė po vieną kartą į abu smilkinius, po to koridoriuje rankomis stūmė savo sugyventinę E. V., dėl ko ji nugriuvo ant grindų, po to miegamojo kambaryje spyrė nemažiau penkis kartus į kairį šoną ir sėdmenis gulinčiai lovoje E. V., maistinės plėvelės ritinėliu sudavė ne mažiau dvidešimt kartų į veidą, galvą, krūtinę, rankas, kojas, delnu sudavė ne mažiau penkis kartus į veidą ir galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai E. V. fizinį skausmą.
2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. birželio 17 d. 18.30 val. grįžo iš darbo, tada turėjo vykti papildomai padirbti, norėjo sugyventinę vežtis kartu dirbti papildomo darbo, buvo su ja sutarę. Sugyventinė kartu nevažiavo, palapinėje gėrė alkoholį su vyrais. Jis išvažiavo, dirbo, po darbo dar užsuko, ji nevažiavo namo, jis parvežė kaimyną ir grįžo namo. Paskui, gal po kokių 15 minučių, parėjo E. V., parsinešė dar „bambalį“. Jis namie buvo blaivus. Ji pradėjo jam priekaištauti dėl elektros, todėl gavosi konfliktas, ji priekaištavo dėl mokesčio už elektrą, kurį moka jos mama. Šeimą išlaiko jis, sugyventinė nedirba. Sukonfliktavo virtuvėje. Sudavė jai rankos delnu, ji liko stovėti. Jis atsisėdo ir žiūrėjo televizorių, ji davė jam su žarstekliu, po to paleido iš druskinės, peilio, bet nepataikė. Kai paleido iš peilio susistumdė, jis supyko, jai sudavė 4-5 kartus, pastūmė, ji nugriuvo. Atsistojus jai buvo pūslė, ji galėjo susitrenkti, gal jis sudavė. Miegamajame vėl ant jo pradėjo šaukti, jis sudavė, spyrė, galėjo būti kaip kaltinime nurodyta. Kai ji nuėjo į lovą, galvojo, kad užmigo, bet ji nemiegojo, puolė ant jo. Tuomet jai vėl sudavė. Pasiėmęs ritinį plėvelės davė daug kartų. Rado plėvelę ir jai davė iš plėvelės ritinuko, paskui susitaikė, atsigulė ir viskas. Matė jos mėlynes. Ryte 6.00 val. išvažiavo į darbą, po to apie 13 val. atvyko policija. Kartu gyvena 10 metų. Toks atvejis pirmas. Ji prisigeria, kai ateina buvęs vyras, priverčia ją gerti ir skambina į policiją. Ji jį išprovokavo žodžiais, sakė „pyderasas“, „valkata“. Nežino kodėl ji nedirba, jis ją išlaiko. Pripažįsta, kad pasielgė labai blogai. Ateityje kartu gyvens. Nurodė, kad gailisi, atsiprašė, ji atleido, susitaikė.
3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, prokurorė.
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:
4.1. nukentėjusiosios E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jos mamai B. B.. Su sugyventiniu A. R. gyvena kartu apie 10 metų, veda bendrą ūkį. 2025 m. birželio 17 d. nuo ryto sugyventinis A. K. išvyko į darbą. Dirba pas ūkininką J. R.. Prieš jam išvykstant į darbą jokio tarp jų konflikto nebuvo. Iš darbo grįžo sugyventinis apie 18.30 val. į namus. Ji visą dieną buvo namuose, iš ryto tvarkėsi kambarius, po to per pietus išėjo į kiemą, į ten esančią pavėsinę, kur gėrė alų. Kartu su ja buvo tame pačiame kaime gyvenantys asmenys, žino tik vardus, K., R., bei A. V., jos buvęs vyras. Išgėrė apie 1 l alaus. Nesijautė stipriai apsvaigusi. Kai vyras grįžo iš darbo atėjo į pavėsinę prie jų. Jis taip pat su jais atsigėrė stiklinę alaus. Konflikto nebuvo. Abu grįžo apie 20 val. į namus, tikslaus laiko nepasakys, nes nežiūrėjo į laikrodį. Grįžus į butą, sugyventinis A. K. pradėjo žodžiu konfliktuoti, priekaištavo jai, kad ji gėrė alų su svetimais vyrais. Ji jam atsakė, kad buvo ir moteris. Jis darėsi labai agresyvus. Būnant kambaryje, miegamajame, gulint jai lovoje, sugyventinis A. K., stovėdamas prie lovos, pradėjo ją kumščiu daužyti, sudavė jai gulinčiai į veidą, galvą, krūtinę. Kiek kartų sudavė kumščiu nepasakys, tačiau nemažiau penkis kartus. Dėl suduotų smūgių po akimis atsirado mėlynės, ties kairiu žandu prie smakro mėlynė, ant krūtinės mėlynės, jaučia skausmą galvoje. Po to sugyventinis nuėjo į virtuvę ir iš jos atsinešė į miegamąjį dešinėje rankoje laikydamas kartono ritinėlį (tuščiavidurį), ant kurio buvo užvyniota maistinė plėvelė ir šiuo ritinėliu jai gulinčiai sudavė į įvairiais kūno vietas, į galvą, veidą, krūtinę, abi rankas ir abi kojas. Kur pirma sudavė smūgį, ji gerai nepamena, nes išsigando, bet mano, kad į veidą. Kiek kartų sudavė, nepasakys, tačiau daug, mano ne mažiau 20 kartų. Dėl suduotų smūgių juto skausmą veide, galvoje, rankų ir kojų srityse, krūtinėje. Kai jai sudavė, ji lovoje gulėjo ant nugaros. Bandė rankomis dengtis veidą, taip pat galėjo ritinėliu pataikyti ir į rankas. Nepamena, ką sugyventinis sakė suduodamas smūgius, tačiau jai negrasino susidorojimu. Po to liovėsi daužyti ją ritinėliu ir pradėjo ją koja spardyti. Spardė ją dėl to, kad ji jam kažką pasakė, nepamena ką. Nepamena kuria koja, dešine ar kaire spyrė jai penkis kartus į kairį šoną, dėl to juto skausmą. Skausmą jaučia iki šiol kairiame šone. Šiuo metu gerai nepamena, tačiau gindamasis galėjo ir jam ranka ar kumščiu suduoti, tačiau nepamena, kiek kartų ir kur jam galėjo pataikyti. Sudavė gindamasis nuo jo. Ant jo jokių sužalojimų nematė. Nori pasakyti, kad sugyventinis pirmas pradėjo žodinį konfliktą ir pirmas pradėjo ją mušti. Dėl suduotų smūgių kumščiu, maistinės plėvelės ritinėliu, smūgių koja, jai liko mėlynės ties abejomis akimis, kairiame žande ties smakru, ties krūtine, abiejose rankose, abiejose šlaunyse. Jaučia skausmą kairiame šone, ten mėlynių nematyti. Po to liovėsi ją mušti, po kiek laiko jis atsigulė šalia jos. Ji nieko nedarė, gulėjo lovoje, verkė, skaudėjo kūną. Policijos nekvietė, nes nenorėjo, nenori jokių reikalų. Kai ją mušė, buvo dviese, kitų pašalinių asmenų nebuvo, niekas įvykio nematė. Po to ryte vyras matė, kad ji buvo su mėlynėmis, jis nieko nesakė, neatsiprašė, išvažiavo į darbą. Ji ryte, nepamena kiek laiko buvo, išėjo į kiemą į pavėsinę, kur buvo jos buvęs vyras A. V., K., R., tie patys asmenys, ją pamatė su mėlynėmis. Tuomet buvęs vyras nieko nelaukęs pranešė policijai, kad ji buvo sumušta. Kai skambino ji buvo šalia. Girdėjo, kai sakė, kad ją sumušė vyras A. K.. Ji mano, sugyventinis ją mušė dėl to, kad pavydėjo, kad ji sėdėjo su kitais vyrais ir gėrė alų. Jai ne kartą yra draudęs žodžiu eiti gerti alų į pavėsinę, tačiau ji eidavo. Ankščiau prieš ją sugyventinis nėra smurtavęs, tai buvo pirmas kartas. Dėl šio įvykio ji jokių pretenzijų sugyventiniui A. K. neturi, nenori rašyti jokio pareiškimo, nenori jokio tyrimo, tik nori, kad jis negrįžtų į jos gyvenamą butą. Dėl šio įvykio patyrė skausmą, sužalojimus, bet ieškinio nereikš. Dėl šio įvykio turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Ją po įvykio apžiūrėjo greitoji pagalba. Į ligoninę nevežė, liko namuose. Daugiau niekur nesikreipė ir nesikreips. Kategoriškai atsisako vykti pas medicinos ekspertus apžiūrai, nes nenori, atsisako (b. l. 46-47). Nukentėjusioji E. V. papildomai parodė, kad ankščiau duotus parodymus patvirtina bei patikslina, kad 2025 m. birželio 17 d. namuose, vakare, laiko nepamena, tarp jos ir sugyventinio A. K. buvo žodinis konfliktas. Dėl girtumo nepamena, kas pradėjo konfliktą. Dėl ko kilo konfliktas, negali pasakyti, nepamena, dėl girtumo. Kas vyko virtuvėje nepamena visai. Nepamena, ar ji priekaištavo sugyventiniui dėl elektros mokėjimo. Nepamena, kad būtų galėjusi pradėti konfliktą. Pareidama iš pavėsinės nepyko ant sugyventinio, kiek pamena. Dėl girtumo nepamena, ar ji paleido virtuvėje druskinę, ar sudavė žarstekliu sugyventiniui. Ji buvo neblaivi ir įvykio aplinkybių nepamena, neneigia, kad galėjo taip būti. Atsimena tai, kad miegamajame, jai gulint lovoje, sugyventinis sudavė kumščiu ar delnu. Nepamena, ar į krūtinę pataikė. Taip pat spyrė basa koja jai į kairį šoną, galėjo pataikyti ir į sėdmenis. Sėdmenyse sužalojimų nėra, nepamena ar skaudėjo. Ji gindamasi nuo sugyventinio jai gulint lovoje, spyrė koja jam į krūtinę, ranka sudavė, tik nepamena, kur pataikė. Kiek kartų spyrė ir sudavė ranka, nepasakys. Dėl sugyventinio suduotų smūgių patyrė skausmą, atsirado mėlynės ties akimis, kairiame žande, ties barzda, ties krūtine, abiejų rankų srityse ir abiejų kojų srityse. Nepamena, ar iš burnos bėgo kraujas. Nepamena, ar sugyventinis ją stūmė koridoriuje, bet galėjo būti. Ji pati daug ko nepamena. Sugyventinis buvo blaivus, geriau tikėti jo parodymais, jis detaliau gali paaiškinti. Dėl šio įvykio turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Sugyventinis jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi, ir neturės, prašo tyrimą nutraukti. (1 t. b. l. 52-53);
4.2. liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvena jo buvusi žmona E. V.. Jie su ja turi keturis vaikus, kuriuos prižiūri jo mama. Su E. V. santykiai geri, bendrauja. Jo buvusi žmona E. V. apie 10 metų gyvena su savo sugyventiniu A. K.. Su juo jis yra piktuoju, žodžiu konfliktuoja, vengia su juo bendrauti. A. K. pyksta, kad jis bendrauja su E. V.. 2025 m. birželio 17 d. nuo 11 val. kartu su E. V., K. K., R., pavardės nežino, gėrė alų prie E. V. namų, kieme esančioje pavėsinėje. Išgėrė bendrai apie 6-7 butelius po 1 l talpos alaus, 6 laipsnių stiprumo. Jautėsi apsvaigęs, tačiau viską pamena. A. K. buvo išvykęs į darbą. A. K. grįžo namo apie 18.30 val., prie pavėsinės priėjęs, kiek pamena, nebuvo, tačiau buvo iš pradžių kieme. E. V. apie 20 val. nuėjo į savo butą, po to ir A. K.. Į pavėsinę negrįžo E. V.. Jis pabuvo apie 1 val. ir išėjo namo. Nežino, kas vyko E. V. bute tarp jos ir A. K., nematė ir nieko negirdėjo, jokio triukšmo. Tačiau sekančią dieną, 2025 m. birželio 18 d. apie 9 val. nuėjo pas E. V. į namus. Iš pradžių E. V. neatidarė buto durų, sakė, kad raktų neturi. Jis nuėjo į pavėsinę. Netrukus į pavėsinę atėjo E. V.. Pavėsinėje buvo K. K. ir R.. Atėjus E. V., jos veide pamatė ties akimis mėlynes, kažkiek matėsi mėlynės ties krūtine. Paklausus kas atsitiko, E. V. pasakė, kad ją mušė ir spardė sugyventinis. Jam sakė, kad ją spardė kojomis gulinčią. Detaliai E. V. nepasakojo visų aplinkybių ir jis neklausinėjo. Jis neapkentęs paskambino 112 ir pranešė, kad sumušta jo buvusi žmona. Atvyko greitoji ir pareigūnai. Greitoji apžiūrėjo E. V., girdėjo, kaip sakė, kad yra jai mėlynės ir ant kojų, rankų. Pats nematė. Kiek kartų spyrė ir kuo dar mušė A. K. E. V., tikslai nežino, jos neklausinėjo, įvykio nematė. Nežino, ar A. K. anksčiau yra smurtavęs. Jie gyvena dviese. E. V. bijo savo sugyventinio, sakė, kad nenori, kad jis pas ją grįžtų. Šiaip E. V. ir A. K. abu konfliktiški, kai tik išgertuvės taip ir konfliktas. A. K. pyksta ant E. V., kad ji geria alų su kitais asmenimis, priekaištauja, kad bendrauja su juo (1 t. b. l. 101-102);
4.3. 2025 m. birželio 20 d. akistatos protokolu, kuriame užfiksuota akistata tarp A. K. ir E. V., abu patvirtino savo parodymus (1 t. b. l. 112-115);
4.4. 2025 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) daugiabutis gyvenamasis namas. Miegamajame prie sienos ant spintelės matosi maistinės plėvelės rulonas, kuris yra sulankstytas. Jo ilgis 30 cm, o plotis 3 cm. Lovoje kraujo dėmių nesimato. Apžiūros metu niekas nepaimta. Fotografuota (1t. b. l. 16-18);
4.5. 2025 m. birželio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas - BPC garso įrašas ,,BPC skambučio įrašas (ID 95507457613, skambučio pradžia_ 2025m. birželio 18 d. 09_25_12)“, darytas 2025 m. birželio 18 d. 09.25 val., įrašo trukmė 3 min. 41 s. Pasinaudojus tarnybiniu kompiuteriu paleidžiamas garso įrašas. Pranešėjas A. V. (1 t. b. l. 40-42);
4.6. 2025 m. birželio 18 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. birželio 18 d., 9.34 val. gautas Šiaulių AVPK OVS budėtojų pranešimas, reg. Nr. 0125000345456, kuriame nurodyta, kad „vakar vakare pranešėjo buvusią žmoną E. V. sumušė, spardė jos sugyventinis A. K.. Moteriai akyse sumušimo žymės. GMP atsisako. Nepilnamečių nebuvo konflikto metu. Agresyvus vyras išvykęs į darbą. Pranešėjas laukia kartu su buvusia žmona lauke, prie namo esančioje lauko pavėsinėje. DK nėra“. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), ten esančioje pavėsinėje rasti: pranešėjas A. V., kuriam nustatytas sunkus 2.67 promilių girtumas, E. V., kuriai nustatytas sunkus 3.91 promilių girtumas, K. K., R. G.. Įvykio dalyviai paaiškino, kad 2025 m. birželio 17 d., vakaro metu, tikslus laikas nenustatytas, adresu (duomenys neskelbtini), A. K. sumušė savo sugyventinę E. V., o tiksliau A. K. nenustatytą kartų skaičių sudavė rankomis ir kojomis smūgius į įvairias E. V. kūno vietas, dėl ko moteris juto fizinį skausmą bei patyrė vizualiai matomus sužalojimus. Vizualiai apžiūrėjus E. V. akis matėsi hematomos, dešinė akis sutinusi. Atvykę GMP medikai apžiūrėjo E. V., nustatė hematomas ant abiejų akių, krūtinės, abiejų šlaunų vidinių dalių. Po apžiūros GMP medikai moterį paliko gydytis namuose. E. V. patvirtino, kad jai rankomis bei kojomis sudavė smūgius jos sugyventinis, įvykio metu bute jie buvo dviese, šiuo metu vyras yra išvykęs, tačiau kur nenurodė. E. V. nenurodė, kodėl jos sugyventinis ją sumušė bei nenurodė tikslių aplinkybių, detalių kaip sumušė, kiek smūgių sudavė ir pan., kadangi buvo stipriai neblaivi. Įvykio dalyviai bei nukentėjusioji neapklausti dėl neblaivumo. A. V. ir E. V. įteikti šaukimai atvykti į Telšių AVPK Kelmės r. PK 2025 m. birželio 19 d. 9.30 val. Įtariamasis A. K. nerastas, nesulaikytas. Neblaivumai nustatyti alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0251, paklaida 1,7 proc. patikros sertifikato Nr. 2264475, galioja nuo 2025 m. kovo 19 d. iki 2025 m. rugsėjo 16 d. (1 t. b. l. 8-9);
4.7. 2025 m. birželio 20 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad E. V. kūnas apžiūrėtas 2025 m. birželio 19 d. 8.15-8.30 val. Apžiūros metu matosi ant E. V. veido abiejų akių srityje mėlynės, taip pat ant dešinio skruosto ir dešinės ausies mėlynės. Krūtinės srityje taip pat matosi mėlynės. Ant abiejų rankų nuo pažastų vietos iki plaštakų matosi mėlynės. Ant kairės ir dešinės kojos nuo klubo iki kelių matosi mėlynės. Visos mėlynės yra mėlynos-violetinės spalvos. Apžiūros metu fotografuota (1 t. b. l. 83-84);
4.8. 2025 m. birželio 20 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad A. K. sutiko būti apžiūrimas vizualiai. Ant A. K. kūno vizualiai, apžiūrėjus viršugalvį, kairę ranką, jokių sužalojimo žymių, ar paraudimų, kraujosruvų nėra (1 t. b. l. 91-92).?
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos
5. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
6. Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
7. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, nuosprendžio 4.1-4.8 punktuose išvardintų įrodymų visumą, sprendžia, jog A. K. kaltė visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisinga kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis savo šeimos nariui – sugyventinei E. V., 2025 m. birželio 17 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, tyčia delnu sudavė po vieną kartą į abu smilkinius, po to koridoriuje rankomis stūmė savo sugyventinę E. V., dėl ko ji nugriuvo ant grindų, po to miegamojo kambaryje spyrė nemažiau penkis kartus į kairį šoną ir sėdmenis gulinčiai lovoje E. V., maistinės plėvelės ritinėliu sudavė ne mažiau dvidešimt kartų į veidą, galvą, krūtinę, rankas, kojas, delnu sudavė ne mažiau penkis kartus į veidą ir galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai E. V. fizinį skausmą.
Bausmės skyrimas
8. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
9. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
10. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja, nukentėjusioji bei prokurorė prašė teismo atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
11. Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.
12. Kaltinamasis A. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, byloje civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareikštas nebuvo. Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pasirašytas kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolas. A. K. neteistas (1 t. b. l. 160-161), anksčiau administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (1 t. b. l. 162-165), dirbantis (1 t. b. l. 166-168).
13. Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, jo veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, kuri būdama neblaivi sudavė žarstekliu. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad A. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja E. V..
14. Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigotinas atlikti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
15. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 170-173) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (1 t. b. l. 174-179) – paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
16. 2025 m. liepos 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. K. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo A. K. interesus atstovauti buvo paskirta advokatė Zoja Kastėnienė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos A. K. sudaro 162,50 Eur.
17. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
18. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.
19. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), A. K. parinko gynėją advokatę Zoją Kastėnienę. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš A. K. nepriteistinos.
20. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su BPC skambučio įrašu, 1 vnt., vokas prisegtas prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu
nusprendžia:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai E. V., gim. (duomenys neskelbtini), susitaikius bei baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigoti įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įspėti A. K., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – panaikinti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su BPC skambučio įrašu, 1 vnt., voke prisegtame prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o atliekančio laisvės atėmimo bausmę nuteistajam per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.