- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-02
- Bylos Nr.
- e2S-696-569/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02700-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- AB "Panevėžio energija", Akcinė bendrovė "PANEVĖŽIO BUTŲ ŪKIS"
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovėms AB „Panevėžio energija“ ir AB „Panevėžio būtų ūkis“.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
I. V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Panevėžio energija“ priteisti 16 491 eurų turtinės žalos ir 16 000 eurų neturtinės žalos. Viso 32 491 eurus. Iš AB „Panevėžio būtų ūkis“ priteisti : 7 488 eurus turtinės žalos ir 12 800 eurų neturtinės žalos, viso 20 288 eurus. Bendrą ieškinio 52 779 eurų sumą priteisti V. J. visa apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2026 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovėms AB „Panevėžio energija“ ir AB „Panevėžio būtų ūkis“.
Teismas nustatė, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-5261-828/2018 iš esmės išsprendė klausimą dėl V. J. argumentų, susijusių su AB „Panevėžio energija“ atsakomybe, bei klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildinamo iš tų pačių reikalavimų ir argumentų, kuriuos ieškovas nurodo ir 2026 m. gegužės 26 d. pateiktame ieškinyje. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-339-940/2019 iš esmės išsprendė klausimą dėl V. J. argumentų, susijusių su AB „Panevėžio būtų ūkis“ atsakomybe bei klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildinamo iš tų pačių reikalavimų ir argumentų, kuriuos ieškovas nurodo ir 2026 m. gegužės 26 d. pateiktame ieškinyje. Civilinėje byloje Nr. e2-8014-1137/2020 teismas nurodė, kad AB „Panevėžio energija“ teikė netinkamos kokybės paslaugą, taip pat išsakė argumentus dėl bute šildymo sezono metu esančios temperatūros. Tesimas priimdamas sprendimą išsamiai išsprendė klausimus dėl prievolės (ne)egzistavimo, dėl paslaugos (ne)kokybiškumo ir dėl kompensacijos. Civilinėje byloje Nr. e2-2645-1137/2022 tesimas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, taip pat sprendime pasisakė ir dėl V. J. argumentų apie netinkamos kokybės paslaugas ir ginčą šioje dalyje išsprendė iš esmės. Civilinėje byloje Nr. e2-184-1103/2024 teismas 2024 m. sausio 8 d. AB „Panevėžio energija“ ieškinį tenkino visiškai. Taip pat teismas sprendime iš esmės išnagrinėjo klausimą dėl tiekiamos šilumos energijos atitikimo kokybės reikalavimams ir nustatė, kad AB „Panevėžio energija“ tiekta šilumos energija atitiko nustatytus kokybės reikalavimus.
Teismas sprendė, kad ieškovas ieškinyje nurodytus reikalavimus bei argumentus kildina iš tų pačių reikalavimų, dėl kurių jau buvo pasisakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-5261-828/2018, e2-8014-1137/2020, e2-339-940/2019, e2-2645-1137/2022, e2-184-1103/2024. Tai, kad ieškovas nesutinka su įsiteisėjusiais teismų sprendimais, negali būti teisėtu pagrindu teikti analogiškus ieškinius bei teikti ieškinius tapačiais, analogiškais motyvais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026-06-09 nutartį, kaip neteisėtą; pripažinti, kad V. J. pateiktas ieškinys priimtas ir nagrinėtinas pirmos instancijos teisme iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
AB „Panevėžio energija“ ieškinius dėl apmokėjimo teikia kasmet, po šildymo sezono pabaigos, tai atliko ir 2026-03-18, tačiau į V. J. skundus nereaguoja, šildymo kokybės negerina.
Esant tokiai situacijai, ieškovas turi teisę ginčyti neteisėtą reikalavimą ir teikti priešpriešinį reikalavimą - ieškinį arba priešieškinį, kurių padavimo skaičiaus civilinis kodeksas neriboja. Ieškovas turi teisę teikti procesinius reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš AB „Panevėžio energija“ ir jos nurodymų nevykdančios UAB „ Panevėžio būtų ūkis“.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu – kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį, pagrįstumo ir teisėtumo.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: šalis, ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą. Tam, kad būtų galima atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, turi būti nustatytas visų šių elementų sutapimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad vien tai, jog bylose sutampa šalys ar ginčas yra susijęs su tuo pačiu materialiniu teisiniu santykiu, savaime nepatvirtina ieškinių tapatumo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nors ankstesnėse bylose ir nagrinėjamoje byloje sutampa proceso šalys ir ginčo teisinis santykis, t. y. ieškovo ir atsakovių santykiai, kylantys iš šilumos energijos tiekimo sutarties, tačiau nesutampa kiti ieškinio tapatumui nustatyti reikšmingi elementai. Visų pirma, skiriasi laikotarpiai, už kuriuos ieškovas reiškia reikalavimus atsakovėms, taip pat skiriasi prašomos priteisti sumos. Vadinasi, ankstesnėse byloje nebuvo nagrinėjami tie patys konkretūs atsiskaitymo santykiai ir tos pačios piniginės prievolės, kurios sudaro nagrinėjamo ieškinio dalyką.
Aplinkybė, kad minėtų ieškinių reikalavimai kildinami iš tos pačios šilumos energijos tiekimo sutarties, taip pat nėra pakankama konstatuoti ieškinių tapatumą. Sutartis nustato šalių tarpusavio teisinio santykio pagrindą, tačiau kiekvienu konkrečiu laikotarpiu atsirandantys šalių tarpusavio atsiskaitymai, jų apimtis, ieškovo nurodomi pažeidimai, konkrečios neapmokėtos sumos ir dėl jų, ieškovo teigimu, atsiradusi žala sudaro konkretaus reikalavimo faktinį pagrindą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga ne vien tai, kad ieškovas pakartotinai ginčija atsakovės teikiamos šilumos energijos kokybę ar apskritai atsisako mokėti pagal tą pačią sutartį, tačiau reikia atsižvelgti į ieškinio dalyką, nes neatitinka sumos.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, vertino ankstesnėse bylose priimtų teismų procesinių sprendimų turinį ir nurodė, kad jose iš esmės jau buvo išspręsti klausimai dėl ieškovo argumentų, susijusių su atsakovo atsakomybe, prievolės egzistavimu, šilumos energijos tiekimo paslaugos kokybe, taip pat dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kildinamo iš ieškovo nurodomų atsakovo veiksmų. Tačiau vien aplinkybė, kad ankstesnėse bylose teismas pasisakė dėl iš esmės panašių ieškovo argumentų ir vertino iš tos pačios šilumos energijos tiekimo sutarties kylančių šalių tarpusavio santykių, savaime nepatvirtina naujai pareikšto ieškinio tapatumo ankstesnėse bylose išnagrinėtiems ieškiniams.
Sprendžiant dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo, būtina vertinti ne tik tai, ar ankstesnėje byloje buvo pasisakyta dėl tokio paties pobūdžio teisinių argumentų ar atsakovės atsakomybės, tačiau ir tai, ar sutampa konkretus ieškinio dalykas bei faktinis ieškinio pagrindas. Nagrinėjamu atveju iš teismo nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovo reikalavimai ankstesnėse bylose ir šioje byloje yra siejami su skirtingais laikotarpiais bei skirtingomis sumomis. Taigi nors ieškovas savo reikalavimus grindžia iš esmės tais pačiais argumentais dėl atsakovės atsakomybės ir paslaugos kokybės, konkretus piniginis reikalavimas, jo dydis, kuriomis grindžiamas šio reikalavimo atsiradimas, nėra visiškai tapatūs ankstesnėse bylose nagrinėtiems reikalavimams.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, jeigu teismas manė, kad ieškinyje nepakankamai aiškiai atskirtos ankstesnėse bylose nagrinėtos ir šioje byloje reiškiamos pretenzijos, pirmiausia turėjo suteikti ieškovui galimybę patikslinti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, aiškiai nurodant konkretų laikotarpį, konkrečias ginčijamas sumas, jų susidarymo aplinkybes ir santykį su ankstesnėse bylose pareikštais reikalavimais. Tokiu būdu būtų buvę galima nustatyti tikrąsias ginčo ribas ir įvertinti, ar egzistuoja visi CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymui būtini ieškinių tapatumo elementai. Tuo tarpu iš karto atsisakius priimti ieškinį, neįvertinus konkrečių reikalavimų ir faktinių jų pagrindų skirtumų bei nesuteikus ieškovui galimybės pašalinti galimus ieškinio trūkumus, buvo nepagrįstai apribota ieškovo teisė kreiptis į teismą ir iš esmės iš anksto konstatuotas ieškinio tapatumas, nors tam būtinos faktinės aplinkybės nebuvo tinkamai nustatytos.
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, pirma netaikęs trūkumų šalinimo institutą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme, panaikinus skundžiamą nutartį ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.