- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- e2A-613-856/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00322-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- P. A., A. A.
- Ieškovas
- D. J., K. J.
- Kategorijos
- 2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. A. ir A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3161-948/2026 pagal ieškovų D. J. ir K. J. ieškinį atsakovams P. A. ir A. A. dėl tiesioginių nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai D. J. ir K. J. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų P. A. ir A. A. 2 245,97 Eur nuostolių, šią sumą priteisiant proporcingai jų valdyto nekilnojamojo daikto daliai, t. y. iš atsakovo P. A. (toliau – ir atsakovas1) priteisti 874,39 Eur tiesioginių nuostolių (2/5 dalį), 24 Eur skolos išieškojimo išlaidų (2/5 dalį), 20 Eur žyminio mokesčio (2/5 dalį) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo A. A. (toliau – ir atsakovas2) priteisti 1 311,58 Eur tiesioginių nuostolių (3/5 dalį), 36 Eur skolos išieškojimo išlaidų (3/5 dalį), 30 Eur žyminio mokesčio (3/5 dalį) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje ieškovai nurodė, kad 2025 m. gegužės 29 d. jie su atsakovais sudarė notarinę žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir perduodant žemės sklypą, pastatus ir kitus inžinerinius statinius, atsakovai jokios informacijos apie paslėptus jų defektus nepateikė. Sutarties 8.1.4. punkte įrašyta atsakovų garantija, kad nėra jokių paslėptų trūkumų, dėl kurių perduodamų pastatų ir statinių negalima būtų naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų tiek, kad ieškovai, apie tuos trūkumus žinodami, arba apskritai nebūtų žemės sklypo, pastatų ir kitų inžinerinių statinių pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję. 2025 m. rugpjūčio 1 d., praėjus vos porai mėnesių nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, jau besinaudojant įgytu turtu, gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamasis daiktas), dėl paslėpto stogo defekto (stogo nesandarumo) pradėjo drėkti lubos, buvo užlietas didelis jų plotas ir sulieti patalpoje esantys daiktai. Nekilnojamojo daikto dalis tapo netinkama naudoti pagal paskirtį. Nesutvarkius stogo neatidėliotinai, nekilnojamajam daiktui būtų padaryta dar didesnė žala. Kadangi pagal pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui1 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 2/5 Nekilnojamojo daikto, o atsakovui2 – 3/5 Nekilnojamojo daikto, ieškovas K. J. 2025 m. rugpjūčio 1 d. ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą2 apie susidariusią padėtį, paprašė apie tai informuoti atsakovą1 ir nurodė atsakovų lėšomis sutvarkyti paslėptą nekilnojamojo daikto defektą arba įsipareigoti kompensuoti būsimas išlaidas, kurias dėl paslėptų trūkumų patirs ieškovai. Nesulaukę jokių konkrečių veiksmų iš atsakovų, ieškovai savo iniciatyva ir lėšomis nusamdė meistrus, kurie 2025 m. rugsėjo 30 d. – spalio 10 d. pašalino paslėptus stogo defektus. Bendra medžiagų ir darbų vertė sudarė 2 185,97 Eur. Pašalinus paslėptus nekilnojamojo daikto defektus, ieškovai pareikalavo kompensuoti patirtus nuostolius. Ieškovams buvo siūlyta kompensuoti tik už medžiagas, tačiau ieškovai su tokiu pasiūlymu nesutiko. 2025 m. lapkričio 17 d. ieškovai elektroniniu paštu išsiuntė atsakovams raginimus padengti patirtus nuostolius, tačiau iš atsakovų reakcijos nebuvo sulaukta. Ieškovai 2025 m. gruodžio 23 d. įgaliojo MB „Text Conversion“ teisininką A. G. parengti ir išsiųsti laiškus atsakovams su raginimu kompensuoti patirtus nuostolius. Atsakovai ignoravo šiuos laiškus, todėl teisininkas 2025 m. gruodžio 30 d. skambino atsakovui1 ir sutarė, kad 2026 m. sausio 6 d. atsakovas1 atsakys į raginimus. Sausio 6 d. teisininkas priminė apie pažadą SMS žinute, tačiau atsakovas1 vėl nieko konkretaus negalėjo pažadėti. Buvo pasiūlyta kompensuoti patirtus nuostolius iki 2026 m. sausio 14 d., tačiau iš atsakymo ar apmokėjimo ieškovai nesulaukė.
Atsiliepimas
Atsakovai P. A. ir A. A. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovų jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2025 m. gegužės 29 d., ieškovai nurodytu turtu naudotis pradėjo nuo 2024 m. gruodžio 21 d., pasirašius preliminarią namo pirkimo - pardavimo sutartį ir sumokėjus avansą. Ieškovai dėl turto kokybės jokių pretenzijų niekada nereiškė. 2025 m. gruodžio 30 d. atsakovai gavo iš teisininko A. G. pretenziją, kurioje buvo nurodyta, jog atsakovai turi apmokėti (kompensuoti) ieškovams 2 185,97 Eur patirtą žalą už paslėptų defektų likvidavimą. Nesutikdami su pretenzija, atsakovai 2026 m. sausio 19 d. išsiuntė ieškovams registruotu laišku atsakymą, kuriame raštu išdėstė savo poziciją dėl pareikšto reikalavimo. Atsiliepimo surašymo metu atsakymo į pretenziją ieškovai iš pašto skyriaus nepasiėmė. Atsakovai niekada jokių defektų neslėpė. Perduodant sutartyje nurodytus nekilnojamuosius daiktus, jokių defektų ar trūkumų nebuvo. Parduodamais daiktais atsakovai niekada nesinaudojo. Juos įgijo po paveldėjimo procedūros. Ieškinyje ieškovai nenurodo jokių defektų paslėpimo aplinkybių. Ieškovai įsigijo namą, kuris buvo pastatytas 1984 metais. Taigi, pirkėjai įsigijo pakankamai senos statybos namą (namas pastatytas daugiau nei prieš 50 metų), kurio kokybė negalėjo jokiu būdu atitikti naujos statybos namo kokybės. Atsakovai nei namui, nei kitiems statiniams jokių garantijų nesuteikė. Ieškovai, įsigydami senos statybos statinį, turėjo suprasti, kad senos statybos namas reikalaus atitinkamų investicijų. Akivaizdu, kad galimi trūkumai galėjo atsirasti dėl normalaus namo susidėvėjimo ar netinkamo namo naudojimo, ar dėl pačių ieškovų kaltės. Ieškovai privalėjo tinkamai ir laiku kreiptis į atsakovus pirmiausia su pretenzija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2026 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovams D. J. ir K. J. iš atsakovų P. A. ir A. A. 1 560 Eur nuostolių, šią sumą priteisiant proporcingai jų valdyto Nekilnojamojo daikto daliai, t. y. iš atsakovo P. A. priteisė 624 Eur tiesioginių nuostolių (2/5 dalį) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2026-02-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo A. A. priteisė 936 Eur tiesioginių nuostolių (3/5 dalį) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2026-02-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovams iš atsakovų jų turėtas 35 Eur bylinėjimosi išlaidas – iš kiekvieno atsakovo po 17,50 Eur; priteisė atsakovams iš ieškovų jų turėtas bylinėjimosi išlaidas – 465 Eur; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad ginčo tarp šalių nėra, jog 2024-12-21 ginčo šalys sudarė preliminariąją namo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria buvo sutarta namo kaina - 82 000 Eur. Sutarties 4.1.1.3 punkte nustatyta, kad nuo pagrindinės sutarties sudarymo dienos, kuri tuo pačiu reikš ir namo perdavimo – priėmimo aktą, nuosavybės teisė į namą pereis pirkėjui. Pirkėjas turės patvirtinti pagrindinėje sutartyje, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo apžiūrėjo ir kvalifikuotai įvertino namo techninę būklę ir neturi dėl jos jokių pretenzijų. 2025-05-29 ginčo šalys sudarė notarinę žemės sklypo, gyvenamojo pastato, garažo ir kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir perduodant žemės sklypą, pastatus ir kitus inžinerinius statinius, atsakovai jokios informacijos apie paslėptus jų defektus nepateikė. Sutarties 8.1.4. punkte įrašyta atsakovų garantija, kad nėra jokių paslėptų trūkumų, dėl kurių perduodamų pastatų ir statinių negalima būtų naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų tiek, kad ieškovai, apie tuos trūkumus žinodami, arba apskritai nebūtų žemės sklypo, pastatų ir kitų inžinerinių statinių pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję.
Teismas pažymėjo, kad parduodamo namo kokybės kriterijai Sutartyje nebuvo detaliai aptarti, vadinasi, pagrįsta manyti, jog gyvenamasis namas turėjo atitikti įprastai tokiam statiniui pagal jo paskirtį keliamus reikalavimus. Šalys sutarė, kad notarinė pirkimo – pardavimo sutartis kartu yra daikto perdavimo–priėmimo aktas. Nors namas yra 1984 m. statybos, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad prieš keletą metų buvo atlikti namo remonto darbai - buvo pakeista jo stogo danga. Ieškovai nurodė, jog atsakovai suteikė informaciją apie namo būklę, tiek apie stogą – jo remontą (dangos keitimą), atsakovai nenurodė jokių galimų stogo trūkumų.
Teismas darė išvadą, kad atsakovų suteikta informacija apie namą ir jo stogą nesudarė ieškovams pagrindo manyti, jog stogas yra blogos būklės ir kad iš karto po namo įsigijimo bus reikalinga atlikti dalies stogo kapitalinį remontą ar toje dalyje visiškai pakeisti stogo dangą. Šiuo konkrečiu atveju teismas atsižvelgė, jog namo stogas buvo tvarkytas prieš keletą metų.
Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog stogo trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos vizualiai pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, t. y. užlipus ant stogo. Nustatyta, kad namo stogo trūkumai ieškovams paaiškėjo 2025-08-01, kai pro namo lubas ėmė bėgti vanduo. Apie nurodytą aplinkybę ieškovai informavo atsakovą A. A. 2025-08-04 telefonu apie susidariusią padėtį ir paprašė apie tai informuoti atsakovą P. A. bei nurodė atsakovų lėšomis sutvarkyti paslėptą nekilnojamojo daikto defektą arba įsipareigoti kompensuoti būsimas išlaidas, kurias dėl paslėptų trūkumų patirs ieškovai.
Teismas darė išvadą, jog namo stogo trūkumai toje namo dalyje (virš mansardos) egzistavo iki nuosavybės teisės perėjimo ieškovams momento. Stogo būklė buvo bloga ir tokia tapo per laiką iki šalių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Stogo trūkumai atsirado dėl ilgalaikio, kelis metus trukusio poveikio.
Teismas, atmesdamas atsakovų atstovo argumentą, jog nenustatyta tikroji vandens pratekėjimo pro stogo konstrukcijas priežastis, nes patys ieškovai galėjo pažeisti stogo dangą atlikdami name remontus, pažymėjo, kad ieškovai namo remonto vidaus darbus atliko kitoje namo dalyje, o ne virš mansardos, todėl lieka savaime nepaneigta aplinkybė, jog stogo plokštė po stogo danga jau buvo supuvusi ir stogo trūkumai namo dalyje virš verandos atsirado dėl ilgalaikio, ne vienus metus trukusio poveikio, t. y. iki Sutarties sudarymo. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesivadovauti į bylą pateiktomis foto nuotraukomis, kuriose užfiksuota mansardos stogo būklė, atitinkanti liudytojo parodymus. Be to, atsakovai buvo informuoti apie vandens pratekėjimą, todėl turėjo galimybę patys atvykti į įvykio vietą.
Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl sandorio šalių elgesio bei jų sąžiningumo, teismas vertina aplinkybes, jog ieškovai, prieš įsigydami turtą, domėjosi parduodamu namu, pirkimo–pardavimo sutartis, kuri laikytina ir turto perdavimo priėmimo aktu, pasirašyta 2025-05-29. Vadinasi, per daugiau nei du mėnesius, vanduo į patalpas pro namo stogą nepratekėjo, priešingu atveju toje namo dalyje matytųsi vandens pratekėjimo žymės. Bylos duomenys nepatvirtina, jog pratekėjimo požymiai buvo iki šalių sutarties sudarymo, labiau tikėtina yra tai, kad patys atsakovai nežinojo apie vandens pratekėjimo grėsmę iki namo pardavimo dienos. Ir tai nagrinėjamos bylos kontekste nesudaro pagrindo paneigti atsakovų kaip pardavėjų sąžiningumo. Tačiau nepaisant aplinkybės, jog atsakovai tikėtina galėjo nežinoti apie namo stogo konstrukcijos trūkumus, dėl ko į namo mansardos vidų pradėjo pratekėti vanduo, už parduodamo daikto kokybę atsakingas yra pardavėjas – atsakovai, kurie privalo patvirtinti gyvenamojo namo tinkamumą naudotis. Teismas sutiko, jog dėl pratekančio stogo negalima buvo naudotis namu pagal jo įprastinę paskirtį, tvarkyti namo vidų, atlikti apdailą bei juo pilnavertiškai naudotis galima tik minimus stogo trūkumus pašalintus, todėl teismas darė išvadą, jog ieškovai turi teisę reikalauti, kad atsakovai kaip pardavėjai atlygintų protingas pirkėjų išlaidas daikto trūkumams ištaisyti.
Teismas nurodė, kad ieškovai pateikė duomenis, jog savo lėšomis likvidavę nekilnojamojo daikto paslėptus defektus jie patyrė 2 245,97 Eur išlaidų. Ieškovai detalizavo turėtas išlaidas, o posėdžio metu liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad visos įsigytos prekės buvo būtinos ir panaudotos stogo remonto darbams. Iš 2025-10-10 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito matyti, kad D. J. sumokėjo už metalo skardos gaminius 215 Eur. Iš 2025-09-30, 2025-10-01, 2025-10-03 PC Senukai kvitų matyti, kad už bituminę dangą ir plėvelę sumokėta iš viso 375,45 Eur. Iš 2025-09-30 Norfos kvito matyti, kad už šiukšlių maišus sumokėta 6,80 Eur. Už medžiagas, įsigytas iš UAB „DK statyba”, buvo sumokėta 405,72 Eur. Iš 2025-10-03 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 036 matyti, kad už stogo darbus D. J. sumokėjo D. B. 1 183 Eur. Ieškovai turėjo 60 Eur skolos išieškojimo išlaidų teisininko pagalbai apmokėti. Nėra pagrindo nesutikti, kad šios išlaidos būtų buvusios nepagrįstos.
Teismas pažymėjo, kad turi būti atsižvelgta į stogo įprastinį nusidėvėjimą bei jo remonto darbų apimtis, taip pat turi būti atsižvelgta, jog šalys susitarė ne dėl naujo namo pirkimo pardavimo, o dėl keturiasdešimties metų senumo namo pirkimo – pardavimo, kurio stogas buvo perdengtas prieš keletą metų iki šalių sutarties sudarymo. Be to, ieškovai mansardos stogo keitimui pasirinko kitas – brangesnes ir kokybiškesnes - medžiagas, apskardino mansardos stogo plotą. Neįvertinus šių aplinkybių ir priteisiant visą ieškovų ieškinyje prašomą sumą, ieškovai būtų įgiję visiškai naują ir kitos apimties bei kokybės namo mansardos stogą. Atsižvelgdamas į šias visas byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus remontuoto namo mansardos stogo nusidėvėjimo bei jo remonto darbų apimtis, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas sumažinti ieškovų prašomą priteisti mansardos stogo trūkumų ištaisymo sumą nuo 2 185,97 Eur iki pagrįstos 1 500 Eur sumos. Ieškovų turėtos 60 Eur skolos išieškojimo išlaidos, pasinaudojus teisininko pagalba, laikytinos ieškovų patirtais nuostoliais, todėl taip pat priteistinos iš atsakovų, proporcingai jų valdyto nekilnojamojo turto daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai P. A. ir A. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų pareikštą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, atsakovų naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Nors pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2025-05-29, ieškovai nurodytu turtu naudotis pradėjo nuo 2024-12-21, pasirašius preliminarią namo pirkimo - pardavimo sutartį ir sumokėjus avansą. Ieškovai dėl turto kokybės jokių pretenzijų niekada nereiškė. Gyvenamasis namas, kurio stogą remontavo ieškovai, pastatytas 1984 metais, tai yra prieš 42 metus. Byloje nustatyta, jog prieš keletą metų stogas buvo keistas, ką patvirtino ir liudytojas, kuris ieškovams atliko stogo remonto darbus. Taigi, ieškovai, pirkdami daug metų naudotą ir už gana nedidelę kainą (82 000 Eur) įsigytą namą, galėjo numanyti, jog tinkamam namo eksploatavimui bus būtina atlikti ne tik einamąją namo priežiūrą, bet gali išryškėti bet kuriuo metu įsigyto namo tolesnio eksploatavimo metu ir kitų namo defektų (gedimų), sąlygotų natūralaus nusidėvėjimo. Nors sutartyje buvo pažymėta, kad namas neturi jokių defektų ar gedimų, tačiau ieškovai, kaip apdairūs ir rūpestingi asmenys, galėjo numanyti, jog namas gali turėti tam tikrų trūkumų, apie kuriuos namo pardavėjai gali net nežinoti.
Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nurodyti stogo trūkumai (supuvusi OSB plokštė) atsirado dėl ilgalaikio, kelis metus trukusio poveikio, be to, stogo dangai toje vietoje buvo panaudotos pigiausios medžiagos, kurių garantinis terminas trumpas. Liudytojas nurodė, jog stogui naudotoms medžiagoms garantinis terminas buvo suėjęs.
Ieškovai neįrodė, kad namo trūkumai yra esminiai, juos pašalinti sudėtinga, neįmanoma ar toks pašalinimas reikalautų didelių finansinių kaštų, o namu ateityje negali būti naudojamasi. Ieškovai įsigijo 42 metus naudotą namą, todėl įvertinus tą aplinkybę, jog namo dalys, detalės ir kitos konstrukcijos natūraliai dėvisi, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad senos statybos namas neturės trūkumų ar apskritai nereikės atlikti tam tikrų remonto darbų.
Naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Jau vien pats prekės pobūdis – senos statybos namas – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai name negyveno, o jį paveldėję pardavė ieškovams. Teismo posėdžio metu ieškovas K. J. nurodė, jog apie stogus supranta, kadangi juos nuo vaikystės remontavo kartu su tėvu. Teismo posėdžio metu nurodė, jog jis asmeniškai buvo užlipęs ir stogą tikrino, tačiau jokių defektų nematė. Ieškovai taip pat nurodė, jog jokių ekspertų ar specialistų pirkdami namą nesikvietė.
Nors pardavėjas turi pareigą informuoti apie visus esminius namo trūkumus, prieš parduodamas namą pardavėjas turi aiškiai žinoti jo trūkumus, kuriuos galėtų pateikti pirkėjui. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovai įsigijo 42 metų senumo namą ir jame gyveno nuo preliminarios sutarties pasirašymo bei avanso sumokėjimo momento 2024-12-21. Nors teismas sprendime apie tai visiškai nepasisakė, tačiau patys ieškovai teismo posėdžio metu tas faktines aplinkybes patvirtino. Taigi, ieškovai iki stogo defektų atsiradimo name pragyveno daugiau nei 8 mėnesius. Akivaizdu, jog ieškovai naudojosi įsigytu turtu ir šios aplinkybės ieškovai neneigė. Ieškovai įsigijo 42 metų senumo, senos statybos namą, kurio stogas ties mansarda po daugiau nei 8 mėnesių eksploatavimo prakiuro, galėjo atsirasti ir patiems ieškovams eksploatuojant įsigytą namą.
Byloje nėra pateikti duomenys apie liudytojo D. B. tinkamą kvalifikaciją teikti išvadas apie namo stogo gedimo priežastis ir su tuo susijusiais klausimais, kad būtų galima tinkamai įvertinti jo nurodytos analizės pagrįstumą ir patikimumą. Nors byloje yra pateiktas įrodymas, jog liudytojas D. B. vykdo individualią veiklą ir remontuoja stogus, tačiau ieškovai apie D. B. turimą kvalifikaciją jokių įrodymų nepateikė. Be to, teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus D. B. nurodė, jog jis vykdo tik individualią veiklą ir stogus keičia bei remontuoja tik apie metus, tačiau tam jokios kvalifikacijos neturi ir nėra jos įgijęs. Pažymėjo, jog yra savamokslis, remontuoti išmoko iš kitų asmenų. Taigi, ieškovų ir liudytojo D. B. pateikti byloje paaiškinimai negali patvirtinti senos statybos namo dalių (konstrukcijų) susidėvėjimo bei aplinkybės, jog namo defektai yra esminiai bei kad namas negali būti naudojamas pagal jo paskirtį.
Savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad byloje būtų nustatytos namo gedimą/defektus lėmusios priežastys ir gedimo/nusidėvėjimo atsiradimo laikas, ieškovai nesinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, toks namo stogo atsiradęs defektas tikėtinas ir ieškovų namo eksploatavimo metu, kadangi namas, dar iki atliekant jo apžiūrą 2025 metų rugpjūtį, buvo eksploatuojamas ir ieškovai nuo namo įsigijimo iki defektų atsiradimo gyveno jame daugiau nei 8 mėnesius. Ieškovų pragyventas laikas name paneigia aplinkybę, jog dėl namo nustatytų trūkumų buvo negalima jo naudoti pagal paskirtį.
Nors atsakovai kaip pardavėjai turi pareigą informuoti apie namo trūkumus, tačiau tai nepaneigia, jog ieškovai, pirkdami gerokai naudotą namą, ir patys turėjo imtis priemonių tam, kad įsitikintų perkamo namo technine būkle. Byloje ginčo nėra, kad ieškovai namo pirkimo – pardavimo sutartį sudarė nepatikrinę jo būklės su specializuotais specialistais.
Namo stogo patikrą ieškovai atliko praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po namo įsigijimo ir tik po to, kai pradėjo į namo vidų veržtis vanduo. Šių aplinkybių kontekste vertintina, kad namo įsigijimo metu namas tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog namas jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį.
Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo laikyti, kad namo stogo nustatyti trūkumai pardavėjams buvo žinomi ar galėjo būti žinomi. Ieškinyje nurodyti namo stogo trūkumai gali būti nustatyti tik atlikus išsamią profesionalią namo apžiūrą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovams apie šiuos namo stogo trūkumus galėjo būti žinoma.
Namo detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas namą, negali prisiimti visų namo gedimų rizikos dėl natūralaus detalių (dalių) dėvėjimosi, o pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo tarnavimo kaip ir įsigyjant naujos statybos namą. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovai, būdami namo savininkais, žinojo apie namo trūkumus – stogo susidėvėjimą – ir jų sąmoningai neatskleidė ieškovams sudarant namo pirkimo-pardavimo sandorį. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad namo stogo nusidėvėjimas atsirado jį eksploatuojant atsakovams, buvo ir namo pardavimo metu, apie jį atsakovams buvo žinoma, tačiau ieškovams tokia informacija nebuvo suteikta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai D. J. ir K. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti jų naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsakovų argumentas, kad ieškovai negalėjo tikėtis naujos statybos namo kokybės vien dėl to, jog įsigytas namas buvo senos statybos, nepaneigia atsakovų atsakomybės pagal CK 6.317 ir 6.333 straipsnius.
Byloje buvo nustatyta ne paprasto nusidėvėjimo, o netinkamai įrengtos stogo konstrukcijos problema.
Prieš keletą metų stogas buvo perdengtas nauja danga, apie ką patys atsakovai informavo ieškovus. Dėl šios priežasties ieškovai turėjo pagrįstą lūkestį, kad namo stogo konstrukcija yra tinkamos būklės ir artimiausiu metu nereikalaus remonto ir papildomų investicijų. Byloje buvo aiškiai akcentuota, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl ieškovai sutiko mokėti sutartą kainą, buvo būtent neseniai pakeistas stogas ir tikėjimas, kad papildomų investicijų į jį nereikės.
Defektai buvo paslėpti po stogo danga ir išryškėjo tik pradėjus tekėti vandeniui, todėl atsakovai negali remtis vien namo amžiumi kaip pagrindu išvengti civilinės atsakomybės. Teismas jau įvertino namo senumą ir natūralų nusidėvėjimą sumažindamas ieškovų reikalautą nuostolių sumą.
Atsiliepimas
Atsakovai iškreipia faktines aplinkybes teigdami, kad ieškovai neva name gyveno daugiau nei 8 mėnesius iki stogo pratekėjimo. Ieškovai faktiškai į namą įsikėlę 2025 m. balandžio mėnesį ir tai savaime nepaneigia paslėptų defektų egzistavimo namo perdavimo momentu.
Atsakovų teiginį, kad nėra objektyvių įrodymų apie defektų egzistavimą iki nuosavybės perdavimo, paneigia liudytojo D. B. parodymai, kuriuos teismas pripažino patikimais.
Atsakovų versiją, kad stogo defektai galėjo atsirasti dėl ieškovų atliekamų remonto darbų, teismas teisingai atmetė kaip nepagrįstą. Byloje nustatyta, kad ieškovai vidaus remonto darbus vykdė kitoje namo dalyje, o ne virš mansardos, kur buvo nustatyti stogo pažeidimai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent ieškovų veiksmai sukėlė stogo konstrukcijų pažeidimus.
Atsakovų argumentai dėl liudytojo D. B. parodymų nepatikimumo nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo. Civiliniame procese nėra nustatyta taisyklė, jog tam tikros aplinkybės gali būti įrodinėjamos tik ekspertizės aktu, įrodinėjimo priemonėmis gali būti liudytojų parodymai, rašytiniai dokumentai, nuotraukos ir kiti įrodymai, kuriuos teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą. Nagrinėjamoje byloje pats teismas aiškiai pažymėjo, kad atsakovų argumentai dėl būtinybės skirti ekspertizę yra nepagrįsti.
Atsakovai buvo informuoti apie stogo pratekėjimą ir turėjo galimybę patys atvykti į vietą bei įsitikinti situacija, tačiau aktyvių veiksmų nesiėmė. Todėl atsakovai negali remtis vien tuo, kad nuotraukose nėra datos žymų, siekdami paneigti visą įrodymų visetą.
CK 6.328 straipsnio 1 dalis pirkėjui suteikia teisę, o ne pareigą, tikrinti perkamą daiktą prieš jo priėmimą.
CK 6.328 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas „protingumo kriterijus“ turi būti vertinamas pagal konkrečios situacijos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovai namą apžiūrėjo, ieškovas buvo užlipęs ant stogo, teiravosi atsakovų apie stogo būklę bei neseniai atliktus remonto darbus. Atsakovai patvirtino, kad stogas buvo pakeistas prieš keletą metų ir nenurodė jokių galimų trūkumų. Todėl ieškovų elgesys visiškai atitiko apdairaus ir rūpestingo pirkėjo standartą, o pareigos atlikti konstrukcijų ardymo ar specialios ekspertizės įstatymas jiems nenustatė.
Atsakovų argumentai, kad stogo defektai nebuvo esminiai ir nesutrukdė naudotis namu pagal paskirtį, prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Byloje nustatyta, kad dėl paslėpto stogo nesandarumo pradėjo drėkti lubos, buvo užlietas didelis patalpų plotas ir sugadinti viduje buvę daiktai. Pats teismas konstatavo, jog dėl pratekančio stogo negalima buvo naudotis namu pagal jo įprastinę paskirtį, tvarkyti namo vidų bei atlikti apdailą. Namu buvo galima pilnavertiškai naudotis tik minimus stogo trūkumus pašalintus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, jog CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovai, pirkdami daug metų naudotą ir už gana nedidelę kainą (82 000 Eur) namą, galėjo numanyti, jog tinkamam namo eksploatavimui bus būtina atlikti ne tik einamąją namo priežiūrą, bet gali išryškėti bet kuriuo metu įsigyto namo tolesnio eksploatavimo metu ir kitų namo defektų (gedimų), sąlygotų natūralaus nusidėvėjimo. Nors sutartyje buvo pažymėta, kad namas neturi jokių defektų ar gedimų, tačiau ieškovai, kaip apdairūs ir rūpestingi asmenys, galėjo numanyti, jog namas gali turėti tam tikrų trūkumų, apie kuriuos namo pardavėjai gali net nežinoti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.399 straipsnyje, reglamentuojančiame netinkamos kokybės nekilnojamųjų daiktų pardavimą, numatyta, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.
Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).
Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą, už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui.
Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie parduodamą daiktą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę prioritetiškai yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės ir, vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą ir jo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
Pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ginčuose dėl parduoto daikto kokybės. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantų argumentams, kad ieškovai įsigijo ne naują gyvenamąjį namą, o 1984 metais statytą namą, todėl atsižvelgiant į tai bei į nupirkto turto kainą (82 000 Eur), nėra pagrindo tikėtis, jog toks namas neturės trūkumų ar apskritai nereikės atlikti tam tikrų remonto darbų. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai, pirkdami nenaują namą, turėjo imtis priemonių tam, kad įsitikintų perkamo namo būkle. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Taigi, šiuo aspektu akcentuotina, jog kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Nors nei įstatymas, nei sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, tačiau ieškovai, pirkdami nenaują, prieš 42 metus statytą namą, galėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jo būklę (kokybę), konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis, nes namas gali turėti tam tikrų trūkumų, apie kurios namo pardavėjai gali net nesuprasti ir nežinoti. Juolab, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai ginčo namą paveldėjo ir prieš parduodant name negyveno. Kaip pagrįstai nurodė apeliantai, šiuo atveju yra reikšminga ir tai, jog nors pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2025 m. gegužės 29 d., tačiau ieškovai nurodytu turtu naudotis pradėjo nuo 2024 m. gruodžio 21 d., pasirašius preliminarią namo pirkimo - pardavimo sutartį ir sumokėjus avansą, t. y. ieškovai iki stogo defektų atsiradimo name pragyveno daugiau nei 8 mėnesius. Šių aplinkybių kontekste vertintina, kad namo įsigijimo metu jokių esminių trūkumų (defektų), neleidžiančių jo naudoti pagal paskirtį, nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, kad namas pastatytas 1984 metais ir iki jo įsigijimo buvo ilgą laiką eksploatuojamas, ieškovai negalėjo pagrįstai tikėtis tokios pačios konstrukcijų ir kitų pastato elementų būklės, kokios būtų galima tikėtis naujai pastatytame ar neseniai rekonstruotame name. Ilgalaikės eksploatacijos metu namo konstrukcijos ir apdailos elementai natūraliai dėvisi, jų būklei įtakos gali turėti atmosferos poveikis, eksploatavimo sąlygos, priežiūra ir kitos aplinkybės. Todėl vien vėliau atsiradę ieškovų deklaruojami stogo konstrukcijos defektai savaime nepatvirtina, kad tokie pažeidimai egzistavo jau pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad gyvenamasis namas jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį, o ir šiuo metu ieškovai jame gyvena, t. y. naudoja pagal paskirtį.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, jog jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, jog byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 88 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad prašymo dėl teismo ekspertizės šalys nereiškė. Taigi, savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad byloje būtų nustatyti namo stogo trūkumai, juos lėmusios priežastys ir trūkumų atsiradimo laikas, ieškovai nesinaudojo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ekspertizės ir kito kvalifikuoto specialisto išvadomis nepatvirtinus stogo konstrukcijos pažeidimų ir kitų nustatytų trūkumų atsiradimo laiko, atsakovai, parduodami nenaują gyvenamąjį namą, savaime negali prisiimti visų vėliau nustatytų namo trūkumų atsiradimo rizikos. Kaip jau minėta, parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Šiuo atveju patys ieškovai pasirinko, kokiais įrodymais įrodinės savo ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Ieškovai savo ieškinio reikalavimą įrodinėjo į bylą pateiktomis fotonuotraukomis ir liudytojo D. B. parodymais. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šie įrodymai savaime negali patvirtinti, kas lėmė tai, jog nuo stogo palijus lietui pradėjo drėkti lubos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad namo stogo trūkumai toje namo dalyje (virš mansardos) egzistavo iki nuosavybės teisės perėjimo ieškovams momento, stogo trūkumai atsirado dėl ilgalaikio, kelis metus trukusio poveikio.
Liudytojų parodymai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl liudytojų parodymų vertinimo konstatuota, kad liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, jog asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Šiuo atveju sutiktina su apeliantais, kad byloje nėra pateikti duomenys apie liudytojo D. B. tinkamą kvalifikaciją teikti išvadas apie namo stogui atsiradusių defektų priežastis ir su tuo susijusiais klausimais, jog būtų galima tinkamai įvertinti jo teismo posėdžio metu pateiktos analizės pagrįstumą ir patikimumą. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovų ir liudytojo D. B. pateikti byloje paaiškinimai negali patvirtinti senos statybos namo stogo trūkumų pobūdžio, masto, jų atsiradimo laiko ar juos sukėlusių priežasčių, taip pat aplinkybės, kad atsiradę stogo defektai yra esminiai ir dėl jų namas negali būti naudojamas pagal paskirtį.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovų pateiktas fotonuotraukas vertinti kaip įrodančias ieškovų ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Fotonuotraukos galėjo būti vertinamos tik kaip apžiūros metu buvusios faktinės stogo būklės fiksavimo priemonė. Tačiau vien iš fotonuotraukų negalima nustatyti stogo defektų atsiradimo laiko, jų pobūdžio, masto ir kilimo priežasčių. Fotonuotraukos nepatvirtina, kad jose užfiksuoti defektai egzistavo namo pardavimo ir perdavimo ieškovams metu, o ne atsirado vėliau, ieškovams pradėjus naudotis namu. Todėl vien fotonuotraukų pagrindu negalima nustatyti nei stogo defektų atsiradimo momento, nei jų kilimo priežasčių. Be to, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl lubų apliejimo ginčo name tapo neįmanoma gyventi ar naudotis juo pagal paskirtį. Vien aplinkybė, kad buvo aplietos namo lubos, savaime nepatvirtina, jog visas gyvenamasis namas tapo netinkamas gyventi ar naudoti pagal paskirtį. Nors ieškovai teigė, kad buvo užlietas didelis lubų plotas ir sulieti patalpoje esantys daiktai, tačiau vien pateiktos fotonuotraukos šių aplinkybių nepatvirtina. Nesant antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, specialisto/eksperto išvados ar kitų objektyvių duomenų, vien fotonuotraukomis negalima patikimai nustatyti realaus užliejimo masto.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, stogo defektai galėjo atsirasti jau po namo pirkimo, patiems ieškovams naudojantis namu. Priešingu atveju, būtų pagrindas išvadai, kad minėti defektai turėjo būti vizualiai matomi ieškovams apžiūrint namą iki pirkimo sandorio sudarymo, o jei jokių defektų ieškovai nepastebėjo, tai suponuoja išvadą, kad jie yra nereikšmingi ir iš esmės neturi įtakos nenaujo namo vertei ir galimybei naudoti namą pagal paskirtį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pardavėjas neprivalo garantuoti, jog nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovai, prieš įsigydami namą, būtų reikalavę atsakovų pateikti dokumentus ar kitus duomenis apie stogo rekonstrukciją, naudotų medžiagų kilmę ir kokybę, atliktų darbų techninius sprendinius ar kitą su stogo būkle susijusią informaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad kokie nors stogo konstrukcijos trūkumai buvo paslėpti nuo ieškovų, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų žinoję apie kokius nors stogo trūkumus ir juos sąmoningai nuslėpę nuo ieškovų. Priešingai, byloje nėra paneigta tikimybė, kad patys atsakovai, negyvenę ginčo name, apie stogo trūkumus nežinojo ir objektyviai negalėjo jų nustatyti be specialaus tyrimo. Taip pat nėra duomenų, kad stogo trūkumai būtų buvę tyčia užmaskuoti ar kitaip slepiami. Be to, jei per stogą būtų tekėjęs vanduo, neabejotinai būtų matyti vandens nutekėjimo žymės ant lubų, sienų ir pan., juolab, kad, kaip minėta, ieškovai namu naudojosi geroką laiko tarpą iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.
Kaip jau minėta, daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip vien tik galimybė jį naudoti, nors dėl jo trūkumų būtų patiriami dideli nepatogumai, įvairaus pobūdžio trikdžiai ar papildomos sąnaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023). Atsižvelgęs į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovai savo iniciatyva ir lėšomis pasamdė meistrus, kurie 2025 m. rugsėjo 30 d. – spalio 10 d. pašalino nurodomus stogo defektus, o bendra medžiagų ir darbų vertė sudarė 2 185,97 Eur, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantais, kad ieškovai neįrodė, jog nustatyti namo trūkumai buvo esminiai, jų pašalinimas buvo sudėtingas ar neįmanomas arba kad tokiam pašalinimui reikėjo didelių finansinių kaštų. Taip pat ieškovai neįrodė, kad dėl nustatytų stogo trūkumų namas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Priešingai, byloje nustatyta, kad stogo defektai buvo pašalinti per gana trumpą laiką, o jų pašalinimo išlaidos sudarė 2 185,97 Eur, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatyti trūkumai iš esmės ribojo galimybę naudoti namą pagal paskirtį (CPK 178, 185 straipsniai).
Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė, jog jiems naudojantis gyvenamuoju namu nustatyti stogo trūkumai jau egzistavo gyvenamojo namo pardavimo ir perdavimo metu. Taip pat ieškovai neįrodė, kad nustatyti stogo trūkumai buvo esminiai ir dėl jų gyvenamasis namas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Nenustačius ir neįrodžius aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti atsakovams, kaip gyvenamojo namo pardavėjams, atsakomybę už ieškovų nurodomus stogo trūkumus, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio reikalavimo dėl jų patirtų nuostolių atlyginimo.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą tenkina, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina pilna apimtimi ir priima naują sprendimą – ieškinio netenkina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog turėjo 1 500 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų paruošimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose viso proceso metu (sąskaita faktūra apmokėta atsakovo A. A.). Skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, iš ieškovų atsakovų naudai priteisiamos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos, po 750 Eur kiekvienam atsakovui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Apeliantai pateikė įrodymus apie 35 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą.
Tenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovų apeliantų naudai priteisiamos 35 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 17,50 Eur kiekvienam atsakovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų D. J. ir K. J. ieškinį atsakovams P. A. ir A. A. dėl tiesioginių nuostolių priteisimo atmesti.
Priteisti atsakovui P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovui P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,50 Eur (septyniolikos eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,50 Eur (septyniolikos eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.