Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-134-959/2026, pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Marių aidas“ ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės, dėl teisės pripažinimo, tretieji asmenys: Kauno miesto savivaldybė, valstybės įmonė Registrų centras, išvadą teikianti instituciją – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįsta, neproporcinga, priimta nukrypstant nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir netinkamai aiškinant CPK 93 straipsnio nuostatas, bei neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Teismas neteisingai nurodė, kad UAB „Marių aidas“ buvo netinkama atsakovė. Teismas nevertino atsakovės veiksmų piktybiškumo, netinkamo elgesio procese, bei priimto sprendimo naudos abiem šalims. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos teisinis rezultatas atsakovei yra analogiškai naudingas ir atsakovė juo neginčytinai pasinaudos, registruodama savo vardu nuosavybės teises į 1/2 dalį kiemo statinių. Todėl laikyti, kad ieškovas privalo atlyginti atsakovei bylinėjimosi išlaidas yra neteisinga.

Nors teismas tik iš dalies sutiko su atsakovės argumentu, jog ji be pagrindo buvo įtraukta į bylos procesą atsakovės procesiniu vaidmeniu, nes, neva, ji pagal pareikštus reikalavimus neatsako, tačiau teismas nepagrindė sprendime, kodėl atsakovė neturėjo būti atsakove, kai teisinis rezultatas sukuria teises ir pareigas atsakovei ir dar jos naudai priimamas sprendimas.

Teismas neįvertino atsakovės UAB „Marių aidas“ procesinio elgesio proceso metu, kai atsakovė visomis išgalėmis priešinosi, kad kiemo statiniai būtų įregistruoti ieškovo vardu. Tai, kad pareiškus patikslintą ieškinį šioje byloje, siekiant to pačio rezultato, kaip ir ankstesniu ieškiniu, ir prašymais iki bylos užvedimo, atsakovė UAB „Marių aidas“ jau sutiko, kad ieškovo nurodyti statiniai yra pagrindinio daikto priklausiniai ir ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis priklausinių, nereiškia tinkamo ir teisėto elgesio. Jeigu atsakovė UAB „Marių aidas“ iki bylos užvedimo netenkino nei vieno ieškovo prašymo dėl kiemo statinių įregistravimo, nesirašė deklaracijos ir visokiais būdais kelis metus trukdė įregistruoti statinius nuosavybės teise bylą nagrinėjant ginčo tvarka, tai patikslinus reikalavimą, siekiant to paties tikslo, atsakovės pozicijos pasikeitimas negali būti laikomas, kad ginčo nebuvo. Todėl toks atsakovės sutikimas su ieškiniu negalėtų būti pagrindu tokį atsakovės elgesį laikyti sąžiningu, tinkamu, dėl ko būtų galima priteisti išlaidas.

Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo atsakovės naudai, pažeidė proporcingumo principą. CPK 93 straipsnis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų. Šiuo atveju teismas patenkino 90 procentų ieškinio reikalavimų, todėl teismas, priteisdamas atvirkštiniu principu 90 procentų išlaidų atsakovei, pažeidė minėtą teisės normą ir padarė procesinės teisės normos klaidą.

Teismas neanalizavo atsakovės dirbtinai išdidintų perteklinių bylinėjimosi išlaidų, ir išlaidų, kurios patirtos dėl atsakovės prašymų, kurie nebuvo patenkini arba nesusiję su ieškiniu. Tokiu būdu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos – 2023 rugsėjo 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 išdėstytų išaiškinimų. Ieškovo vertinimu akivaizdžiai nesąžiningos ir teismo nepagrįstai laikytos pagrįstomis ir priteistos atsakovės išlaidos: 338,80 Eur už susipažinimą su teismo nutartimi; 395,27 Eur už prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo, kai tuo tarpu šis prašymas teismo buvo atmestas; 169,40 Eur už prašymo dėl sutikimo išdavimo Kauno miesto savivaldybės administracijai surašymą (jeigu atsakovė savarankiškai pagal kliento norą tokį prašymą teikė, tai yra jos teisė, bet tai niekaip nėra susiję su pareikštu ieškiniu); 84,70 Eur už el. laiško surašymą VĮ Registrų centro atstovei dėl inžinerinių statinių įregistravimo, kai šis prašymas ne tik, kad nėra susiję su pareikštu reikalavimu, bet netgi buvo atmestas ir atsakovė jo neskundė; 197,63 Eur už susipažinimą su valstybės įmonės Registrų centro atsakymais ir naujai pateiktais kliento dokumentais; 84,70 Eur už prašymo surašymą ir pateikimą teismui dėl trečiojo asmens VĮ Registrų centro dalyvavimo; 7,92 Eur už nekilnojamojo turto registro išrašą (toks išrašas buvo pateiktas ieškovo, todėl nesuprantama kam reikėjo teikti analogišką išrašą į bylą); 56,47 Eur už pirminę konsultaciją, 254,10 Eur už susipažinimą su ieškiniu, jo priedais, kai atskirai pateiktos išlaidos - 677,60 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą; 28,23 Eur už konsultaciją telefonu (neaišku dėl ko konsultavosi atsakovė); 254,10 Eur už susipažinimą su dubliku, kai tuo tarpu pateiktos išlaidos atskirai - 1 016,40 Eur už tripliko surašymą; 56,47 Eur už konsultaciją; 56,47 Eur už susipažinimą su teismo nutartimi; 169,40 Eur už susipažinimą su valstybės įmonės Registrų centro atsiliepimu, konsultaciją; 169,40 Eur už susipažinimą su kadastro byla, atsakymo A. B. atstovei surašymą, konsultaciją; 282,33 Eur už susipažinimą su atsiliepimais į ieškinį, kai pateiktos išlaidos atskirai už procesinių dokumentų surašymą. Taip pat, ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsakovei neva sutinkant su ieškiniu, nebuvo jokio pagrindo naudotis antstolio paslaugomis ir patirti 314,60 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą.

Apeliacinis skundas nesudaro jokio faktinio ar teisinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ne formalų paskutinės ieškinio redakcijos patenkintų reikalavimų skaičių, o visą, daugiau kaip dvejus metus trukusio, proceso eigą, šalių procesinį elgesį, UAB „Marių aidas“ procesinę padėtį bei priežastis, dėl kurių atsakovas buvo priverstas dalyvauti procese ir patyrė bylinėjimosi išlaidas. Būtent ieškovas inicijavo procesą prieš UAB „Marių aidas“, proceso metu tris kartus tikslino ieškinį ir keitė pasirinktą teisių gynimo būdą, abu pradiniame ieškinyje pareikšti pagrindiniai reikalavimai baigėsi bylos atitinkamose dalyse nutraukimu, o dėl didžiosios dalies galutinių reikalavimų pats teismas konstatavo, kad UAB „Marių aidas“ ieškovo teisių neginčijo, neturėjo pareigos pagal pareikštą ieškinį atsakyti ir šie klausimai galėjo būti sprendžiami ypatingosios teisenos tvarka. Atsakovė viso proceso metu buvo priversta gintis nuo jai reiškiamų ir keičiamų reikalavimų, todėl apelianto siekis dabar šios gynybos finansines pasekmes perkelti pačiai atsakovei yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo pritaikytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atitinka CPK 93 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad ieškinio patenkinimu buvo pasiektas abiem šalims vienodai naudingas rezultatas, todėl UAB „Marių aidas“ neturėtų būti atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Aplinkybė, kad galutiniu teismo sprendimu nustatyti juridiniai faktai gali būti panaudoti viešajame registre išviešinant abiejų bendraturčių nuosavybės teises į pagrindinio daikto priklausinius, nepakeičia nei šio proceso inicijavimo aplinkybių, nei UAB „Marių aidas“ procesinės padėties. Jeigu ieškovui jo nuosavybės teisei išviešinti buvo reikalingas teismo sprendimas, o UAB „Marių aidas“ šios jo teisės neginčijo, tai nesudarė pagrindo pasirinkti UAB „Marių aidas“ atsakove ir perkelti jai ieškovo pasirinkto proceso finansines pasekmes. Juolab pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokie reikalavimai galėjo būti nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, kurioje UAB „Marių aidas“, kaip suinteresuotas asmuo, būtų galėjęs dalyvauti ne atsakovo procesiniu statusu. Negalima procesinės sėkmės prieš UAB „Marių aidas“ konstatuoti vien dėl to, kad teismas galutiniu sprendimu nustatė ieškovui reikalingas aplinkybes, kurių pati atsakovė neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pateikė duomenis, įrodančius, jog jis už atstovavimą pirmosios instancijos teisme yra patyręs iš viso 2 002,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų: 218,00 Eur žyminio mokesčio, 800,00 Eur už ieškinio surašymą (įskaitant susipažinimą su bylos dokumentais), 500,00 Eur už patikslinto ieškinio surašymą, 484,00 Eur už atstovavimą teisme. Atsakovė pateikė duomenis, įrodančius, jog ji už atstovavimą yra patyrusi iš viso 6 759,73 Eur išlaidų: 56,47 Eur už pirminę konsultaciją, 254,10 Eur už susipažinimą su ieškiniu, jo priedais, 677,60 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą, 28,23 Eur už konsultaciją telefonu, 254,10 Eur už susipažinimą su dubliku, trečiojo asmens atsiliepimu į ieškinį, analizę, 1 016,40 Eur už tripliko surašymą, 56,47 Eur už konsultaciją, 314,60 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 56,47 Eur už susipažinimą su teismo nutartimi, 169,40 Eur už susipažinimą su valstybės įmonės Registrų centro atsiliepimo, konsultaciją, 169,40 Eur už susipažinimą su kadastro byla, atsakymo A. B. atstovei surašymą, konsultaciją, 141,17 Eur už prašymo surašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos, 169,40 Eur už pasiruošimą civilinės bylos nagrinėjimui / teisminį bylos nagrinėjimą, 169,40 Eur už prašymo dėl sutikimo išdavimo Kauno miesto savivaldybės administracijai surašymą, 84,70 Eur už el. laiško surašymą VĮ Registrų centro atstovei dėl inžinerinių statinių įregistravimo, 197,63 Eur už susipažinimą su valstybės įmonės Registrų centro atsakymais ir naujai pateiktais kliento dokumentais, 84,70 Eur už prašymo surašymą ir pateikimą teismui dėl trečiojo asmens VĮ Registrų centro dalyvavimo, 169,40 Eur už teismo posėdį, 7,92 Eur už nekilnojamojo turto registro išrašą, 734,07 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą ir pateikimą, 338,80 Eur už susipažinimą su teismo nutartimi, nuomonės pateikimą dėl atsakovo pakeitimo, bylos eigos, 169,40 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą posėdyje, 395,27 Eur už prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo, 508,20 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimą, 282,33 Eur už susipažinimą su atsiliepimais į ieškinį, pasiruošimą posėdžiui, 254,10 Eur už dalyvavimą posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių pateiktus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgė į tai, kad ieškovas reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškė tik vienos atsakovės UAB „Marių aidas“ atžvilgiu. Taip pat teismas atsižvelgė ir iš dalies sutiko su atsakovės argumentais, jog ji be pagrindo buvo įtraukta į bylos procesą atsakovės procesiniu vaidmeniu, nes ji pagal pareikštus reikalavimus neturėjo atsakyti. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Marių aidas“ neginčijo nei to, kad ieškovo nurodyti statiniai yra pagrindinio daikto priklausiniai, nei ieškovo nuosavybės teisės į 1/2 jų dalį, todėl šioje apimtyje neturėjo pareigos pagal pareikštą ieškinį. Reikalavimai dėl statinių pripažinimo priklausiniais bei nuosavybės teisių į 1/2 dalį ieškovui pripažinimo, teismo vertinimu, galėjo būti pareikšti ir nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka kaip reikalavimas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tačiau įvertinus tai, kad abi atsakovės byloje ginčijo ieškovo nuosavybės teisę į artezinį šulinį ir prašė ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti, teismas sprendė, kad atsakovės šioje dalyje pagrįstai buvo įtrauktos į bylos procesą atsakovų procesine padėtimi. Atsižvelgiant į nurodytą bei nežiūrint to, kad sprendimu ieškinys atmestas tik dalyje dėl reikalavimo pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į artezinio šulinio dalį, viršijančią 1/2 dalį, teismas sprendė, jog byloje egzistuoja pagrindas nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš atsakovės UAB „Marių aidas“ ieškovui priteisti 10 procentų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei – 90 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas paskirstė šalių prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 90 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas teigia, kad nors teismo sprendimas yra priimtas iš esmės teisingas, tačiau teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįsta, neproporcinga, priimta nukrypstant nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir netinkamai aiškinant CPK 93 straipsnio nuostatas, bei neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė sąmoningai dar iki kreipimosi su ieškiniu į teismą bei jau vykstant bylos nagrinėjimui savo veiksmais trukdė įregistruoti statinius savo ir kito bendraturčio nuosavybės teise, netinkamai elgėsi procese, atsakovės pozicijos pasikeitimas bylos nagrinėjimo metu buvo įtakotas siekio išvengti kitai šaliai bylinėjimosi išlaidų padengimo, o ne paremtas gera valia ar sąžiningu elgesiu. Be to, teismas neįvertino to, kad priimtas sprendimas yra naudingas ir atsakovei, nes ji teismo sprendimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 1/2 kiemo statinių. Taip pat ieškovas laikosi pozicijos, kad ieškinys buvo pareikštas tinkamam atsakovui, t.y. UAB „Marių aidas“, kadangi tik ji turėjo interesą ir teisę į kiemo statinius.

Pažymėtina, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog, teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009, 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2011, 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015).

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat atsižvelgtina į tai, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, ar atitinkamos šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (CPK 88 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis vertinimas yra atliekamas atsižvelgiant į konkretaus ginčo pobūdį, be kita ko, lemiantį ir teiktinų įrodymų poreikį.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių byloje teiktus procesinius dokumentus, pozicijas ginčo klausimais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė UAB „Marių aidas“ neginčijo ieškovo reikalavimų pripažinti, kad ieškovo nurodyti statiniai yra pagrindinio daikto priklausiniai, taip pat neginčijo ieškovo nuosavybės teisės į 1/2 jų dalį, todėl šioje apimtyje neturėjo pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Nors apeliaciniame skunde ieškovas įrodinėja, kad atsakovė tik proceso metu pakeitė poziciją dėl reikalavimų neginčijimo, savo veiksmais trukdė apeliantui įgyvendinti jo nuosavybės teises į ginčo turtą ir todėl neįgijo teisės į patirtas procesinių dokumentų rengimo išlaidas, tačiau bylos medžiaga įrodo priešingas aplinkybes. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. vasario 21 d. pradiniu ieškiniu ieškovas atsakovei UAB „Marių aidas“ pareiškė reikalavimus nustatyti 0,1691 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp šio valstybinės žemės sklypo nuomininkų A. B. ir UAB „Marių aidas“; pripažinti ieškovui teisę be atsakovo UAB „Marių aidas“ sutikimo kreiptis ir įregistruoti VĮ Registrų centre ieškinyje nurodytus inžinerinius statinius, ieškovo vardu įregistruojant nuosavybės teisę į 1/2 dalį registruotinų statinių. 2024 m. kovo 21 d. pateiktame pirmajame atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad naudojimosi valstybei priklausančiu žemės sklypu tvarkos klausimas tarp šio sklypo nuomininkų negali būti sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka, bei, kad dėl inžinerinių statinių registracijos atsakovė neprieštarauja pačiam statinių įregistravimui, tačiau ieškovo užsakymu parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje yra faktinių neatitikimų – joje užfiksuoti ne visi žemės sklype faktiškai esantys inžineriniai statiniai. Atsakovė tame pačiame atsiliepime nurodė, kad tiksliai užfiksavus visus žemės sklype esančius, egzistuojančius, veikiančius ir pastatui aptarnauti skirtus šulinius, jų teisinei registracijai neprieštarauja. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 8 d. pripažino, kad CK 4.75 straipsnio norma pagal analogiją negali būti taikoma valstybinės žemės nuomos atveju keliems nuomininkams nustatant jų naudojimosi tvarką, kad valstybinės žemės nuomininkai neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi jiems nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos, o jiems nesusitarus tokia tvarka negali būti nustatoma ir ieškinio teisenos tvarka. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu bylą šioje dalyje nutraukė ir išaiškino ieškovui, kad dėl asmeniniam naudojimui priskirtinos valstybinės žemės sklypo dalies jis turi administracine tvarka kreiptis į valstybinę žemę nuomojančią instituciją Kauno miesto savivaldybę. Bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinus statinių registracijos sąlygas, Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi bylos dalis dėl reikalavimo pripažinti ieškovui teisę be UAB „Marių aidas“ sutikimo vykdyti ginčo statinių registraciją buvo nutraukta. 2025 m. balandžio 2 d. atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nėra tinkamas atsakovas tokio pobūdžio byloje ir negali atsakyti pagal pareikštą ieškinį, taip pat nurodė, kad ieškovas, pakeitęs savo reikalavimų konstrukciją, nepagrįstai toliau reiškia juos UAB „Marių aidas“. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas tris kartus keitė ir tikslino savo reikalavimus: 2025 m. vasario 19 d. pateikė patikslintą ieškinio dalyką „Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir teisės pripažinimo“, 2025 m. kovo 10 d. – patikslintą ieškinį „Dėl teisės pripažinimo“, 2025 m. balandžio 28 d. –patikslintą ieškinį „Dėl teisės pripažinimo“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paties ieškovo nenuosekli pozicija ginčo klausimais, pasirinkti teisių įgyvendinimo būdai, įtakojo atsakovės UAB „Marių aidas“ pareigą teikti atsiliepimus, tripliką, kitus paaiškinimus, rinkti įrodymus bei dalyvauti bylos nagrinėjime. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės argumentams, kad apeliacinio skundo teiginys, kad UAB „Marių aidas“ sąmoningai trukdė ieškovui atlikti kadastrinius matavimus ir įteisinti statinius, neatitinka byloje esančių procesinių dokumentų turinio, procesinės bylos eigos. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo teiginiai apie ankstesnius šalių ginčus ir kitose civilinėse bylose priimtus procesinius sprendimus nėra šios civilinės bylos dalykas ir negali būti vertinami kaip pagrindas nepriteisti atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje konkrečioje byloje, kurias ji patyrė atsikirtinėdama į byloje pateiktus ieškovo reikalavimus.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovei negalėjo būti priteisiamos ir tuo pagrindu, kad ieškinio patenkinimu buvo pasiektas abiem šalims vienodai naudingas rezultatas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad galutiniu teismo sprendimu nustatyti juridiniai faktai gali būti panaudoti viešajame registre išviešinant abiejų bendraturčių nuosavybės teises į pagrindinio daikto priklausinius, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad ieškovui pasirinkus netinkamą savo teisių gynybos būdą, kitos šalies, kuri be pagrindo buvo įtrauka į procesą, patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti neatlyginamos. Toks vertinimas prieštarautų tiek protingumo ir sąžiningumo principams, tiek CPK 93 straipsnio nuostatoms. Šiuo atveju nustačius, kad atsakovė nesutiko tik su vienu iš ieškovo pareikštų reikalavimų (dėl ieškovo nuosavybės teisės į artezinį šulinį), ir šį reikalavimą tenkinus iš dalies, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir tinkamai įvertinęs abiejų šalių procesinį elgesį byloje, pagrįstai konstatavo, kad byloje egzistuoja pagrindas nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš atsakovės UAB „Marių aidas“ ieškovui priteisti 10 procentų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei – 90 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovės dirbtinai išdidintų perteklinių bylinėjimosi išlaidų, ir išlaidų, kurios patirtos dėl atsakovės prašymų, kurie nebuvo patenkini arba nesusiję su ieškiniu, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turi pagrindo iš dalies sutikti su šiais apelianto teiginiais.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su šalių procesiniais dokumentais, byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-684/2026). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad, spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės prašomos priteisti 254,10 Eur išlaidos už susipažinimą su ieškiniu, jo priedais, 254,10 Eur už susipažinimą su dubliku, 56,47 Eur už susipažinimą su teismo nutartimi, 169,40 Eur už susipažinimą su valstybės įmonės Registrų centro atsiliepimu, konsultaciją, 197,63 Eur už susipažinimą su valstybės įmonės Registrų centro atsakymais ir naujai pateiktais kliento dokumentais, 282,33 Eur už susipažinimą su atsiliepimais į ieškinį, yra pagrįstos, kadangi tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su šalių procesiniais dokumentais, byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos 1214,03 Eur išlaidos už jos atstovo susipažinimą su procesiniais bylos dokumentais jai nėra atlygintinos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 395,27 Eur už prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo, kadangi šis prašymas teismo buvo atmestas.

Dėl kitų apelianto nurodytų atsakovės detalizuotų išlaidų (už prašymo dėl sutikimo išdavimo Kauno miesto savivaldybės administracijai surašymą, el. laiško surašymą VĮ Registrų centro atstovei, už prašymo surašymą ir pateikimą teismui dėl trečiojo asmens VĮ Registrų centro dalyvavimo, už nekilnojamojo turto registro išrašą, už atsakovės konsultacijas, atsakymo A. B. atstovei surašymą, už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą), apeliacinės instancijos teismas vertina, kad minėtos išlaidos buvo susijusios su nagrinėjama byla, patirtos renkant atsakovės pozicijai byloje pagrįsti reikalingus įrodymus, teikiant teisines konsultacijas atsakovei. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, įvertinus tiek bylos nagrinėjimo trukmę, tiek bylos pobūdį, šalių procesinį elgesį, nelaikytinos perteklinėmis bei nepagrįstomis.

Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 6 759,73 iki 5150,43 Eur, ir iš ieškovo atsakovei priteistina 4635,39 Eur bylinėjimosi išlaidų (90 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų). Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 4 435,19 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė duomenis apie 726,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovė pateikė duomenis apie 2541,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Įvertinus tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (24 proc.), ieškovui iš atsakovės priteistina 174,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovei iš ieškovo priteistina 1 931,16 Eur (76 proc.). Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 1 756,92 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 25 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marių aidas“, juridinio asmens kodas 135495932, iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 435,19 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt penkių eurų 19 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marių aidas“, juridinio asmens kodas 135495932, 1756,92 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.