Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Daiva Valčiukienė, sekretoriaujant Kristinai Urbelienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ atstovui advokatui Žilvinui Lošiui, atsakovo A. S. atstovui advokatui Šarūnui Račkauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ ieškinį atsakovui A. S. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu.

Ieškinyje nuodyta, kad atsakovas sudarė telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartis su UAB „Bitė Lietuva“ – 2012 m. balandžio 17 d. Nr. ECOM/0325370/2012, 2017 m. lapkričio 24 d. Nr. ECOM/0716795/2017, 2017 m. lapkričio 23 d. Nr. ECOM/0716795/2017, ir įsipareigojo laiku atsiskaityti už suteiktas mobiliojo ryšio ir interneto paslaugas bei gautą įrangą – telefoną „Samsung Galaxy A5“, planšetinį kompiuterį „Huawei MediaPad T3“, tačiau šių įsipareigojimų neįvykdė. PVM sąskaitos faktūros su detaliomis ataskaitomis apie suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. pagrindžia skolos susidarymo faktą bei jos susidarymo laikotarpius. Atsakovui pateiktos PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas liko neapmokėtos, o įsiskolinimo už suteiktas paslaugas ir gautą įrangą suma liko – 226,15 Eur. Pagal 2019 m. liepos 5 d. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 19/07-01-SP, UAB „Sergel“ perėmė reikalavimo teises iš UAB „Bitė Lietuva“ į atsakovą. 2022 m. vasario 4 d. akcininko sprendimu UAB „Sergel“ reorganizuota į UAB „GelvoraSergel“. Atsakovui siųstas 2019 m. liepos 17 d. pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo. Atsakovui paskaičiuotos kompensacinės palūkanos nuo skolos sumos – 56,54 Eur.

Ieškovė UAB „GelvoraSergel“2026 m. gegužės 20 d. gautu raštu patikslino, kad atsakovui kilo prievolė atsiskaityti su pradine kreditore, vėliau su ieškove 2014 m. kovo 29 d. sutarties Nr. GSCD/29225/2014, 2017 m. gruodžio 5 d. sutarties Nr. GSCD/97192/2017, PVM sąskaitos faktūros 2017 m. gruodžio 5 d. Nr. 01183997 (planšetinis kompiuteris „Huawei MediaPad T3“), PVM sąskaitos faktūros 2017 m. lapkričio 23 d. Nr. 01177524 (telefonas „Samsung Galaxy A5“) pagrindu.

Ieškovė 2026 m. rugpjūčio 17 d. pateikė pareiškimą, kuriuo patikslino, kad atsakovo skola susidarė tik už faktiškai suteiktas UAB „Bitė Lietuva“ ryšio paslaugas, kaip tai atsispindi paskutinėje 2018 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje. Atsakovo skola susidarė pagal 2 telefono numerius – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Skolos susidarymo už paslaugas detalizacija nurodyta prie kiekvienos PVM sąskaitos faktūros esančioje paslaugų ataskaitoje.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Žilvinas Lošys nurodė, kad atsakovas A. S. liko skolingas UAB „Bitė Lietuva“ 226,15 Eur. Atsakovas naudojasi dviem telefono numeriais pagal dvi abonentines sutartis – 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. sutartis. Skola kaupėsi pagal telefono numerį (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. balandžio 1 d. Pagal telefono numerį (duomenys neskelbtini) sutartis buvo sudaryta 2017 m. gruodžio 5 d., skola kaupėsi nuo 2018 m. sausio 1 d. sąskaitos. 2018 m. sausio 1 d. PVM sąskaitos faktūros detalioje ataskaitoje matyti, kad ataskaitoje yra minimi abu telefono numeriai, skola yra parodyta pagal abu telefono numerius. Atsakovas nemokėjo už suteiktas paslaugas, sąskaitos buvo išrašomos iki 2018 m. balandžio mėnesio. Galutinėje sąskaitoje yra dvi pozicijos – sumokėti UAB „Bitė Lietuva“ ir „M.“. Pirminė kreditorė patikslino, kad 226,15 Eur yra už UAB „Bitė Lietuva“ suteiktas paslaugas, o už įrangą atsakovas turėtų atsiskaityti „M.“. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 19/07-01-SP tarp UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Sergel“ yra pateikta, vėliau UAB „Sergel“ pavadinimas keitėsi į UAB „GelvoraSergel“. Su šia sutartimi buvo pateiktas priedas (padarytas išrašas iš duomenų bazės), kuriame yra išrašas dėl atsakovo skolos. Mano, kad reikalavimo teisių perleidimas buvo įvykdytas tinkamai ir ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Prašo tenkinti ieškinį, priteisti 226,15 Eur skolą, kompensacines palūkanas už penkis metus – 56,54 Eur, bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas. Pranešimas apie reikalavimo perleidimą atsakovui buvo siunčiamas paštu, adresu (duomenys neskelbtini). Negali pateikti įrodymų, kad šis dokumentas buvo išsiųstas. Kiek turi informacijos, sutarčių sudarymo metu buvo padarytos tam tikros nuolaidos. Pagal teismų praktiką, jeigu sutartis yra nutraukiama dėl kitos šalies kaltės, yra mėginama susigrąžinti suteiktas nuolaidas. Suteiktos nuolaidos yra laikytinos nuostoliais ir šias sumas kaip nuostolius prašo priteisti. Į sąskaitas dėl paslaugų įtrauktos pozicijos yra susijusios būtent su paslaugų teikimu, paskaičiuotos sumos yra ne už įrangą. Neturi informacijos, ar atsakovas šiuo metu yra UAB „Bitė Lietuva“ klientas.

Atsakovas A. S. į teismo posėdį neatvyko, jis apie posėdį informuotas tinkamai. Kadangi atsakovą atstovauja jo atstovas advokatas Šarūnas Račkauskas, proceso dalyviams neprieštaraujant, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. S. ir pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ 2017 m. lapkričio 23 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. ECOM/0716795/2017, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio ir interneto paslaugos bei įranga – telefonas „Samsung Galaxy A5“. Šia sutartimi atsakovui buvo suteikta nuolaida neribotam mobiliajam internetui naudojantis „Waze“ 12 mėnesių (nuolaidos trukmė – iki 2018 m. lapkričio 23 d.) bei mokėjimo plano mokesčio nuolaida iki 2019 m. lapkričio 23 d., įsipareigojimo trukmė – iki 2019 m. lapkričio 23 d. Atsakovas su pradine kreditore UAB „Bitė Lietuva“ taip pat sudarė 2017 m. gruodžio 5 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. GSCD/97192/2017, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio ir interneto paslaugos, mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi atsakovui buvo suteikta 3 mėnesių nuolaida paslaugoms „Interneto apsauga“, „Telefono ekrano draudimas“, „Mobilusis parašas“. Minėtų sutarčių pagrindu atsakovui už suteiktas paslaugas pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė nurodė, kad atsakovas liko skolingas pradinei kreditorei UAB „Bitė Lietuva“ už suteiktas paslaugas paskutinėje 2018 m. balandžio 1 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą – 226,15 Eur. Duomenų, kad aptartos sutartys būtų nutrauktos, byloje nėra.

Dėl reikalavimo perleidimo

Pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Sergel“ (kuri buvo reorganizuota prijungimo būdu prie UAB „Gelvora“ ir veiklą tęsia UAB „GelvoraSergel“ vardu) 2019 m. liepos 5 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 19/07-01-SP, kurios pagrindu pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ perleido visas reikalavimo teises į atsakovo skolą ieškovei UAB „GelvoraSergel“. Iš Priedo Nr. 1 prie 2019 m. liepos 5 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 19/07-01-SP matyti, kad pradinė kreditorė ieškovei perleido 226,15 Eur bendrą atsakovo skolą. Ieškovė pateikė 2019 m. liepos 17 d. pranešimą apie įsiskolinimą, kuriuo nurodė pranešusi atsakovui apie reikalavimo perleidimą. Atsakovas šiuo atveju nurodė, kad tokio pranešimo negavo ir nebuvo informuotas apie skolos perleidimą ieškovei.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Nagrinėjamu atveju, teismui nekyla abejonių dėl to, kad 2019 m. liepos 5 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 19/07-01-SP pagrindu pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ perleido 226,15 Eur atsakovo įsiskolinimą ieškovei. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad reikalavimo teisės į skolas naujajam kreditoriui perduodamos nuo sutarties pasirašymo dienos. Skolų dydis fiksuojamas atskiru šios sutarties priedu. Nuosavybės teisės į skolas naujajam kreditoriui pereina taip, kaip nustatyta sutarties 2.7 punkte. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.7 punkte nurodyta, kad reikalavimo teises į skolų portfelį, kaip tai apibrėžta šioje sutartyje, kreditorius patvirtina atskiru dokumentu, kuris neatsiejamas nuo šios sutarties. Nuosavybės teisė į skolų portfelį pereina naujajam kreditoriui tik po to, kai kreditoriaus banko sąskaitoje įskaitomas visas mokėjimas už skolų portfelį. Banko išrašas su įskaityta suma yra laikomas nuosavybės perleidimo patvirtinimu. Šiuo atveju, ieškovė į bylą nepateikė sutarties 2.7 punkte nurodyto banko išrašo, patvirtinančio nuosavybės perleidimo momentą, tačiau tiek Priedas Nr. 1 prie 2019 m. liepos 5 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 19/07-01-SP, kuriame yra pateikta informacija apie atsakovo skolos dydį ir kitus atsakovo duomenis, tiek parengtas 2019 m. liepos 17 d. pranešimas apie reikalavimo teisių perleidimą, tiek ir 2022 m. vasario 4 d. UAB „Sergel“ vienintelio akcininko sprendimas dėl bendrovės reorganizavimo į UAB „GelvoraSergel“ patvirtina, kad reikalavimo teisę į atsakovo skolą pradinė kreditorė perleido ieškovei tinkamai.

Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad minėtas 2019 m. liepos 17 d. pranešimas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo išsiųstas ir įteiktas atsakovui. Apie tai, kad negali pateikti įrodymų, jog 2019 m. liepos 17 d. pranešimas buvo išsiųstas atsakovui, patvirtino ir ieškovės atstovas. Tačiau atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011), į tai, kad atsakovui teismo siųsti procesiniai dokumentai kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi bei jos priedais buvo įteikti tinkamai (2026 m. gegužės 6 d. įteikti asmeniškai atsakovui per paštą), vertintina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie iš 2017 m. lapkričio 23 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. ECOM/0716795/2017 bei 2017 m. gruodžio 5 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. GSCD/97192/2017 kylančio reikalavimo perleidimą ieškovei. Taigi atsakovas yra tinkamai informuotas apie tai, jog pradinė kreditorė perleido savo reikalavimo teises ieškovei, o ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti pradinės kreditorės pagal sutartis neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

Dėl skolos priteisimo

Ieškovė savo reikalavimą dėl 226,15 Eur skolos priteisimo kildina iš tarp atsakovo ir pradinės kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ 2017 m. lapkričio 23 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. ECOM/0716795/2017 ir 2017 m. gruodžio 5 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. GSCD/97192/2017, kurių pagrindu pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0033343336 už 2017 m. kovo mėn. suteiktas paslaugas 55,44 Eur sumoje (už paslaugas – 22,82 Eur, už įrangą – 5,80 Eur, už ankstesnį laikotarpį – 25,43 Eur, už delspinigius – 1,39 Eur); 2017 m. gegužės 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0033578093 už 2017 m. balandžio mėn. suteiktas paslaugas 81,39 Eur sumoje (už paslaugas – 19,49 Eur, už įrangą – 5,80 Eur, už ankstesnį laikotarpį – 55,44 Eur, už delspinigius – 0,66 Eur); 2017 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0033900649 už 2017 m. gegužės mėn. suteiktas paslaugas 57,15 Eur sumoje (už paslaugas – 24,22 Eur, už įrangą – 5,80 Eur, už ankstesnį laikotarpį – 25,95 Eur, už delspinigius – 1,18 Eur); 2017 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0034143966 už 2017 m. birželio mėn. suteiktas paslaugas 81,46 Eur sumoje (už paslaugas – 17,84 Eur, už įrangą – 5,80 Eur, už ankstesnį laikotarpį – 57,15 Eur, už delspinigius – 0,67 Eur); 2017 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0034370527 už 2017 m. liepos mėn. suteiktas paslaugas 38,87 Eur sumoje (už paslaugas – 18,44 Eur, už įrangą – 5,80 Eur, už ankstesnį laikotarpį – 13,46 Eur, už delspinigius – 1,17 Eur); 2017 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0034725326 už 2017 m. rugpjūčio mėn. suteiktas paslaugas 67,25 Eur sumoje (už paslaugas – 22,58 Eur, už įrangą – 5,80 Eur, už ankstesnį laikotarpį – 38,87 Eur); 2017 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0034885475 už 2017 m. rugsėjo mėn. suteiktas paslaugas 78,84 Eur sumoje (už paslaugas – 19,44 Eur, už įrangą – 5,80 Eur, už ankstesnį laikotarpį – 53,25 Eur, už delspinigius – 0,35 Eur); 2017 m. lapkričio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0035247234 už 2017 m. spalio mėn. suteiktas paslaugas 97,96 Eur sumoje (už paslaugas – 16,26 Eur, už įrangą – 0,75 Eur, už ankstesnį laikotarpį – 78,84 Eur, už delspinigius – 2,11 Eur); 2017 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0035346191 už 2017 m. lapkričio mėn. suteiktas paslaugas 34,45 Eur sumoje (už paslaugas – 29,69 Eur, už įrangą – 3,39 Eur, už delspinigius – 1,37 Eur); 2018 m. sausio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0035811396 už 2017 m. gruodžio mėn. suteiktas paslaugas 94,91 Eur sumoje (už paslaugas – 41,89 Eur, už įrangą – 18,57 Eur, už ankstesnį laikotarpį – 34,45 Eur); 2018 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0036002051 už 2018 m. sausio mėn. suteiktas paslaugas 146,22 Eur sumoje (už paslaugas – 30,95 Eur, už įrangą – 19,54 Eur, už ankstesnį laikotarpį – 94,91 Eur, už delspinigius – 0,82 Eur); 2018 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0036324557 už 2018 m. vasario mėn. suteiktas paslaugas 198,17 Eur sumoje (už paslaugas – 30,56 Eur, už įrangą – 19,54 Eur, už ankstesnį laikotarpį – 146,22 Eur, už delspinigius – 1,85 Eur); 2018 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0036516388 už 2018 m. kovo mėn. suteiktas paslaugas (už „BITĖS“ paslaugas – 86,38 Eur, už įrangą – 467,92 Eur, už ankstesnį laikotarpį – 198,17 Eur, už delspinigius – 2,64 Eur), kurioje nurodyta, kad iš viso „BITEI“ mokėtina suma – 226,15 Eur, „M.“ mokėtina suma – 528,96 Eur.

Būtent 2018 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0036516388 pradinė kreditorė paskaičiavo, kad atsakovas už suteiktas paslaugas pradinei kreditorei UAB „Bitė Lietuva“ yra skolingas iš viso 226,15 Eur sumą.

Bylos duomenimis, tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (CK 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.158 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Kaip matyti iš aptartų PVM sąskaitų faktūrų, atsakovas laiku neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, jam sąskaitose būdavo paskaičiuotos sumos už neapmokėtus ankstesnius laikotarpius, be to, už pradelstus mokėjimus buvo skaičiuojami delspinigiai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas už paslaugas sumokėjo pradinei kreditorei, paslaugų atsisakė ar jomis nesinaudojo, ar reikalaujamą skolą sumokėjo ieškovei, jai perėmus teises į reikalavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovei skolą už suteiktas paslaugas. Tačiau šiuo atveju atsakovas nesutinka su ieškovės (pradinės kreditorės) paskaičiuotu skolos dydžiu.

Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovas, iš 2017 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0035346191 matyti, kad atsakovas pradinei kreditorei apmokėjo už iki lapkričio mėnesio susidariusią skolą. Todėl ieškovės nurodytą 226,15 Eur skolą sudaro 2017 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje užfiksuota 29,69 Eur suma už paslaugas ir 1,37 Eur delspinigiai, 2018 m. sausio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje užfiksuota 41,89 Eur suma už paslaugas ir 34,45 Eur delspinigiai, 2018 m. vasario 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje užfiksuota 30,95 Eur suma už paslaugas ir 0,82 Eur delspinigiai, 2018 m. kovo 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje užfiksuota 30,56 Eur suma už paslaugas ir 1,85 Eur delspinigiai, 2018 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje užfiksuota 86,38 Eur suma už paslaugas ir 2,64 Eur delspinigiai.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolos dalį, kurią sudaro delspinigiai, ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

CK 1.124 straipsnis numato, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.

CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

Šiuo atveju, pradinės kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad pavėlavus apmokėti sąskaitas už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,1 proc. delspinigiai. Ieškovė nepateikė duomenų, nuo kokių sumų ir už kokius konkrečius laikotarpius pradinė kreditorė skaičiavo delspinigius, nenurodė, ar delspinigių apskaičiavimui buvo taikoma nurodyta 0,1 proc. delspinigių norma. Atkreiptinas dėmesys, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai viršija vartojimo santykiams taikomą 0,05 proc. netesybų normą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Sprendžiant klausimą būtent dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo atsižvelgtina į tai, kad pradinės kreditorės laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyta, jog sumas reikia apmokėti iki to mėnesio, kurį išrašyta sąskaita, pabaigos. Paskutinę 2018 m. balandžio 1 d. išrašytą sąskaitą, kurioje paskaičiuoti 2,64 Eur dydžio delspinigiai, atsakovas turėjo apmokėti iki 2018 m. balandžio 30 d. Todėl, įvertinus aukščiau nurodytus išaiškinimus, laikytina, kad dėl reikalavimo priteisti delspinigius pagal nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. išrašytas sąskaitas faktūras CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas yra praleistas. Ieškovė svarbių aplinkybių, kodėl buvo praleistas senaties terminas, nenurodė ir ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė (CPK 178, 185 straipsniai).

CK 1.128 straipsnyje numatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pareiškė reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų pasibaigė iki ieškinio pareiškimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos dalies, kurią sudaro delspinigiai, atmestinas.

Byloje atsakovas taip pat prašė ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo sumažinti 63,34 Eur suma už pritaikytų nuolaidų susigrąžinimą.

2018 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0036516388 paskaičiuota suma už pradinės kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ suteiktas paslaugas sudaro 86,38 Eur. Pagal sąskaitos detalizaciją, į šią sumą įeina ir vienkartinis mokestis už susigrąžinamas suteiktas nuolaidas: pagal telefono numeriui (duomenys neskelbtini) suteiktą planą – 17,09 Eur be PVM, o pagal telefono numeriui (duomenys neskelbtini) suteiktą planą – 35,26 Eur be PVM. Bendra grąžinamų nuolaidų suma su PVM sudaro atsakovo atstovo nurodytą 63,34 Eur sumą (17,09 Eur + 35,26 Eur = 52,35 Eur; 52,35 Eur + 21 proc. = 63,34 Eur).

Tačiau 2017 m. lapkričio 23 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. ECOM/0716795/2017 ir 2017 m. gruodžio 5 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. GSCD/97192/2017 specialiosiose sąlygose nėra nurodytų nuostatų dėl suteiktų nuolaidų grąžinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 178 straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovė byloje nepateikė 2017 m. lapkričio 23 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. ECOM/0716795/2017 ir 2017 m. gruodžio 5 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. GSCD/97192/2017 bendrųjų sąlygų, bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokių konkrečių sutarties sąlygų pagrindu atsakovui buvo paskaičiuotas vienkartinis mokestis už susigrąžinamas suteiktas nuolaidas. Ieškovė nurodė, kad byloje esančios kitos pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos paslaugų teikimo sutartys nėra susijusios su nagrinėjamu ginču, tačiau jas vertinant kaip analogiškas sutartis ginčo sutartims, ir šių sutarčių sąlygose nenumatyta nuostatų dėl nuolaidų grąžinimo nenutraukus paslaugų teikimo sutarčių (šiuo atveju, duomenų, kad 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. sutartys su atsakovu buvo nutrauktos, ieškovė nepateikė). Taigi, ieškovė, kuriai tenka pareiga pagrįsti ieškinio reikalavimą dėl suteiktų nuolaidų grąžinimo ir jo faktinį pagrindą, šios savo pareigos neįvykdė. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas).

Kadangi ieškovė neįrodė, kad mokestis už susigrąžinamas suteiktas nuolaidas buvo paskaičiuotas pagrįstai, ieškovės reikalavimas dėl skolos dalies, kurią sudaro vienkartinis mokestis už susigrąžinamas suteiktas nuolaidas, priteisimo, atmetamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 226,15 Eur skolos priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 156,13 Eur dydžio skola (pagal 2017 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą – 29,69 Eur už paslaugas, 2018 m. sausio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą – 41,89 Eur už paslaugas, 2018 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą – 30,95 Eur už paslaugas, 2018 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą – 30,56 Eur už paslaugas, 2018 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą – 23,04 Eur už paslaugas (86,38 Eur – 63,34 Eur grąžinamų nuolaidų suma = 23,04 Eur).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 56,54 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas taikant 5 proc. dydžio palūkanas nuo skolos sumos, skaičiuojant nuo reikalavimo perleidimo datos iki ieškinio pateikimo datos, bet ne daugiau nei už 5 metus arba 1 825 dienas (nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2026 m. balandžio 1 d.).

Palūkanas pagal prievoles numato įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Taigi įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (CK 6.210 straipsnis).

Kita vertus, sprendžiant dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, šiuo atveju aktualus CK 6.109 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Byloje nustatyta, kad apie pradinės kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ reikalavimo perleidimą ieškovei atsakovas buvo informuotas 2026 m. gegužės 6 d. gavus teismo procesinius dokumentus su ieškovės ieškiniu bei jo priedais. Todėl, vadovaujantis CK 6.109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją, kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2026 m. gegužės 6 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kompensuojamąsias palūkanas paskaičiavo už penkerių metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo (nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2026 m. balandžio 1 d.), t. y. už ankstesnį laikotarpį, nei atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisės į pradinės kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ paskaičiuotos skolos perleidimą ieškovei, ieškovės reikalavimas dėl 56,54 Eur kompensuojamųjų palūkanų atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovės rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos sudaro 23,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 10,00 Eur už ieškinio parengimą (pagal 2026 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. 003522/1) bei 90,00 Eur atstovavimo išlaidos už dalyvavimą 2026 m. rugpjūčio 24 d. posėdyje, papildomų dokumentų rengimą (pagal 2026 m. rugpjūčio 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. 302). Iš viso ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 123,00 Eur sumą. Pažymėtina, kad ieškovės atstovo pateiktose 2025 m. liepos 1 d. ir 2026 m. liepos 1 d. atstovavimo sutartyse nustatytas apmokėjimas už teisinę pagalbą – 10,00 Eur apmokėjimas, apima skolininko pareiškimo parengimą, pateikimą teismui, esant reikalui ieškinio pateikimą teismui ir kt., išskyrus atstovavimą. Todėl ieškovės atstovas atstovavimo sutarčių pagrindu galėjo paskaičiuoti patirtas papildomas išlaidas už ieškovės atstovavimą nagrinėjant bylą teismo posėdyje ir prašyti šių išlaidų priteisimo.

Ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos, teismo vertinimu, yra pagrįstos ir realios, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, atitinka tiek bylos sudėtingumą, tiek atstovo intelektualines ir laiko sąnaudas.

Byloje nepateikta duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkinamas iš dalies. Pagal ieškovės ieškinį yra tenkinama 55,23 proc. reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei proporcingai priteistina 67,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (123,00 Eur x 55,23 proc. = 67,93 Eur).

Šioje byloje teismas patyrė 4,71 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos (minimali valstybei priteistina suma), todėl iš šalių nepriteisiamos.

Ieškovės prašymu, sprendimui įsiteisėjus išduotinas vykdomasis raštas (CPK 646 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, juridinio asmens kodas 125164834, 156,13 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 13 ct) skolos, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (156,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 67,93 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje. Teismo sprendimui įsiteisėjus, ieškovei išduoti vykdomąjį raštą.