Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-237-569/2026

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-09
Bylos Nr.: e2A-237-569/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02430-2025-8
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Irma Valiuškienė, Aleksandras Rusakas
Atsakovas: T. I.
Ieškovas: Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

2.6.10.5.2.19pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-237-569/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02430-2025-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.19; 2.6.10.8; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.4.; 3.3.1.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 9 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės (pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irmos Valiuškienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui T. I. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo T. I. 23 086,26 Eur žalai atlyginti. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigūnai (duomenys neskelbtini) pagal gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur rado agresyvų pilietį T. I.. Įvykio vietoje asmuo nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams nusiraminti ir eiti su jais prie tarnybinio automobilio, bandė priešintis dėl ko pareigūnai asmenį sulaikė. Sulaikymo metu asmuo toliau aktyviais veiksmais (spardydamas, muistydamas) bandė išvengti sulaikymo. Pareigūnams pargriovus T. I. ant žemės, pastarasis užgriuvo ant pareigūno V. P. kairės kojos kelio, taip sukeldamas pareigūnui fizinį skausmą. Vadovaudamasis tarnybinio patikrinimo išvadoje ir CMEK pažymoje nustatytomis aplinkybėmis, Kauno apskr. VPK viršininkas (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo V. P.“ pripažino, kad pareigūnas V. P. sužalojimą patyrė tarnyboje, vykdydamas tarnybines pareigas; nusprendė išmokėti pareigūnui 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Kompensacija sudaro 23 086,26 Eur ir buvo išmokėta pareigūnui 2025 m. sausio 30 d. Atsakovas T. I. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovo neteisėtų veiksmų bei žalos. Atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip kėlę grėsmę policijos pareigūnams ar I. I., todėl prieš T. I. naudota prievarta nebuvo proporcinga, o policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą nesiėmė jokių priemonių nustatyti įvykio aplinkybėms, pagal jas kvalifikuoti atsakovo veiksmus ir imtis įstatymo nustatytų priemonių. Atsakovas, būdamas neblaivus, nevykdė neteisėtų policijos pareigūnų nurodymų ir, policijos pareigūnų neteisėtais nurodymais išprovokuotas, pasyviai priešinosi fizinės jėgos ir antrankių panaudojimui dėl neblaivumo spontaniškai reaguodamas į susiklosčiusią situaciją. Atsakovas buvo savo namuose. Būdamas neblaivus negalėjo adekvačiai reaguoti į susiklosčiusią situaciją, objektyviai vertinti nei savo veiksmų nei galimų jų pasekmių. Todėl atsakovo veiksmai negali būti vertinami taikant generalinio delikto taisyklę ir atsakomybė dėl bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimo, sukėlusio kitam asmeniui žalos, jam negali būti taikoma. Priešingai nei nurodyta 2024 m. gruodžio 5 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnas V. P. elgėsi neadekvačiai susidariusiai situacijai, neteisėtai bei nepagrįstai siekė sulaikyti asmenį. Net ir nustačius deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės pagal ieškinio reikalavimus dėl Ieškovo kaltės. Ieškovo teikiami duomenys apie jam padarytą žalą yra prieštaringi ir nepakankami.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė T. I. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad sulyginus vaizdo įrašo duomenis ir pareigūnų tarnybinius paaiškinimus, jog jiems atvykus I. I. paaiškino, kad jos sūnus T. I. elgėsi agresyviai, kelia konfliktą. Tokių paaiškinimų I. I. jos teigimu neteikė, ji buvo susijaudinusi dėl to, kad sūnus nukrito nuo laiptų ir galėjo susižaloti. Taip pat nepasitvirtino aplinkybė, kad T. I. atsistojo į kovinę parengtį, vienoje rankoje laikė žiebtuvėlį- jis rankose nieko neturėjo. Teismas sutiko su atsakovu, kad nutarime skirti T. I. administracinę nuobaudą nepagrįstai nurodyta, kad neteisėtus veiksmus jis atliko viešojoje vietoje - (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra I. I. asmeninės nuosavybės teise priklausantis kotedžas ir žemės sklypas prie jo. Tai nėra vieša vieta.

Teismas nurodė, kad išvadą apie I. I. tariamai gresiantį smurto pavojų padarė ir policijai pranešė jos iškvietimą dėl GPM priėmęs BPC operatorius, tačiau, teismo vertinimu, tokia išvada buvo padaryta iš I. I. teiginio, kad sūnus agresyvėja, iš jos verksmo bei aplinkybės, kad po šio skambučio BPC darbuotojui pabandžius susisiekti su pareiškėja, ji nebeatsiliepė, tačiau buvo girdėti vyriškas balsas, kelis kartus pakartojęs „kviesk policiją“. Taip pat akivaizdu, kad atvykus policijos pareigūnams, atsakovas iš pradžių nusileido laiptais žemyn, tačiau vėliau jų reikalavimų eiti į policijos automobilį nepaisė, toliau ieškojo savo telefono, nusisuko nuo pareigūnų ir lipo laiptais aukštyn.

Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, koks gydytojas atliko ultragarsinį tyrimą, o 2024 m. spalio 22 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo tyrimų dalyje, kur šis tyrimas aprašytas (3.6 punkte) nėra nurodyta, ar (duomenys neskelbtini) yra dabartinis ar senas, todėl neaišku, kokiu pagrindu gydytojas ortopedas S. N. nustatė diagnozę (duomenys neskelbtini). Kita vertus, kaip patvirtino liudytojai, MRT paprastai atliekamas esant chirurginio gydymo galimybei. Šiuo atveju tokia galimybė V. P. nebuvo nustatyta, jam paskirtas reabilitacinis gydymas, kas visų bylos įrodymų kontekste formuoja teismo įsitikinimą, kad (duomenys neskelbtini) trauma buvo degeneracinio pobūdžio, o priešingai išvadai padaryti byloje įrodymų nepakanka. Teismas pažymėjo, kad CMEK išvadoje 3 punkte nustatytos ligos ir diagnozės yra (duomenys neskelbtini). Nors teismo posėdyje komisijos nariai teigė, kad apsirikta nurodant diagnozę (duomenys neskelbtini), tačiau toks įrašas kelia teismui papildomas abejones dėl to, kad komisija, priimdama sprendimą dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo ir jo ryšio su (duomenys neskelbtini) įvykiu, atmestinai vertino medicininius dokumentus, nesiėmė veiksmų nuodugniai ištirti ir tiksliai nustatyti pareigūnui padarytų sužalojimų pobūdį, jų atsiradimo laiką ir priežastinį ryšį su patirta trauma.

Teismas nurodė, kad byloje ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad būtent sulaikymo metu pareigūnui įvykio (duomenys neskelbtini), t. y. apysunkis sveikatos sutrikdymas.

Teismas nurodė, kad medicininiai duomenys neleidžia teismui padaryti pagrįsto įsitikinimo standartu grindžiamos išvados nei apie tai, kad negrįžtamas sveikatos pakitimas (duomenys neskelbtini) įvyko atsakovo sulaikymo metu ir tarp šio sveikatos sutrikdymo ir atsakovo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys.

Teismas nurodė, kad iš CMEK komisijos narių O. B. ir L. U. parodymų teisme nustatyta, kad CMEK vadovavosi tik medicinos dokumentais, iš esmės tik 2024 m. spalio 18 d. ultragarsiniu tyrimu, kuriame nėra užfiksuotas dabartinis (duomenys neskelbtini), o aprašyti vaizdai eksperto P. P. vertinimu yra būdingi degeneraciniam pažeidimui; nebuvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, o pati CMEK neatliko jokių kitų apraše nurodytų tyrimų tam, kad pašalinti medicinos dokumentuose esančių diagnozių neatitikimus (duomenys neskelbtini). Pareigūnui traumos dieną (duomenys neskelbtini) nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), priskiriami lengviems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams (Sąrašo 4, 4.1.3, 4.1.4, 4.1.11 punktai), tačiau CMEK dėl šio sutrikdymo ekspertizės išvadoje iš viso nepasisakė.

Teismas sutiko su atsakovu, kad priešingai nei teigiama ieškinyje ir dublike, nustatyta, kad ieškovo darbuotojui V. P. (duomenys neskelbtini) atsakovo sulaikymo metu galėjo būti padarytas/pasidarytas (duomenys neskelbtini), kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, o ne (duomenys neskelbtini), kuris atitinka apysunkį sveikatos sutrikdymo mastą. Dėl tokio sunkumo kūno sužalojimo atsakovo darbuotojui V. P., Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka turėjo būti išmokama žymiai mažesnė kompensacija ir ieškovas turėjo patirti daug mažesnius nuostolius dėl kompensacijos išmokėjimo.

Teismas konstatavo, kad byloje nepakanka įrodymų teigti, kad ieškovas, išmokėdamas V. P. kompensaciją, tinkamai įvertino jo patirtos žalos dydį, be kita ko, reglamentuojamą Statuto nuostatomis. Pagal Statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktą lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnui išmokėtina kompensacija siekia nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Pagal ieškovo paskaičiuotą V. P. vidutinį mėnesio darbo užmokestį tai sudarytų nuo 1 289,00 Eur (1 652,56 Eur x 0,78) iki 15 385,33 Eur (1 652,56 Eur x 9,31) sumą. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrindė savo reikalavimo dėl 23 086,26 Eur dydžio žalos.

Teismas nurodė, kad iš bylos įrodymų akivaizdu, kad atsakovas visiškai nesuprato, kodėl policijos pareigūnai atvyko į jo motinos namus. Turėdami informaciją, kad jam iškviesta medicinos pagalba ir galimai yra susižalojęs, pareigūnai nepaaiškino, kodėl atsakovas privalo išeiti iš savo gyvenamojo būsto, nėra įrodymų, pagrindžiančių pareigūnų nurodytas aplinkybes, kad atsakovas kėlė grėsmę, priešingai, jis nieko neturėjo rankose (kaip nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai- žiebtuvėlio), pats konflikto nekėlė, nuo pareigūnų traukėsi, lipdamas į viršų. Šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad pareigūnams nesiėmus veiksmų išsiaiškinti faktinės situacijos, kai tai neabejotinai buvo galima padaryti (visų pirma išsiaiškinant aplinkybes dėl patirto ar gresiančio smurto ir policijos iškvietimo su I. I.), o nedelsiant imantis fizinės prievartos prieš atsakovą, kurio veiksmai nebuvo visiškai adekvati reakcija dėl neblaivumo, tačiau jokios realios grėsmės aplinkiniams nekėlė, todėl pareigūnų sprendimas nedelsiant panaudoti fizinę prievartą negali būti vertintinas kaip proporcingas ir atitinkantis aukščiau aptartas įstatymų nuostatas. Pareigūnams nuodugniai išsiaiškinus situaciją būtų paaiškėję, kad atsakovas smurto nenaudojo, jo niekada nėra naudojęs prieš savo motiną, todėl pačių pareigūnų skuboti veiksmai panaudoti fizinę prievartą ir nulėmė, kad V. P. patyrė kojos sužalojimą. Tai sudaro pagrindą teismui spręsti dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, be to, yra pagrindas atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad kompensacija pareigūnui V. P. būtų apskaičiuota netinkamai pritaikius Statutą ir jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus.

Nesutiktina su teismo išvada, kad byloje esantys duomenys neleidžia padaryti pagrįsto įsitikinimo standartu grindžiamos išvados, kad sveikatos pakitimas įvyko atsakovo sulaikymo metu ir tarp šio sveikatos sutrikdymo ir atsakovo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys. Byloje pateikti medicininiai dokumentai ir V. P. parodymai pagrindžia, kad iki (duomenys neskelbtini)., t. y. iki patirto sužeidimo tarnybos metu, V. P. nesikreipė į gydytojus dėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir (duomenys neskelbtini)nustatytas tik atliekant tyrimus, po (duomenys neskelbtini) patirto sužeidimo tarnybos metu. Teismo posėdžio metu apklaustas CMEK gydytojas ortopedas traumatologas O. B. nurodė, kad V. P. yra per jaunas žmogus, kad jam būtų degeneraciniai pakitimai, kurie paprastai pasireiškia nuo 40 m. amžiaus ir vyresniems arba asmeniui, kuris yra profesionalus sportininkas. Taip pat paaiškino, kad toks sužeidimas taip pat būdingas traumai, o ne degeneraciniams procesams. Akcentavo, kad degeneraciniams procesams būdinga kitų, greta esančių kelio dalių degeneracija – (duomenys neskelbtini)degeneracija, (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad nėra galima situacija, kuomet dėl degeneracijos nukenčia tik viena (duomenys neskelbtini) liekant nepažeistoms, t. y. atsparioms degeneracijai. Teismo posėdžio apklaustas CMEK pirmininkas gydytojas L. U. paaiškino V. P. padaryto sužeidimo mechanizmą – spaudžiant per ištiestą koją šonu, arba pasukus koją įtūpus. V. P. sulaikydamas atsakovą, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą įrėmė koją į žemę. Atsakovui griūnant ant tvirtai įremtos kojos, kelis buvo veikiamas iš šono. Toks sužeidimo mechanizmas pilnai atitinka gydytojo apibūdintąjį. Tai leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini)V. P. atsirado būtent dėl (duomenys neskelbtini)išorinio poveikio atsakovo sulaikymo metu.

2024 m. gruodžio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nebuvo nustatytų jokių neatsargių pareigūno V. P. veiksmų. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir pareigūnui atsiradusios žalos.

CMEK gavo dokumentus, kuriuose nustatytas tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Nors nurodytos kelios skirtingos diagnozės, tačiau, priešingai nei matyti iš pirmosios instancijos teismo išvadų, negalima teigti, kad jos viena kitą paneigia. Įvertinusi visus turimus dokumentus ir jose nustatytas diagnozes, CMEK privalo nustatyti sunkų, apysunkį ar lengvą sveikatos sutrikdymo mastą, išskyrus tuos atvejus, kai sunkaus, apysunkio ar lengvo sveikatos sutrikdymo masto nėra (CMEK Aprašo 9.2 p.); įvertinti po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno sveikatos būklės tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, o kursanto – profesiniam mokymui (CMEK Aprašo 9.3 p.). Nagrinėjamu atveju, CMEK gydytojai išanalizavo pateiktus dokumentus, vadovaudamiesi medicinos mokslo žiniomis, išanalizavę traumos mechanizmą, įvertino kad (duomenys neskelbtini)yra (duomenys neskelbtini)patirtos traumos pasekmė. Iš sprendimo motyvų nėra aišku, kokie galimi papildomi tyrimai, turėtų paneigti atsakovo keltą prielaidą, kad (duomenys neskelbtini)kilo dėl pačio V. P. neatsargumo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)iki CMEK išvados priėmimo.

Vertindama sveikatos sutrikdymo mastą, CMEK taip pat privalo vadovautis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 (toliau – Sąrašas) ir parinkti diagnozę atitinkančią kurį nors iš sąrašo punktų. Šiuo atveju, nustatyta, kad V. P. patirtas sužeidimas atitinka Sąrašo 3.3 papunktyje pateiktą apysunkio Nuorašas tikras Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. sausio 16 d. sveikatos sutrikdymo apibūdinimą – kiti išorinių priežasčių poveikio padariniai (vidutiniškas suluošinimas), sukėlę negrįžtamų anatominių pakitimų ir (ar) funkcinių sutrikimų, 21 dieną ir ilgiau trunkantį laikinąjį nedarbingumą ar tinkamumo vidaus tarnybai sumažėjimą, ar tarnybinį kaitumą dėl sveikatos būklės. Akivaizdu, kad papildomas kitų lengviems priskirtų sveikatos sutrikdymų įvardinimas nekeistų išvados, dėl Sąrašo 3.3 punkto taikymo. Teisės aktai nenumato, kad pareigūnui nustačius kelis sveikatos sutrikdymus vieno įvykio metu, išmokamos kelios kompensacijos pagal skirtingus Sąrašo punktus. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CMEK neatliko visų būtinų veiksmų ir dėl to buvo padaryta klaidinga išvada dėl V. P. patirto sužalojimo.

Teismas vadovavosi CK 6.283 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad šis straipsnis, reglamentuojantis žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Kompensacija pareigūnui V. P. išmokėta vadovaujantis specialia teisės norma – Statuto 60 straipsniu, reglamentuojančiu kompensacijų mokėjimą tarnybos metu sužalotiems pareigūnams. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taikytina CK 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, 2012 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2012). Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui V. P. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

Teisės aktai nenumato galimybės kompensaciją mokančiai įstaigai mažinti apskaičiuotos kompensacijos, ar reikalaujamos priteisti žalos dydį. Mažinti priteistos žalos dydį turi teisę tik teismas. Taigi, laikytina, kad ieškovo pateikti dokumentai pagrindžia pareigūno V. P. patirtą žalą, o konkretų priteistinos žalos dydį gali nustatyti tik teismas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas, kad prašomos priteisti žalos dydis yra įrodytas, privalėjo nustatyti, jo nuomone, adekvatesnį priteistiną žalos dydį, o ne atmesti ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nurodytas 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-84 patvirtintas Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje tvarkos aprašas negalioja nuo 2018 m. liepos 4 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu, reaguojant į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, buvo vadovaujamasi aukščiau minėtu SAA aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 5-V-506. SAA aprašo 3 punkte išdėstyti policijos pareigūnų veiksmai atvykus į įvykio vietą dėl gauto pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje. Priešingai nei teigiama teismo sprendime, pareigūnai, sulaikę atsakovą, atliko veiksmus, numatytus SAA Apraše. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip pareigūnai, jau sulaikę atsakovą, bendrauja su I. I., uždavinėja klausimus, susijusius su įvykiu, su atsakovo elgesiu, kompiuteriu pildo duomenis, reikalingus smurto artimoje aplinkoje orderiui išduoti, kaip numatyta SAA apraše. Ties vaizdo įrašo 21.18 min. pareigūnai nurodo I. I. apeiti į kitą tarnybinio automobilio pusę, kad būtų galima bendraujant su ja įforminti įvykį kompiuteriu, klausia apie atsakovo elgesį, teiraujasi ar jis buvo teistas. Ties vaizdo įrašo 22.04 min. pareigūnas I. I. paaiškina, kad „ne mes išduodame, čia kaip atsakysite į klausimus, sistema išduoda tą smurto artimoj aplinkoj orderį“. Tuo tarpu fone girdimi atsakovo riksmai. Taigi, akivaizdu, kad pareigūnai vertino aplinkybes dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau atsakovui nuo pat pradžių kategoriškai atsakius bendradarbiauti, būnant agresyviam, pareigūnai negalėjo jo atskirti nuo I. I. nepanaudodami prievartos. Įvykio aplinkybių aiškinimasis neatskyrus T. I. ir I. I. būtų formalus ir neatitiktų SAA aprašo reikalavimų ir jo tikslų.

Pareigūnai nuo pirmų bendravimo momentų, matė, jog atsakovas nusiteikęs priešiškai, nesiklausė, ką pareigūnai jam sako. Jam nevykdant reikalavimo eiti prie tarnybinio automobilio, tikslu atskirti jį nuo I. I. ir įforminti įvykį, einant nuo pareigūnų laiptais aukštyn, V. P. prilaikė atsakovą, tuo pačiu metu įspėdamas, kad panaudos jėgą. Šiuo atveju, psichinę prievarta buvo bandoma panaudoti jau prilaikant atsakovą, kad šis neužliptų laiptais aukščiau, siekiant, kad jis toliau nesipriešintų. Vaizdo įraše nematyti kiek toli atsakovas buvo užlipęs laiptais, tačiau aiškiai matyti, kad jais lipama. Pareigūnui įspėjus apie fizinės prievartos panaudojimą neprilaikant atsakovo, aiškiai matant, kad jis visiškai nesiklauso ir ignoruoja pareigūnų nurodymus, susidarytų situacija, kuomet fizinė prievarta būtų naudojama atsakovui gerokai palipus laiptais, kas keltų pavojų tiek pareigūnų, tiek T. I. sveikatai. Psichinės prievartos naudojimas nesistengiant prilaikyti T. I., tokiu atveju būtų formalus. Todėl pripažintina, kad šiuo atveju psichinę prievartą buvo bandoma naudoti, tačiau ji buvo neįmanoma, neveiksminga, o delsimas galėjo sukelti pavojų tiek pareigūno, tiek atsakovo sveikatai. Tokia situacija atitinka Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išimtį, kada psichinė prievarta gali būti netaikoma. Teismas formaliai įvertino situaciją, atkartojo atsakovo atstovo argumentus, neatsižvelgęs į konkrečioje situacijoje esamas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su teismo išvada, jog fizinė prievarta buvo perteklinė. V. P. fizinę prievartą panaudojo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, individualias atsakovo savybes, kaip numatyta Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas T. I. prašo apeliacin5 skund1 atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Nors apeliantas skunde, deklaratyviai tvirtina kad byloje buvo nustatytos CK numatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau šio savo teiginio neargumentuoja jokiais teisiniais motyvais, pagrįstais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ištirtais, įrodymais.

Pirmosios instancijos teismo sprendime motyvuotai pasisakyta dėl visų atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.

Šalies argumentai

Apelianto skunde nurodytą teiginį, kad vaizdo įraše nematyti atsakovo stovėjimo pozicijos todėl priešingai, nei rašome sprendime, vaizdo įrašas nepatvirtina, kad T. I. nestovėjo kovinėje pozicijoje, paneigia teismo ištirti įrodymai. Priešingai nei teigia apeliantas iš vaizdo įraše gerai matytoms, kad atsakovas jokios grėsmės policijos pareigūnams nekėlė, nes stovėjo į juos pasisukęs veidu, laikydamas ištiestas į priekį rankas, rodydamas, kad jose nieko neturi. Vaizdo įrašą patvirtina atsakovo paaiškinimai ir liudytojos I. I. parodymai. Taip pat ir pačių policijos pareigūnų teisme pakeisti parodymai, kad jiems grėsmę kėlė nueinantis atsakovas. Taigi apeliantas skunde remiasi bylos nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Konkrečių, ekspertizei atlikti būtinų, tyrimų nustatymas yra CMEK ekspertų kompetencija. Iš sprendimo matyti, kad teismo medicinos ekspertas dr. P. P., apklausiamas teisme nurodė, kad šiuo atveju informatyviausiu tyrimu būtų buvęs magnetinio rezonanso tyrimas. Taip pat atlikto ultragarsinio tyrimo vaizdo medžiaga. Teismas pasiūlė ieškovui skirti teismo medicininę ekspertizę, kadangi byloje yra dvi priešingos nuomonės dėl (duomenys neskelbtini)- ar ji įvyko ginčo įvykio metu, ar tai yra senas degeneracinio pobūdžio pažeidimas. Tačiau ieškovo atstovas atsisakė, nurodydamas, kad byloje pakaks liudytojų parodymų ir surinktų rašytinių įrodymų.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas, netinkamai vykdydamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė , o jo atstovas negalėjo nurodyti teismui jokių duomenų apie ieškovo darbuotojui V. P. išmokėtas ar neišmokėtas socialinio draudimo išmokas dėl sužalojimo, išskyrus išmokėtą, vadovaujantis Statuto 60 str. Todėl ieškovo apeliacinio skundo motyvas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi CK normomis, nors V. P. kompensacija buvo išmokėta pagal specialių įstatymą – Statutą yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Apelianto argumentas, kad, siekiant atskirti T. I. ir I. I., T. I. buvo duotas nurodymas eiti iki tarnybinio automobilio, kurio jis kategoriškai atsisakė vykdyti yra ne tik nepagrįsti bet ir prieštarauja paties apelianto nurodomoms aplinkybėms. Apelianto motyvas, kad T. I. nurodymas eiti prie policijos automobilio buvo duotas ir dėl to, kad buvo būtina nustatyti jo asmenybę, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir išgalvotas, siekiant pateisinti neteisėtus ieškovo darbuotojų veiksmus. Atsakovas buvo namuose kartu su savo mama. Ir jo asmenybę labai greitai buvo įmanoma nustatyti kitomis priemonėmis – teiraujantis mamos, prašant pateikti asmens dokumentus ir kt.

Vadovaujantis PĮ 27 str. nuostata ir šios jos įgyvendinimą užtikrinančių teisės aktų reikalavimais policijos pareigūnai prieš naudodami fizinę prievartą ir specialiąsias priemones veiksmus prieš T. I. privalėjo, visų pirma, prisistatyti ir paaiškinti priežastį, dėl ko jie atvyko į įvykį, išsakyti reikalavimus ar nurodymus, kuriuos T. I. turėtų vykdyti. Tokiu atveju jeigu T. I. atsisakytų juos vykdyti – įspėti apie gręsiančią atsakomybę ir galimą fazinės prievartos ir specialiųjų priemonių panaudojimą ir tik po to, T. I. atsisakius vykdyti jų nurodymus, taikyti prievartą ir specialiąsias priemones. Tačiau, kaip matyti iš kūno kameros vaizdo įrašo tai nebuvo padaryta nebuvo. Prieš T. I. iš karto buvo panaudotas fizinė jėga ir specialiosios priemonės. Apelianto motyvas, kad T. I. sulaikymo metu situacija atitiko PĮ 27 str. 1 d. įtvirtintą išimtį, kada psichinė prievarta gali būti netaikoma, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Atsiliepimas

Atsakovas būdamas neblaivus, nevykdė aiškiai neteisėtų policijos pareigūnų nurodymų ir, policijos pareigūnų neteisėtais nurodymais išprovokuotas, pasyviai priešinosi fizinės jėgos ir antrankių panaudojimui dėl neblaivumo spontaniškai reaguodamas į susiklosčiusią situaciją. Būdamas neblaivus negalėjo adekvačiai reaguoti į susiklosčiusią situaciją, objektyviai vertinti nei savo veiksmų nei galimų jų pasekmių. Todėl atsakovo veiksmai negali būti vertinami taikant generalinio delikto taisyklę ir atsakomybė dėl bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimo, sukėlusio kitam asmeniui žalos, jam negali būti taikoma.

Policijos pareigūno V. P. veiksmai atitinka CK 6.248 str. 4 d. įtvirtintą bendrąją kreditoriaus kaltės, esant civilinei atsakomybei, taisyklę – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Todėl teismo sprendimas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės pagal ieškinio reikalavimus dėl ieškovo kaltės atitinka CK 6.248 str. 4 d. įtvirtintą bendrąją kreditoriaus kaltės, esant civilinei atsakomybei, taisyklę bei kasacinio teismo jurisprudenciją šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo teisinių argumentų.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinys atsakovui T. I. dėl žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovo T. I. motina I. I. telefonu kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC), nurodydama, kad jos neblaivus sūnus nukrito nuo laiptų ir susižalojo, vyrui reikalinga medicininė pagalba. Policijoje registruojamų įvykių registre nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) BPC gautas pranešimas telefonu „paskambinusi moteris nurodė, kad grįžo neblaivus jos sūnus, elgiasi agresyviai. Krito nuo laiptų ir susižalojo. Vyrui reikalingi medikai. Daugiau nepatikslino, pokalbis nutrūko. Perskambinus niekas nekalbėjo, girdėjosi vyro balsas, kalbėjo agresyviai, moteris fone verkė. Informuota GMP, APVK“. BPC 2025 m. gegužės 21 d. Rašte Nr. 41D(K)-465 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad BPC (duomenys neskelbtini)informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš I. I. telefono numerio. Apie pranešimą BPC informavo policiją ir greitąją medicinos pagalbą.

2024 m. gruodžio 5 d. Kauno APVK tarnybinio patikrinimo ir 2024 m. spalio 28 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadose bei medžiagoje, policijos pareigūnų V. P. ir M. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad policijos pareigūnai į liudytojos I. I. butą (duomenys neskelbtini), kur buvo atsakovas T. I., (duomenys neskelbtini)atvyko gavę I. I. pranešimą BPC telefonu 112 apie jai gresiantį smurtą artimoje aplinkoje (t. y. iš sūnaus T. I.). Atvykus nurodytu adresu I. I. paaiškino, kad jos sūnus T. I. elgiasi agresyviai, kelia konfliktą. Užėjus į namą, iš antro aukšto lipdamas T. I. kalbėjo pakeltu tonu, klausė: „Kur mano telefonas?“, atsakius, kad nežino, kur jo telefonas, jid toliau kalbėjo pakeltu tonu. Asmens pareikalavus prieiti prie tarnybinio automobilio, šis atsakė: „Niekur aš neisiu, neaiškink“, atsistojo į kovinę parengtį, su viena ranka sugniaužė kumštį viduje laikydamas žiebtuvėlį. Pastebėjus tokius asmens veiksmus, dėl savo ir pranešėjos saugumo nedelsiant buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, asmuo buvo parverstas ant žemės ir bandant uždėti spec. priemonę antrankius, T. I. priešinosi sulaikomas, stangrino raumenis, bandė išvengti sulaikymo, kurio metu užgriuvo ant pareigūno V. P. kojos, dėl ko V. P. patyrė stiprų fizinį skausmą kairiojo kelio srityje, dėl ko vėliau nuvyko į gydymo įstaigą apžiūrai. Kauno LSMUL Skubios pagalbos traumų skyriuje buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), gydytojas skyrė laikiną nedarbingumą.

(duomenys neskelbtini)policijos pareigūnas V. P. kreipėsi į (duomenys neskelbtini)pagalbos skyrių dėl skausmo kairiojo kelio srityje. (duomenys neskelbtini) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės medicinos dokumentų išraše V. P. nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini)). Atlikta kairio (duomenys neskelbtini) rentgenografija. Gydytojas radiologas S. S. išvadoje nurodė: „Trauminės patologijos nematau“. Gydytojas ortopedas traumatologas A. Š. rekomendavo planiškai atlikti UG. (duomenys neskelbtini) atliktas Kairio kelio sąnario ultragarsinis tyrimas, išvada - „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) gydytojas ortopedas traumatologas S. N. nustatė diagnozę - (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos gydytojas ortopedas traumatologas R. N. nustatė diagnozę - (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) Tarnybiniame pranešime V. P. nurodė, kad buvo sužalotas T. I., nes verčiant T. I. ant žemės, kad jam uždėti antrankius, šis užgriuvo jam ant kairės kojos kelio.

Policijos pareigūnui V. P. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini).

Dėl V. P. sužalojimo buvo atliktas Nelaimingo atsitikimo tyrimas ir 2024 m. spalio 28 d. Surašyta „Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Dėl Kauno APVK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo patrulio V. P. sužalojimo tarnybos metu“ Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadoje konstatuota, kad traumą - kairio kelio sumušimą V. P. patyrė tarnyboje - (duomenys neskelbtini) pagal gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvykus adresu (duomenys neskelbtini) ir bandant sulaikyti agresyvų atsakovą T. I., kuris nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams nusiraminti, sulaikymo metu toliau aktyviais veiksmais (spardydamas, muistydamas) bandė išvengti sulaikymo. Pareigūnams pargriovus T. I. ant žemės, pastarasis užgriuvo ant pareigūno V. P. kairės kojos kelio, taip sukeldamas pareigūnui fizinį skausmą ir siūlyta pripažinti minėtą įvykį nelaimingu atsitikimu tarnyboje. Išvadoje buvo priimtas sprendimas pradėti tarnybinį patikrinimą nustatyti ar V. P. sužalojimas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu.

Kauno apskr. VPK 2024 m. gruodžio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo patrulio V. P. sužalojimo tarnybos metu“ buvo siūloma pripažinti, kad pareigūnas V. P. sužalojimą, t. y. kairės kojos kelio sumušimą, patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika; gavus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau - CMEK) išvadą, kurioje būtų konstatuotas sunkus, apysunkis ar lengvas V. P. sveikatos sutrikdymas, paskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją dėl tarnybos metu patirtų sužalojimų. Patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą, V. P. išduotas siuntimas į CMEK dėl jo sužalojimo sunkumo įvertinimo; Gavus CMEK išvadą, kurioje būtų konstatuotas sunkus, apysunkis ar lengvas V. P. sveikatos sutrikdymas, paskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją dėl tarnybos metu patirtų sužalojimų.

2024 m. lapkričio 7 d. Kauno APVK Kauno m. (duomenys neskelbtini) PK T. I. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl o, kad jis (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, nevykdė teisėtų policijos reikalavimų prieiti prie automobilio, priešinosi sulaikomas, stangrino rankas, bandė išvengti sulaikymo. Taip pat įžeidinėjo policijos pareigūnus sakydamas „gaidžiai mentai“, „eikit nachui“. Tuo savo veiksmais padarė pažeidimus, numatytus ANK 508 str. 1d. (Statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu) ir ANK 506 str. 4d. (Statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas).

2024 m. gruodžio 5 d. nutarimu už ANK 506 str. 4 d. ir ANK 508 str. 1 d. padarytus nusižengimus T. I. buvo paskirta 140 Eur bauda. T. I. apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta. Bylos nagrinėjime T. I. nedalyvavo, paskirtą baudą sumokėjo.

2025 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – CMEK), atlikusi ekspertizę, nustatė, kad pareigūnui V. P. po sveikatos sutrikdymo likę sveikatos pakitimai – (duomenys neskelbtini). CMEK 2025 m. sausio 14 d. Specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad: yra tarpusavio ryšys tarp pareigūno patirto sužalojimo ir fizinio veiksnio, įvykusio (duomenys neskelbtini) Pagrindas: 2025-12-05 Kauno APVK Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini); V. P. patirtas sveikatos sutrikdymas priskirtinas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo. Taip pat, nustatyti po sveikatos sutrikdymo likę sveikatos pakitimai - (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasis tarnybinio patikrinimo išvadoje ir CMEK pažymoje nustatytomis aplinkybėmis, Kauno apskr. VPK viršininkas 2025 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo V. P.“ pripažino, kad pareigūnas V. P. sužalojimą patyrė tarnyboje, vykdydamas tarnybines pareigas; nusprendė išmokėti pareigūnui 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Minėta kompensacija sudaro 23 086,26 Eur ir buvo išmokėta pareigūnui 2025 m. sausio 30 d.

Įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis).

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala, priežastinis ryšys tarp jų ir prašomos priteisti žalos atsiradimo ir atsakovo kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo.

Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai).

Nagrinėjamu atveju Kauno apskr. VPK 2024 m. spalio 28 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 7 d. Kauno APVK Kauno m. (duomenys neskelbtini) PK T. I. Administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimas skirti baudą, neabejotinai patvirtina, kad atsakovas aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, t. y. pažeidė bendro pobūdžio pareigą būti rūpestingam ir apdairiam, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina ir atliko neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad nei minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teisme nebuvo pateikta įrodymų, kad pareigūnas V. P., siekdamas sulaikyti atsakovą, ignoravo atsargaus elgesio tarnyboje standartus, naudojo netinkamus sulaikymo būdus.

CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šios CK normos gali būti taikomos tik jei nustatyta nukentėjusio asmens kaltė, kuri nepreziumuojama, taigi ją turi įrodyti skolininkas – žalą padaręs asmuo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013).

Aptarta CK 6.282 straipsnio norma reglamentuoja nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisinius padarinius deliktinės civilinės atsakomybės atveju bei įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalą atmetimo. Pažymėtina, kad deliktinės civilinės atsakomybės atveju pagrindą mažinti nuostolių atlyginimą arba atleisti kreditorių nuo civilinės atsakomybes nulemia būtent nukentėjusiojo tyčia arba didelis neatsargumas, kitaip tariant, nukentėjusiojo kaltės pasireiškimas paprastu neatsargumu nelemia žalos atlyginimo sumažinimo CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu. Priteistinų nuostolių atlyginimo sumažinimui taisyklė dėl paprasto nukentėjusiojo neatsargumo taikytina bendrosios mišrios kaltės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-84 patvirtintas Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje (toliau – SAA) tvarkos aprašas negalioja nuo 2018 m. liepos 4 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu, reaguojant į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, buvo vadovaujamasi aukščiau minėtu SAA aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 5-V-506. Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnai vertino aplinkybes dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau atsakovui nuo pat pradžių kategoriškai atsisakius bendradarbiauti, būnant agresyviam, pareigūnai negalėjo jo atskirti nuo I. I. nepanaudodami prievartos. Įvykio aplinkybių aiškinimasis, neatskyrus T. I. ir I. I., būtų formalus ir neatitiktų SAA aprašo reikalavimų ir jo tikslų. Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pareigūnas V. P., sulaikydamas atsakovą, atliko veiksmus, prieštaraujančius SAA Aprašo nuostatoms, t. y. viršijo įgaliojimus, todėl priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės.

Svarbu pažymėti, jog po policijos pareigūnas V. P. iš karto po atsakovo sulaikymo metu patirtos traumos, t. y. tą pačią dieną ((duomenys neskelbtini)), nuvyko į gydymo įstaigą. Kaip jau nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)ligoninės medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad V. P. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Gydytojas radiologas S. S. išvadoje nurodė: „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. spalio 22 d. gydytojas ortopedas traumatologas S. N. nustatė diagnozę – (duomenys neskelbtini)). 2024 m. lapkričio 21 d. VšĮ (duomenys neskelbtini)gydytojas ortopedas traumatologas R. N. nustatė diagnozę – (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sveikatos sutrikdymo mastas pirminės traumos apžiūros metu ar net vėlesniu metu gali būti ne visada teisingai ar nustatytas, ypač esant (duomenys neskelbtini), be to, gydytojai gali nustatyti skirtingas diagnozes. Taigi, skirtinga medicininė terminologija ir skirtingos diagnozės savaime nepatvirtina skirtingų traumų egzistavimo ar ankstesnės diagnozės klaidingumo. Tačiau kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, įskaitant liudytojų gydytojo ortopedo traumatologo O. B. ir fizinės reabilitacijos gydytojo L. U. parodymus, abejoti gydytojų nustatytomis diagnozėmis, susijusiomis su (duomenys neskelbtini), medicininiais dokumentais, gydytojų kvalifikacija apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, tuo labiau kad tas pačias aplinkybes, o būtent tai, kad atsakovo sulaikymo metu V. P. patyrė sveikatos sužalojimą – (duomenys neskelbtini), patvirtina ir CMEK atlikta specializuota medicininė ekspertizė. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, CMEK gavo dokumentus, kuriuose nustatytas tiek (duomenys neskelbtini). Nors nurodytos kelios skirtingos diagnozės, tačiau tai nesuponuoja išvados, kad jos viena kitą paneigia.

Pažymėtina, kad CMEK atliktos ekspertizė turinys nėra prieštaringas, ekspertinės išvados padarytos iš tyrimo eigos, todėl ja nesivadovauti nėra pagrindo. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neprašė atlikti teismo ekspertizės, pažymėtina, jog būtent atsakovas, nesutikdamas su CMEK atlikta ekspertize ir jos išvadomis, turėjo teisę prašyti paskirti teismo ekspertizę, tačiau šia teise nepasinaudojo. Nors atsakovas ieškinio nepagrįstumą įrodinėjo teismo medicinos specialisto P. P., kuris be kita ko, buvo apklaustas ir teisme, konsultacine išvada, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje analogiškos išvados vertinamos kaip rašytiniai įrodymai, kuriuose užfiksuota specialisto nuomonė, kuri nėra saistoma jokia atsakomybe ir priesaika bei gali priklausyti nuo prašiusio atlikti asmens lūkesčių, pateikiamų dokumentų apimties ir kt. Šiuo atveju, teismo medicinos specialisto P. P. konsultacinė išvada negali paneigti byloje esančių oficialių medicininių dokumentų ir CMEK ekspertizės išvadų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo sulaikymo metu policijos pareigūnas V. P. nepatyrė (duomenys neskelbtini), nes tai yra senas degeneracinio pobūdžio pažeidimas.

Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Taigi, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.).

Kaip jau minėta, 2024 m. lapkričio 7 d. Kauno APVK Kauno m. (duomenys neskelbtini) PK T. I. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, nevykdė teisėtų policijos reikalavimų prieiti prie automobilio, priešinosi sulaikomas, stangrino rankas, bandė išvengti sulaikymo. Taip pat įžeidinėjo policijos pareigūnus. Tuo savo veiksmais padarė pažeidimus numatytus ANK 508 str. 1d. (Statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu) ir ANK 506 str. 4d. (Statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas). 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimu už ANK 506 str. 4 d. ir ANK 508 str. 1 d. padarytus nusižengimus T. I. buvo paskirta 140,00 Eur bauda. Minėto nutarimo atsakovas neskundė, paskirtą baudą sumokėjo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad nutarime skirti T. I. administracinę nuobaudą nepagrįstai nurodyta, kad neteisėtus veiksmus jis atliko viešojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), nepaneigia atsakovo atliktų pažeidimų, kurie užfiksuoti minėtame Administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis minėtais įrodymais, darytina išvada, kad būtent atsakovo sulaikymo metu ir buvo padaryti sužalojimai policijos pareigūnui V. P.. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė teisėtų policijos reikalavimų prieiti prie automobilio, priešinosi sulaikomas, stangrino rankas, bandė išvengti sulaikymo, dėl šių priežasčių policijos pareigūnui V. P. buvo padarytas sveikatos sužalojimas, ir tai yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir policijos pareigūnui V. P. atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir trečiojo asmens V. P. patirtos žalos. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, galinčių panaikinti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos. Tai, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog pareigūno sužalojimas nėra susijęs su jo neteisėtais veiksmais, nepaneigia aplinkybės, kad pareigūnas sužalojimą patyrė būtent dėl atsakovo priešinimosi sulaikymo metu, kuomet sulaikant atsakovą, atsakovas užgriuvo ant pareigūno kairės kojos kelio. Atsakovui turėjo būti suprantama, kad, priešinantis pareigūnui, gali kilti neigiami teisiniai padariniai.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas, kad prašomos priteisti žalos dydis yra įrodytas, privalėjo nustatyti priteistiną žalos dydį, o ne visiškai atmesti ieškinį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo dėl žalos dydžio išieškant iš žalos padariusio asmens nustatymo pasisakė, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Policijos įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudiminius įvykius), ar kompensacijas – tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis dėl tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas).

Pagal kasacinio teismo nuosekliai plėtojamą praktiką, policijos įstaiga, atlyginusi dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 6.283 straipsnyje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys, nurodant, kad prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas; neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė. Pagal darbo sutartį dirbančio asmens dėl sveikatos sužalojimo patirta žala nustatoma pagal netekto darbingumo laipsnį, vertinant asmens pajamų praradimą, sveikatos atstatymo ir palaikymo išlaidas, taip pat su prarasto darbingumo dalimi susijusius asmens patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017, 23 punktas).

Policijos ir kitos valstybės įstaigos, draudžiančios darbuotojus pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų reikalavimus, specialiaisiais teisės aktais prilyginamos socialinio draudimo įstaigoms, vykdančioms socialinio draudimo funkcija. Nurodytų išmokų paskirtis – atlyginti pareigūnui žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be CK nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija), žala gali būti atlyginama ir kitais – alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Tokie atvejai paprastai įtvirtinti ne civilinius teisinius santykius reglamentuojančiuose, bet viešosios teisės aktuose. Vienas alternatyvių žalos atlyginimo būdų – žalos atlyginimas remiantis žalos dydžio nustatymo metodikomis. Žala atlyginama ne individualizuotai, bet remiantis standartizuotais kriterijais; tai reiškia, kad toks žalos atlyginimas gali atitikti realiai padarytos žalos dydį, bet gali jo ir neatitikti – būti mažesnis ar didesnis. Įstatymų leidėjas, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatydamas išmokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį sąlygą, numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio. Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatęs, kad pareigūnui V. P. kilęs sužalojimas – (duomenys neskelbtini)– įvyko atsakovo T. I. sulaikymo metu ir tarp šio sveikatos sutrikdymo ir atsakovo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys, atmesdamas ieškovo ieškinį realios žalos dydžio nenustatinėjo. Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatydamas išmokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį sąlygą, numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame spendime konstatavo, kad byloje nepakanka įrodymų teigti, kad ieškovas, išmokėdamas V. P. kompensaciją, tinkamai įvertino jo patirtos žalos dydį, be kita ko, reglamentuojamą Statuto nuostatomis, tačiau teismas nesiaiškino, kokią konkrečiai žalą patyrė nukentėjęs policijos pareigūnas, netyrė aplinkybių dėl šios žalos dalinio ar visiško atlyginimo, nepasiūlė pateikti papildomų duomenų, susijusių su realiu žalos dydžiu, taigi nenustatė, į kokio dydžio žalos atlyginimą perėjo regresinis reikalavimas policijos įstaigai ir kuria kompensacijos dalimi buvo atlyginta realiai padaryta žala, t. y. neįvertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju taip pat turi būti nustatyta, kokia pinigų suma policijos pareigūnui V. P. buvo kompensuotos negautos darbo pajamos už darbo dienas, per kurias pareigūnas dėl nedarbingumo negalėjo vykti į darbą, įvertinti, kokio dydžio policijos pareigūnui buvo išmokėta nedarbingumo pašalpa, nustatyti, kokio dydžio darbo užmokestį policijos pareigūnas prarado dėl įvykio, t. y. kurį būtų gavęs, jei nebūtų buvęs sužalotas.

Dėl bylos procesinės baigties

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje pagal ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui T. I. dėl žalos atlyginimo yra neatskleista bylos esmė. Ginčui tinkamai išnagrinėti reikalinga bylą dalyje dėl žalos dydžio nustatymo nagrinėti naujais aspektais, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir kurių neanalizavo. Kadangi dėl šios bylos dalies reikalinga tirti aplinkybes, kurios nebuvo vertinamos pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimas apeliacinio proceso metu reikštų asmens teisės į apeliaciją apribojimą, todėl sprendimas naikintinas byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Lina MuchtarovienėAleksandras RusakasIrma Valiuškienė