Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės ir Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinus apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. D. skirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas S. D. laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. vasario 16 d., 00.12 val. iki 2026 m. vasario 16 d., 12.12 val. (viena para) ir nuspręsta laikyti, kad S. D. atliko 1 laisvės atėmimo dieną. Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos. S. D. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, S. D. pripažintas recidyvistu.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo S. D. apeliacinis skundas atmestinas. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio apeliacinis skundas tenkintinas.

Prokuroras ir nuteistasis S. D. apeliaciniuose skunduose neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, S. D. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą aplinkybę nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nepagrįstai S. D. pripažino recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, įžanginėje ir aprašomojoje dalyse neteisingai nurodė, kad S. D. teistumas neišnykęs, be to, neteisingai nurodė nuteistajam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones skaičiavimo pradžią, nes draudimo vairuoti kelių transporto priemones 5 metų terminas turi būti taikomas visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir skaičiuojamas nuo dienos, kai asmuo atliks jam paskirtą bausmę arba bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis S. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir skirti jam mažesnę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, bei jos vykdymą atidėti paskiriant įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl S. D. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro ir nuteistojo apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 27 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo bei nuteistajam S. D. paskirtos bausmės

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmens asmenybę, nėra per griežta.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, baudžiamajame įstatyme numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą, baudžiamajame įstatyme numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės.

Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam S. D. už nurodytas nusikalstamas veikas paskyrė minėtų straipsnių sankcijose numatytas arešto ir laisvės atėmimo bausmes bei nustatė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą sankcijos vidurkiui, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą – griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų terminą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrino tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes nustatyta ideali nusikalstamų veikų sutaptis, be to, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, nes byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. D. bausmes, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad S. D. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), taip pat į nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas S. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos šiai nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikaltimą, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), be to, nuteistąjį S. D. pagal BK 27 straipsnio 1 dalį pripažino recidyvistu. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas bei asmenį pripažindamas recidyvistu, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas.

Iš LITEKO duomenų ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie nuteistąjį S. D. matyti, kad jis 2024 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį sumažinta 44 parų arešto bausme, kurios vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, vykdymas buvo atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie nuteistąjį S. D. matyti, kad 2024-12-05 asmuo buvo įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (areštas).

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalimi, turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. To paties straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Taigi, nagrinėjamu atveju nuteistasis S. D. naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, padarė turėdamas jau išnykusį teistumą, kadangi nuteistajam S. D. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas pagal 2024 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį pasibaigė 2025 m. rugpjūčio 5 d., o apie padarytas kitas naujas nusikalstamas veikas duomenų nėra. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuteistąjį S. D. laikyti recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad nuteistasis S. D. yra recidyvistas ir pripažindamas nuteistojo S. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje padarė, būdamas recidyvistas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant minėtą nuteistojo S. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, bei pašalinant sprendimą pripažinti nuteistąjį S. D. recidyvistu (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Be to, patikslinama nuosprendžio įžanginė bei aprašomoji dalis pašalinant teiginius, kad S. D. teistumas neišnykęs ir asmuo laikomas teistas.

Tačiau, net ir konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, keisti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo nėra, nes atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymas yra tik viena iš tų aplinkybių, kurios išvardintos BK 54 straipsnio 2 dalyje, o skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, jog nuteistasis S. D. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, tačiau asmuo praeityje buvo net du kartus teistas už analogišką nusikaltimą: 2018 m. spalio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu asmuo buvo nuteistas pagal BK 281 str. 7 d. subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams, ir 2024 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 ¹ str. 1 d. 44 parų arešto bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 8 mėnesiams. Be to, nuteistasis S. D. baustas ir administracine tvarka už KET pažeidimus: 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimu baustas pagal ANK 423 str. 1 d., 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 426 str. 1 d. už tai, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. 13 val. 30 min. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. 14 val. 0 min, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai nėra jos įgijęs, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, apsisukinėdamas gatvėje priekiu kliudė medinę tvorą ir kitoje gatvės pusėje esančią namo sieną, ir juos apgadino. Kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, kai namo ir tvoros savininkams padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip pat automobilis neturėjo privalomosios techninės apžiūros ir buvo nedraustas civilinės atsakomybės draudimu; be to, 2026 m. balandžio 28 d. nutarimu baustas pagal ANK 426 str. 2 d., 423 str. 1 d., 424 str. 5 d. už tai, kad 2026 m. vasario 14 d. 13.30 val. vairuodamas automobilį Volvo V 70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai per vienerius metus nuo nuobaudos paskyrimo, neturėdamas teisės vairuoti, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo iki stovėjusio automobilio Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga jį kliudė ir apgadino. Kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, kai padaryta žala Škoda savininkui viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Be to, S. D. šioje byloje vairavo automobilį būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio, kas dar labiau padidina nusikalstamos veikos pavojingumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, S. D. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, o dydį nustatė artimą minėto straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkiui, o padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, pagrįstai paskyrė maksimalią arešto bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo S. D. apeliacinio skundo argumentais, kad jam paskirta per griežta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, jog teismas skirdamas jam šią bausmę pažeidė BK 61 straipsnio nuostatose numatytą bausmės vidurkio taisyklę. Kaip jau buvo minėta, S. D. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta didesnė nei vidurkis bausmė, atitinkamai – laisvės atėmimas 9 mėnesiams (vidurkis 7,5 mėnesio), o už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, paskirta maksimali arešto bausmė. Pirmos instancijos teismas skirdamas minėtas bausmes atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei asmenybę, kadangi asmuo sistemingai daro pavojingiausius KET pažeidimus – 3 kartą vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus, įsigyja automobilį, nors neturi teisės vairuoti, ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones. Be to, tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių ir teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-33-458/2020 Nr. 2K-168-489/2022).

Įvertinusi, tai kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, paskirta maksimali arešto bausmė yra tinkamai individualizuotos, nes jos atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus, be to, minėtos bausmes pirmos instancijos teismo teisingai subendrintos pagal BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatas. Nors pirmos instancijos teismas subendrino minėtas bausmes apėmimo būdu, nes nustatyta ideali nusikalstamų veikų sutaptis, tačiau nurodė ir BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 2 punktą, kas laikytina rašymo apsirikimo klaida, todėl šis punktas naikintinas.

Įvertinus nuteistojo asmenybę, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio, bei pagrindo švelninti skirtą bausmę, kaip to apeliaciniame skunde prašo nuteistasis, neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybė. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo

Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo S. D. taikyti BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Atsižvelgdama į aptartą teismų praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 75 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto imperatyvo, t. y. motyvuotai pasisakė dėl galimybės taikyti nuteistajam S. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis įsigijo automobilį savo vardu, nors vairuoti teisės neturi; vairavo, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, praeityje yra padaręs itin pavojingus KET pažeidimus. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis praeityje net du kartus buvo teistas už analogišką nusikaltimą, t.y. vairavimą transporto priemonę būnant neblaiviam, be to, asmeniui ne vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmuo vėl daro analogiškas nusikalstamas veikas. Būtent aptartas nuteistojo elgesys yra dėsningas jo sistemingos su įstatymų normomis nesuderinamos veiklos rezultatas, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jei asmuo buvo kelis kartus baustas (teistas), atliko bausmę, tačiau tai nepadarė įtakos jo elgesiui – bausmės tikslai pasiekti nebuvo, didelė tikimybė, kad ateityje jis ir vėl darys naujus nusikaltimus. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, neabejotinai yra vertintinos teigiamai, tačiau jos nekeičia pirmosios instancijos teismo motyvuotos išvados, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas nepadės pasiekti bausmės tikslų. Be kita ko, akcentuotina ir tai, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis S. D. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. S. D., būdamas anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, apie galimas šių veikų pasekmes, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus S. D. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu S. D., be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apeliaciniu skundu prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės skaičiavimo pradžią nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 68 straipsnį. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais. BK 68 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba yra lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, taikymas yra siejamas būtent su de facto (faktiškai) kaltininko patiriamais suvaržymais, todėl nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas sustabdomas iki paskirtos bausmės atlikimo – pagrindo toliau vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę atsiradimo. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė nuteistajam S. D. taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones skaičiavimo pradžią, nes nustatytas 5 metų terminas taikytinas visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir skaičiuotinas nuo dienos, kai S. D.atliks jam paskirtą bausmę. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti:

Patikslinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą bendrinimo būdą, nurodant, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Patikslinti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą bendrinimo būdą, nurodant, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir S. D. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, S. D. pripažintas recidyvistu.

Panaikinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą S. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką S. D. padarė būdamas recidyvistas.

patikslinti nuosprendžio įžanginę dalį nurodant, kad S. D. teistumas išnykęs ir jis laikomas neteistu.

Patikslinti nuosprendžio aprašomąją dalį (nuosprendžio 5 lapo 1 pastraipą) nurodant, kad S. D. nusikalto būdamas neteistu bei iš šios aprašomosios dalies pašalinant informaciją, susijusią su asmens pripažinimu recidyvistu ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pripažinimo: „Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo S. D. asmenybę, padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, pobūdį, jo sunkumą, jis BK 27 straipsnio 1 dalies prasme pripažintinas recidyvistu“ bei „Nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, yra baudžiamasis nusižengimas, todėl šios veikos padarymas recidyvo neužtraukia“, taip pat pašalinant įvardinimą, kaip recidyvistui, sakinyje: „įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus S. D., kaip recidyvistui, nepadariusiam jokių išvadų iš ankstesnio nuteisimo, už naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą sankcijos vidurkiui, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą - griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - areštą“.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje S. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė: draudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. D. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus taikyti visą laisvės atėmimo bausmės laiką ir 5 (penkerius) metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.